8d1d0fc2-41ab-47df-bcb7-99d4d215c9b0 · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1157-289/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00631-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. R.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.
Legislator headnote
AI generated8d1d0fc2-41ab-47df-bcb7-99d4d215c9b0 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 58 punktas reglamentuoja, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. TeisÄs aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klÄ priklauso pirmiausia nuo paÄių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klÄ.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1157-289/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00631-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. R.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.
R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas V. R. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 30000 litų neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas V. R. į posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.
Savo raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o jo į teismo posÄdį neetapuoti (b. l. 66).PareiÅ¡kÄjas savo skundu (b. l. 2-9) praÅ¡o priteisti jam neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje dÄl blogų gyvenimo sÄ lygų, dÄl kamerose esanÄių higienos normų neatitikimo reikalavimams, dÄl kamerose laikomo didesnio nei leistinas asmenų skaiÄiaus. Skundžiasi dÄl Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerų, kurios buvo perpildytos, kad jos neatitinka nustatytų reikalavimų.
Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas nuo 2012-12-21 iki 2014-02-20. Kamerose Å¡alta ir drÄgna, nÄra natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kanÄiaisiais, netinkamos sÄ lygos ir etapų metu, patalpose Å¡alta ir purvina. DÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsirado depresija, susirgo kraujotakos sutrikimų ligomis, todÄl praÅ¡o priteisti neturtinÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o už praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012-12-21 iki 2014-02-20 laikÄ priteisti 30000 litų dydžio sumÄ .
Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 69). Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 58-63) nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka. NurodÄ, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punktas nustato, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2012-12-21 ir skundžiamu laikotarpiu įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-02-20. PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 16,26 kv.m iki 23,37 kv.m. Kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 9 asmenų. Kadangi kamerose esanÄių asmenų skaiÄius niekada nÄra pastovus, pareiÅ¡kÄjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 2,56 kv.m (kameroje Nr.
44) iki 9,8 kv.m (kameroje Nr.
87) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kÄjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Laikotarpiais nuo 2013-01-04 iki 2013-01-09, nuo 2013-09-04 iki 2013-09-16, nuo 2013-09-18 iki 2013-09-30, nuo 2013-10-21 iki 2013-11-11, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-25, nuo 2013-11-27 iki 2013-12-09, nuo 2013-12-17 iki 2013-12-19 ir nuo 2013-12-31 iki 2014-01-15 vienam asmeniui galimai tenkantis plotas kameroje buvo ne mažesnis nei 3,82 kv.m, t. y. nebuvo pažeisti galiojantys reikalavimai.
PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 298 dienas. Mažesnis, nei teisÄs aktuose nustatytas, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pareiÅ¡kÄjui galimai teko 234 dienas. PasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais.
NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kameroje Nr. 87 2013-02-07 ir 2013-07-10 buvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai. Mikroklimato parametrams yra bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, todÄl konkreÄių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl nagrinÄjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 58 punktas reglamentuoja, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. TeisÄs aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klÄ priklauso pirmiausia nuo paÄių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klÄ.
Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys patys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose.PabrÄžÄ, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Å iaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä (pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d.
įsakymÄ Nr. Ä®-516 âDÄl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â bei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymÄ Nr. IV-190 âDÄl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomisâ). Å iaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai.
NurodÄ, kad atsakovas niekaip neiÅ¡skyrÄ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyÄia nesudarÄ blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikÄ kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. NurodÄ, kad Tabako kontrolÄs įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybÄs tabako kontrolÄs politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.).
Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susijÄ su rÅ«kymu laisvÄs atÄmimo vietose, teisÄs aktuose, reglamentuojanÄiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvÄs atÄmimo vietose, įtvirtinti nebuvo. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄių asmenų. Ä®staigoje nÄra priimta teisÄs aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu.
Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolÄs įstatymo ir higienos normos HN 76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įproÄius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .
Jokių nusiskundimų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis pareiÅ¡kÄjas įstaigai nÄra pateikÄs. SkundÄ teismui pareiÅ¡kÄjas pateikÄ tik 2014 m. vasario mÄnesį, be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybÄs niekaip nepagrindžia, o skundžiasi abstrakÄiai â dÄl tariamo rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų asmenų laikymo toje paÄioje kameroje fakto. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodo, jog bÅ«tų buvÄ pažeistos jo teisÄs nebÅ«ti verÄiamam kvÄpuoti tabako dÅ«mais.
Ä®staiga teisÄs aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ, nes pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kÄjo pretenzijų dÄl galiojanÄių Tabako kontrolÄs įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įproÄius ir dÄl to yra laikomi rÅ«kanÄiųjų/nerÅ«kanÄiųjų gyvenamosiose patalpose. PabrÄžÄ, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakÄ, kad tam tikra kanÄia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmÄs formos ar laisvÄs atÄmimo priemonių elementai.
ValstybÄ privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodÄ, kad siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.
Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kÄjo V. R. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas V.
R. skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ . NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ esmÄs iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skundu praÅ¡o, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas 30000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimas už visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį.
NeturtinÄ Å¾alÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, t. y. kameros buvo perpildytos, todÄl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, reikalavimas.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) yra pažymÄjÄs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinÄs valstybÄs vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminanÄio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovÄnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra âžeminantis orumÄ â, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).
Teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nepaprastai didelis kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodÄs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kÄjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d.
EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovÄnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktÄ , iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.
Byloje yra pateikta 2014 m. vasario 28 d. pažyma Nr. 69/06-954 âDÄl V. R.â (b. l. 16), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2012-12-21 ir laikotarpiu iki 2014-02-20 buvo laikomas įvairius periodus. PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose Nr. 9, 30, 83, 87, 39, 44. Kamerose Nr. 9, kurios plotas 16,26 kv. m, laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2012-12-27 kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma 4â5 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 3,25 m2 iki 4,07 m2 ploto.
Kameroje Nr. 30, kurios plotas 23,37 kv. m, atitinkamais laikotarpiais kartu su pareiÅ¡kÄju iÅ¡ viso buvo laikoma nuo 3 iki 8 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,92 m2 iki 7,79 m2 ploto. Kameroje Nr. 83, kurios plotas 23,05 kv. m, atitinkamais laikotarpiais kartu su pareiÅ¡kÄju iÅ¡ viso buvo laikoma nuo 5 iki 9 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,56 m2 iki 4,61 m2 ploto. Kameroje Nr. 87, kurios plotas 19,60 kv. m, atitinkamais laikotarpiais kartu su pareiÅ¡kÄju iÅ¡ viso buvo laikoma nuo 2 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,80 m2 iki 9,80 m2 ploto.
PareiÅ¡kÄjas skirtingais laikotarpiais taip pat buvo laikomas kamerose Nr. 39, Nr. 44, kurių plotai atitinkamai 22,93 kv. m bei 17,92 kv. m, kuriose kartu su pareiÅ¡kÄju iÅ¡ viso buvo laikoma nuo 4 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,56 m2 iki 5,73 m2 ploto. PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį buvo laikomas iÅ¡ viso 300 dienų. IÅ¡ Å¡io laikotarpio 10 dienų (laikotarpiu nuo 2013-10-11 iki 2013-10-21) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 44, kurios plotas 17,92 kv. m, ir kartu su pareiÅ¡kÄju iÅ¡ viso buvo laikoma nuo 6 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,56 m2 iki 2,99 m2 ploto, t. y. akivaizdžiai pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameros ploto normÄ .
Konstatuotina, kad Å¡iuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti. Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukÅ¡Äiau paminÄtų teisÄs aktų pažeidimas.
PareiÅ¡kÄjas laikotarpiais nuo 2013-01-04 iki 2013-01-09, nuo 2013-09-04 iki 2013-09-16, nuo 2013-09-18 iki 2013-09-30, nuo 2013-10-21 iki 2013-11-11, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-25, nuo 2013-11-27 iki 2013-12-09, nuo 2013-12-17 iki 2013-12-19, nuo 2013-12-31 iki 2014-01-15 iÅ¡ viso 85 dienas buvo laikomas atitinkamai kamerose Nr. 30, Nr. 39, Nr. 87, kuriose kartu su pareiÅ¡kÄju iÅ¡ viso buvo laikoma nuo 2 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui atitinkamai teko nuo 3,82 m2 iki 9,80 m2 ploto, t. y. nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos.IÅ¡ pateiktos pažymos bei kitų byloje esanÄių įrodymų tiksliai nustatyti, kada ir kiek laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 205 dienas atskirais periodais kamerose Nr. 9, 83, 87, 30, pažeidžiant nustatytas vienam asmeniui kameros ploto normas, nÄra galimybių.
TaÄiau tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti. PareiÅ¡kÄjo skunde nurodoma, jog kamerose buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Nurodo, kad be perpildytų kamerų, per mažo kamerų ploto, taip pat kamerose nÄra natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, jose Å¡alta ir drÄgna, rÅ«kantys asmenys yra laikomi tose paÄiose kamerose kartu su nerÅ«kanÄiaisiais asmenimis.
Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-229 (b. l. 24-29) nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kamerose patikrinimų metu 2013 m. liepos 10 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kai kuriose apgyvendinimo kamerose buvo nustatyti kai kurie higienos normos reikalavimų pažeidimai. PažymÄtina, kad iÅ¡ 2014 m. vasario 28 d. pažymos Nr. 69/06-954 (b. l.
16) matyti, kad pažeidimų konstatavimo metu pareiÅ¡kÄjas nebuvo laikomas tose kamerose, kuriose buvo konstatuoti pažeidimai, nes V. R. nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 11 d. buvo iÅ¡vykÄs iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus bei 2013 m. liepos 10 d. patikrinimo metu ten nebuvo laikomas. PažymÄtina, pareiÅ¡kÄjas periodu nuo 2013 m. gegužÄs 17 d. iki 2013 m. rugsÄjo 16 d. buvo laikomas tik vienoje kameroje Nr. 30, kuri Å¡io patikrinimo metu nebuvo tikrinama. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. EP-6 (b. l. 17-23, 30-36) nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus kai kuriose apgyvendinimo kamerose patikrinimo metu 2013 m. vasario 7 d. buvo nustatyti tam tikri higienos normos reikalavimų pažeidimai.
IÅ¡ tos paÄios 2014 m. vasario 28 d. pažymos Nr. 69/06-954 matyti, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje anksÄiau nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 83, t. y. pažeidimų konstatavimo metu pareiÅ¡kÄjas nebuvo laikomas tose kamerose, kuriose buvo konstatuoti pažeidimai, o kamera Nr. 83 nebuvo tikrinama. Teismas sutinka su atsakovo iÅ¡sakyta nuomone dÄl teismų praktikos, anot kurios, tuo atveju, kai pareiÅ¡kÄjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dÄl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipia, nÄra jokio pagrindo sprÄsti, jog laisvÄs atÄmimo vietos administracija nesiÄmÄ reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dÄl ko, laikydama pareiÅ¡kÄjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kanÄiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisÄs aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1251/2013).
Tokia teismų pozicija minÄto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kanÄiųjų teisÄs, o ne rÅ«kanÄiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisÄs aktuose įtvirtintas nerÅ«kanÄiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kanÄiųjų interesai, pareiÅ¡kÄjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dÄl rÅ«kanÄiųjų laikymo su nerÅ«kanÄiaisiais nelaikytini neturtinÄ Å¾alÄ galÄjusiomis sukelti aplinkybÄmis.
PareiÅ¡kÄjo saugomos įstatymų teisÄs ir teisÄti lÅ«kesÄiai, susijÄ su rÅ«kymu, nebuvo pažeisti, todÄl atsakovo veikimas ar neveikimas Å¡iuo aspektu nelaikytinas turinÄiu neteisÄtumo požymių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).
Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinÄs žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremianÄia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžianÄiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojanÄiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkreÄios situacijos aplinkybes.
NeturtinÄs žalos prigimtis lemia tai, kad nÄra galimybÄs Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaiÄiuoti, grÄ Å¾inti nukentÄjusįjį į buvusiÄ padÄtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . NeturtinÄs žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinÄs žalos dydį. PareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma atlyginti neturtinÄs žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinÄs žalos dydį konkreÄioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. PažymÄtina, jog neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, tai teismas turÄtų sprÄsti dÄl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.
NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisÄs principus. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.PareiÅ¡kÄjas savo skunde, nurodo, kad dÄl per didelio asmenų skaiÄiaus laikymo kamerose jis patyrÄ dvasinius ir emocinius sukrÄtimus, depresijÄ , nepatogumus, pažeminimÄ .
DÄl mažo judÄjimo, prastos kraujo apytakos, susirgo hemorojumi. NagrinÄjamu atveju vertintinas tik laikotarpis nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. vasario 20 d., t. y. teismui aktualÅ«s tik minÄtu laikotarpiu atlikti įraÅ¡ai asmens sveikatos istorijoje.IÅ¡ teismui pateiktų pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijos nuorašų, konkreÄiai iÅ¡ anamnezÄs, matyti, kad pareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamu laikotarpiu buvo medikų apžiÅ«rÄtas, bet patologijos nenustatyta, buvo apžiÅ«rÄtas įvairių medicinos sriÄių medikų, 2013 m. lapkriÄio 21 d. diagnozuota neorganinÄ nemiga, skundžiasi skausmais Å¡irdies plote, hemorojumi (b. l. 42-50).
Ä®vertinus Å¡iuos medicininius įraÅ¡us bei medžiagÄ , negalima daryti iÅ¡vadų, jog bÅ«tent dÄl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kÄjas susirgo konkreÄiomis ligomis. Pateiktuose asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡uose nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui po iÅ¡tyrimo bÅ«tų buvusi diagnozuota kokia nors sunki liga. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.
Netherlands).Teismas neabejoja, kad dÄl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisÄtumas dÄl pareiÅ¡kÄjo apgyvendinimo perpildytose kamerose kaip viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinų sÄ lygų.
TaÄiau pažymÄtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dÄl neteisÄtų veiksmų atlikimo kyla civilinÄ atsakomybÄ, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kÄjui dÄl Å¡ių neteisÄtų veiksmų kilo pasekmÄs, t. y. neturtinÄ Å¾ala, taip pat ar tarp paminÄtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dÄl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
ApskaiÄiuodamas neturtinÄs žalos dydį, t. y. įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinÄs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmÄ (galimai apie 113 dienas, t. y. nuo 10 dienų iki 215 dienų), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kÄlÄ grÄsmÄ, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Taigi pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl 30000 Lt neturtinÄs žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kÄjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo V. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui V. R. 500 Lt (penki Å¡imtai litų) neturtinÄs žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .
TeisÄjas                                                                 Virginijus StankeviÄius