2018-11-27 Nr. AB-21712-3-62-3-02261-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-825-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02261-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos teismo pirmininkui (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apylinkės prokuratūra, Kauno apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų taryba, Nacionalinė teismų administracija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. 2018 m. rugsėjo 25 d. (pagal spaudą ant voko) su skundu (b. l. 2–7) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismo Kauno rūmus, prašydamas: 1) skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. 2018 m. rugsėjo 10 d. administracinį aktą Nr. (1-46)-E5-16204 (toliau – ir Raštas); 2) skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą Kauno apygardos teismo pirmininką N. M. iš naujo išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašymą Nr. E1-29910 bei pateikti Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo kameromis 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. darytų pareiškėjo atvaizdų įrašų kopijas be kitų asmenų atvaizdų.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (1-46)-E5-16204, kuriuo jam buvo atsakyta į 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundą reg. Nr. E1-28743, 2018 m. rugpjūčio 29–30 d. prašymą-skundą reg. Nr. E1-29757 bei į 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašymą reg. Nr. E1-29910. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su Rašto dalimi, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašymą reg. Nr. E1-29910 dėl Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašymo kamerų 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. padarytų pareiškėjo vaizdo įrašų kopijų pateikimo.

Asmens duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose reglamentuoja 2018 m. rugpjūčio 31 d. teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2) patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.7. papunktį viešosios tvarkos, teismo darbuotojų ir kitų asmenų, kurie lankosi teisme, bei jų ir teismo turto saugumo užtikrinimo tikslu gali būti tvarkomi vaizdo duomenys (vykdomas vaizdo stebėjimas). Vaizdo duomenys teisme tvarkomi teismo patvirtintose vaizdo duomenų tvarkymo teisme taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 49 punkte nustatyta, kad teismo veiksmai ar neveikimas, susiję su duomenų subjekto teisių įgyvendinimu, gali būti skundžiami aukštesnės pakopos teismo pirmininkui Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. Skundai dėl asmens duomenų tvarkymo teismui vykdant teisingumą nagrinėjami proceso įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal Taisyklių 50 punktą teismo veiksmai ar neveikimas, susiję su duomenų subjekto teisių įgyvendinimu, kai asmens duomenys tvarkomi kitais nei šių Taisyklių 8.1 papunktyje nurodytais tikslais, gali būti skundžiami Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.

Nors skundžiamame Rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas yra susijęs su administravimu teismuose, bei į tai, jog Taisyklės numato specialią teismo veiksmų ar neveikimo, susijusių su duomenų subjekto teisių įgyvendinimu, apskundimo tvarką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Raštas negali būti pripažintas administraciniu aktu, priimtu viešojo administravimo srityje, todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes nepriėmė motyvuotos nutarties dėl bylos rūšinio teismingumo. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. nepagrįstai atsisakė pateikti vaizdo stebėjimo kameromis 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. darytų pareiškėjo atvaizdų įrašų kopijas be kitų asmenų atvaizdų ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Teisėjų tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 50 punkte įtvirtinta, kad teismo veiksmai ar neveikimas, susiję su duomenų subjekto teisių įgyvendinimu, kai asmens duomenys tvarkomi kitais nei šių Taisyklių 8.1 papunktyje nurodytais tikslais, gali būti skundžiami Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų inspekcija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka (Įstatymo 23 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 31 straipsnio 5 dalį priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką, prašydamas pateikti vaizdo kameromis 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. darytų pareiškėjo atvaizdų įrašų kopijas. Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. 2018 m. rugsėjo 10 d. Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pareiškėjas nenurodė konkretaus tikslo, kam duomenys bus naudojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą, susijusi su jo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiems ginčams privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka – pareiškėjas dėl Kauno apygardos teismo pirmininko veiksmų privalėjo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir tik jai priėmus sprendimą, kreiptis į teismas ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartis, nors priimta ir netinkamai pritaikius ABTĮ normas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus, ją panaikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė