8d1a8e3a-3f75-4083-86b3-e793101bfc38 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                    Civ. b. Nr. 2S-2088-178/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03975-201-3                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo (atsakovo) P. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo 537 DGNSB ieÅ¡kinį atsakovui P. B. ir S. B. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimu iÅ¡ dalies buvo patenkintas ieÅ¡kovo 537 DGNSB ieÅ¡kinys atsakovams P. B. ir S. B. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2010 vasario 11 d. nutartimi sprendimas paliktas galioti, yra įsiteisėjęs. Atsakovai teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ atmetant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2427,61 Lt už karÅ¡tÄ vandenį, 2315,49 Lt už Å¡altÄ vandenį priteisimo, sumažinant delspinigių sumÄ nuo 542,15 Lt iki 201,62 Lt, pakeičiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ tarp Å¡alių.

Nurodė, kad minėtu sprendimu buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo bute įrengti karÅ¡to ir Å¡alto vandens skaitikliai negalėjo bÅ«ti naudojami nustatant atsakovų mokėtinas sumas už vandenį, nes Å¡ie skaitikliai nebuvo priduoti bendrijai nuo jų įrengimo momento. Tvarkant DNSB Nr. 939 ,,PaÅ¡ilaičiai“ dokumentus, buvo surasti atsakovui (pareiÅ¡kėjui) priklausantys dokumentai, kurie į nurodytÄ bendrovę buvo pakliuvę per klaidÄ . IÅ¡ rastų dokumentų matyti, kad 1998 m. kovo 11 d. atsakovas kreipėsi į 537 DGNSB valdybos pirmininkę ir pranešė apie jo bute įrengtus vandens skaitiklius.

Bendrijos mokėjimų lape atžymėta apie skaitiklių įrengimÄ 1998 m. kovo 16 d. atsakovo bute, todėl nuo to laiko bendrija negalėjo skaičiuoti bute suvartojamo vandens kiekio pagal Vilniaus mieste patvirtintas normas. Kadangi ieÅ¡kovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, priimant teismo sprendimÄ buvo padarytos nepagrįstos iÅ¡vados ir iÅ¡ atsakovų nepagrįstai priteista 2 427,61 Lt už karÅ¡tÄ vandenį ir 2 315,49 Lt už Å¡altÄ vandenį. IÅ¡nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad bute esantys skaitikliai metrologiÅ¡kai tvarkingi, o vienintelis pagrindas skaičiuoti suvartojamo vandens normas pagal Vilniaus miesto patvirtintas suvartojimo normas buvo tai, kad skaitikliai nebuvo užregistruoti bendrijoje.          Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 vasario 7 d. nutartimi procesas minėtoje byloje buvo atnaujintas pagal atsakovų praÅ¡ymÄ ir byla pakartotinai iÅ¡nagrinėta pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjama, kiek atsakovų pateikti dokumentai galėtų įtakoti kitokio nei priimtas sprendimas priėmimÄ bei sprendimÄ pakeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi praÅ¡ymas pakeisti 2009 m. birželio 15 d. teismo sprendimÄ atmestas.           Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai apie praneÅ¡imÄ bendrijai dėl skaitiklių bute įrengimo nuo 1998 m. kovo 16 d. jau buvo pateikti nagrinėjusiam bylÄ teismui su atsakovų atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir teismo buvo įvertinti, t.y. tai buvo jau žinomos aplinkybės, kurias pareiÅ¡kėjas nurodo kaip naujai paaiÅ¡kėjusias.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas negalėjo remtis minėtais dokumentais kaip pagrindu atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, nes jos bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nepaaiÅ¡kėjo naujų esminių aplinkybių, kadangi atsakovo (pareiÅ¡kėjo) pateikti dokumentai jau buvo byloje jos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje esminę reikÅ¡mę turėjo aplinkybė, kad atsakovai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos iÅ¡ naujo patikrinti ir įregistruoti vandens skaitiklius, jų patikra buvo atlikta tik bylos nagrinėjimo eigoje.

Todėl prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridėti dokumentai apie pirminį skaitiklių įregistravimÄ 1998 m. kovo 6 d. neturi reikÅ¡mės priimto sprendimo pagrįstumui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ byloje atmetant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 2 427,61 Lt sumos už karÅ¡tÄ vandenį priteisimo, 2 315,49 Lt sumos už Å¡altÄ vandenį priteisimo, sumažinant priteista delspinigių sumÄ nuo 542,15 Lt iki 201,62 Lt sumos, pakeičiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pateikti dokumentai jau buvo pateikti į bylÄ ir Å¡ios aplinkybės teismui buvo žinomos. Nagrinėjant civilinę bylÄ pirmÄ kartÄ , ieÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje teigė, kad atsakovai neužregistravo bendrijoje Å¡alto ir karÅ¡to vandens skaitiklių, todėl jie turi mokėti už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį pagal Vilniaus mieste patvirtintas vandens suvartojimo normas. Tokia padėtis buvo nustatyta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendime.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikti duomenys apie atliktÄ skaitiklių registracijÄ , todėl ieÅ¡kinys buvo patenkintas. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė skaitiklių registravimo bendrijoje dokumentus, kurie iki priimant 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ buvo nuslėpti. Atnaujinus procesÄ , ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad duomenys apie skaitiklių registracijÄ buvo kitoje byloje, todėl priimant 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ teismas Å¡iais dokumentais disponuoti negalėjo, o apeliacinės instancijos teismas paliko sprendimÄ nepakeistu, nes atsakovai nebuvo atlikę privalomų periodinių vandens skaitiklių patikrų.

Tačiau atsakovai skaitiklio patikras atliko 2009 m. gegužės 21 d., todėl nuo patikros atlikimo laiko pareiÅ¡kėjo suvartojamo vandens kiekis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas pagal tvarkingų skaitiklių rodmenis. Atnaujinus procesÄ , buvo surinkti ir teismui pateikti įrodymai apie tai, kad ieÅ¡kovo atstovai teismui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie skaitiklių registracijos nebuvimÄ ir Å¡ių duomenų pagrindu priimtÄ Â nepagrįstÄ teismo sprendimÄ , kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-242-275/2009 suformavo nuostatÄ , kad metrologiÅ¡kas bute įrengtų skaitiklių netikrinimas nėra absoliutus pagrindas skaičiuoti mokėjimus pagal suvartojimo normas vienam gyventojui. Nagrinėtoje byloje prievolė atlikti skaitliuko netinkamumo patikrÄ priskirta ieÅ¡kovui. Taigi, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas neįvertino aplinkybės, kad skaitiklių registracijos klausimas buvo sprendžiamas kitoje, o ne nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-69-803/2009.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kinyje buvo kalbama apie skaitiklių registravimÄ , nes tokių argumentų ieÅ¡kovas nurodęs nebuvo. Tuo labiau byloje dėl skaitiklių įrengimo apskritai nebuvo kilęs ginčas, nes dokumentai, patvirtinantys jų įrengimÄ , pareiÅ¡kėjo bute buvo pateikti bylÄ nagrinėjusiam teismui. Atskirajame skunde teigiama, kad ,,....“ esminę reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, ar atsakovai tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ iÅ¡ naujo patikrinti ir įregistruoti vandens skaitiklį, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, kad skaitliukų patikra buvo atlikta 2009 m. gegužės 21 d. ...“.

PraÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2000 m. kovo mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio jis patikrino ir iÅ¡ naujo įregistravo vandens skaitiklius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2000 m. kovo 24 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 24 – 734/2000, iÅ¡ kurios paimtų dokumentų pagrindu buvo atnaujintas Å¡ios bylos nagrinėjimas, atsakovui (pareiÅ¡kėjui) buvo priteista nesumokėta mokesčių dalis pagal skaitiklių parodymus, nes tuo metu jų patikra ir registravimas galiojo.

Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ir kelintÄ kartÄ patikrinti jau žinomas aplinkybes yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad dabar pateikti dokumentai nekeičia bylos esmės. Be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kvestionuoja 2010 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-104-302/2010, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimas. Tačiau teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinami instancine tvarka, o procesas neatnaujinamas dėl to, kad viena Å¡alis nesutinka su teismo sprendimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – pagrindu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.         Proceso atnaujinimas – tai iÅ¡imtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma.

Jo paskirtis – iÅ¡taisyti teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. PareiÅ¡kėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini visų bylos aplinkybių kontekste siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir/arba pagrįstumu. Asmenys, praÅ¡antys atnaujinti procesÄ , privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir Å¡iuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 BAB „ StatÅ«na“ v.

UAB „Parama“ ir kt.).CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesÄ , tačiau tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymius. Naujai paaiÅ¡kėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui.

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, teismui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ , negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar Å¡ios aplinkybės galėjo bÅ«ti žinomos, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tai, ar, esant tokioms sÄ lygoms, kokios buvo nagrinėjant bylÄ , asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti.

Taip pat bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir Å¡ių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007). Taigi, esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis apskritai turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko turėtų bÅ«ti keičiamos ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vados.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , 2009 m. birželio 15 d. ieÅ¡kinys buvo patenkintas remiantis tuo, kad skaitikliai nebuvo užregistruoti bendrijoje (pas ieÅ¡kovÄ ), o po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliantas surado ir pateikė teismui prie nagrinėjamo praÅ¡ymo dokumentus, kurie iki priimant 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ buvo nuslėpti.

Sutikti su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridėtas aktas Nr. 002850 dėl skaitiklių apelianto bute montavimo ir plombavimo jau buvo pateiktas (beje, su paties atsakovo(apelianto) atsiliepimu) nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės (t. 1 b.l. 107). Taigi, aplinkybė, kad bute buvo sumontuoti skaitikliai akivaizdžiai buvo žinoma visiems dalyvaujantiems byloje asmenims nagrinėjant jÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

Tai skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kiti prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridėti priedai iÅ¡ esmės jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2009 m. birželio 15 d. sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui, neatskleidžia, tokios Å¡ių priedų įtakos atskirajame skunde nepagrindžia ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad akivaizdu ir tai, jog pateikiamas paties apelianto raÅ¡ytas 1998 m. kovo 11 d. raÅ¡tas bendrijai, kuriuo praneÅ¡ama apie skaitiklių sumontavimÄ , jam pačiam neabejotinai buvo žinomas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl nėra jokia jam naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė.

Taigi, apeliantas ne tik nepateikė, bet ir iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai konstatavo. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ Å¡ioje byloje, 2010 m. vasario 11 d. nutartyje yra konstatavęs, jog „atsakovai nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos iÅ¡ naujo registruoti apskaitos prietaisų, kas ir sÄ lygojo atsakovų butui patiekto vandens skaičiavimÄ Â pagal vidutines sunaudoto vandens normas <....> byloje nėra ginčo dėl skaitiklių buvimo apelianto bute, o esminę reikÅ¡mę (tenkinant ieÅ¡kinį) turi aplinkybė, ar apeliantas (atsakovas) tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ iÅ¡ naujo patikrinti ir įregistruoti skaitiklius, kurių patikra atlikta tik bylos nagrinėjimo metu – 2009 m. gegužės 21 d.“ Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių Å¡iuo (pareigos iÅ¡ naujo patikrinti ir įregistruoti skaitiklius) aspektu apeliantas nėra pateikęs, jis ir atskirajame skunde dėl Å¡ios aplinkybės ne tik nepateikė naujai paaiÅ¡kėjusių įrodymų, bet jų egzistavimo net ir nenurodė.

Tuo tarpu apelianto atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo nevienareikÅ¡mės pozicijos skirtingose bylose skirtingai vertinant subjektus, turinčius pareigÄ užtikrinti metrologinį skaitiklių patikrinimÄ , reiÅ¡kia priimto jo atžvilgiu sprendimo motyvų kritikÄ , bet niekaip neatskleidžia jokių naujų faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurių apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės.   Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ bei padarė tinkamas iÅ¡vadas.

Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus atskirojo skundo, iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jis advokatei yra sumokėjęs 1 000 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsikirtimus į atskirÄ jį skundÄ yra numatytas maksimalus užmokesčio dydis 0,5 MMA (Rekomendacijų 7 p., 8.15 p.).

Todėl ieÅ¡kovui priteistina 400 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 336 straipsniais, n u t a r ė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo P. B. 400 Lt už advokato pagalbÄ 537-jai DGNS bendrijai. Teisėjas                                                                                       Alvydas PoÅ¡kus