8d1f7d20-2b51-45b2-b677-c5131b24ef0f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-661-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00634-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant prokurorui R. I., kaltinamiesiems R. S. ir K. B.,kaltinamųjų gynėjams advokatams G. J. G. ir A. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Å¡iuo metu gydosi reabilitacijos centre VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, teistas 10 kartų:

1) Zarasų miesto apylinkės teismo 1997-05-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 straipsnio 3 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Zarasų miesto apylinkės teismo 2000-01-06 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 3 000 Lt vertės turto konfiskavimu;3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2000-10-20 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu;4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000-11-15 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio         3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu;5) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001-03-07 nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimu su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu;

       6) Zarasų rajono apylinkės teismo 2004-03-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;7) Zarasų rajono apylinkės teismo 2006-11-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;8) Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio         1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tačiau faktiÅ¡kai Å¡iuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 3 kartus:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005-08-22 baudžiamuoju įsakymu pagal 284 straipsnio     1 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;2) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val., iki 6 val., bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val., sveikatos priežiÅ«ros globos rÅ«pybos įstaigose bei atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , bei 5 MGL (525 Lt) dydžio bauda;3) Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.

Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2010-09-08 nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant atlikti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Vėliau paleistas lygtinai, tačiau 2012-08-06 nutartimi lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos panaikintas, pasiunčiant atlikti likusiÄ 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę,kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. B. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d., 19.00 val., iki 2014 m. vasario 27 d., 11.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R.

S., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , išėmęs namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), langÄ , tokiu bÅ«du įsibrovęs į patalpÄ , pagrobė svetimus R. B. priklausančius daiktus, o bÅ«tent: DVD grotuvÄ , 300 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3520", 120 Lt vertės, 6 meÅ¡keres, bendros 1 500 Lt vertės, įvairius darbo įrankius, bendros 150 vertės, tris poras džinsų, bendros 300 Lt vertės, ir du megztinius, bendros 120 Lt vertės, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ R.

B. priklausantį 2 490 Lt vertės turtÄ . Tokiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK                 178 straipsnio 2 dalyje. R. S. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d., 19.00 val., iki 2014 m. vasario 27 d., 11.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. B., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , išėmęs namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), langÄ , tokiu bÅ«du įsibrovęs į patalpÄ , pagrobė svetimus R. B. priklausančius daiktus, o bÅ«tent:

DVD grotuvÄ , 300 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3520", 120 Lt vertės, 6 meÅ¡keres, bendros 1500 Lt vertės, įvairius darbo įrankius, bendros 150 vertės, tris poras džinsų, bendros 300 Lt vertės, ir du megztinius, bendros 120 Lt vertės, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ R. B. priklausantį 2 490 Lt vertės turtÄ . Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK                  178 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kaltinamieji R. S. ir K.

B., kurie yra kaltinami apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė pilnai pripažįstantys savo kaltę bei sutinkantys, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o prokuroras bei gynėjai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino pilnai.

Tiksliai laiko neatsimena, jis kartu su R. S. išgėrė bei kaltinime nurodytu metu nuvažiavo pas R. B.. Važiavo išgerti, be to, tikėjosi, kad pas nukentėjusįjį bus moterų, galės pasilinksminti. R. B. gyveno netoli bažnyčios, vieno aukšto pastate, jo paties namuose nerado, ieškojo ir pas kaimynus. Žinojo, kad jeigu R. B. girtas miega, jį sunku prikelti. Beldėsi, kad šis juos įleistų, tačiau durų niekas neatidarė. Vėliau paaiškėjo, kad R. B. namuose nebuvo. Jie tuomet kartu su R.

S. dar iÅ¡gėrė prie nukentėjusiojo namų. Tada jie išėmė langÄ (su visu rėmu) ir įlipo į jo namus, kuriuose toliau vartojo alkoholį, o vėliau nusprendė nukentėjusiojo namuose paieÅ¡koti kažko vertingo. Pamatė meÅ¡keres, jų buvo, jei gerai atsimena, keturios. Pamena, kad paėmė keturias meÅ¡keres ir dvi rites. Be meÅ¡kerių dar paėmė įrankių - atsuktuvÄ , reples, pasiėmė savo DVD grotuvÄ , kurį buvo paskolinęs nukentėjusiajam prieÅ¡ porÄ dienų. Jis tikėjosi, kad nukentėjusysis pats prisimins, kad tas grotuvas priklauso jam.

Dėl kitų daiktų nežino, nurodo, kad jis paėmė tik minėtus daiktus, kÄ konkrečiai ėmė R. S. nematė (kažkokius drabužius, gal dar kažkÄ ). Nematė, jog buvo telefonas, atsimena, jog prieÅ¡ keletÄ dienų, kai vėl girtavo pas R. B., pastarasis telefonÄ sudaužė. Neneigia, jog telefonÄ iÅ¡ R. B. galėjo paimti R. S.. Paryčiais su pavogtais daiktais kartu su R. S. nuėjo į Kalvarijų turgų, kur savo pažįstamam (tetos sÅ«nui) pardavė meÅ¡keres. Kiek už jas gavo pinigų, neprisimena.

Kaltinamojo teigimu, jis tik imitavo pardavimÄ , paprasčiausiai norėjo, kad tuo patikėtų R. S. (norėjo įtikinti, kad jis daiktus pardavė), o pačiam buvo kilusi mintis juos grÄ Å¾inti nukentėjusiajam. Kai R. S. buvo kažkur nuėjęs, jis tam pažįstamam Janui (giminaičiui) atidavė ir DVD, kad Å¡is jį parsineÅ¡tų į namus. Už meÅ¡keres gautus pinigus pasidalino kartu su R. S.. Ä®rankius iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę, nes jie buvo surÅ«diję ir nieko verti. Sutinka, jog padarė nusikaltimÄ , pagrobė nukentėjusiojo daiktus, tačiau nemano, kad jie tiek verti, kiek nurodė nukentėjusysis.

Kaltinamojo įsitikinimu, meÅ¡kerės galėjo kainuoti apie 100 Lt, jos buvo prastos bÅ«klės, suklijuotos lipnia juostele. Tų meÅ¡kerių nebėra, jos kažkur dingo iÅ¡ tetos namų. DVD grotuvÄ jam giminaitis atnešė į pataisos namus, ten jis ir liko kartu su visais dokumentais (pas kÄ konkrečiai negali pasakyti, juo gali naudotis bet kuris iÅ¡ pataisos įstaigoje kalinčių asmenų). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl jų.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis K.

B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytu laiku, vakare buvo su draugu R. S., stoties rajone, Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus. Jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. J. R. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas jo pažįstamÄ R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. KelintÄ valandÄ jie nuvažiavo pas RuslanÄ , nežino. Ruslano namie nebuvo. Jie dar norėjo alkoholinių gėrimų, bet neturėjo pinigų, todėl nutarė apvogti Ruslano namÄ , nes tikėjosi pas jį rasti vertingų daiktų, kuriuos galėtų parduoti.

Jie abu nutarė iÅ¡imti Ruslano namo lango stiklÄ ir taip patekti į vidų. Abu nuo lango rėmo atlenkė vinis ir išėmė stiklÄ . IÅ¡imant stiklÄ jis įsipjovė rankÄ ir jam pradėjo bėgti kraujas. Pro lange iÅ¡imtÄ stiklÄ abu su Romanu įlipo į Ruslano namÄ . Jie abu apieÅ¡kojo Ruslano namÄ . Vertingų daiktų ieÅ¡kojo visur - kambaryje, virtuvėje, spintoje, spintelėse, stalčiuose ir tt. Ä® rastus maiÅ¡elius sudėjo Ruslano daiktus. Jis į maiÅ¡elį sudėjo 6 meÅ¡keres, DVD grotuvÄ , o Romanas paėmė, jam atrodo, tris poras džinsų, kelis megztinius ir įvairius darbo įrankius, kokius tiksliai, pasakyti negali.

Mobiliojo telefono neėmė, nes jo namie nebuvo arba jo nerado. Jo ranka kraujavo, Ruslano namie ant grindų prilašėjo kraujo. Nukentėjusiojo namuose užtruko apie   30 minučių. IÅ¡ namo su pagrobtais daiktais iÅ¡lipo pro iÅ¡imtÄ stiklÄ , pagrobtus daiktus nusinešė su savimi. KitÄ dienÄ Kalvarijų turguje visus daiktus pardavė. Pinigus iÅ¡leido savo reikmėms (t. 1, b. l. 75-76).Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Nurodė R. B. matęs tik kelis kartus, o su K.

B. yra pažįstami apie 2-3 metus, bendraudavo dažnai. Nepamena tikslios įvykio datos (ji teisingai nurodyta kaltinime), tÄ dienÄ susitiko su K. B. iÅ¡gerti. K. B. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas R. B.. Važiavo pas jį linksmai praleisti laiko – iÅ¡gerti, pasilinksminti. Atvykę pas nukentėjusįjį, beldė į duris, tačiau niekas neatidarė. Pagalvojo, kad R. B. tiesiog miega ir nusprendė užeiti per langÄ . LangÄ išėmė su visu rėmu (jį paprasčiausiai nukėlė, iÅ¡traukę vinukus), tačiau Ruslano viduje nerado.

Tada jie su     K. B. dar iÅ¡gėrė. Alkoholio nusipirko iÅ¡ anksto, turėjo atsivežę alaus. IÅ¡gėrė, pasėdėjo ir tada kilo mintis pasiimti daiktų, kažkÄ pavogti. Jis paėmė drabužių - pora bliuzonų, kelnių, taip pat metalo pjÅ«klÄ (bulgarkę), kažkokį raktÄ . Taip pat ėmė kažkokius įrankius, tačiau tiksliai neprisimena. Be to, paėmė ir telefonÄ , tačiau jis neveikė. Koks buvo telefono modelis, neprisimena. Kadangi buvo tamsu, nematė, kokius konkrečiai daiktus paėmė K.

B., tačiau pastarasis tikrai ėmė meÅ¡keres ir DVD grotuvÄ , taip pat kažkokius įrankius. MeÅ¡kerės buvo paprastos, nefirminės. Buvo                    4-5 meÅ¡kerės, kai kurios be ričių, o dvi su ritėmis. Gali bÅ«ti, kad bendrai buvo paimtos 6 meÅ¡kerės. Dvi meÅ¡kerių lazdas be ričių buvo įdėjęs į atskirÄ maiÅ¡Ä , jas rado koridoriuje. Žino, kad K. B. paėmė DVD grotuvÄ , tačiau nežino, ar jis priklausė K. B., ar nukentėjusiajam.

Paskui jie nuvažiavo į Kalvarijų turgų, ten realizavo pavogtus daiktus. Pardavė visas meÅ¡keres ir tas kurias paėmę jis, ir tas, kurias paėmė K. B.. Kam pardavė meÅ¡keres nežino, to žmogaus nepažįsta. Kiek gavo pinigų už meÅ¡keres, nežino, juos pasidalino abu. TelefonÄ pasiliko sau, detalėms,                   K. B. nematė, kad jis paėmė telefonÄ . Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, bet mano, kad suma yra per didelė. MeÅ¡kerės buvo jau senos, rÅ«bai taip pat buvo neÅ¡ioti.

Sutiktų atlyginti perpus mažesnį civilinį ieÅ¡kinį, kadangi daiktai nebuvo nauji. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Kai sugis koja, ketina ieÅ¡kotis darbo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis R. S. savo kaltę pripažino pilnai. Galimai praneÅ¡ime apie įtarimÄ laiku su draugu K. B., Kauno g., Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kęstutis jam pasiÅ«lė nuvažiuoti pas pažįstamÄ R. B., į (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nuvažiavo pas RuslanÄ , kelintÄ tiksliai valandÄ buvo pas RuslanÄ , nežino, bet buvo vakaras.

Ruslano namie nebuvo. Kaip jie pateko į Ruslano namus, neprisimena, nes, kaip minėjo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena tik tai, kad su Kęstučiu sėdi Ruslano namuose ir vartoja alkoholinius gėrimus. Abu nubudo kitÄ dienÄ , anksti ryte. Jie abu su Kęstučiu apieÅ¡kojo Ruslano namus. Rado vertingų daiktų, bendru sutarimu nutarė pavogti Ruslano daiktus. Jis paėmė 6 meÅ¡keres, o Kęstutis DVD grotuvÄ ir darbo įrankius, kokie buvo įrankiai, jis jau nepamena. Daugiau jokių daiktų, neėmė.

