Legislator Case Law & Legislation
8d1cb5e0-45b7-4e60-92c3-8eb24fa86214 AI generated

8d1cb5e0-45b7-4e60-92c3-8eb24fa86214 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8d1cb5e0-45b7-4e60-92c3-8eb24fa86214
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. 2-1548/2014             Proceso Nr. 2-55-3-01213-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 101; 126.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. P. (R. P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

8d1cb5e0-45b7-4e60-92c3-8eb24fa86214 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas R. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skyrė baudÄ pareiÅ¡kėjui vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, bet ne Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatomis, kaip konstatuojama skundžiamoje nutartyje. Be to, jam nėra suprantama, pagal kurį konkretų straipsnį jam buvo skirta bauda, nes tiek 2014-06-11, tiek 2014-07-03 teismo nutartyse yra nurodyti skirtingi baudos skyrimo pagrindai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2-1548/2014             Proceso Nr. 2-55-3-01213-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 101; 126.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. P. (R. P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo R.

P. praÅ¡ymas dėl baudos panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Degris“ bankroto byloje Nr. B2-1122-302/2014. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB „Degris“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ ir paskyrė buvusiam UAB „Degris“ direktoriui R.

P. 3 000 Lt baudÄ už teismo įpareigojimų nevykdymÄ , o bÅ«tent, už bankrutuojančios įmonės dokumentacijos ir turto pagal įmonės balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, neperdavimÄ nenurodant tokį elgesį pateisinančių priežasčių. PareiÅ¡kėjas R. P. pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti paskirtÄ baudÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad atsakovui nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimo į BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „Top consult“ praÅ¡ymÄ bei papildomų įrodymų, kurie įrodytų visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ situacijÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis ne tik kad geranoriÅ¡kai vykdė įsiteisėjusiÄ teismo nutartį perduodamas bankroto administratoriui turimus BUAB „Degris“ buhalterinius dokumentus, bet ir pats savo iniciatyva ieÅ¡kojo bankroto administratoriaus, kuris net ir įsiteisėjusius teismo nutarčiai nesusisiekė su pareiÅ¡kėju. Be to, pareiÅ¡kėjas vykdė bankroto administratoriaus nurodymus iki to momento, kol pats bankroto administratorius dėl didelio dokumentų kiekio, apimties bei vietos trÅ«kumo pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kė, kad laikinai neperdavinėtų jam dokumentų.

Pats bankroto administratorius nėra suinteresuotas perimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turtÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo manymu, administratorius yra nesÄ Å¾iningas, taiko įvairaus pobÅ«džio psichologinio poveikio priemones, dėl to 2014 m. kovo 21 d. įvykusio pirmo kreditorių susirinkimo metu nebuvo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, kadangi kreditoriai iÅ¡reiÅ¡kė nepasitikėjimÄ juo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo R.

P. praÅ¡ymÄ dėl paskirtos baudos panaikinimo tenkino iÅ¡ dalies, sumažino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui paskirtÄ baudÄ nuo 3 000 Lt iki 1 000 Lt. Teismas konstatavo, kad pagrindo visiÅ¡kai panaikinti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ baudÄ nėra, tačiau yra pagrindas jÄ sumažinti atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis stengėsi įvykdyti teismo įpareigojimus 2013 metais, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad stengiasi perduoti likusį įmonės turtÄ ir dokumentus iki Å¡iol.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis sÄ Å¾iningai ir geranoriÅ¡kai vykdo teismo nutartimi numatytus įpareigojimus ir kad siekia iÅ¡spręsti šį kilusį ginÄÄ , nesant tai patvirtinančių duomenų, teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip realiai vykdomus ir pagrįstai egzistuojančius. Teismas pažymėjo, kad jam nėra žinoma, kokiu tikslu buvęs įmonės direktorius, įmonę pripažinus bankrutavusia daugiau negu vienerius metus, neturėdamas jokio pagrindo, piktybiÅ¡kų siekių, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, apdairus ir protingas, laiko savo patalpose įmonės dokumentus, kurie jam nepriklauso nuo tos dienos, kai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas R. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skyrė baudÄ pareiÅ¡kėjui vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, bet ne Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatomis, kaip konstatuojama skundžiamoje nutartyje. Be to, jam nėra suprantama, pagal kurį konkretų straipsnį jam buvo skirta bauda, nes tiek 2014-06-11, tiek 2014-07-03 teismo nutartyse yra nurodyti skirtingi baudos skyrimo pagrindai.

Apeliantas nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius vadovaujantis Ä®BÄ® nuostatomis privalo patikrinti įmonės sandorius už ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, akivaizdu, kad jis vykdė ne tik įsiteisėjusiÄ teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet ir BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus nurodymus, t. y. teikė jam įmonės dokumentacijÄ už paskutinius 5 metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Apeliantas įmonės dokumentų neslėpė, kadangi pats geranoriÅ¡kai nuvyko su ikiteisminio tyrimo tyrėju užfiksuoti dokumentų buvimo fakto, nors dokumentų turėjimo aplinkybę galėjo nuslėpti.

Apeliantas geranoriÅ¡kai saugojo ir laikė senesnius nei 5 metų įmonės dokumentus savo žinioje pagal bankroto administratoriaus žodinius nurodymus iki jų pareikalavimo. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog nesuprantamos teismo abejonės dėl to, kodėl pareiÅ¡kėjas daugiau kaip metus savo žinioje laiko BUAB „Degris“ dokumentus, kadangi, pasak apelianto, jo galimybes perduoti likusius dokumentus ir turtÄ apriboja bankroto administratorius, reikalaudamas perduoti turtÄ aktu, kuriame bÅ«tų detaliai nurodoma, koks tai turtas, jo rūšis, pavadinimas, įsigijimo vertė, unikalÅ«s numeriai ir kt., nors pats bankroto administratorius savo žinioje laiko didesnę dalį dokumentų, kuriuose yra nurodyta jo praÅ¡oma informacija.

Taigi pareiÅ¡kėjas negali perduoti dokumentų ir turto ne dėl savo nesÄ Å¾iningumo, neapdairumo, o dėl bankroto administratoriaus veiksmų.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp Å¡alių (pareiÅ¡kėjo ir bankroto administratoriaus) yra kilęs ginčas, atsižvelgiant į bankroto bylose egzistuojantį vieÅ¡Ä interesÄ , privalėjo bÅ«ti aktyvesnis ir nesuteikti vienai iÅ¡ Å¡alių pranaÅ¡umo, t. y. pastebėjęs ginÄÄ teismas turėjo panaikinti baudÄ pareiÅ¡kėjui ir imtis visų priemonių, kad bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas Å¡is ginčas, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir skyrė baudÄ pareiÅ¡kėjui, taip suteikdamas pranaÅ¡umo bankroto administratoriui ir galimybę toliau vykdyti niekuo nepagrįstÄ psichologinį spaudimÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis, nors ir turėdamas abejonių dėl BUAB „Degris“ bankroto proceso skaidrumo ir bankroto administratoriaus kompetencijos, neturi galimybės kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo iÅ¡ pareigų, nes bankroto administratorius 2014-05-12 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl R. P. kreditorinio reikalavimo tikslinimo, praÅ¡ydamas sumažinti šį reikalavimÄ , kad jis bÅ«tų mažesnis nei 50 proc. visų pareikÅ¡tų reikalavimų ir vadovaujantis Ä®BÄ® 21 straipsnio 4 dalimi pareiÅ¡kėjas negalėtų kreiptis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad bankroto administratorius, bÅ«damas galbÅ«t nesÄ Å¾iningas ir nekompetentingas, tyčia patvirtino netikslų pareiÅ¡kėjo kaip kreditoriaus reikalavimÄ ir apie tai neinformavo teismo bei pareiÅ¡kėjo, nors tam turėjo pakankamai laiko. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad BUAB „Degris“ bankroto administratorius inicijavo baudos buvusiam įmonės vadovui – pareiÅ¡kėjui R.

P. baudos skyrimo procedÅ«rÄ , teigdamas, kad pareiÅ¡kėjas nevykdo teismo įpareigojimų ir neperduoda viso įmonės turto ir dokumentacijos. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir skyrė BUAB „Degris“ buvusiam direktoriui R. P. 3 000 Lt baudÄ už teismo įpareigojimų nevykdymÄ vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi sumažino pareiÅ¡kėjui paskirtÄ baudÄ nuo 3 000 Lt iki 1 000 Lt.

Pasak apelianto, iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, kokie yra baudos skyrimo pagrindai, kadangi 2014 m. birželio 11 d. nutartyje vadovaujamasi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, o 2014 m. liepos 3 d. nutartyje – Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatomis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia teismo nutartimi padarytų išvadų teisingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).

Ä®monių bankroto įstatyme yra reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytÄ terminÄ perduoti administratoriui turtÄ ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visÄ turtÄ ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tÅ«kstančių litų baudÄ (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.).

Å iame įstatyme nėra numatyti tolesni teismo veiksmai paskyrus baudÄ , todėl teismas vadovaujasi Civilinio proceso kodekso normomis. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė klausimÄ dėl baudos sumažinimo pagrįstumo faktiÅ¡kai vadovaudamasis CPK norma, reglamentuojančia šį klausimÄ ir įtvirtinta CPK 107 straipsnyje (asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali praÅ¡yti teismÄ , paskyrusį baudÄ , jÄ panaikinti ar sumažinti). Å ios procesinės teisės normos nenurodymas nutartyje, kaip to reikalauja CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, t. y. kad nutartyje bÅ«tų nurodomi įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, vertintinas kaip formalus pažeidimas, neturintis įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismas klausimÄ dėl baudos sumažinimo iÅ¡sprendė teisingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, todėl teismui sprendžiant dėl baudos sumažinimo buvo pagrįstai vadovaujamasi Å¡io straipsnio nuostatomis, kadangi jų pagalba teismas galėjo įvertinti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl to, ar jis turi objektyviÄ galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus ir nuspręsti, ar yra pagrindas sumažinti, ar panaikinti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ baudÄ . Apelianto teiginiai, kad teismas, nustatęs, kad tarp jo ir bankroto administratoriaus vyrauja sudėtingi santykiai, dėl ko bankroto procesas negali vykti sklandžiai ir operatyviai, turėjo bÅ«ti aktyvesnis ir nesuteikti pranaÅ¡umo vienai iÅ¡ Å¡alių, t. y. siekdamas paÅ¡alinti kilusį ginÄÄ , turėjo panaikinti baudÄ ir imtis visų priemonių, kad bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas Å¡is ginčas, yra nepagrįsti, kadangi teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, įvertino baudos sumažinimo ir / ar panaikinimo pagrindus ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas visa apimtimi teismo įpareigojimų dėl įmonės dokumentacijos ir turto perdavimo neįvykdė, todėl Å¡ios aplinkybės teismui turėjo esminės reikÅ¡mės sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Vien tik įvardijami konfliktiniai santykiai tarp buvusio įmonės vadovo ir bankroto administratoriaus nepateisina pareiÅ¡kėjo neveikimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kad bÅ«tent bankroto administratorius paprašė pareiÅ¡kėjo neperduoti dokumentų dėl jų didelės apimties ir atitinkamai dėl vietos trÅ«kumo, taip pat, kad jis prašė bankroto administratoriaus laikinai grÄ Å¾inti perduotus BUAB „Degris“ dokumentus, siekiant paruoÅ¡ti BUAB „Degris“ turto perdavimo – priėmimo aktus pagal perteklinius administratoriaus reikalavimus, nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl atmestinos kaip neįrodytos.

Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje anksčiau jau buvo pasisakyta dėl bankroto administratoriaus tinkamo pareigos, susijusios su BUAB „Degris“ dokumentų ir turto perėmimu, vykdymo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2685/2013 konstatuojant, kad įvertinus įmonės direktoriaus R. P. elgesį, jis teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdo ne dėl bankroto administratoriaus nepakankamo aktyvumo, o dėl nuo paties direktoriaus valios priklausančių veiksmų.

Apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su bankroto administratoriaus pareigų vykdymu bankroto procese, jo pateikiamų praÅ¡ymų dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo pagrįstumu, tačiau pažymėtina, kad jie nėra pakankami, kad patvirtintų bankroto administratoriaus nesÄ Å¾iningumÄ ar netinkamÄ pareigos reikalaujant perduoti įmonės dokumentacijÄ ir turtÄ vykdymÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad dalį teismo įpareigojimų pareiÅ¡kėjas įvykdė, tačiau skundžiamos teismo nutarties ar Å¡io atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ to nėra padaręs visa apimtimi, todėl nesant į bylÄ pateiktų pakankamų duomenų, pateisinančių tokį pareiÅ¡kėjo elgesį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino, bet ne panaikino jam paskirtÄ baudÄ .

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                                                                  Danguolė Martinavičienė