2018-12-20 Nr. AB-662-3-62-3-02190-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2766-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02190-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Super Montes“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. 33; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. 35; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 47; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 48; 5) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-6; 6) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. V-81 „Dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. 33”; 7) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. V-82 „Dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo Nr. 35”; 8) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-100 „Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 47”; 9) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-101 „Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 48”; 10) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. V-24 „Dėl 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-6”.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepavojingų atliekų tvarkymo ūkinę veiklą vykdo pagal Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 21 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą Nr. 5/25, kuris galioja neribotą laiką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. D1-528, kuriuo patvirtino naujas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – ir 2013 m. TIPK taisyklės). Taigi jo turimas TIPK leidimas nebuvo nustojęs galioti ir šiuo metu galioja, o atsakovas remiasi teisės norma, prieštaraujančia konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms. Skundžiami privalomieji nurodymai ir atsakovo priimti įsakymai, kuriais šie privalomieji nurodymai palikti nepakeistais, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad teismas negali vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 2.32 papunkčio nuostata, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, pripažino ją neteisėta. Pareiškėjas vykdo nepavojingų atliekų paruošimą deginimui (viena iš veiklų), tačiau atliekų paruošimo deginimui pajėgumas nėra didesnis nei 75 tonos per dieną. TIPK leidime Nr. 5/25 yra nurodyti didžiausi leistini tvarkyti/ naudoti/ laikyti nepavojingų atliekų kiekiai tonomis per metus. TIPK leidimo Nr. 5/25 (paskutinė korekcija 2013 m. rugsėjo 24 d.) nurodyta, kad pareiškėjui leidžiama naudoti iki 20 000 tonų per metus degiųjų atliekų (kodas 19 12 10) ir 200 tonų per metus degiųjų atliekų (kodas 19 02 10). Ginčas kilo dėl to, kaip skaičiuoti, kiek tonų per dieną degiųjų atliekų pareiškėjui leista naudoti. Tiek pagal 2002 metų, tiek pagal 2013 metų TIPK taisykles, įmonėms TIPK leidimai išduodami juose nurodant didžiausią leistinų laikyti/ naudoti/ pagaminti atliekų kiekį tonomis per metus. Į 2013 m. TIPK taisykles perkėlus Direktyvos nuostatas, kuriose nurodomi atliekų kiekiai tonomis per dieną, galimai atsirado teisės akto spraga, kadangi nėra jokio teisinio reglamentavimo, kaip iš TIPK leidime nurodyto leidžiamo naudoti atliekų kiekio tonomis per metus turėtų būti paskaičiuojami atliekų kiekiai tonomis per dieną. Esant teisės akto spragai, turi būti vadovaujamasi bendraisiais principais. Pareiškėjui leidžiamų naudoti degiųjų atliekų kiekį – 20 200 tonų per metus dalijant iš metuose esančio dienų skaičiaus (365), gaunama, kad pareiškėjui leista naudoti 55,34 tonas degiųjų atliekų per dieną. Kadangi šis skaičius neviršija 2013 m. TIPK taisyklių 1 priedo 5.4 papunktyje nurodyto nepavojingų atliekų kiekio – 75 tonų per dieną, todėl pareiškėjo nepavojingų atliekų tvarkymo veikla nepatenka į 2013 metų TIPK taisyklių 1 priedą. Iš atliekų tvarkymo žurnalo matyti, jog pareiškėjo naudojami degiųjų atliekų kiekiai yra žymiai mažesni negu nurodyta TIPK leidime Nr. 5/25 ir visiškai nesiekia 2013 metų TIPK taisyklių 1 priede nurodytų kiekių. Pareiškėjo turimo 2007 m. gruodžio 21 d. TIPK leidimo Nr. 5/25 galiojimas tęsiasi, todėl privalomieji nurodymai Nr. 33, Nr. 35, Nr. 47 ir Nr. PN-6 yra duoti nepagrįstai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekų sandėliavimo schema yra pareiškėjo turimo TIPK leidimo Nr. 5/25 sudedamoji dalis (TIPK leidimo priedas Nr. 1). Atsakovui vertinant, kad pareiškėjo turimas TIPK leidimas Nr. 5/25 yra negaliojantis nuo 2016 m. sausio 1 d., atsakovas nepagrįstai davė tiek 2016 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. KAP-4, tiek 2016 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 48. 2016 m. gruodžio 12 d. privalomuoju nurodymu Nr. 48 atsakovas iš esmės nurodo laikytis sąlygų, nurodytų, jo manymu, negaliojančiame TIPK leidime. 2016 m. gruodžio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. 48 yra neteisėtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl privalomasis nurodymas turi būti panaikintas.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 1 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. 33, įpareigojantį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti atliekų priėmimą (duomenys neskelbtini) r., nes jis neturi TIPK leidimo. 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo aktu Nr. KP-63 užfiksavus, kad pagal pateiktą atliekų tvarkymo apskaitos suvestinę, įmonė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki neplaninio patikrinimo, priėmė 2101,642 t atliekų, neturint teisės jų priimti, t. y. neįvykdė 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. 33, surašė pareiškėjui 2017 m. kovo 1 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. PN-6, įpareigojantį nutraukti atliekų priėmimą.

Pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 2 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. 35, įpareigojantį pareiškėją (duomenys neskelbtini) r. vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, suderintame su atsakovu 2013 m. rugpjūčio 21 d. numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją. 2016 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktu Nr. KP-373 užfiksavus, kad pagal įmonės pateiktą atliekų susidarymo suvestinę, kurioje nurodytas atliekų likutis įmonės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini) r. 2016 m. spalio 31 d. buvo 12570,279 t nepavojingų atliekų, t. y.

Pareiškėjui neįvykdžius 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo Nr. 35, surašė pareiškėjui 2016 m. gruodžio 12 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. PN-47 (toliau kartu – ir Privalomieji nurodymai), įpareigojantį vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją. Pareiškėjas pagal 2013 m. TIPK taisyklių 2.3 papunkčio reikalavimus iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai turėjo gauti TIPK leidimą atliekų naudojimo veiklai, kuri apima paruošimą deginimui ar bendram deginimui, kai pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną.

TIPK leidimas iki nustatyto termino nebuvo gautas, o pareiškėjo turėtas TIPK leidimas Nr. 5/25 laikomas negaliojančiu ir tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras įmonei bus išduotas TIPK leidimas. Pareiškėjui 2007 m. gruodžio 21 d. išduotame, paskutinį kartą koreguotame 2013 m. rugsėjo 24 d., TIPK leidime Nr. 5/25 nustatyta, kad įmonei leidžiama naudoti 20200 t/m degiųjų atliekų, kurių kodai 19 12 10 ir 19 02 10, o nustatytas darbo dienų skaičius metuose yra 254 dienos, todėl laikytina, kad atliekų paruošimo deginimui pajėgumas yra 79 tonos per dieną arba 3,313 tonos per valandą.

Pažymėjo, kad paraiškoje deklaruoti atliekų apdorojimo (presavimo, rūšiavimo, malūnai pirminio ir antrinio smulkinimo) įrenginiai yra ženkliai didesnio našumo, nei 3 tonos per valandą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas kompetentingų institucijų iki skundžiamų Privalomųjų nurodymų priėmimo, kad pareiškėjo turimas TIPK leidimas negalioja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo minėtą administracinę norminę bylą Nr. I-5-662/2017, nepasisakė, jog aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 2.32 punktas yra negaliojantis nuo jo priėmimo dienos. Viešasis interesas reikalauja, kad atliekų tvarkymo veikla būtų nutraukta tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims ir gamtai, o įmonės sukauptos ir nesutvarkytos atliekos būtų likviduotos nepažeidžiant aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, TIPK leidimo negaliojimas neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad pareiškėjui leidžiamų naudoti atliekų kiekis per dieną (tonomis) turėtų būti apskaičiuojamas dalinant leidžiamų naudoti atliekų kiekį iš pareiškėjo darbo dienų, t. y. dienų, kai pareiškėjo įrenginiai faktiškai veikia. Skaičiuojant, kad pareiškėjo turimu TIPK leidimu buvo leista naudoti daugiau kaip 75 tonas atliekų per dieną, jo turimo TIPK leidimo Nr. 5/25 galiojimas laikytinas pasibaigusiu aplinkos ministro įsakymo pagrindu, todėl privalomieji nurodymai Nr. 33, Nr. 35, Nr. 47 ir Nr. PN-6 yra duoti pagrįstai. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (16-1 )-D 15-439 išdėstė poziciją, jog aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 2.32 punkto pripažinimas negaliojančiu nereiškia, jog ūkio subjektai gali vykdyti veiklą turėdami leidimus, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos pagal kompetenciją vykdydamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas turi imtis visų galimų veiksmų, nustatytų teisės aktuose.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo RUAB „Super Montes“ skundą patenkino iš dalies ir panaikino: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. 33; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. 35; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 47; 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros duotą 2017 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-6; 5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. V-81 „Dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. 33”; 6) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. V-82 „Dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo Nr. 35”; 7) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-100 „Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 47”; 8 ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. V-24 „Dėl 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-6”; kitą skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nepavojingų atliekų tvarkytojas, šių atliekų tvarkymo ūkinę veiklą vykdo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 21 d. išduotą TIPK leidimą Nr. 5/25. TIPK leidimas buvo išduotas neribotam laikui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (toliau – ir 2002 m. TIPK taisyklės). Pareiškėjas nuo 2007 metų plėtė savo veiklą, didino perdirbamų atliekų kiekius ir rūšis, todėl TIPK leidimas Nr. 5/25 buvo koreguotas 2010 m. vasario 8 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2013 m. rugsėjo 24 d. korekcijomis. Pareiškėjui 2007 m. gruodžio 21 d. išduotame TIPK leidime Nr. 5/25 nurodyta, kad įmonei leidžiama naudoti 20 200 t/m (tonų per metus) degiųjų atliekų, kurių kodai 19 12 10 ir 19 02 10, kas sudaro 79 t/d (tonas per dieną).

12. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-528) nuostatomis, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, dalis TIPK leidimų, išduotų pagal 2002 m. TIPK taisykles, tapo negaliojančiais nuo 2016 m. sausio 1 d. ir įmonėms atsirado pareiga gauti naujus TIPK leidimus; kitos dalies TIPK leidimų galiojimas tęsiasi, tačiau jiems taikomi Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-259), reikalavimai.

13. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas davė šiuos privalomuosius nurodymus pareiškėjui: 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. 33, kuriuo nurodė nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti atliekų priėmimą (duomenys neskelbtini) r., neturint galiojančio TIPK leidimo; 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. 35, kuriuo nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, suderintame su atsakovu 2013 m. rugpjūčio 21 d. numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2016 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 47, (pakartotinis privalomojo nurodymo Nr. 35 atžvilgiu) kuriuo pakartotinai nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, suderintame su atsakovu, numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2016 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 48, kuriuo nurodė pašalinti atliekas, neleistinai sandėliuojamas gamybinės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini) r., zonose Nr. 11 ir Nr. 17 (pagal Schemą) ir 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų, sandėliuojamų schemoje nenurodytoje vietoje iš neteisėtai sandėliuojamos vietos; 2017 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-6 (pakartotinis privalomojo nurodymo Nr. 33 atžvilgiu), kuriuo pakartotinai nurodė nedelsiant nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo.

14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomųjų nurodymų Nr. 33, Nr. 35, Nr. 47 ir Nr. PN-6 panaikinimo, nurodė, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) yra apibrėžtas TIPK leidimų teisinis statusas, ir įtvirtinti jų panaikinimo pagrindai. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad matyti, jog atsakovas vertino, jog iki 2016 m. rugsėjo 1 d. dienos pareiškėjo turimas TIPK leidimas buvo galiojantis, kadangi patikrinimo aktuose Nr. KAP-7 ir Nr. KAP-28 nurodyta, jog pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. 5/25 galiojimas yra neterminuotas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti patikrinimo aktai buvo surašyti jau po 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovas laikė, jog TIPK leidimas Nr. 5/25 buvo galiojantis.

15. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad nagrinėjant šią bylą negalima vadovautis Įsakymo Nr. D1-528 2.32 punkto nuostata, nes administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 pripažinta, kad Įsakymo Nr. Dl-528 2.32 punktas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-72-09 yra nustatęs taisyklę, kad teismas nagrinėdamas bylą, nebegali vadovautis ir remtis tomis teisės normomis, kurios yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (neteisėtomis). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo turimas TIPK leidimas nebuvo nustojęs galioti ir šiuo metu galioja, o atsakovas taikė teisės normą, kuri prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas taikė teisės normą, kuri prieštarauja konstituciniams principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms, sprendė, jog neliko įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis buvo duoti privalomieji nurodymai Nr. 33, Nr. 35, Nr. 47 ir Nr. PN-6, todėl ir įsakymai Nr. V-81, Nr. V-82, Nr. V-100 ir Nr. V-24 dėl šių privalomųjų nurodymų, kuriais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius privalomuosius nurodymus paliko nepakeistus, laikomi nepagrįstais ir neteisėtais.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo Nr. 48 panaikinimo, pažymėjo, kad atliekų sandėliavimo schema yra pareiškėjo turimo TIPK leidimo Nr. 5/25 sudedamoji dalis (TIPK leidimo priedas Nr. 1). Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelis kartus koreguodamas TIPK leidimą Nr. 5/25, nepateikė atliekų sandėliavimo schemos pakeitimų, todėl privalo laikytis schemos, nurodytos Priede Nr. 1. Nutraukdamas ūkinę veiklą pareiškėjas kaip ūkio subjektas privalo vykdyti įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti vykdant veiklą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjas sandėliuoja atliekas (893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų) neleistinoje, schemoje nepažymėtoje vietoje, o mišrios komunalinės ir kitos mechaninio apdorojimo bioskaidžios atliekos sandėliuojamos zonose Nr. 11 ir Nr. 17 (pagal Schemą) tiesiog ant žemės, kas yra taip pat neleistina, pareiškėjui pagristai ir teisėtai buvo duotas 2016 m. kovo 10 d. privalomasis nurodymas Nr. KAP-4, o jo neįvykdžius buvo duotas 2016 m. gruodžio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. 48.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovo duoti nurodymai yra prieštaringi ir klaidino pareiškėją, pažymėdamas, jog privalomasis nurodymas Nr. KAP-4 buvo duotas 2016 m. kovo 10 d., kai ginčas dėl leidimo galiojimo dar nebuvo iškilęs tarp šalių, o 2016 m. gruodžio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. 48 priimtas pareiškėjui neįvykdžius ankstesniojo privalomojo nurodymo Nr. KAP-4. Teismas padarė išvadą, jog privalomasis nurodymas Nr. 48 yra aiškus ir pagrįstas, kadangi pareiškėjas neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu sandėliuodamas atliekas pažeidė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 punkto reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Nustačius, jog privalomasis nurodymas Nr. 48 yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo naikinti 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-101 „Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 48”.

III. 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl atsakovo priimtų privalomųjų nurodymų ir atsakovo direktoriaus įsakymų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pagal 2013 m. TIPK taisyklių 2.32 papunkčio reikalavimus iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai turėjo gauti TIPK leidimą atliekų naudojimo veiklai, kuris apima paruošimą deginimui ar bendram deginimui, kai pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną. TIPK leidimas iki nustatyto termino nebuvo gautas, todėl pareiškėjo turimas TIPK leidimas Nr.5/25, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, laikomas negaliojančiu. Leidimą išdavusi institucija nesilaikė TIPK taisyklėse nustatytos tvarkos, dėl ko pareiškėjas pagrįstai mano, jog leidimo galiojimas tęsiasi ir jis yra galiojantis.

21. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju atliekų paruošimo deginimui pajėgumas yra 79 tonos per dieną arba 3,313 tonos per valandą. Paraiškoje deklaruoti atliekų apdorojimo (presavimo, rūšiavimo, malūnai pirminio ir antrinio smulkinimo) įrenginiai yra ženkliai didesnio našumo nei 3 tonos per valandą. Taigi pagal TIPK taisyklių reikalavimus pareiškėjo vykdomai atliekų tvarkymo veiklai reikia turėti TIPK leidimą ar taršos leidimą.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje norminėje byloje Nr. I-5-662/2017 nebuvo paneigtas faktas, jog aplinkos ministras yra įgaliotas nustatyti Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų dėl TIPK leidimų keitimo taikymą iki 2013 m. birželio 1 d. išduotiems TIPK leidimams ir turi įgaliojimus nustatyti savo įsakymu tvirtinamų TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių galiojimą laiko požiūriu. Todėl teismo sprendimo argumentas, kad pareiškėjui išduotas TIPK leidimas laikomas negaliojančiu vadovaujantis 2013 m. TIPK taisyklių 2.32 papunkčiu, kurio nuostatos iki teismo sprendimo priėmimo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams, yra nepagrįstas. Atsakovas teigia, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 31 d. negavo TIPK leidimo, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo TIPK leidimas laikomas negaliojančiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

23. Atsakovas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmai siekiant užtikrinti Direktyvos I priedo 5.3 b punkto ir Direktyvos 82 straipsnio 2 dalies reikalavimų įgyvendinimą, o Aplinkos apsaugos agentūra, kaip leidimų galiojimą panaikinanti institucija, privalomųjų nurodymų teikimo metu dėl objektyvių priežasčių negalėjo priimti sprendimo dėl įmonei išduoto leidimo galiojimo panaikinimo. Privalomųjų nurodymų teikimo metu, atsižvelgiant į norminio teisės akto teisėtumo prezumpciją, galiojo TIPK taisyklių 2.32 papunktis dėl grupės leidimų, tarp jų ir išduoto pareiškėjui, negaliojimo nuo 2016 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūros papildomas sprendimas dėl leidimo galiojimo panaikinimo nurodomu laikotarpiu būtų pakartotinis to paties turinio administracinis aktas ūkio subjekto atžvilgiu, individualus administracinis teisės aktas dėl jau kitu, norminiu teisės aktu, panaikintų leidimų galiojimo panaikinimo. Ūkio subjektas po 2016 m. sausio 1 d. negalėjo būti pagrįstai įsitikinęs leidimo tęstinumu, o atsakingų institucijų veiksmų pakankamumas turėjo būti įvertintas atsižvelgiant į galimybes realiai juos vykdyti ir į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus efektyvumo ir subsidiarumo principus. Tačiau teismo sprendime šiais klausimais nebuvo įvertinti teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir žodinių paaiškinimų metu teiktos informacijos, kad pareiškėjas kelis kartus iki 2016 m. sausio 1 d. buvo informuotas apie pareigą gauti naują arba pakeisti turimą TIPK leidimą.

24. Atsakovo nuomone, Aplinkos apsaugos agentūra dėl objektyvių priežasčių negalėjo priimti sprendimo dėl įmonei išduoto leidimo galiojimo panaikinimo. Teismas sprendime privalėjo atsakovo teiktus privalomuosius nurodymus ir jų tikslą įvertinti ne tik formaliu, bet ir siekiamo tikslo – Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. direktyvos Nr. 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – ir Direktyva) reikalavimų įgyvendinimo – aspektu, o teismo motyvai gali būti laikomi nepagrįstais ir nepakankamais, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pažymi, kad valstybės institucijų neteisėti veiksmai negali būti pateisinami reikalavimu įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas.

25. Pareiškėjas RUAB „Super Montes” atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, jog Įsakymo Nr. Dl-528 2.32 papunktis yra neteisėtas, nei Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, nei atsakovas, nei kitos institucijos nebegali vadovautis šio įsakymo punktu, kuris prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms.

27. Pareiškėjas sutinka, kad aplinkos ministras yra įgaliotas nustatyti Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų dėl TIPK leidimų keitimo taikymą iki 2013 m. birželio 1 d. išduotiems TIPK leidimams bei turi įgaliojimus nustatyti savo įsakymu tvirtinamų TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių galiojimą laiko požiūriu, tačiau aplinkos ministras, priimdamas Įsakymo Nr. D1-528 2.32 punktą, viršijo savo įgaliojimus. Taigi aplinkos ministrui nebuvo suteikti įgaliojimai savo įsakymu panaikinti TIPK leidimus, todėl nesant motyvuoto leidimą išdavusios institucijos sprendimo panaikinti pareiškėjo turimą TIPK leidimą, jis yra laikomas galiojančiu.

28. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad nei atsakovas, nei Aplinkos apsaugos agentūra, nebuvo ir iki šiol nėra priėmę jokio sprendimo pripažinti pareiškėjo turimą TIPK leidimą nebegaliojančiu. Pažymi, kad jo turimas TIPK leidimas, kaip ir pažymėta pačiame leidime, yra išduotas neribotam laikui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad suėjus atsakovo nurodytam terminui šis leidimas turėjo automatiškai nustoti galioti. Direktyvoje nurodytas reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad TIPK leidimų sąlygos būtų peržiūrėtos ir atnaujintos, o ne panaikintos. Kadangi institucijos turėjo pasirinkimo teisę, kokiais būdais Direktyvą įgyvendinti, todėl Direktyvos įgyvendinimas neteisėtais būdais, šiuo atveju aplinkos ministrui viršijant jam įstatymais suteiktus įgaliojimus, negali būti pateisinamas nurodant, kad tokiu būdu buvo siekta įgyvendinti Direktyvą. Esant galiojančiam TIPK leidimui, laikytina, kad atsakovo duoti privalomieji nurodymai negali būti laikomi teisėtais, kadangi jie buvo duoti nesant teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prisideda prie apeliacinio skundo ir palaiko atsakovo argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde. Pažymi, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pareigą iki 2016 m. sausio 1 d. gauti naują, pasikeisti turimą leidimą, todėl šios pareigos nevykdymas patvirtina atsakovo veiksmų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. 33, 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo Nr. 35, 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 47, 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 48, 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-6 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-81, 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-82, 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-100, 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-101 ir 2017 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-24, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Kadangi atsakovas savo apeliaciniu skundu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ginčija tik iš dalies (dėl privalomųjų nurodymų Nr. 33, Nr. 35, Nr. 47, Nr. PN-6 ir Departamento direktoriaus įsakymų Nr. V-81, Nr. V-82, Nr. V-100 ir Nr. V-24 panaikinimo), tai apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinės tik atsakovo apeliaciniame skunde ginčijama apimtimi, t. y. apeliacinio skundo ribose.

33. RUAB “Super Montes” nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai 2007 m. gruodžio 21 d. išduotame TIPK leidime Nr. 5/25 nurodyta, kad įmonei leidžiama naudoti 20 200 t/m (tonų per metus) degiųjų atliekų, kurių kodai 19 12 10 ir 19 02 10, kas sudaro 79 t/d (tonas per dieną). Tai reiškia, kad pareiškėjo pajėgumas didesnis kaip 75 t/d (tonos per dieną), todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 “Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” 2.32 papunktyje nustatytus reikalavimus, pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo gauti naują TIPK leidimą. Kadangi iki nurodytos kalendorinės datos naujas TIPK leidimas nebuvo gautas, RUAB “Super Montes” turimas TIPK leidimas Nr. 5/25, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, laikytas negaliojančiu, todėl atsakovas priėmė ginčijamus privalomuosius nurodymus, kurie Departamento direktoriaus įsakymais palikti nepakeisti.

34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 2.32 punkte įtvirtinta, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai įsakymo 2.3 punkte nurodytu atveju negavus TIPK leidimo pagal Taisyklių reikalavimus, TIPK leidimas, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, ir taršos leidimas, išduotas pagal Taršos leidimų taisykles, (jei toks buvo išduotas) laikomas negaliojančiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.32 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms.

35. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, jog iš Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 13 dalies 2 punkto ir 14 dalies nuostatų galima matyti, kad pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir(ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai, TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 38–39 punktais, TIPK leidimus pagal šias taisykles buvo įgaliotas išduoti atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kas reiškia, jog aplinkos ministras nėra įgaliotas savo įsakymu panaikinti TIPK leidimus – per nustatytą terminą nepakeisti TIPK leidimai nustatyta tvarka gali būti panaikinami jį išdavusiai institucijai priimant motyvuotą sprendimą.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 teisingai konstatavo, kad šioje administracinėje byloje ginčijamiems teisiniams santykiams netaikoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Nr. D1-528 “Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” 2.32 punkto nuostata, todėl akivaizdu, kad RUAB “Super Montes” turimas TIPK leidimas nebuvo netekęs galios, o atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius taikė teisės normą, kuri prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatoms. Be to, anksčiau nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime norminėje administracinėje byloje pažymėta, kad TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu taisyklėse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas nebuvo priimtas, vadinasi TIPK leidimą išdavusi institucija nesilaikė TIPK leidimo panaikinimo nustatytos tvarkos.

37. Atsakovas, priimdamas ginčijamus privalomuosius nurodymus, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius įsakymus, taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 “Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” 2.32 punkto nuostatas, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu nurodyta apimtimi buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Pažymėtina, kad teismas ginčo byloje negali taikyti norminio akto (ar jo dalies), kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai panaikinti šioje administracinėje byloje ginčijami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros privalomieji nurodymai (Nr. 33, Nr. 35, Nr. 47, Nr. PN-6) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymai (Nr. V-81, Nr. V-82, Nr. V-100 ir Nr. V-24).

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė