Legislator Case Law & Legislation
2026-05-27 Nr. AB-11140-3-62-3-00181-2026-4 AI generated

2026-05-27 Nr. AB-11140-3-62-3-00181-2026-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-05-27 Nr. AB-11140-3-62-3-00181-2026-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž. skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2026-05-27 Nr. AB-11140-3-62-3-00181-2026-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2025 m. gruodžio 15 d. prašymą; 2) panaikinti atsakovo „veiksmą“ - kadastro duomenų tikslinimą ir jų įregistravimą registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune (toliau – žemės sklypas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-809-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00181-2026-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž. skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2025 m. gruodžio 15 d. prašymą; 2) panaikinti atsakovo „veiksmą“ - kadastro duomenų tikslinimą ir jų įregistravimą registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune (toliau – žemės sklypas).

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti pareiškėjos skundo antrąjį reikalavimą, 2) priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą (panaikinti atsakovo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2025 m. gruodžio 15 d. prašymą).

Iš pateikto skundo ir jo priedo (2026 m. sausio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 10 punkto) teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas atliktas, remiantis 2025 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų suformuota byla bei kad šie duomenys registre įregistruoti 2025 m. gruodžio 22 d. Iš pareiškėjos skundo matyti ir tai, kad ji nurodo, jog aptarti ginčo žemės sklypo patikslinti duomenys registre buvo įregistruoti atsakovo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu, tuo patvirtindama, kad jai yra žinoma apie atsakovo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kurį iš esmės ir prašo panaikinti kaip „veiksmą“ antruoju savo reikalavimu teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjos reikalavimui – panaikinti žemės sklypo duomenų tikslinimą ir jų įregistravimą registre, yra įstatymu nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Byloje duomenų, kad pareiškėja, siekdama nuginčyti žemės sklypo duomenų įregistravimą 2025 m. gruodžio 22 d. registre, pasinaudojo tokia tvarka, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja. Visa tai patvirtina, kad pareiškėja, kiek tai susiję su aptariamu jos reikalavimu, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl ko atsisakoma priimti nagrinėti teisme šį jos reikalavimą.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – visus pareiškėjos 2026 m. sausio 30 d. skundo reikalavimus priimti nagrinėti teisme.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi.

Nereiškiant abiejų reikalavimų viename skunde, neįmanoma tinkamai ir teisingai išnagrinėti viso pareiškėjos keliamo ginčo. Kita skundo dalis negalėjo būtų teikiama atsakovo Centriniam registratoriui, ginčų nagrinėjimo komisijai. Būtent tokiais atvejais įstatymų leidėjas ir leidžia pareiškėjui teikti skundą teismui dėl abiejų tarpusavyje susijusių reikalavimų, o teismui nustatė pareigą priimti juos abu nagrinėti teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo antrąjį reikalavimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, siekdama nuginčyti žemės sklypo duomenų įregistravimą registre, pasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atsisakė priimti pareiškėjos skundo antrąjį reikalavimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja antruoju skundo reikalavimu prašo panaikinti atsakovo „veiksmą“ – kadastro duomenų tikslinimą ir jų įregistravimą registre dėl žemės sklypo.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Registro tvarkytojo sprendimai dėl Registro objektų registravimo ir (ar) Registro duomenų taisymo skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Registro tvarkytojo sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija). Šią komisiją sudaro ir jos darbo reglamentą tvirtina Registro tvarkytojas.(1 d.) Skundas Komisijai paduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo Registro tvarkytojo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas Komisijos sprendimu gali būti atnaujintas. Komisijos sprendimas atmesti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. (2 d.).

Įvertinusi teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja, ginčydama VĮ Registrų centro atliktą veiksmą (sprendimą) dėl kadastro duomenų tikslinimo, pirmiausia turėjo kreiptis su skundu į Registro tvarkytojo sudarytą ginčų nagrinėjimo komisiją nurodyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, jog, nagrinėjamu atveju, teismas turėjo vadovautis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priskirtinumo nagrinėti teismams pirmenybės (pirmumo) principas, pagal kurį, sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vieni priskirtini nagrinėti teismui, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visus reikalavimus nagrinėja teismas, netaikytinas situacijoms, jei įstatymai imperatyviai ir aiškiai nustato, jog ginčui yra privaloma išankstinė ikiteisminė jo nagrinėjimo tvarka, tik pasinaudojus šia tvarka administracinis teismas įgyja kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-778/2009).

Apibendrindama teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė