8d1f3812-ba2a-41a7-a56b-ec1069050c80 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-23-1088/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01907-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.7; 3.1.3.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Edita Vitonė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų Å«kis atstovei Indrei Jocytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno butų Å«kis, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,RÅ«dupis“, R.

L., V. T. dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, draudimo bendrovė) ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų Å«kis (toliau – ir atsakovė) 1 129,07 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieÅ¡kovės apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykio metu draudimo apsauga galiojo.

IeÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio apdraustų patalpų savininkui iÅ¡mokėjo 673,66 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. rugsėjo 17 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieÅ¡kovės apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu draudimo apsauga galiojo. IeÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio apdraustų patalpų savininkui (-ei) iÅ¡mokėjo 318,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. spalio 15 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl trÅ«kusio Å¡alto vandens stovo buvo užlietas butas esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieÅ¡kovės apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykio metu draudimo apsauga galiojo.

IeÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio apdraustų patalpų savininkui (­ei) iÅ¡mokėjo 136,87 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė dėl visų trijų įvykių iÅ¡mokėjusi bendrÄ 1 129,07 Eur sumÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu reiÅ¡kia subrogacinį reikalavimÄ atsakovei – namų (duomenys neskelbtini), administratoriui/techniniam prižiÅ«rėtojui, atsakingam už bendrÄ sias pastato inžinerines sistemas – namo stogÄ , Å¡alto vandens stovÄ , nuotekų vamzdį.

Atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl trÅ«kusių objektų remonto darbų nesiėmė, todėl už padarytÄ Å¾alÄ dėl įvykusių užliejimų yra atsakinga ir kaltę turi prisiimti atsakovė. IeÅ¡kovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovės atstovui nedalyvaujant ir tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi vadovaujantis pateiktais įrodymais bei raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vykdant bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiÅ«rÄ yra vizualiai apžiÅ«rimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griÅ«ties pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė su uždarÄ ja akcine bendrove ,,RÅ«dupis“ buvo sudariusi rangos sutartį dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo). Ä®vykio metu rangovas vykdė stogo keitimo darbus, todėl ieÅ¡kovė turi kreiptis į Å¡iÄ bendrovę, kuri pažeidė bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko namo renovacijos metu, todėl Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.060 44.3.1.6 punkto pagrindu įvykis nepripažintinas draudžiamuoju.

Dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė pareigas, susijusias su pastato priežiÅ«ra, atliko tinkamai, vykdant statinio apžiÅ«ras nebuvo nustatyta jokių vamzdynų defektų, o nesant duomenų apie netinkamÄ Å¡ios inžinerinės įrangos veikimÄ , atsakovė neturėjo pagrindo iki avarijos organizuoti minėtos detalės remonto darbų. Ä®vykus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarijai atsakovė reagavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gedimas bÅ«tų paÅ¡alintas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ir tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip didelis nerÅ«pestingumas ar neveikimas, neteisėti veiksmai dėl kurių kiltų prievolė atlyginti žalÄ .

Teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad avarija įvyko 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau apie jÄ atsakovei buvo praneÅ¡ta tik rugpjūčio mėnesį, avarija iÅ¡ karto buvo likviduota, dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Buto savininkė neįvykdė pareigos nedelsiant informuoti administratorių apie įvykį, kas lėmė žalos didėjimÄ , tačiau atsakovė nėra už tai atsakinga. Dėl 2018 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė atliko trÅ«kusio vamzdžio remonto darbus, tačiau nėra atsakinga už buto apdailos atkÅ«rimÄ .

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad bute (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai pakeitė trÅ«kusį vamzdį prieÅ¡ tai iÅ¡ardydami sienoje angÄ , kad bÅ«tų galima prieiti prie vamzdžio. Jei priėjimas prie keisti bÅ«tino vamzdžio nebÅ«tų uždengtas, žala, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos už angų užmÅ«rinimÄ , sienų tinkavimÄ , dažymÄ , ir kuriÄ ieÅ¡kiniu reikalaujama subrogacijos tvarka sumokėti, trečiųjų asmenų butui apskritai nebÅ«tų kilusi.

Buto savininkė nesikreipė į administratorių dėl išlaidų, patirtų atliekant sienos angos užmūrijimo darbus atlyginimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka, o iš karto kreipėsi į draudimo bendrovę. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Rūdupis“ nesutinka su atsakovės pozicija, kad ši bendrovė yra atsakinga dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d.

įvykio, kurio metu dėl nesandaraus namo stogo buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad netikėtai kilusios audros metu rangovės darbininkai objekte nedirbo, todėl įtakoti galimų audros veiksnių ar kontroliuoti audros padarinius fiziškai neturėjo galimybių. Žala kilo dėl nenugalimos jėgos (force majeure), todėl rangovė nesutinka prisiimti kaltės dėl įvykusio draudiminio įvykio. Trečiasis asmuo V. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad patirta žala pilnai atlyginta, jokių papildomų aplinkybių dėl atsiradusios žalos nežino.

Trečiasis asmuo R. L. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl atsakovo tinkamumo Atsakovė nurodė, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio ieÅ¡kovė reikalavimÄ turėtų reikÅ¡ti uždarajai akcinei bendrovei ,,RÅ«dupis“, su kuria atsakovė buvo sudariusi rangos sutartį dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir kuriai įvykio metu buvo perduota statybvietė.

IeÅ¡kovė, reaguodama į atsakovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog dėl kilusios žalos adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakinga bÅ«tent UAB Kauno butų Å«kis, todėl Å¡iai bendrovei ir reiÅ¡kia reikalavimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , jog reikalavimai reiÅ¡kiami UAB Kauno butų Å«kis, byla nagrinėtina iÅ¡ esmės suformuluoto ieÅ¡kinio ribose ir spręstina dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų atsakovės pasirinkto atsakovo atžvilgiu. Dėl ginčo esmės CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas. Ä®statymas numato sÄ lygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡is, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, teismo posėdyje atsakovės atstovės teiktais paaiÅ¡kinimais nustatyta, ir ginčo tarp Å¡alių nekilo, kad atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju minėtus daugiabučius gyvenamuosius namus administruoja atsakovė.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius, vadovaudamasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).

Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, nustatantį gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ .

Todėl ieškovei reikalaujant atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nustatytina, kokias teisės aktais nustatytas pareigas pažeidė atsakovė – namo administratorius, kuo pasireiškė kaltė dėl įvykusių įvykių ir ar tai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui padaryta žala. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, tarp ieÅ¡kovės ir B. A. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui 2017 m. rugsėjo 23 d.– 2018 m. rugsėjo 22 d. apdraustas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 14 d. bute (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurį ieÅ¡kovė pripažino draudžiamuoju, kurio metu per namo stogÄ užpiltos buto lubos. IeÅ¡kovė, remdamasi 2018 m. rugpjūčio 23 d. turto apžiÅ«ros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytÄ Å¾alÄ ir draudėjai iÅ¡mokėjo 673,66 Eur draudimo iÅ¡ mokÄ .

IeÅ¡kovė atsakovei 2018 m. spalio 24 d., 2019 m. vasario 8 d. pateikė pretenzijas dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, bÅ«dama atsakinga už bendrojo naudojimo objektu esančio – stogo priežiÅ«rÄ , yra atsakinga už per namo stogÄ užpiltam butui sukeltas pasekmes. Byloje nustatyta, kad įvykio metu UAB ,,RÅ«dupis“ su atsakove sudarytos rangos sutarties pagrindu vykdė daugiabučio namo, esančio R. Kalantos g.127, Kaune, stogo keitimo darbus. Dėl Å¡ios aplinkybės, atsakovės nuomone, jai, kaip administratorei, atsakomybė negali kilti.

IÅ¡ atsakovės pateiktos 2018 m. rugpjūčio 14 d. užduoties-paskyros matyti, kad nustatytas vandens į virÅ¡utinį namo butÄ skverbimasis pro lubas, pažymėta, kad namas renovuojamas, atliekami namo stogo keitimo darbai. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,RÅ«dupis“ pripažįsta, kad įvykio metu su atsakove buvo sudariusi rangos sutartį, kurios pagrindu vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus bei paaiÅ¡kina, kad rangovės darbininkai, pabaigę 2018 m. rugpjūčio 14 dienos darbus, apie 17 val. atliko visus reikiamus veiksmus apsaugoti namo palėpės perdangÄ nuo galimų kritulių poveikio.

Tačiau dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 18 valandÄ Kaune įvykusios labai stiprios audros, vietomis laikina danga galimai buvo pažeista ir dėl to galimai įvyko lietaus kritulių vandens pratekėjimas ant namo stogo perdangos. Audros metu rangovės darbininkai objekte nedirbo, todėl įtakoti galimų audros veiksnių ar kontroliuoti audros padarinius fiziÅ¡kai neturėjo galimybių. Byloje ginčo dėl to, kad butas užlietas per remontuojamÄ stogÄ dėl staiga kilusios audros ir ieÅ¡kovės paskaičiuoto žalos dydžio nekilo.

IeÅ¡kovė nurodo, jog žalos patyrusių asmenų turtÄ prižiÅ«rėti ir tvarkyti prisiėmė bÅ«tent atsakovė, o tai, kad ji rangos darbams atlikti pasamdė trečiuosius asmenis yra atsakovės ir tų asmenų tarpusavio santykiai. Nėra ginčo, kad liÅ«ties metu 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovę, atstovaujančiÄ daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkus, ir trečiÄ jį asmenį UAB ,,RÅ«dupis“ siejo rangos teisiniai santykiai. Taigi, atsakovė, kaip namo administratorius, organizavo namo renovacijos, įskaitant ir namo stogo remonto, darbus, namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai sudarė su rangove sutartį Å¡iems darbams atlikti, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovė pagrindinį administratoriaus uždavinį – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, įgyvendino tinkamai.

Pagal Rangos darbų kartu su projektavimu sutarties, sudarytos tarp atsakovės (užsakovo) ir trečiojo asmens UAB ,,RÅ«dupis“ (rangovas) 1.6, 2.3, punktus, statybvietė (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo aktu statybos darbų laikotarpiui perduota Rangovui. Sutarties 9.1 punktas numatė, kad darbų vykdymo laikotarpiu rangovas atsako už bet kokiÄ Å¾alÄ , kuri padaroma Darbams iki tinkamai visų darbų perdavimo. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tolio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å io straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmenų turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamu reikalavimu siekiama atsakovės – bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, turinčio pareigÄ užtikrinti tinkamÄ namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , atsakomybės už remonto darbų metu rangovo palikto nesandariai uždengto stogo asmeninėje nuosavybėje kilusiÄ Å¾alÄ . Rangovė nesiėmė veiksmų, užtikrinančių, kad jos vykdomų stogo remonto darbų laikotarpiu lietaus atveju nebÅ«tų užlieti gyventojų butai.

Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju įvykis sietinas su stogo remonto darbais ir atsakovė, kaip administratorius, niekaip neįtakojo pačios žalos atsiradimo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių su Å¡iuo įvykiu byloje nustatytas aplinkybes, todėl esantys duomenys neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad žala kilo dėl atsakovės, kaip administratoriaus, veiksmų neteisėtumo vykdant jai teisės aktais pavestas funkcijas bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros srityje, galėjusių įtakoti žalos atsiradimÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykio (CK 6.246 str.), atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmetamas (CPK 185 straipsnis). Dėl įvykių (duomenys neskelbtini) Ä®vykių metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėlstatybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.) reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Kai techninis prižiÅ«rėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį (84 punktas); namo bÅ«klei įvertinti atliekami nuolatiniai namo bÅ«klės stebėjimai ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius (87.1, 87.1.1 punktai), namo apžiÅ«ras organizuoja techninis prižiÅ«rėtojas (88.1 punktas); atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiÅ«rimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.4], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o tipine (pavyzdine) forma [9.41]: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai [9.5], [9.6]), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė, fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (91 punktas).

Bylos duomenimis, tarp ieÅ¡kovės ir V. T. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui 2018 m. birželio 6 d. – 2019 m. birželio 5 d. apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 17 d. bute (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo buvo užlieta buto kambario siena. IeÅ¡kovė, remdamasi 2018 m. rugsėjo 24 d. turto apžiÅ«ros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytÄ Å¾alÄ ir buto savininkei iÅ¡mokėjo 318,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė atsakovei 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, bÅ«dama bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio avarijos buvo patirta žala, administratore, yra atsakinga už Å¡io įvykio sukeltas pasekmes. Atsakovė neginčija, kad įvyko bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarija, taip pat neginčija ieÅ¡kovės apskaičiuotos žalos dydžio, tačiau nesutinka su reikalavimu atlyginti žalÄ , argumentuodama tuo, kad atsakovė reagavo, ėmėsi aktyvių veiksmų gedimui paÅ¡alinti, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovę nevykdžius įstatymuose nustatytų pareigų ar pripažinti atsakovės veiksmus dideliu nerÅ«pestingumu ar neveikimu dėl kurių kiltų prievolė atlyginti žalÄ .

Atsakovė pažymi, kad avarija įvyko 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau apie jÄ atsakovei buvo praneÅ¡ta tik rugpjūčio mėnesį, kas lėmė žalos didėjimÄ , už kurį atsakovė nėra atsakinga. IeÅ¡kovės pateiktos žalos administravimo bylos duomenimis, apie įvykį – Å¡lampa kambario siena, pro kažkur leidžia vandenį, draudikui praneÅ¡ta 2018 m. rugsėjo 17 d. Draudiko 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytame turto apžiÅ«ros akte užfiksuota, kad draudėjas nukentėjęs po 2018 m. gegužės mėn. įvykusio įvykio, butas liejamas ties bendrojo naudojimo vamzdynu sienoje.

Atsakovės sudarytame 2018 m. rugpjūčio 10 d. statinio apžiūros akte Nr. KA-244 užfiksuota patenkinama namo nuotekų sistemos vamzdynų būklė (2.3 eil.). Atsakovės pateiktais duomenimis, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. išdavė užduotis-paskyras gedimams/darbams bute (duomenys neskelbtini), atliki. Iš atsakovės pateikto namo būklės nuolatinio stebėjimo žurnalo matyti, kad laikotarpiu 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 8 d. jokių avarijų, gedimų ar darbų, susijusių su avarijų ir gedimų likvidavimu bute (duomenys neskelbtini), nėra fiksuota.

Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi įvykis įvyko dar gegužės mėnesį, buto savininkė į atsakovę laiku nesikreipė ir taip didino žalÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad apie įvykius administratorius informuojamas telefonu, įvykių registracijos žurnalai nėra vedami. Vertinant Å¡iuos argumentus iÅ¡ atsakovės pateikto namo bÅ«klės stebėjimo žurnalo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. įvykių, avarijų ir atliktų jų likvidavimo darbų bute (duomenys neskelbtini) nėra registruota, nors kaip nustatyta, užduotys-paskyros darbų atlikimui Å¡iame bute buvo iÅ¡duotos 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad žurnale įvykiai ir avarijos bei atlikti jų pašalinimo ir kiti darbai registruoti butuose 19, 27, 28, 58. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad nėra fiksuojami raštu įvykiai. Iš fotonuotraukų matyti, kad kambario siena nukentėjusi ne nuo vienu įvykiu užpiltos sienos, o nuo daugkartinio vandens pasiskverbimo, todėl nėra suprantamas ir logiškai nepaaiškinamas atsakovės argumentas, kad buto savininkė savalaikiai nepranešė apie įvykį. Kita vertus, šie atsakovės argumentai apie avarijos bute likvidavimo aplinkybes nepatvirtina atsakovės tinkamo pareigų iki vamzdžio trūkio vykdymo.

Aplinkybę, kad dėl ginčo bute kilusios avarijos ir vamzdžio keitimo iki jos buvo kalbėta su atsakovės darbuotojais patvirtina ir draudimo bendrovei namo gyventojo siųsto elektroninio laiÅ¡ko turinys. Atsakovės pateiktas stebėjimo žurnalas nepatvirtina, kad atsakovė ėmėsi kokių nors prevencinių priemonių ar konkrečių veiksmų siekiant iÅ¡vengti avarijos (ar rengė informacinius praneÅ¡imus gyventojams apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali bÅ«ti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų bÅ«klės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiÅ«rėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai jÄ nuolat informuoti; ar remonto, atnaujinimo klausimais Å¡aukė bendraturčių susirinkimus), kurie leistų atsakovės iÅ¡ esmės vienintelį atsikirtimų į ieÅ¡kinį argumentÄ , kad buto savininkė neįvykdė pareigos nedelsiant informuoti administratorių apie įvykį ir kad atsakovei apie šį įvykį nebuvo praneÅ¡ta savalaikiai ir taip didino žalÄ pagrįstumo, vertinti pagrįstu (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui 2018 m. balandžio 14 d. – 2019 m. balandžio 13 d. buvo apdraudusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 15 d. (įvykis registruotas 2019 m. sausio 11 d.) buto (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu dėl sienos Å¡achtoje esančio Å¡alto vandens vamzdžio trÅ«kio suÅ¡lapo vonios patalpos siena. IeÅ¡kovė, remdamasi 2019 m. sausio 15 d. turto apžiÅ«ros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytÄ Å¾alÄ ir buto savininkei iÅ¡mokėjo 136,87 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 2019 m. vasario 15 d. praneÅ¡ime apie įvykį, 2019 m. vasario 20 d. turto apžiÅ«ros akte užfiksuota, kad 2019 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), nukentėjusi siena, trÅ«ko Å¡alto vandens stovas; trÅ«kusį vamzdį pastebėjo dar prieÅ¡ pusę metų, komunalinis nesiėmė jokių veiksmų dėl keitimo (kaimynai nesutiko keisti stovo).

IeÅ¡kovė atsakovei 2019 m. kovo 25 d. pateikė pretenzijÄ dėl 136,87 Eur žalos atlyginimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, bÅ«dama bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio avarijos buvo patirta žala, administratore, yra atsakinga už Å¡io įvykio sukeltas pasekmes. Atsakovė sutinka, kad įvyko bendrojo naudojimo objektu esančio vamzdžio trÅ«kio avarija, taip pat neginčija ieÅ¡kovės paskaičiuoto žalos dydžio, tačiau su ieÅ¡kiniu nesutinka argumentuodama tuo, jog žalÄ sudaro iÅ¡laidos už sienos angos užmÅ«rijimÄ , sienos dažymÄ ir tinkavimÄ , kurios buto savininkei kreipusis į administratorių bÅ«tų buvę atlygintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.7 punktu, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas paslaugų sÄ matas ir tarifus. Remiantis Å¡iuo nuostatų punktu, teismo vertinimu, namo administratorius, gavęs gyventojų praÅ¡ymÄ dėl atidengtų angų užtaisymo, turi gauti viso namo gyventojų sprendimu patvirtintÄ sutikimÄ bei darbų sÄ matÄ , o praÅ¡ymo iÅ¡ gyventojų negavus, administratoriui nekyla pareiga kreiptis į gyventojus su praÅ¡ymu priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl darbų sÄ matos bei darbų atlikimo.

Atsakovė nurodo, kad buto savininkė nepateikė praÅ¡ymo dėl vamzdyno uždengimo darbų atlikimo, o tiesiog kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo ir taip greičiau buto savininkei buvo atlygini nuostoliai, dėl ko, atsakovės vertinimu, jai civilinė atsakomybė nekyla. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi argumentai dėl buto savininkės pasirinkto netinkamo patirtų nuostolių padengimo bÅ«do, kaip Å¡alinančio atsakovės pareigÄ atlyginti draudimo bendrovės patirtÄ Å¾alÄ , bÅ«tų reikÅ¡mingi tuo atveju, jei angos sienoje ardymo darbai bÅ«tų atlikti tikslu atsakovei vykdyti susidėvėjusių vamzdžių keitimo darbus, o ne atliekant jau įvykusios avarijos padarinių likvidavimo darbus, t. y. keičiant trÅ«kusius vamzdžius dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo juos prižiÅ«rint.

Atsakovė savo, kaip namo administratoriaus teisės aktuose numatytų pareigų tinkamÄ vykdymÄ grindė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), defektų registracijos žurnalu. Jo duomenimis, atsakovės 2018 m. birželio 26 d., rugpjūčio 7 d., lapkričio 19 d. naujų defektų nepastebėta. Jokių įrašų apie 2018 m. spalio 15 d. bute (duomenys neskelbtini) įvyksiÄ avarijÄ Å¾urnale nėra. Aplinkybes, kad atsakovei buvo žinoma ne tik apie šį įvykį, bet ir apie trÅ«kusį vamzdį bei bÅ«tinybę keisti stovÄ patvirtina draudimo bendrovės turto apžiÅ«ros akte, praneÅ¡ime apie įvykį nurodytos aplinkybės pažymint, kad kaimynai nesutiko keisti stovo.

Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl trÅ«kusio Å¡alto vandens stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė atsikirtimų pagrindu ir nenurodo aplinkybės, kad gyventojai nesutiko keisti stovo, o apsiribodama defektų registracijos žurnalu, jokių kitų įrodymų, kaip vykdė Å¡alto vandens stovų (vamzdynų) bÅ«klės priežiÅ«rÄ , kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informacijÄ apie vamzdynų bÅ«klę, nepateikė. Atsakovė, bÅ«dama daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo Å¡alto vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais prižiÅ«rėtoju, privalėjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus.

Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno bÅ«klę (susidėvėjimÄ ) bei apie bÅ«tinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad administruodama aukščiau nurodytus gyvenamuosius namus tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę bÅ«klę bei saugų naudojimÄ , todėl konstatuojama, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovės kaltę ir neteisėtÄ veikÄ .

Nesant ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti už šiuose butuose įvykusių avarijų patirtos žalos dydžio 455,41 Eur (318,54 Eur + 136,87 Eur), ieškovės reikalavimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas. Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 455,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkino 40 proc. ieÅ¡kinio (455,41 Eur (priteista suma) x 100 proc. / 1 129,70 Eur (praÅ¡yta priteisti suma). IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 25,00 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės priteisiama 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė, tretieji asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, duomenų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 18,21 Eur, kurios, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai priteisiamos iš šalių, iš ieškovės – 10,93 Eur, iš atsakovės – 7,28 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis, juridinio asmens kodas 132532496, 455,41 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 41 ct) turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (455,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybei 10,93 Eur (deÅ¡imties eurų 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų Å«kis, juridinio asmens kodas 132532496, valstybei 7,28 Eur (septynių eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Edita Vitonė