2020-03-10 Nr. AB-5356-3-61-3-00464-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-225-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00464-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. E. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo laikomas kamerose Nr. 206, 220, 363, kuriose nebuvo įrengta ventiliacija, patalpose buvo drėgna, nuo lubų krito tinkas, gultai buvo surūdiję, todėl nuo rūdžių susidariusios metalo atplaišos sugadindavo pareiškėjo patalynę. Pareiškėjas teigė, kad kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. jose būdavo pilna tarakonų, parazitų ir kitų kenkėjų, nevalomi langai, o dėl esamų grotų jų išsivalyti patys negalėjo. Kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo skambutis, o minėtos aliarmo sistemos nebuvimas jam kėlė nepatogumus, kadangi, norėdamas pakviesti pareigūną, stovėdavo prie durų ir 10–15 min. turėdavo belsti į jas su valgomuoju šaukštu. Minėtose patalpose būdavo labai tamsu, todėl pareiškėjas negalėdavo skaityti, nes jam greitai pradėdavo skaudėti akis, jos ašarodavo. Be to, Lukiškių TI-K maistas yra nekokybiškas, o jo kiekis būdavo nepakankamas, kadangi patiekalų svoris būdavo mažesnis negu turėtų būti. Dėl kalinimo sąlygų nuolat kreipdavosi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau minėtos sąlygos gerinamos nebuvo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam sutriko miegas, jis turėjo vartoti raminamuosius vaistus, buvo diskriminuojamas, kadangi buvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis lyginant su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais jam darė psichologinį spaudimą, todėl daug kartų kalbėjosi su psichologe.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo nurodė, jog nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių, tokiu būdu bandydami permesti raštelius iš gyvenamosios kameros kitiems asmenims, o tokių grotų įrengimas nepažeidžia galiojančių teisės aktų ir kamerose laikomų asmenų teisių.

Dėl patalpų vėdinimo pažymėjo, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos reikalavimus, ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

Lukiškių TI-K iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytos sutartys, kurių pagrindu minėtos įmonės atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Maistas skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K yra subalansuotas, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo.

Be to, Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, jis yra sveriamas bei porcijos yra tikrinamos. Patiekalų svorių paklaidos galimos iki 5 proc. patiekalo svorio. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo skundą grindė tik savo pateiktais paaiškinimais, kurie nepatvirtinti įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteistų veiksmų, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo D. E. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 190 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Atkreipė dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Aplinkybę, jog pareiškėjo kameroje Nr. 363 užtikrintas vėdinimas per langus, taip pat patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimus dėl ventiliacijos neįrengimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų langai yra nevalomi, o patiems išsivalyti nėra galimybės dėl juose esančių grotų. Teismas nurodė, jog teisės aktai nustato, kad lango angoje būtų įtaisytos metalinės grotos ir Lukiškių TI-K laikosi šių reikalavimų. Be to, patikrinimo akte buvo nustatyta, kad pareiškėjo kamera Nr. 363 buvo vizualiai švari (įskaitant jos langus), higienos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie kitų pareiškėjo kamerų lango stiklų būklę nebuvo pateikta. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais (skundais) pagerinti laikymo sąlygas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi 4 kartus, tačiau prašymuose neišreiškė šio nusiskundimo.

8. Dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų teismas nurodė, jog atsakovas iš esmės neneigė, kad pareiškėjo kamerose nuo lubų krito tinkas, tačiau nurodė, kad tai nėra higienos reikalavimų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas su tokia Lukiškių TI-K pozicija nesutiko ir nurodė, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taigi Lukiškių TI-K kameros turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad nekeltų grėsmės jose esantiems asmenims. Byloje duomenų, kad pareiškėjo kamerose jo buvimo jose metu buvo atliktas paprastasis remontas, nėra. Atitinkamai, Lukiškių TI-K neneigiant, kad pareiškėjo kameros galimai buvo techniškai netvarkingos, t. y. nepaneigus skundo argumentų, teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą. Tačiau pareiškėjo argumentus dėl surūdijusių gultų, netinkamo apšvietimo, parazitų buvimo atmetė kaip nepagrįstus.

9. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo skambutis, o aliarmo sistemos nebuvimas jam kėlė nepatogumus, kadangi, norėdamas pakviesti pareigūną, jis buvo priverstas belsti į duris su valgomuoju šaukštu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, 2017 m. gegužės 23 d. rašte pažymėjo, kad atliekant kamerų, kuriose nėra iškvietimo mygtukų, esant valstybiniam finansavimui, jie bus įrengti. Taigi, Lukiškių TI-K savo rašte nepaneigė, jog pareiškėjo kameroje Nr. 363 neveikia iškvietimo mygtukas. Atsiliepime taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be to, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino jo naudai.

10. Pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo maitinimo teismas laikė subjektyviais, nes Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Be to, Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo, išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kaip jis nustatė, kad patiekalų svoris yra mažesnis, nei turėtų būti.

11. Įvertinęs nustatytų pažeidimų (neužtikrinus techniškai tvarkingos kameros būklės (19 parų); kamerose neveikiant iškvietimo sistemai) trukmę ir mąstą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 190 Eur suma.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybės, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

14. Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos,valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė sumą kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl, atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsirasimą pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo ir techniškai netvarkingų kamerų yra pagrįstos.

18. Teisėjų kolegija pastebi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors Eksploatavimo taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, tačiau atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, kad kameroje Nr. 363 neveikė iškvietimo mygtukas ir tai jam sukėlė nepatogumus siekiant pasikviesti pareigūnus.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

20. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualią EŽTT ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad nebuvo iškvietimo mygtukų, o kameros buvo techniškai netvarkingos), byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, įvertinusi kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 190 Eur, tinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Stasys Gagys