2019-02-20 Nr. AB-4930-3-62-3-02105-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1011-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02105-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5–6).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. su prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl galimybės žiūrėti televizijos programas užsienio kalbomis, taip pat išaiškinti galimybę įsigyti ir naudotis įrenginiu bei kortele dėl televizijos kanalų užsienio kalbomis žiūrėjimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiama savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais. Pareiškėjas paaiškino, kad jo netenkina Lietuvos operatoriaus transliuojami kanalai dėl žemo lygio. Jo nuomone, yra varžoma jo teisė žiūrėti informacinius, sporto, kino, mokslo populiarinimo, muzikos kanalus, kurie transliuojami užsienio transliuotojų. Tokiu būdu kenkiama akiračio plėtimui, varžoma galimybė gauti informaciją apie politinius įvykius pasaulyje, pasaulinio mokslo pažangą, kultūros ir sporto naujienas. Pareiškėjas teigė, kad po bausmės atlikimo bus sunku adaptuotis ir pradėti naują, dorą gyvenimą, o pataisos įstaiga, nesuteikdama galimybės žiūrėti užsienio transliuotojų televizijos kanalus, pažeidžia pareiškėjo prigimtinę teisę gauti informaciją ir atima teisę, kuri nėra atimta paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų patyrė nepatogumus, atsiliko nuo pozityvaus gyvenimo visuomenėje, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (b. l. 12–15).

4. Atsakovas nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems yra draudžiama savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais. Teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems bausmės atlikimo metu įsigyti ir su savimi turėti palydovines televizijos korteles ar televizoriaus priedėlius, išskyrus atvejus, kai antžeminei televizijai skirti priedėliai buvo įsigyti iki 2016 m. balandžio 1 d. Pareiškėjui buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai, taip pat sudaryta pataisos programa. Teigė, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, jo teisės nebuvo pažeistos, atsakovas veikė teisėtai.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 32–35).

6. Teismas nurodė, kad pataisos įstaigose laikomi asmenys turi teisę naudotis ir turėti televizorių, tačiau ši teisė yra ribojama techniniais televizoriaus parametrais, o teisė turėti televizorių priedėlius – jų įsigijimo laikotarpiu (iki 2016 m. balandžio 1 d.). Suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiama savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš neturėjimo galimybės matyti visus jo pageidaujamus televizijos kanalus, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja Pravieniškių PN-AK administracijos pajungti (įrengti) nuteistųjų norimas televizijos programų rūšis ar sudaryti sąlygas jiems matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, pareiškėjas nepateikė, nenurodė jokių konkrečių neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo) ar teisės aktų nuostatų, kurias atsakovas galėjo pažeisti, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Akcentavo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad vien teisės žiūrėti užsienio transliuotojų televizijos programas nesuteikimas jam atima galimybę sužinoti naujienas, kitą informaciją apie Lietuvos ir pasaulio įvykius, ir pažymėjo, kad pareiškėjo patiriami apribojimai yra jo, kaip įkalintojo asmens, statuso pasekmė, nepažeidžianti bausmės vykdymo principų ir negalinti būti laikoma pakankamai intensyvia, sudarančia pagrindą neturtinės žalos pasireiškimo faktui konstatuoti. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų, atsilikimo nuo pozityvaus gyvenimo masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, kuriuos būtų galima įvardyti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, asmens žeminimą, kankinimą. Atsakovo pateiktoje Psichologinės tarnybos pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl negalėjimo plėsti akiratį, adaptuotis visuomenėje, žiūrėti kabelinę televiziją nesikreipė. Pareiškėjas dalyvauja Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamose priemonėse ir renginiuose, yra sudarytas ir patvirtintas individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas, jam suteikta galimybė baigti baldų apmušėjo dailiųjų dirbinių pynėjo kursus.

8. Teismas darė išvadą, kad, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

III. 9. Pareiškėjas V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 37).

10. Pareiškėjo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlyta naudotis kabelinės televizijos prieiga, o neturėdamas galimybės žiūrėti televizijos, jis negauna jokios informacijos. Tai, jo vertinimu, prilygsta kankinimui.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 41–43).

12. Teigia, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios Pravieniškių PN-AK atsisakius tenkinti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. prašymą dėl galimybės žiūrėti televizijos programas užsienio kalbomis, atlyginimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

16. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

18. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė žiūrėti kabelinę televiziją ir todėl jis negavo jokios informacijos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš neturėjimo galimybės matyti visus jo pageidaujamus televizijos kanalus, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja Pravieniškių PN-AK administracijos pajungti (įrengti) nuteistųjų norimas televizijos programų rūšis ar sudaryti sąlygas jiems matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede esančiame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. prašyme (b. l.

7) nurodyti įrenginiai (dekodavimo įrenginys ir kortelė) nėra įvardyti, o minėto sąrašo 5.1 papunktyje pažymėta, jog leidžiama turėti televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, t. y. jog nuteistieji (suimtieji) turi teisės aktuose reglamentuotą teisę gauti prieigą prie kabelinės televizijos ir / ar pageidaujamų televizijos kanalų, pareiškėjas nepateikė, nenurodė jokių konkrečių neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo) ar teisės aktų nuostatų, kurias atsakovas galėjo pažeisti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01)).

Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – ir netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė