8d20909b-fe2d-4d16-b7cf-2686bd4e786f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas E. J. Grigaravičius                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-775-508-2013Teisėja D. Jankauskienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00423-10-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.5.1.;1.2.14.5.2.;2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam T.

L., nuteistojo gynėjui advokatui Andriui Neverai, nukentėjusiojo G. A. atstovui advokatui Mindaugui Å eÅ¡kauskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokurorės Laimos Bereikaitės apeliacinį skundÄ ir nukentėjusiojo G. A. atstovo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 str. 2 d. bei nuteistas: pagal LR BK 182 str. 1 d. (H.

B. turto įgijimas apgaule) – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 4500 litų; pagal LR BK 182 str. 1 d. (A. P. turto įgijimas apgaule) - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikalstimu A.

P. padarytos žalos – 2250 litų; pagal LR BK 182 str. 2 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d. (G. A. turto įgijimas apgaule) – 2 (dvejiems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 7 d galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos:

H. B. 4500 litų, A. P. 2250 litų, G. A. 12500 litų. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. b. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012 gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. G. A. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi T. L. byla dalyje kaltinant jį nusikaltimu, numatytu LR BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo G. V. atžvilgiu atskirta į atskirÄ bylÄ ir perduota Kauno apylinkės prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams paÅ¡alinti.

Pažeidimams paÅ¡alinti nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Å i nutartis neapskųsta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : T. L. nuteistas už tai, kad 2009-02-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslÄ savo naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , suklaidindamas G. A. apie savo finansinę bÅ«klę – paveldimus iÅ¡ tėvo žemės sklypÄ , restoranÄ Vilniuje bei kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurių tvarkosi dokumentus, nors realiai teisių į minėtÄ turtÄ neturėjo, bei nuslėpdamas apie jau turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nurodydamas, kad iÅ¡ tėvo paveldėtam kavos verslui reikalinga 100 000 litų paskola, pasiskolino iÅ¡ G.

A. 100 000 litų, pasiraÅ¡ydamas neprotestuotinÄ vekselį, nurodydamas, kad pinigus grÄ Å¾ins iki 2009 05 19, tačiau pinigų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule įgijo G. A. priklausančius 100 000 litų, tuo padarydamas G. A. 100 000 litų turtinę žalÄ . Taip pat jis laikotarpyje nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvairiose vietose Kauno mieste, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , suklaidindamas nukentėjusįjį apie savo finansinę bÅ«klę – paveldimus iÅ¡ tėvo žemės sklypÄ bei kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurių tvarkosi dokumentus, nors realiai teisių į minėtÄ turtÄ neturėjo, bei nuslėpdamas apie jau turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, pasiskolino iÅ¡ A.

P. 9 000 litų, pasiraÅ¡ydamas neprotestuotinÄ vekselį 22800 litų sumai (įskaitant palÅ«kanas), nurodydamas, kad pinigus grÄ Å¾ins iki 2010-06-01, tačiau pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule įgijo A. P. priklausančius 9 000 litų, tuo padarydamas A. P. 9 000 Lt turtinę žalÄ .Be to, jis, laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2010 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Neveronys, Kauno r., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , suklaidindamas nukentėjusįjį apie savo finansine bÅ«klę – paveldimus iÅ¡ tėvo žemės sklypÄ , bei kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurių tvarkosi dokumentus, nors realiai teisių į minėtÄ turtÄ neturėjo, bei nuslėpdamas apie jau turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nurodydamas, kad verslo projektams, tai yra dėl jo tėvo restorano bei verslui su bendrove „R.

B." reikalinga paskola, per kelis kartus pasiskolino iÅ¡ H. B. 18 000 litų, kiekvienÄ kartÄ suraÅ¡ydamas naujÄ neprotestuotinÄ vekselį bendros skolos sumai, o prieÅ¡ tai buvusios skolos vekselį pasiimdamas iÅ¡ kreditoriaus H. B., 2010-01-15 pasirašė galutinį neprotestuotinÄ vekselį bendrai skolai - 19000 litų sumai, kuriÄ sudarė 18 000 litų skola ir 1000 litų palÅ«kanos, nurodydamas, kad pinigus grÄ Å¾ins iki 2010-01-25, tačiau pinigų iki Å iol negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule įgijo H.

