8d2b293d-67b6-40d2-87fb-565e86fef064 · Å iaulių apygardos teismas

                                                   Civilinė byla Nr. Nr. e2A-651-368/2017                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09055-2016-0                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.29.2.; 2.6.8.11.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.            (S)                                                                                                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                      NU T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Burbulienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D.

U. ir V. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. U. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia, vykdomųjų įrašų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus; institucijos, teikiančios iÅ¡vadas byloje Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas.                           Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ieškovai D. U. ir V. K. prašė:

1) pripažinti neteisėtu 2006-01-17 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-08-29 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ ;

2) pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016-09-14 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 62 407,33 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 28 589,45 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo;

3) įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo informuoti ieÅ¡kovus apie kreditavimo sutarčių atnaujinimÄ , sudaryti skolos dengimo grafikÄ 5 metams, įmokoms taikant 0,90 procentų palÅ«kanų marÅ¾Ä + 6 mėnesių VILIBOR bei nenustatant sutarčių keitimo ar kitų papildomų mokesčių;

4) pripažinti 2006-08-29 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 39 punkto dalį dėl 0,08 proc. dydžio delspinigių negaliojančia nuo sutarties sudarymo, pakeičiant jÄ Ä¯ 0,05 proc. dydžio delspinigius;

5) pripažinti, kad delspinigiai už pradelstÄ sumokėti skolÄ pagal 2006-01-17 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-08-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojami už 180 dienų iki vykdomojo įraÅ¡o padarymo dienos, t. y. iki 2016-09-14;

6) pripažinti, kad pradelstos palūkanos pagal 2006-01-17 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-08-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamos už 60 mėnesių iki vykdomojo įrašo padarymo dienos, t. y. 2016-09-14;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo po 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovai ir atsakovas (toliau- bankas) sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovams buvo suteiktas 57 924,00 Eur dydžio kreditas buto remontui, o 2006-08-29 Å¡alys sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas papildomai ieÅ¡kovams suteikė 25 486,00 Eur dydžio kreditÄ . Sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas buto įkeitimu. Nuo 2009 m. pabaigos dėl finansinių sunkumų vėlavo vykdyti bankui savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, todėl bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartis.

Teigė, kad kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiomis kreditavimo sutarčių sÄ lygas dėl banko teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis ir pripažinti sutarčių nutraukimÄ neteisėtu. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011-11-25 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Tvirtino, kad bankas nesiėmė jokių veiksmų kreditavimo sutartims atnaujinti. Bankas tik 2015-11-04 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus apie susidariusiÄ skolÄ ir nustatė ieÅ¡kovams terminÄ iki 2016-01-04 įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovas dar kartÄ 2016-03-01 raÅ¡tu informavo apie įsiskolinimÄ bankui ir papildomai nustatė terminÄ iki 2016-04-05 įvykdyti finansinius įsipareigojimus. 2016-09-21 ieÅ¡kovams buvo įteikti notaro biuro 2016-09-14 iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai dėl 28 589,45 Eur dydžio skolos pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 62 407,33 Eur dydžio skolos pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Mano, kad atsakovas nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartis.

Pažymėjo, kad 2006-08-29 kreditavimo sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra nesÄ Å¾iningas ir aiÅ¡kiai per didelis, atsakovas nepagrįstai reikalauja delspinigių ir palÅ«kanų už ilgesnį atitinkamai 6 mėnesių ir 5 metų laikotarpius. Pabrėžė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų. Atsakovas AB DnB bankas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nuo pat abiejų kredito sutarčių sudarymo 2006 metais vėluodavo laiku vykdyti savo įsipareigojimus bankui, o nuo 2009 m. vidurio visiÅ¡kai nustojo vykdyti bet kokius mokėjimus. 2015-11-04 raÅ¡tu bankas informavo ieÅ¡kovus apie pagal kredito sutartis susidariusį įsiskolinimÄ ir paragino ieÅ¡kovus per nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ jį padengti. 2015-12-21 banke buvo gautas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovai su susidariusiu įsiskolinimu nesutinka. 2016-03-01 praneÅ¡imu bankas ieÅ¡kovams nustatė dar vienÄ papildomÄ terminÄ susidariusiam įsiskolinimui padengti ir įspėjo, kad ieÅ¡kovams iki 2016-04-05 nepadengus pagal kredito sutartis susidariusio įsiskolinimo, kitÄ dienÄ po nustatyto termino suėjimo su jais sudarytos kredito sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

IeÅ¡kovai atliko bankui kelis mokėjimus, laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2016-05-31 sumokėjo 2 001,84 Eur. IeÅ¡kovams neįvykdžius įsipareigojimų, bankas nutraukė kredito sutartis ir kreipėsi į notarų biurÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti vykdomuosius įraÅ¡us dėl priverstinio skolų pagal kredito sutartis iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovų reikalavimai nurodyti ieÅ¡kinyje yra nepagrįsti. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad nėra įgaliota pasisakyti dėl Å¡alių ginčo esmės. Lietuvos bankas nurodė, kad byloje nagrinėjami individualÅ«s sutartiniai santykiai nėra susiję su Lietuvos banko atliekama finansų rinkos priežiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovų sutartinių prievolių pagal kreditavimo sutartys pažeidimas buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis. Įmokos pagal kreditavimo sutartis visiškai nebuvo mokamos nuo 2009 m. vidurio, po Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo įsiteisėjimo, ieškovai vėl visiškai nevykdė savo prievolių pagal kreditavimo sutartis.

Teismas sprendė, jog nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarčių pažeidimas, kuris Å¡iuo atveju sudarė pagrindÄ bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentais dėl 2011-11-25 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo, jog sprendimui įsiteisėjus, kreditavimo sutartys nutrÅ«ko, dėl teismo pareigos ginti ieÅ¡kovus vartotojų teisių apsaugos aspektu ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, jog pripažinus, kad kreditavimo sutartys su ieÅ¡kovais nutrauktos teisėtai, ieÅ¡kovų reikalavimai dėl sutarčių sÄ lygų keitimo, delspinigių dydžio sumažinimo, vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais negali bÅ«ti tenkinami, o reikalavimas taikyti senaties terminÄ netesyboms ir palÅ«kanoms yra nepagrįstas, nes patys ieÅ¡kovai dar 2016 m. sausio mėnesį pripažino bendrÄ Ä¯siskolinimÄ kartu su paskaičiuotomis palÅ«kanomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantai (ieÅ¡kovai) patikslintu apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1.Teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog kreditavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, visiÅ¡kai neatsižvelgė į situacijÄ susiklosčiusiÄ po Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9186-817/2011 įsiteisėjimo.

Minėtu sprendimu buvo pripažinta, kad AB DnB bankas neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį su ieÅ¡kovais. Po sprendimo įsiteisėjimo ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovo negavo jokio įmokų grafiko su apskaičiuotomis palÅ«kanomis ir mokėtinomis sumomis. InformacijÄ apie tai, kad kredito sutartys yra atnaujintos ieÅ¡kovai gavo 2015 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus beveik 4 metams. Atsakovas, bÅ«damas stipresne sutarties Å¡alimi, nevykdė savo pareigų, neinformavo ieÅ¡kovų apie turimas mokėti įmokas, kas lėmė, jog ieÅ¡kovai dėl kredito sutarčių vykdymo buvo suklaidinti.

Jie pagrįstai tikėjosi, kad bankui nepateikiant įmokų mokėjimo grafiko, duomenų bazėse esant informacijai apie tai, kad sutartys yra nutrauktos, kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdymas yra negalimas. Å ių aplinkybių teismas visiÅ¡kai nevertino. 7.2.Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bankas įvykdė savo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovus apie galimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarčių nutraukimÄ ir kelis kartus nustatė pakankamÄ terminÄ sutarčių vykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti (pirmasis praneÅ¡imas ieÅ¡kovams buvo iÅ¡siųstas 2015 m. lapkričio 4 d., reikalaujama padengti įsiskolinimÄ iki 2016 m. sausio 4 d.), tačiau ieÅ¡kovai su atsakovu nebendravo.