Jis pamena, kad Ruslano namų durys buvo užrakintos. IÅ¡ Ruslano namų jie iÅ¡lipo per langÄ , nes langas buvo iÅ¡imtas. Kokio kambario langas buvo iÅ¡imtas, neprisimena. Gali bÅ«ti, kad su Kęstučiu iÅ¡vakarėse išėmė langÄ ir taip pateko pas RuslanÄ Ä¯ namus. Jis viso to neprisimena, bet nežino, kokiu kitokiu bÅ«du galėjo patekti į Ruslano namus. Daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad į Ruslano namų pateko išėmę langÄ . Pagrobtus daiktus jie pardavė Kalvarijų turguje, o pinigus iÅ¡leido savo reikmėms (t. 2, b. l. 6-7, 12-13).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. (parodymai balsu perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka) parodė, jog paskambinusi kaimynė pasakė, kad yra išimti du langai. Sugrįžęs namo, pamatė, jog yra apvogtas. Iš jo namų buvo pagrobti šie daiktai: DVD grotuvas „Philips“, kurio vertė 900 Lt (jį buvo pirkęs apie 1,5-2 metai iki vagystės), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 120 Lt vertė (prieš mėnesį iki vagystės įsigijo netoli stoties, už 120 litų),     6 meškerės, dar viena be ritės, kurių bendra suma 1 500 Lt, įrankiai (atsuktuvai, raktai, žirklės, žnyplės), vertė 150 Lt, taip pat drabužiai.

Nurodė, jog meÅ¡keres įsigijo turguje bei parduotuvėje, vienos jų buvo naujos, kitos – naudotos. Nurodė visa apimti palaikantis pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, sumažino tik praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už džinsus (vietoje anksčiau praÅ¡ytų 100 litų už porÄ , teisme įvertino 40 litų suma).Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014-02-26, 19.00 val., iki 2014-02-27, 11.30 val., kol jo nebuvo namie, išėmus virtuvės dvigubÄ langÄ buvo patekta į jo butÄ , iÅ¡ kurio pagrobta: 6 meÅ¡kerės, bendros 1 500 Lt vertės, DVD grotuvas, 300 Lt vertės, darbo įrankiai (replės, atsuktuvai įvairus raktai ir kt.), bendros 150 Lt vertės, 3 poros džinsų, bendros 300 Lt vertės, 2 megztiniai, bendros 120 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 3520", 120 Lt vertės. MeÅ¡kerės ir drabužiai buvo kambaryje, spintoje.

DVD grotuvas ir telefonas buvo kambaryje ant staliuko, o įrankiai po staliuku. Jam padaryta 2 490 Lt žala. Ä®taria, kad jo daiktus pagrobė K. B., nes vienÄ kartÄ bÅ«nant pas jį, K. B. apžiÅ«rinėjo jo daiktus, t. y. atidarinėjo spinteles, apžiÅ«rinėjo tuos vėliau pavogtus daiktus. R. B. teigimu, nurodytu laikotarpiu nuo 2014-02-26, 19 val., iki 2014-02-27, 11.30 val., buvo pas savo mamÄ Â Â Â Â Â Â Â (t. 1, b. l. 15-16).Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos skyriaus 1 poskyrio tyrėjo T.

P. paimtame 2014-02-27 pareiÅ¡kime iÅ¡ R. B. užfiksuota, kad nuo            2014-02-26, apie 19.00 val., iki 2014-02-27, apie 11.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išėmus virtuvės langÄ , buvo patektÄ Ä¯ jo butÄ , iÅ¡ kurio pavogti daiktai, padaryta 2 570 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 4).2014-02-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad buvo apžiÅ«rėtas vienos kambario butas adresu Kalvarijų g. 335, apžiÅ«ros metu buvo paimti rankų pirÅ¡tų pėdsakai.

ApžiÅ«ra užfiksuota fotolentėleje (t. 1, b. l. 7-8, 10-11).2014-05-12 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro iÅ¡vadoje Nr. 140-(2179)-ISI-2259, konstatuota, jog trys rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokÅ¡telių Nr. 1, Nr. 4 paimtų      2014-02-27 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, apžiÅ«rint butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeniui identifikuoti tinka (t. 1, b. l. 40-42). 2014-05-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raÅ¡te nurodyta, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskpinių duomenų registre nustatyta, jog trys rankų pėdsakai sutampa su rankų pėdsakais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje asmens R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38).2014-10-22 specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(5447)-IS1-5395 duomenimis, trys rankų pirÅ¡tų pėdsakai ant daktiloskopinių plokÅ¡telių Nr. 1 ir Nr. 4, paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu, apžiÅ«rint butÄ Kalvarijų g. 335-1, Vilniuje, yra palikti R. S. kairės rankos nykščiu ir deÅ¡inės rankos smiliumi, didžiuoju pirÅ¡tais. Prie specialisto iÅ¡vados taip pat pridėta kortelė su pirÅ¡tų antspaudais     (t. 1, b. l. 46-47, 48). 2014-03-27 byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kuriame nukentėjusysis R.

B. praÅ¡o atlyginti jam dėl nusikalstamos veikos patirtÄ 2 490 litų (kas Å¡iuo metu atitinka 721,16 eurų) turtinę žalÄ (t. 1, b. l. 18, 19). Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad R.

S. bei K. B., veikdami bendrais veiksmais, įsibrovę į patalpÄ , pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam R. B. priklausantį turtÄ . BK               178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ .

Ä®sibraunama gali bÅ«ti įveikiant kliÅ«tis, t. y. iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ir patenkant be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji į svetimÄ butÄ pateko išėmę virtuvės langÄ (kartu su visu rėmu), dėl ko vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpÄ , inkriminuotas pagrįstai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji K. B. ir    R. S., neginčydami kaltės klausimo, pripažino ir patvirtino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Pastebėtina, jog pastarieji, apklausiami dėl jiems inkriminuoto kaltinimo, savo kaltę pripažino dėl tų daiktų, kuriuos patys asmeniškai paėmė, pažymėdami konkrečiai nematę, kokius daiktus paėmė kitas, tačiau iš esmės neneigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paimti visi kaltinime inkriminuoti daiktai. Tokia kaltinamųjų pozicija bei parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra nulemti subjektyvaus supratimo apie atsakomybės ribas. Visgi kaltinamieji neneigė, jog nusikalstamus veiksmus atliko bendrai ir nors konkrečiai negalėjo įvardinti kito iš bendrininkų paimtų daiktų, tačiau neneigė, jog visi kaltinime nurodyti daiktai iš nukentėjusiojo buvo pagrobti judviejų bendrai.

Nagrinėjant bylÄ buvo iÅ¡kilęs klausimas dėl pagrobtų meÅ¡kerių skaičiaus bei mobiliojo ryÅ¡io telefono. Antai, kaltinamasis K. B. nurodė asmeniÅ¡kai, be kita ko, paėmęs tik 4 meÅ¡keres ir 2 rites (o ne 6, kaip nurodyta kaltinime), tačiau pripažino, jog dar dvi meÅ¡keres galėjo paimti R. S., bÅ«tent iÅ¡ viso tiek jie galėjo parduoti Kalvarijų turguje. Taip pat neatmetė galimybės, jog R. S. paėmė ir telefonÄ . Kaltinamasis R. S. savo ruožtu pripažino paėmęs tiek mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurio nepardavė turguje, o pasiėmė sau, detalėms, nes aparatas buvo neveikiantis, tiek nurodė ir iÅ¡ nukentėjusiojo namų paėmęs ir dvi meÅ¡kerių lazdas.

Tokiu bÅ«du laikytina, jog kaltinamieji pripažino iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobę visus kaltinime nurodytus daiktus (dėl drabužių, įrankių pagrobimo neaiÅ¡kumų nekilo). Tiesa, kaltinamasis K. B. tikino neva DVD grotuvas priklausė jam, pastarÄ jį jis buvo paskolinęs nukentėjusiajam, tačiau teismas tokius jo parodymus atmeta kaip siekį suÅ¡velninti savo nusikalstamų veiksmų apimtį. Visų pirma tokius jo parodymus kategoriÅ¡kai paneigė nukentėjusysis R. B., kuris apie grotuvo pagrobimÄ nurodė iÅ¡syk po nusikalstamos veikos padarymo, tÄ patį patvirtino tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek teisme.

Tuo tarpu kaltinamasis            K. B. versijÄ apie tai, jog grotuvas priklauso jam, nurodė ne iÅ¡ karto, o ženkliai vėliau. IÅ¡ pradžių pastarasis neneigė, jog grotuvÄ pagrobė kartu su kitais nukentėjusiojo daiktais (kartu su visais daiktais jį ir pardavė), ir tik po to nurodė, jog grotuvÄ R. B. buvo paskolinęs. Teismas tokiais kaltinamojo teiginiais netiki. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu kaltinamasis grotuvÄ bÅ«tų paskolinęs, jam nebÅ«tų prireikę jo įsibrovus grobti iÅ¡ nukentėjusiojo namų, vežti į turgų.

Tokį daiktÄ jis bÅ«tų galėjęs iÅ¡ nukentėjusiojo paprasčiausiai atsiimti, juo labiau, kad su juo neretai bendravo ir svečiavosi jo namuose. Galiausiai akivaizdžiai neįtikinami kaltinamojo K. B. teiginiai apie tai, kad šį DVD grotuvÄ jis atidavė savo giminaičiui, kuris parsinešė jį į namus, ten kurį laikÄ laikė (neaiÅ¡ku, kokiu tikslu), o po to pristatė kaltinamajam į pataisos įstaigÄ (beje, kartu su prieÅ¡ 3-4 vykusio įsigijimo dokumentais, kurie neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du atsidÅ«rė pas nurodytÄ tetos sÅ«nų, kuriam turguje jis atidavė tik patį grotuvÄ ).

Negana to, kaltinamasis K. B., žinodamas, jog jam kartu su kvalifikuota vagyste yra inkriminuojamas ir aptariamo DVD grotuvo pagrobimas, pastarÄ jį atsainiai palieka pataisos namuose, dar gi kartu su įsigijimo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis K. B. neneigia DVD grotuvÄ iÅ¡ nukentėjusiojo namų iÅ¡nešęs, kÄ padarė įsibrovęs į nukentėjusiojo gyvenamÄ sias patalpas, pastarojo teiginiai dėl to, kad Å¡is grotuvas neva priklausė jam, vertintini kaip bandymas palengvinti savo veiksmus, tačiau ne esminis kaltinimo paneigimas, kadangi jis pripažino, jog teisės paimti grotuvo neturėjo.

Ta aplinkybė, jog abu kaltinamieji mano, kad pagrobtų daiktų vertė turėtų bÅ«ti gerokai mažesnė, neturi įtakos jų iÅ¡reikÅ¡tai pozicijai dėl kaltės.Kaltinamųjų K. B. ir R. S. kaltė neginčytinai įrodyta jų pačių parodymais, taip pat nukentėjusiojo R. B. ikiteisminiame tyrimo bei teisme duotais parodymais, apžiÅ«ros protokolo duomenimis, specialistų iÅ¡vadomis. Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, pastarieji pilnai suvokė grobiantys svetimÄ jiems nepriklausantį turtÄ ir dėl to darantys materialinę žalÄ turto savininkui, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamųjų K. B. ir R. S. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Pagrobtų daiktų vertę teismas nustato vadovaudamasis nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta verte, kurios patikslinti teismas neturi galimybės, kadangi nukentėjusysis R. B. į teismo posėdžius neatvyko. Tuo pačiu pažymėtina, jog šiuo atveju pagrobtų daiktų vertė neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kaltinamųjų K.

B. ir R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors abu kaltinamieji savo kaltę pripažino ir nurodė besigailintys, tačiau teismas neturi pagrindo atsakomybę lengvinančios atsakomybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatavimui. Norint pripažinti nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bÅ«tina nustatyti sÄ lygų visumÄ , t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi objektyvaus pagrindo teigti, jog kaltinamieji K. B. ir R. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, pastarieji daugiau deklaratyviai, o ne nuoÅ¡irdžiai nurodė besigailintys, iÅ¡ esmės savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino. Nė vienas jų nukentėjusiojo nuoÅ¡irdžiai neatsiprašė, stengėsi sumenkinti savo veiksmus, akcentuodami, jog pagrobti daiktai buvo nenauji, kai kuriuos jų iÅ¡metė, telefonas nebeveikiantis. Patys nesistengė aktyviai dalyvauti procese, neatvykdami į teisme paskirtÄ posėdį, nepateikė teismui aplinkybių, dėl kurių negali dalyvauti bylos nagrinėjime, nepranešė jų ir savo gynėjams, dėl ko teko bylos nagrinėjimÄ atidėti, kaltinamuosius į teismÄ atvesdinti.

Galiausiai pastarųjų pasirinktas gyvenimo būdas (nė vienas nedirba, legalaus darbo šaltinio neturi, vykdo administracinius nusižengimus), rodo aiškiai nepakankamas pastangas tinkamai įvertinti savo veiksmus, dėl ko naujų teisei priešingų veiksmų tolesnis vykdymas, nors ir nurodant dėl jų besigailint, yra laikytinas deklaratyviu. Dėl nurodytų priežasčių teismas netiki, jog kaltinamieji K. B. ir R. S. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, dėl ko nemato pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

Kaltinamojo K. B. ir R. S. atsakomybę sunkina tai, kad pastarieji nusikalstamÄ veikÄ padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas K. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, jog K. B. įvykdė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 95-100), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 103-104), nedirba (t. 1, b. l. 101), VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2013-10-27 iki 2013-10-30, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, priklausomybės alkoholiui sindromas, buvęs savęs žalojimas (t. 1, b. l. 111), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t. 1, b. l. 112), taip pat nesigydė VÄ® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (t. 1, b. l. 113).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-189/2014 nurodyta nesant duomenų apie tai, jog K. B. serga ar sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar iÅ¡reikÅ¡ta silpnaprotyste, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 115). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad K. B. gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam K.

B. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ , tačiau jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo manymu, bÅ«tent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus. K. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 77, 78).

Teismas, skirdamas R. S. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Ä®vertinama tai, kad R. S. įvykdė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas. Teismas įvertina R. S. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau teistas (t. 2, b. l. 38-40), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 43-49), nedirba (t. 2, b. l. 41), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 55), VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VÄ® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 56, 57).

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. S. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ , tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.R. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina   (t. 2, b. l. 14).

Dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau iÅ¡kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų atidėti kaltinamiesiems paskirtos bausmės vykdymÄ , kadangi sprendžiant klausimÄ dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad abu kaltinamieji praeityje jau buvo teisti už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas (K.

B. anksčiau teistas net deÅ¡imt kartų už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, esant neiÅ¡nykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), R. S. anksčiau teistas tris kartus, iÅ¡ kurių du kartus pagal BK      178 straipsnį), taip pat nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui (nusikaltimų recidyvas). Tai reiÅ¡kia, jog kaltinamieji iÅ¡ ankstesnių teistumų jokių iÅ¡vadų nepadarė. Antai, kaltinamasis K. B. paleistas iÅ¡ pataisos namų neįsidarbino, nesusirado legalaus pragyvenimo Å¡altinio, nesimokė jokio amato.

PrieÅ¡ingai, vartojo alkoholį, kÄ pats pripažino, tuo metu, kuomet bÅ«davo laisvėje, vykdydavo administracinius teisės pažeidimus. Teismas teigiamai vertina, tai kad pastarasis bent jau Å¡iuo metu gydosi nuo priklausomybės (nuo 2015-07-02 terapinėje bendruomenėje VÅ¡Ä® „Taikos kelias“) (t. 2, b. l. 174), tačiau vien Å¡ios aplinkybės nepakanka iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neskiriant pastarajam realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis R. S. teisiamas 4 kartÄ .

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. S. praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau dėl jo netinkamo elgesio bausmės vykdymo atidėjimas teismo nutartimi panaikintas. Vėliau nuteistasis buvo paleistas lygtinai, tačiau vėlgi nevykdė nustatytų pareigų, dėl ko lygtinis paleidimas panaikintas, pasiunčiant atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, jog R. S. kritiÅ¡kai nevertino savo elgesio ir nepateisino jam parodyto pasitikėjimo.

Å iuo metu pastarasis nedirba, nors nurodė dirbti negalintis dėl sveikatos bÅ«klės, tačiau pažymėtina, jog legalaus darbo neturėjo ir anksčiau, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieÅ¡kos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. (t. 2, b. l. 42), galiausiai yra įvykdęs visÄ eilę administracinių teisės pažeidimų, kurių didesnė dalis susijusi su alkoholio vartojimu (beje, netgi ir lygtinio paleidimo metu).    Taigi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro teismui pagrindo tikėti, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems K.

B. ir R. S. gali bÅ«ti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo, tuo pačiu atmetant galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio  Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK           115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė 2 490 Lt (kas šiuo metu atitinka 721,16 eurų) vertės civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (teisme ieškinio dydį kiek sumažino, nurodydamas šiek tiek mažesnę pagrobtų džinsų vertę) (t. 2, b. l. 113-116). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su ieškiniu nukentėjusysis nepridėjo absoliučiai jokių dokumentų ar kitų įrodymų (nuotraukų, pavyzdžių su analogiškais daiktais ir pan.), patvirtinančių pagrobtų daiktų vertę ar kitaip pagrindžiančių civilinį ieškinį.

Teismas negali nepažymėti to, jog nukentėjusysis vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, neatvyko Å¡aukiamas, dėl ko teko atvesdinti. Paskelbus bylos nagrinėjime pertraukÄ klausimams, susijusiems bÅ«tent su pagrobtų daiktų bÅ«kle ir verte, spręsti, nukentėjusysis į kitÄ teismo posėdį nebeatvyko. Negana to, pastarojo nepavyko ir atvesdinti. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog R. B. buvo praneÅ¡ta apie įvyksiantį teismo posėdį, nurodyta, jog pareigÅ«nai atvyks jį į šį posėdį pristatyti (atvesdinti), tačiau posėdžio dienÄ pastarasis nei namuose buvo, nei telefonu buvo galimybė susisiekti (t. 2, b. l. 173).

Toks nukentėjusiojo elgesys rodo sÄ moningÄ pastarojo nenorÄ bei atsisakymÄ dalyvauti procese, nors jis, kaip civilinis ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs kaltinamiesiems turtinius reikalavimus, neabejotinai turi pareigÄ pagrįsti civilinį ieÅ¡kinį, kas Å¡iuo atveju buvo akivaizdžiai nepadaryta. Kaltinamieji tuo tarpu dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio prieÅ¡taravo, nurodydami, kad pagrobti daiktai, atsižvelgus į jų susidėvėjimÄ , prastÄ bÅ«klę, negali bÅ«ti tiek verti, kiek nurodė nukentėjusysis.

Byloje nėra pateikta jokių nei tiesioginių, nei tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, nukentėjusysis teikti įrodymus vengia, kaltinamieji su civilinio ieÅ¡kinio dydžiu nesutinka. Teismas Å¡iuo atveju ėmėsi visų įmanomų priemonių pakartotinai iÅ¡kviesti nukentėjusįjį į teismo posėdį, tačiau pastarasis nei pats į teismÄ atvyko, nei buvo galimybė jį atvesdinti, ieÅ¡kiniui pagrįsti jokių įrodymų neteikė, dėl ko teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ ar skelbti byloje pertraukÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam R. B. pripažįstama teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo. Teisme gautuose praÅ¡ymuose nurodoma, jog kaltinamajam K. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro iÅ¡ viso 206,51 Eur (t. 2, b. l. 150) o kaltintajam R.

S. – 204,58 Eur (t. 2, b. l. 156). K. B. ir R. S. gynėjai buvo paskirti, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems K. B. ir R. S. gynėjai užtikrinti vienu iÅ¡ BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, praÅ¡ymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinami. Be to, atsižvelgtina ir į sudėtingÄ kaltinamųjų turtinę padėtį, kadangi pastarieji nedirba ir neturi pajamų Å¡altinio. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: vienas vokas su avalynės fragmentu (t. 1, b. l. 12), vienas vokas su daktilokortele ir daktiloplokÅ¡telėmis (t. 1, b. l.

50) bei vienas vokas su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais ir vokas su popieriaus skiaute (t. 1, b. l.

63) paliktini saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,           298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio       1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :             K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui R.

B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo atmesti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienÄ vokÄ su avalynės fragmentu, vienÄ vokÄ su daktilokortele ir daktiloplokÅ¡telėmis, vienÄ vokÄ su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais bei vokÄ su popieriaus skiaute, palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė