8d253cc9-9ffa-4d9b-bf6e-9fc506653d76 · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Civilinės bylos Nr. 2S-1023-656/2014      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07404-2014-1                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 99.1.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys A. P. K., N. K., iÅ¡vadÄ duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS. nustatė:                                                             I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas teismo prašė nutraukti santuokÄ , nustatyti vaikų E. K., A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, buto esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 100 000 Lt kompensacijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikų iÅ¡laikymui priteisti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės, atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, nurodęs, kad negali sumokėti žyminio mokesčio dėl susidariusios sunkios turtinės padėties.

IeÅ¡kovas teigė, kad nuo 2013 01 mėn. nedirba, serga diabetu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. K. praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkino. Nurodė, kad atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio sumos galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iÅ¡ esmės prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau įstatymas teismui tokios galimybės nenumato. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieÅ¡kovo V. K. praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ už ieÅ¡kinį atmetė ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti 3 288 Lt dydžio žyminį mokestį per 14 dienų nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos, prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas V. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ , pakeisti – tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atidėti mokėtino 3 288 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Skunde apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d nutartis naikintina, nes teismas nurodė ieÅ¡kovui apmokėti žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 82 straipsniu, už nurodytus reikalavimus po 144 Lt.

IeÅ¡kovo nuomone, teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Sprendžiant ginÄÄ dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendžia turto padalijimo, iÅ¡laikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus, o pateiktas ieÅ¡kinys dėl ginčo Å¡eimos santykiuose ir reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra viena iÅ¡ sudedamųjų Å¡io ginčo dalių. IeÅ¡kovas skunde taip pat nurodė, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ grindė tuo, kad nuo 2013 m. nedirba ir neturi galimybės susimokėti 3 288 Lt žyminio mokesčio sumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos, taigi ir apeliacijos, prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ , skųsti teismo sprendimÄ ar nutartį įstatymo nustatyta tvarka. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 84 str.).Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio praÅ¡ymo pagrįstumo, turi bÅ«ti įvertinama turtinė praÅ¡ančiojo asmens padėtis. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta ne tik asmens sunki turtinė padėtis, kaip bÅ«tina žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sÄ lyga, bet ir nustatyta, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iÅ¡ esmės pasikeis per ilgesnį laikotarpį, lyginant jÄ su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu.

PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . Kartu su praÅ¡ymu apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (b. l. 6-7), duomenis iÅ¡ Valstybės įmonės „Regitra“ (b. l. 9-10), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. pažymÄ , įrodančiÄ , kad apeliantas laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-01-07 buvo bedarbis (b. l. 11).

             Kaip minėta, sprendžiant klausimÄ dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , turi bÅ«ti nustatyta ir įvertinta aplinkybė, ar apeliantų sunki turtinė padėtis, lyginant jÄ su ta, kuri yra ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu, per ilgesnį laikotarpį iÅ¡ esmės pagerės ir apeliantui atsiras galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 84 str.). BÅ«tent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ , taigi ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas, egzistavimÄ (CPK 12 str., 84 str.).

Tiek praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , tiek atskirÄ jį skundÄ apeliantas grindė sunkia turtine padėtimi, tačiau nei su praÅ¡ymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog jo turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti žyminį mokestį ateityje (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių naujų duomenų iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie darbovietę ar gaunamas nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų apie sveikatos bÅ«klę ir dėlto patiriamas iÅ¡laidas.

Ä®statymas įsakmiai nenurodo, į kokias konkrečias aplinkybes bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant klausimÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau kiekvienu atveju atsižvelgtina į visas aplinkybes (asmens amžių, sveikatos lygį, gaunamų pajamų dydį, turimÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , santaupas ir pan.), kurios yra reikÅ¡mingos, nustatant tikrÄ jÄ asmens turtinę padėtį ir realiÄ galimybę sumokėti visÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ . Tokiais atvejais teismas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisės principais.

Vienas iÅ¡ tokių principų yra įtvirtintas CK 1. 5 straipsnyje. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, aiÅ¡kindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimÄ , apelianto turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti nustatytÄ Å¾yminio mokesčio dalį už paduotÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui.Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas praÅ¡ymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigodamas apeliantÄ sumokėti žyminį mokestį nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.             Atsižvelgiant į tai, kad nutartimis, kuriomis buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už atskirÄ jį skundÄ primokėti, buvo apskųstos ir Å¡is terminas dėl atskirojo skundo padavimo pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti apeliantui V. K. terminÄ iki 2014 m. birželio 25 d. (įskaitytinai) 3 288 Lt žyminiam mokesčiui už ieÅ¡kinį sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. Teisėjas                                                                                                        Andrius Ignotas             Â