B. priklausančius 18 000 litų, tuo padarydamas H. B. 18 000 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Laima Bereikaitė praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrė bausmę. Prokurorė praÅ¡o T. L. paskirti pagal LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) - 60 parų areÅ¡to; pagal LR BK 182 str. 1 d. (A. P. turto įgijimas apgaule) - 60 parų areÅ¡to; pagal LR BK 182 str. 2 d. (G.

A. turto įgijimas apgaule) - 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d, 65 str. 1 d., galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012 gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.Teismas nepagrįstai T. L. taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir neteisingai paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.

Taikant BK 54 str. 3 d., turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui. Tik esant neabejotiniems, neginčitiniems ir pagrįstiems motyvams gali bÅ«ti numatoma paskirti Å¡velnesnę bausmę už numatytÄ sankcijoje. Prokurorė nesutinka, kad nuteistÄ jį nuosprendyje iÅ¡dėstyti apibÅ«dinantys duomenys, gali bÅ«ti įvardijami kaip iÅ¡skirtiniai. Ta aplinkybė, kad T. L. nusikalto pirmÄ kartÄ , nėra pagrindas taikyti jo atžvilgiu švelnesnę bausmę, nes įstatymų leidėjas, numatydamas BK 182 str. 2 d. sankcijÄ , dispozicijoje nenustato reikalavimo veiksmų pakartotinumui, todėl net ir vienÄ kartÄ atlikta neteisėta veika, numatyta BK 182 str. 2 d., sukelia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, už kuriÄ numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Be to, nors T. L. teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau jis teisiamas už tris sukčiavimo nusikaltimus.Prokurorė nesutinka su teismo motyvu, kad taikyti BK 54 str. 3 d., leidžia T. L. postkriminalinis elgesys, nes nuo veikų padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, duomenų, kad po nusikaltimų, kuriais kaltinamas Å¡ioje byloje bÅ«tų padaręs naujus nusikaltimus, nėra, kas rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Prokurorė pažymi, kad Å¡is teismo motyvas nepagrįstas, kadangi paskutinė T.

L. veika buvo įvykdyta 2010 metais (sukčiavimas H. B. atžvilgiu), o ikiteisminis tyrimas T. L. atžvilgiu pradėtas 2010-09-21. Taigi pradėtas ikiteisminis tyrimas galimai ir lėmė tai, kad T. L. daugiau nenusikalto. Be to, T. L. asmenybės pavojingumÄ rodo tai, kad jis neigia padaręs nusikalstamas veikas, dėl įvykdytų nusikaltimų nesigaili, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no bei teismo, dėl ko jam buvo paskelbta paieÅ¡ka ir taikyta kardomoji priemonė suėmimas. Tai, kad nuteistasis yra vienintelis D.

L. sÅ«nus, o ji yra pensininkė, gaunanti nedidelę senatvės pensijÄ , jai diagnozuota įgimta Å¡irdies yda, taip pat nėra pagrindo, nes nuteistasis motinos D. L. neiÅ¡laiko, prieÅ¡ingai, D. L. sumokėjo dalį sÅ«naus skolos, t.y. 2011-01-17 pervedė G. A. 2500 litų. Taip pat nepagrįstas ir teiginys, kad iki nusikaltimų T. L. finansiÅ¡kai rėmė jo tėvas A. L., nes jis mirė 2008-06-28, t.y. dar prieÅ¡ paskolų iÅ¡ G. A., H. B. ir A. P. gavimÄ , be to mirus tėvui, T. L., žinodamas, kad niekas nepadės, iÅ¡ Nord banko 2008m. spalio mėnesį pasiėmė dar vienÄ paskolÄ 40000 litų, kas rodo jo piktybiÅ¡kumÄ ir visiÅ¡kÄ atsakomybės jausmo nebuvimÄ .Byloje nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo T.

L. padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumÄ tiek, kad BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kadangi BK 182 str. 2 numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, skirti T. L. laisvės apribojimo bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. su įpareigojimais atlyginti nukentėjusiesiems dalį žalos, netikslinga, kadangi Å¡is įpareigojimas liktų neįvykdytas. Nukentėjusiojo G. A. atstovas advokatas Mindaugas Å eÅ¡kauskis apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam T.

L. LR BK 182 str. 2 d. sankcijos ribose numatytÄ bausmę, susijusiÄ su realiu terminuotu laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad skirdamas T. L. bausmę Kauno apylinkės teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nepagrįstai ir netinkamai pritaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, ko pasėkoje, pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas, kaltinamajam buvo paskirta akivaizdžiai neteisinga ir per Å¡velni bausmė (LR BPK 328 str. 1 ir 2 p.).LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika paprastai taikytinos tik tada, kai byloje nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, iÅ¡ esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė byla Nr. 2K-508/2007).

Teismai, Å¡velnindami bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " 3.1.13 punktas; kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt).

Tokia teismų iÅ¡vada paprastai darytina tik tuomet, kai nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios žymiai mažesnį kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-336/2011).LR BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikaltimas padarytas tyčia ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas neįvertino ir į jas neatsižvelgė.

Skirdamas Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytÄ už nusikaltimÄ bausmę, nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, jog paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko asmenybės, prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. teismas iÅ¡ viso nenurodė, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, ar kokia unikali teisinė ar socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumÄ ir paskirti teisingÄ bausmę, taip nukrypdamas nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.).

Apylinkės klaidingai vertino, kad kaltininko asmenybę ir Å¡eiminę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės tariamai patvirtina, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Tačiau, apelianto nuomone jos tik rodo, kad nuteistasis yra tipiÅ¡ka asmenybė, tipiÅ¡ko visuomenei pavojingumo laipsnio, jos niekaip neįrodo žymiai mažesnio kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo, todėl tokios įprastos kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės negalėjo bÅ«ti pagrindu kaltinamajam skirti Å¡velnesnę bausmę už padarytÄ sunkų BK 182 str. 2 d. nusikaltimÄ .Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kaltinamojo T.

L. kaltės, tyčios rÅ«Å¡ies, nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų, nors įstatymas reikalauja į tai atsižvelgti. LR BK 54 str. 2 d. 2 - 3 p. nuostatos teismų praktikoje suprantamos kaip imperatyvas nustatyti, kokia kaltės forma ir konkrečios tyčios rÅ«Å¡imi padaryta nusikalstama veika, kokios buvo kaltininko vidinės paskatos nulėmusios nusikalstamų veikų padarymÄ , kaltininko siekius objektyvios tikrovės pasikeitimus (LAT 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54 - 64 str.) apžvalga Nr.27-2, 4 - 5 p.).

Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad T. L. nedirbdamas, negaudamas pajamų, turėdamas didžiulius įsiskolinimus bankui ir kitiems kreditoriams - skolindamasis dideles pinigų sumas ir žadėdamas jas grÄ Å¾inti per itin trumpÄ laikotarpį veikė tyčine kaltės forma ir suprato, kad apgaule suklaidina nukentėjusiuosius ir neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja turtÄ . T. L. numatė, kad dėl jį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiesiems atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių.

Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad T. L. suklaidinęs nukentėjusiuosius apgaule įgijo svetimÄ turtÄ - H. B., A. P. ir G. A. pinigus ir padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas. T. L. tyčiÄ negrÄ Å¾inti skolų įrodo ir labai trumpas vekseliuose nurodytas grÄ Å¾inimo terminas. Tačiau, motyvuodamas skiriamÄ bausmę, teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad nusikaltimas padarytas tyčia ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis vengė atvykti į apklausas, teismo metu - į posėdžius, slapstėsi nuo teisėsaugos pareigÅ«nų, nebendradarbiavo, tiriant nusikalstamas veikas ir aiÅ¡kinantis byloje tiesÄ .

Skiriant bausmes, neatsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis T. L. savo kaltės nepripažino, ginčijo padarytÄ Å¾alÄ , siekdamas jÄ sumažinti, nors jo parodymai dėl žalos dydžio buvo paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais įrodymais. Visos Å¡ios aplinkybės taip pat leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pagrindo T. L. skirti Å¡velnesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ bausmę.Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę taip pat neatsižvelgė į visus bausmės tikslus, dėl ko buvo pažeistos LR BK 41 str. 2 d. nuostatos.

Nuteistasis T. L. dėl jam paskirtos bausmės iÅ¡ esmės jokių realių apsunkinimų nepatyrė - nuosprendžio paskelbimo metu jis jau dirbo, iÅ¡ jo jau buvo priverstinai iÅ¡ieÅ¡komos skolos nukentėjusiesiems, tačiau jokių lėšų nukentėjusieji iÅ¡ antstolių iki Å¡iol nėra gavę, todėl teismo įpareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems žalÄ nesukėlė kaltinamajam jokių papildomų teisinių pasekmių. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo Å¡iuo metu gaunamas pajamas (1500 Lt iÅ¡ UAB „R.

G.") ir į visus T. L. kreditorinius įsiskolinimus, kurių kaltinamasis akivaizdžiai negalės atlyginti, tikėtina, kad jis toliau galės laisvai skolintis, imtis nepelningų sandorių ir taip toliau didinti savo įsiskolinimų naÅ¡tÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad T. L. paskirta bausmė nėra pakankamai drausminanti ir sudaranti sÄ lygas pasitaisyti, užkertanti keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui.Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, skirdamas Å¡velnesnę bausmę, taip pat deramai neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo G.

A. interesus. Nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti yra labai svarbu, todėl bausmė laikytina teisinga tik tokiu atveju, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausius teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorės ir nukentėjusiojo G. A. atstovo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio, praÅ¡iusių apeliacinius skundus tenkinti juose iÅ¡dėstytais motyvais, nuteistajam T.

L. ir jo gynėjui advokatui Andriui Neverai praÅ¡ius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3 d. ir pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, iÅ¡samiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas ir pagrįstai kvalifikavo T.

L. nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Apeliantai skundais praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį bausmės nuteistajam skyrimo dalyje – panaikinti nuteistajam pagal LR BK 182 str. 2 d. pritaikytÄ BK 54 str. 3 d. ir paskirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Ginčo dėl baudžiamojoje byloje atlikto įrodymų tyrimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, kurie yra iÅ¡ esmės susiję su neteisingai paskirta bausme, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).LR BK 182 str. 2 d. sankcija už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų, o apylinkės teismas, pritaikęs LR BK 54 str. 3 d. nuteistajam paskyrė Å¡velnesnę, sankcijoje nenumatytÄ bausmės rūšį – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant T.

L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir nesutinka apeliantai. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis LR BK 62 str. 1-2 d. ir LR BK 54 str. 3 d. normomis. LR BK 54 str. 3 d. numato, kad Å¡velnesnę bausmę teismas motyvuotai gali paskirti, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra tik iÅ¡imtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.(LAT 2007-12-01 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga).Taigi tam, kad bÅ«tų galima skirti sankcijoje nenumatytÄ Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę, teismas turi bÅ«ti visiÅ¡kai įsitikinęs, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų teisingumo principus ir prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai.

Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2011, 2K-7-371/2011, 2K430/2012). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime akcentuotas itin atidus tokio pobÅ«džio baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo poreikis:

Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės ir jos turi būti saugomos ir ginamos, kad viena iš žmogaus teisių ir laisvių, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių yra baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas. Todėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga.

Teismas turi pareigÄ Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutÄ taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebÅ«tų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teisingumas nebÅ«tų įvykdytas. Tai prieÅ¡tarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas bylos Nr. 13/02-22/02).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013)Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatyta aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principÄ ir paskirti teisingÄ bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (iÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.Tuo tarpu teismo T.

L. baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti įvardijamos iÅ¡imtinėmis, kurios suponuotų iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nuosprendyje yra akcentuota, kad T. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinčių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Å¡velnesnės negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimas, buvo grindžiamas nuteistojo elgesiu prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, kad jis padeda motinai, pats iki nusikalstamų veikų padarymo buvo remiamas. Nepagrįstai iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis laikė tai, kad T.

L. iki nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., taip pat ir iki kitų veikų, dėl kurių nuteistas, bei dar perduota papildyti ikiteisminį tyrimÄ irgi pagal BK 182str.2d., padarymo užsiėmė kÅ«rybine veikla – buvo grupės ,, (duomenys neskelbtini)“ solistas, tuo metu buvo gyvas jo tėvas A. L., kuris buvo žinomas pramogų versle ir rėmė savo sÅ«nų, jokių nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų T. L. nedarė. Veikas kaltinamas padarė iÅ¡ karto po tėvo mirties, netekęs finansinės paramos, kurios tikėjosi gauti.

Jis nusikalto ir teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikaltimas nėra smurtinis, duomenų, kad po nusikaltimų, kuriais kaltinamas Å¡ioje byloje bÅ«tų padaręs naujus nusikaltimus, nėra. Tai rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2008-2009 metais, t.y. nuo veikų padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, T. L. yra vienintelis D. L. sÅ«nus, D. L. yra pensininkė, gaunanti nedidelę senatvės pensijÄ , jai diagnozuota įgimta Å¡irdies yda.

Tačiau pažymėtina, kad vien tik sunkinančių aplinkybių nebuvimas, iÅ¡laikytinų vaikų ar kitų asmenų turėjimas, teigiamos darbdavių ir/ar mokslo įstaigų charakteristikos bei ankstesnio teistumo nebuvimas rodo tik tipinį kal­tininko asmenį, kurios neleidžia daryti iÅ¡vados, kad sankcijoje nurodyta ir paskirta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tai patvirtina suformuota gan gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai neprisipažino padaręs nusikaltimus bei neiÅ¡reiÅ¡kė akivaizdaus gailėjimosi, jis įsitikinęs, kad jo veikla negali bÅ«ti siejama su baudžiamÄ ja atsakomybe, jog tai tik civiliniai santykiai, padaryta žala tik nepasisekusios nuteistojo komercinės veiklos padarinys.

Tačiau pirmosios instancijos teismas įrodė, kad T. L. veikos buvo nusikalstamos ir nevienkartinės. Nors pirmosios instancijos teismas kaip padėtį Å¡velninančiÄ aplinkybę nurodo tai, kad po tėvo mirties T. L. neteko jo materialinės paramos, todėl ir ėmė skolintis, tačiau Å¡i aplinkybė kaip tik pabrėžia nuteistojo savanaudiÅ¡kumÄ . Nuteistasis, bÅ«damas pilnametis, ir nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, taigi darbingas asmuo, netekęs tėvo iÅ¡laikymo, nesistengė pats teisėtais bÅ«dais kantriai siekti savo materialinės gerovės, o tai darė nusikalstamu bÅ«du, siekdamas skubiau pralobti svetimo turto sÄ skaita.

Nuteistasis žinodamas, kad neturi finansinių galimybių skolas grÄ Å¾inti, skolinosi stambias pinigų sumas iÅ¡ nukentėjusiųjų, siekdamas užtikrinti savo materialinį gerbÅ«vį. Skolinimasis buvo ne vienkartinis, paskolos buvo imamos ne iÅ¡ vieno asmens, tęsėsi gan ilgÄ laikÄ , nuteistasis veikė ne impulsyviai, o gerai apgalvotai, planingai, nes stengėsi nukentėjusiesiems sudaryti sėkmingo verslininko, turinčio daug planų įvaizdį. Taigi toks nuteistojo veikimas paneigia, kad jo veiklos pavojingumas buvo mažareikÅ¡mis, neesminis.

Tai, kad veika nėra smurtinė, nesumažina jos pavojingumo. Ä®statymo leidėjas veikos pavojingumÄ Ä¯vertino jÄ priskirdamas prie sunkių nusikaltimų, todėl toks įvertinimas rodo, kad nusikaltimui suteikiama nemažesnis reikÅ¡mingumas kaip ir smurtiniams nusikaltimams, nors jis ir nėra susijęs su asmens sveikatos sutrikdymu. Svarstytina, ar nukentėję asmenys prarasdami savo nemažas finansines lėšas iÅ¡ties nepatiria psichologinių sukrėtimų.Teismas kaip Å¡velninančiÄ aplinkybę nurodo ir postkriminalinį nuteistojo elgesį, į tai kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė 2008-2009 m., o vėliau nebenusikalto.

Tačiau nuosprendyje taip pat konstatuota, kad 2010-01-15 T. L. pasirašė galutinį neprotestuotinÄ vekselį bendrai skolai - 19000 litų sumai, kuriÄ sudarė 18 000 litų skola ir 1000 litų palÅ«kanos, nurodydamas, kad pinigus grÄ Å¾ins iki 2010-01-25, tačiau pinigų negrÄ Å¾ino. Taigi Å¡ie duomenys paneigia, kad nuteistasis nusikalstamas veikas baigė daryti 2009 m. ir daugiau nebenusikalto. Ikiteisminis tyrimas dėl T. L. nusikalstamų veikų pradėtas 2010-09-21, taigi didžiausia tikimybė, kad bÅ«tent tai nutraukė nuteistojo neteisėtÄ veiklÄ , o ne sÄ moningas paties T.

L. pasirinkimas.Pagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad nuteistasis nebuvo suinteresuotas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais ir teismu, jis netgi pasislėpė nuo teismo, už kÄ jam buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimÄ . Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad T. L. yra vienintelis D. L. sÅ«nus, D. L. yra pensininkė, gaunanti nedidelę senatvės pensijÄ , jai diagnozuota įgimta Å¡irdies yda, taip pat negali bÅ«ti pripažinta ta iÅ¡skirtine aplinkybe, kuri sudarytų absoliučias sÄ lygas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d., Å¡ios aplinkybės jam buvo žinomos iki bei darant nusikalstamas veikas ir niekaip neįtakojo.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio eliminuojant pirmosios instancijos teismo padarytas neteisingas iÅ¡vadas, spręstina, kad byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumÄ tiek, kad LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, o T. L. skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ nebuvo teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes taikė BK 54 straipsnio 3 dalies normÄ , nesant pagrindo jÄ taikyti, buvo paskirta aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Pripažinus, jog T.

L. skirtina bausmė sankcijos ribose ir įvertinus tai, jog nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o skirti LR BK 182 str. 2 d. sankcijos ribose numatytÄ bausmę, susijusia su realiu laisvės atėmimu, o prokurorė apeliaciniame skunde siÅ«lo vienerius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, kolegija sprendžia, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.Skiriant bausmę T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. atsižvelgtina, kad Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 8 m.

Ä®vertinus aplinkybes, iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos nuosprendyje, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas, narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas, padėjo ir rÅ«pinasi savo pensinio amžiaus motina, pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas darbovietėje teigiamai, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad savanoriÅ¡kai ir ženkliomis sumomis atlygintų žalas nukentėjusiems, kad padarytas sunkus nusikaltimas, pripažintas kaltu dėl dviejų nesunkių nusikaltimų, atsižvelgiant į BK VIII skyriaus nuostatas, sankcijoje numatytÄ bausmę, nukentėjusiojo atstovo ir prokurorės apeliacinių skundų reikalavimus, pagal LR BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ skirtina Å¡velnesnė bausmė nei sankcijos vidurkis - laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (mėnesiams).

Prokurorės reikalavimas pagal LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) ir (A. P. turto įgijimas apgaule) skirti 60 parų arešto atmetamas, nes skundžiamu nuosprendžiu bausmės dėl šių veikų paskirtos sankcijos ribose, nepateikti įtikinami motyvai, kodėl bausmės turėtų būti griežtinamos. Pritartina prokurorės nuomonei, kad subendrinus bausmes ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirti įpareigojimus atlyginti nukentėjusiesiems dalį žalos, netikslinga ir neįmanoma atlikti, kadangi šie įpareigojimai liktų neįvykdyti, todėl įpareigojimai naikintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2d.2p., 328str.1p.,2p., n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Laimos Bereikaitės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo G. A. atstovo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d., pritaikyta BK 54 str. 3 d. bei paskirta laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausmė, įpareigojant T.

L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų.Paskirti T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 65str.1d.1p.b)p.p., pagal LR BK 182 str. 2 d. paskirtÄ 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir LR BK 182 str. 1 d. (A.

P. turto įgijimas apgaule) - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis LR BK 66 str., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012 gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.Panaikinti paskirtuosius įpareigojimus T. L. : per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 4500 litų H.

B., per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikaltimu A. P. padarytos žalos – 2250 litų, dirbti ir per 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                        Egidijus Jonas Grigaravičius Teisėjai                                                                                               Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                        ArÅ«nas PaÅ¡tuolis