IeÅ¡kovai pateikė į bylÄ dokumentus patvirtinančius, kad jiems buvo siųsti praneÅ¡imai apie sutarčių nutraukimÄ ir kad jie reagavo į Å¡iuos praneÅ¡imus, susisiekdami su banku, teikdami savo pasiÅ«lymus dėl susidariusios situacijos iÅ¡sprendimo. Teismas Å¡ių įrodymų nevertino. 7.3.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis nėra nesÄ Å¾iningas. Atsakovas nurodė, kad 0,08 proc. delspinigių dydis kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu buvo taikomas visiems banko klientams, kas reikÅ¡tų, kad Å¡i sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio laikytina standartine, o ne aptarta individualiai.

Esant tokiais situacijai, teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ privalėjo vertinti vartojimo teisinių santykių aspektu. 7.4.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl delspinigių ir palÅ«kanų dydžių teisingo paskaičiavimo. Atsakovas 2016-01-27 raÅ¡tu pasiÅ«lydamas restruktÅ«rizuoti skolÄ , pats pasiÅ«lė mažesnes palÅ«kanų ir delspinigių sumas. Toks banko pasiÅ«lymas teismo liko neanalizuotas. Be to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio mokėjo atsakovui kredito grÄ Å¾inimo įmokas pagal banko periodiÅ¡kai pateikiamus grafikus.

Ieškovai pervedė bankui paskolų dengimui laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. viso 2 034,84 Eur. Kiekvieno mokėjimo nurodymo paskirtyje buvo išskirta, kaip mokama suma yra paskirstoma, t. y. kokia mokėtinos sumos dalis skiriama kreditui dengti, kokia - palūkanoms. Padarytos įmokos nurodytu laikotarpiu buvo paskirtos tik delspinigių dengimui. Toks įmokų paskirstymas yra neteisėtas, tokiu būdu pažeidžiant LR CK 6.54 straipsnio nuostatas. Aplinkybių dėl įmokų paskirstymo pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.

Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų (ieÅ¡kovų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, kad atsiliepime pasisako tik dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl apeliantų atmestų ieÅ¡kinio 1, 4, 5, 6 reikalavimų. 8.1.Apeliantai kelia klausimÄ dėl jų laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 20016-05-31 atliktų mokėjimų paskirstymo, t. y., jog atsakovas paskirstė jų įmokas ne taip, kaip apeliantai pageidavo ir buvo nurodę mokėjimo paskirtyje.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai nei reikÅ¡dami pradinį ieÅ¡kinį, nei tikslindami ieÅ¡kinio reikalavimus jokių reikalavimų dėl įmokų paskirstymo nereiÅ¡kė ir banko atlikto įmokų paskirstymo nustatyta tvarka neginčijo. Apeliaciniame skunde yra draudžiama kelti naujus reikalavimus ir nurodyti aplinkybes bei argumentus, kuriais nebuvo remiamasi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., CPK 312 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo CK 6.54 str. 5 d. pažeidimo nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. 8.2.

Po Vilniaus mieto 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9186-817/2011, kuriuo kredito sutarčių nutraukimas pripažintas neteisėtu, apeliantų skolos bankui buvimo faktas nebuvo paneigtas. Tai reiÅ¡kė, kad kreditavimo sutartys apeliantams galiojo pilna apimtimi, todėl apeliantai privalėjo nedelsiant padengti banko 2009-12-09 raÅ¡te buvusį nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ , sumokėti visas nesumokėtas įmokas. Juo labiau, deklaruojant siekį vykdyti kredito sutartis, įmokos privalėjo bÅ«ti mokamos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Apeliantai po 2011-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo jokių kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė daugiau negu 6 metus. 8.3. Apeliantai apie netinkamÄ Ä¯sipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymÄ buvo įspėti 2015-11-04 raÅ¡tu, kredito sutartys nutrauktos 2016-04-07 (po 2016-03-01 raÅ¡to pateikimo), t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo pirmojo banko įspėjimo susidariusiam įsiskolinimui padengti. CK 6.218 str. 1 d. yra įtvirtintas 30 dienų papildomas įspėjimo terminas.

IeÅ¡kovų veiksmai nedavė pagrindo bankui tikėtis, kad kredito sutartys galės bÅ«ti tinkamai įvykdytos ateityje. Apeliantai beveik 6 metus (nuo 2009-06-16) apskritai nevykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis, į bankÄ dėl informacijos nesikreipė, tik prieÅ¡ pat bankui nutraukiant kredito sutartis nusprendė padengti nedidelę dalį įsiskolinimo. Vėliau įmokų nemokėjo ir iki Å¡iol nemoka. 8.4. Apeliacinio skundo teiginiai dėl kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto neva per didelio 0,08 proc. delspinigių dydžio yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu apeliantas V. K. patvirtino, kad 2006-08-29 Kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis nėra per didelis, apeliantai niekada į bankÄ dėl delspinigių dydį reguliuojančios nuostatos pakeitimo, sumažinant joje nustatytÄ delspinigių dydį iki ieÅ¡kinyje reikalaujamo 0,05 proc. dydžio, nesikreipė. 8.5. Nesutinka su apeliantų teiginiais dėl delspinigių ir palÅ«kanų dydžio apskaičiavimo. Delspinigiai apskaičiuoti laikantis ieÅ¡kinio senaties terminų, ne daugiau kaip už 180 dienų.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad banko 2016-01-27 raÅ¡te apeliantams buvo pasiÅ«lytos skolos pertvarkymo sÄ lygos su galimybe sumažinti priskaičiuotus delspinigius, jokios teisinės reikÅ¡mės delspinigių paskaičiavimo pagrįstumui ir teisingumui bei galimybei juos mažinti neturi, kadangi apeliantai nuo banko siÅ«lytų skolos restruktÅ«rizavimo sÄ lygų atsisakė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantų (ieÅ¡kovų) D.

U. ir V. K. apeliacinis skundas netenkintinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo, kreditavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo, palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimo. Nesutikdami su kreditavimo sutarčių nutraukimu, apeliantai (ieÅ¡kovai) teigia, jog sutartys nutrauktos neteisėtai. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliantų argumentų, jie mano, kad visų pirma po 2015-11-25 Vilniaus miesto 2-ojo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo pripažintos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44, 46.1 punktai ir kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44 ir 46.1 punktai negaliojantys, kreditavimo sutartys nutrÅ«ko.

Kadangi ieškovai iš atsakovo negavo jokio įmokų grafiko su apskaičiuotomis palūkanomis ir mokėtinomis sumomis, suprato, kad minėtos kreditavimo sutartys nebuvo atnaujintos, todėl negaudami iš banko jokių pranešimų, kreditavimo sutarčių nevykdė ne dėl jų priklausančių aplinkybių. Antra, ieškovų nuomone, informacija apie tai, kad kredito sutartys yra atnaujintos ieškovai gavo 2015 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus beveik 4 metams. Teigia, kad atsakovas, būdamas stipresne sutarties šalimi, nevykdė savo pareigų, kas lėmė, jog ieškovai dėl kredito sutarčių vykdymo buvo suklaidinti.

IeÅ¡kovai pagrįstai tikėjosi, kad bankui nepateikiant įmokų mokėjimo grafiko, duomenų bazėse esant informacijai apie tai, kad sutartys yra nutrauktos, kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdymas yra negalimas. Å ių aplinkybių, anot apeliantų, teismas visiÅ¡kai nevertino. Ir trečia, ieÅ¡kovai teigia, jog kai po ilgo laiko tarpo, beveik po 4-rių metų, gavus pirmÄ jį 2015 m. lapkričio 4 d. praneÅ¡imÄ iÅ¡ banko, kuriuo buvo reikalaujama padengti įsiskolinimÄ iki 2016 m. sausio 4 d., bankas ieÅ¡kovams nustatė pernelyg trumpÄ tarpÄ sutartiniams įsipareigojimams pagal kredito sutartis dengti.

Su Å¡iais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pasisako dėl vienaÅ¡aliÅ¡kų sutarčių nutraukimo pagrindų. Byloje nustatyta, 2006-01-17 ieÅ¡kovai ir bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovams buvo suteiktas 57 924,00 Eur dydžio kreditas su kintama palÅ«kanų norma terminui iki 2030-10-31; kreditas suteiktas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui (1 tomas, 16–24 b. l.). 2006-08-29 tarp Å¡alių buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovams suteiktas 25 486,00 Eur dydžio kreditas su kintama palÅ«kanų norma terminui iki 2031-07-31; kreditas suteiktas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui (1 tomas, 25–33 b. l.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai nuo 2009 m. vidurio nustojo vykdyti bet kokius mokėjimus bankui, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartis, apie tai 2009-12-08 raÅ¡tu praneÅ¡damas ieÅ¡kovams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9186-817/2011, be kita ko, pripažino negaliojančiu banko vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarčių nutraukimÄ , sprendęs, kad banko nustatytas 10 dienų terminas pagal sutartis susidariusiems įsipareigojimams įvykdyti yra per trumpas (1 tomas, 45–50 b. l.). 2015-11-04 raÅ¡tu bankas informavo ieÅ¡kovus apie pagal kredito sutartis susidariusį pradelstÄ 33 754,63 Eur įsiskolinimÄ ir paragino ieÅ¡kovus per Å¡iame raÅ¡te nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ jį padengti arba pateikti duomenis, kurie pagrįstų susidariusios skolos padengimÄ (1 tomas, 116 b. l.).

IeÅ¡kovai 2015-12-16 raÅ¡tu informavo bankÄ , kad nesutinka su susidariusiu įsiskolinimu ir pareikalavo pateikti pagal kredito sutartis susidariusį skolos grafikÄ (1 tomas, 117 b. l.). Bankas 2015-12-31 raÅ¡tu pateikė ieÅ¡kovams skolos grafikus pagal sudarytas kredito sutartis (1 tomas, 121–125 b. l.). 2016-03-01 praneÅ¡imu bankas ieÅ¡kovams nustatė papildomÄ terminÄ susidariusiam įsiskolinimui padengti ir įspėjo, kad ieÅ¡kovams iki 2016-04-05 nepadengus pagal kredito sutartis susidariusio įsiskolinimo, kitÄ dienÄ po nustatyto termino suėjimo su jais sudarytos kredito sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

Per banko 2016-03-01 praneÅ¡ime nustatytÄ terminÄ Ä¯siskolinimas nebuvo padengtas, bankas nutraukė su ieÅ¡kovais sudarytas kredito sutartis ir kreipėsi į Vilniaus miesto 14-Ä jį notarų biurÄ dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolų pagal kredito sutartis iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡davimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai nuo 2009 m. vidurio visiÅ¡kai nustojo vykdyti bet kokius mokėjimus bankui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2011-11-25 sprendimu pripažinus negaliojančiu banko vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarčių nutraukimÄ , ieÅ¡kovai ir toliau netinkamai vykdė sutarčių sÄ lygas.

IeÅ¡kovai nereagavo į banko 2015-11-04, 2016-03-01 siųstus praneÅ¡imus dėl netinkamo kreditavimo sutarčių vykdymo ir ketinimo jas nutraukti, jei sutartys nebus vykdomos. Taigi bankas įvykdė savo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovus apie galimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarčių nutraukimÄ ir kelis kartus nustatė pakankamÄ terminÄ sutarčių vykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, jog Vilniaus apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimu pripažinus kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44, 46.1 punktus ir kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44 ir 46.1 punktus negaliojančiais, kreditavimo sutartys nutrÅ«ko.

Juo labiau, kritiškai vertintini apeliantų argumentai, kad negavus jokių įmokų grafiko su apskaičiuotomis palūkanomis ir mokėtinomis sumomis, ieškovai suprato, kad minėtos kreditavimo sutartys nebuvo atnaujintos, todėl negaudami iš banko jokių pranešimų, kreditavimo sutarčių nevykdė ne dėl jų priklausančių aplinkybių. Priešingai, aukščiau minėtus kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44, 46.1 punktus ir kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44 ir 46.1 punktus negaliojančiais, kreditavimo sutartys pilna apimtimi liko ieškovams galioti.

Todėl jiems teigiant, kad iÅ¡ banko negavus jokių įmokų grafiko su apskaičiuotomis palÅ«kanomis ir mokėtinomis sumomis, suprato, kad minėtos kreditavimo sutartys nebuvo atnaujintos ir dėl to sutarčių nevykdė, Å¡i ieÅ¡kovų pozicija laikytina niekaip nesiderinanti su siekiu rÅ«pestingai, atsakingai ir sÄ Å¾iningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai žinojo apie kreditavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, skolų buvimo faktas atsakovui egzistavo, ginčo dėl to nebuvo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Banko papildomo ar pakartotino įmokų grafiko su apskaičiuotomis palÅ«kanomis ir mokėtinomis sumomis nepateikimas, akivaizdu, kad nebuvo pagrindas nevykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Å ioje situacijoje manytina, kad patys ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai aktyvÅ«s ir nesidomėjo sutartinių įsipareigojimu tinkamu vykdymu. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantai neįrodė, kad patikslintų įmokų mokėjimo grafikų stoka buvo esminė kliÅ«tis įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartis įvykdyti.

Pagal kredito sutarčių bendrųjų sÄ lygų 9 punktus kredito gavėjui negavus mokėjimo grafikų, kredito gavėjas privalo kreiptis į bankÄ dėl mokėjimo grafikų gavimo ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki pirmo įmokų mokėjimo mėnesio pabaigos. Kredito gavėjas neatleidžiamas nuo sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, jei kredito gavėjas negauna mokėjimo grafikų ir nesikreipia į bankÄ dėl mokėjimo grafikų gavimo. Taigi ieÅ¡kovai privalėjo kreiptis į bankÄ dėl mokėjimo grafikų, tuo atveju, jei negavo Å¡ių mokėjimo grafikų ar jiems tapo neaiÅ¡ki numatytų įsipareigojimų vykdymo tvarka.

Akcentuotina, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų sutartinių prievolių pagal kreditavimo sutartys pažeidimas buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis. Kreditavimo sutarties nutraukimo įmokos visiškai nebuvo mokamos nuo 2009 m. vidurio. Pradelstų įsipareigojimų suma pagal kreditavimo sutartis 2015 m. lapkričio mėn. siekė net 33 754,63 Eur. Ieškovai deklaruodami savo siekį išsaugoti sutartinius santykius su banku, neatliko jokių mokėjimų bankui ir bylos nagrinėjimo metu nesiekė bent iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus.

IeÅ¡kovai nepateikė teismui duomenų, kurie teiktų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog sutartys bus tinkamai vykdomos ateityje. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai nurodė, kad jų bendros mėnesinės pajamos Å¡iuo metu sudaro apie 900,00–1000,00 Eur, ieÅ¡kovas V. K. nurodė turintis kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, o o einamosios kasmėnesinės įmokos pagal abi kreditavimo sutartis sudarė apie 350,00 Eur, neįvertinant pradelstų mokėjimų dengimo. Akivaizdu, kad nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgÅ«s ateityje tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali bÅ«ti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

Kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo bÅ«dÄ , be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iÅ¡ pažeistų teisių gynybos bÅ«dų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamÄ favor contractus principÄ ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡imtinis teisių gynimo bÅ«das, todėl jo taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Vis dėlto, pripažįstant favor contractus principo svarbumÄ sutartiniams santykiams, negalima Å¡io principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų egzistavimÄ ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, siekis iÅ¡saugoti sutartį nėra absoliutus ir jos nutraukimas gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu nustatomos tam tikros aplinkybės – pažeidimo pobÅ«dis, mastas ar kitos svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, ar kreditavimo sutartis nutraukta nepažeidžiant favor contractus principo ir kasatorės (vartotojos) teisių, turi bÅ«ti nustatoma įvertinus, ar egzistuoja pagrindas netinkamÄ kreditavimo sutarties vykdymÄ pripažinti esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, arba nustačius, kad sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta joje nustatytomis sÄ lygomis, kurios nepripažintinos nesÄ Å¾iningomis CK 6.188 straipsnio pagrindu.

Kadangi įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, tai reiÅ¡kia, kad konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis pažeidžiama sutartis, turi atitikti arba sutartyje nustatytÄ vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindÄ , arba įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ nustatant vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiamos sutarties pažeidimo pobÅ«dį, konstatavo ne tik formalaus pagrindo nutraukti sutartį buvimÄ , bet vertino visumÄ aplinkybių, svarbių nustatant sutarties pažeidimo mastÄ ir reikÅ¡mę galimybei jÄ toliau vykdyti.

Nustatęs aplinkybes, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9186-817/2011 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44, 46.1 punktai ir kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43, 44 ir 46.1 punktai pripažinti negaliojančiais dėl to, kad yra nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovų, kaip vartotojų atžvilgiu, po 2011-11-25 teismo sprendimo įsiteisėjimo įmokos atsakovui ir toliau nebuvo mokamos, nors kreditavimo sutartys toliau galiojo ieÅ¡kovams pilna apimtimi, atsižvelgus, jog visumoje iki kreditavimo sutarties 2016-04-07 nutraukimo įmokos visiÅ¡kai nebuvo mokamos 6 metus, o nuo 2015-11-04 informavus ieÅ¡kovus apie susidariusios įsiskolinimo padengimo, įmokos buvo sumokėtos nežymiai ir toliau nemokamos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukta, nėra mažareikÅ¡mis, vienkartinis ir neatitinka ieÅ¡kovų teiginių, kad jie nevykdė sutarčių ne dėl jų priklausančių aplinkybių, o vėliau atsakovas nustatė per trumpÄ laiko tarpÄ kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindÄ atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). AtotrÅ«kis tarp ieÅ¡kovų pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiÅ¡kai įvykdytų įsipareigojimų iÅ¡ esmės pradėjo formuotis nuo 2009 m. vidurio ir iki sutarčių nutraukimo nuolat didėjo, todėl bankas ilgÄ laikÄ negavo to, kÄ turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis, ir tai sudarė pakankamÄ pagrindÄ bankui manyti, kad sutartys ateityje nebus tinkamai įvykdytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio nėra jokio teisinio pagrindo, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį su ieÅ¡kovais laikantis įstatymų reikalavimų, atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyse nustatytos vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo tvarkos. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis nėra nesÄ Å¾iningas.

Atsakovas nurodė, kad 0,08 proc. delspinigių dydis kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu buvo taikomas visiems banko klientams, kas reikÅ¡tų, kad Å¡i sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio laikytina standartine, o ne aptarta individualiai. Esant tokiais situacijai, teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ privalėjo vertinti vartojimo teisinių santykių aspektu. Å ie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog netenkinus pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl delspinigių dydžio sumažinimo, nes klausimo dėl delspinigių dydžio apeliantai anksčiau nekėlė.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad sprendžiant ginčus dėl vartojimo sutarties vykdymo, taip pat jos nutraukimo, svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.).

Pastebėtina, jog apeliantai, 2006-08-29 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 39 punkto sÄ lygos dėl 0,08 proc. dydžio palÅ«kanų niekada neginčijo, dėl jų sumažinimo į atsakovÄ nesikreipė, o kreipdamiesi į Vilniaus miesto 2-Ä jį apylinkės teismÄ dėl kredito sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia bei Å¡ios sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, minėtos 39 punkto sÄ lygos pakeisti neprašė, nors tokiÄ galimybę turėjo. Ir tik atsakovui, antrÄ kartÄ nutraukus kreditavimo sutartis su ieÅ¡kovais dėl to, kad pastarieji beveik 6 metus nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovai nusprendė ginčyti Å¡iÄ sÄ lygÄ dėl nustatytų 0,08 proc. palÅ«kanų.

Å ios aplinkybės sudaro apeliacinės instancijos teismui prielaidas spręsti, jog apeliantai nesÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, siekdami kuo ilgiau iÅ¡vengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. Apeliantai kelia klausimÄ dėl jų laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 20016-05-31 atliktų mokėjimų paskirstymo, t. y., jog atsakovas paskirstė jų įmokas ne taip, kaip kad apeliantai pageidavo ir buvo nurodę mokėjimo paskirtyje. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai nei reikÅ¡dami pradinį ieÅ¡kinį, nei tikslindami ieÅ¡kinio reikalavimus jokių reikalavimų dėl įmokų paskirstymo nereiÅ¡kė ir banko atlikto įmokų paskirstymo nustatyta tvarka neginčijo.

Apeliaciniame skunde yra draudžiama kelti naujus reikalavimus ir nurodyti aplinkybes bei argumentus, kuriais nebuvo remiamasi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., CPK 312 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo CK 6.54 str. 5 d. pažeidimo nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantų (ieÅ¡kovų) lygiomis dalimis priteistinos atsakovės AB DnB banko turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :               Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ apeliantų (ieÅ¡kovų) D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovo AB DNB bankas naudai 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus 00 ct), t. y. iÅ¡ kiekvieno po 302,50 Eur (tris Å¡imtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                  Egidijus Mockevičius                                                                                                                    Danutė Burbulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Rasa Bartašienė