2021-07-26 Nr. AB-15031-4-45-3-00216-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3604-789/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00216-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsienietei B. A., jos atstovei advokatei I. A.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. K. ir R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusios užsienietės sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas taikyti sulaikymą (duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir Užsienietė), kartu su ja apgyvendinant jos mažametį vaiką (E. I., gim. (duomenys neskelbtini)), Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Pareiškėjas teikime nurodė:

1.1. 2021 m. birželio 15 d. iš Lenkijos Respublikos VSAT pareigūnams buvo perduota Užsienietė. Aiškinantis Užsienietės teisinę padėtį nustatyta, kad pirmą kartą ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 25 d., buvo sulaikyta, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

1.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre.

1.3. Migracijos departamentas nagrinėja Užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Užsienietė 2021 m. birželio 14 d. išvyko iš Centro, buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

1.4. Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl spręstina, kad ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos, ir tikėtina, kad, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

2. Užsienietė paaiškino, kad ji išvyko iš Centro, nes norėjo nuvykti į sostinę apsipirkti, nežino, kaip pateko į Lenkijos Respubliką, taip pat nurodė, kad neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

3. Užsienietės atstovė prašė Užsienietės nesulaikyti. Užsienietės atstovė nurodė, kad Užsienietė yra atvykusi su mažamečiu vaiku, kuris yra pripažintinas pažeidžiamu asmeniu, ir prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, leidžiant judėti tik Centro teritorijoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu teikimą tenkino visiškai ir nusprendė sulaikyti Užsienietę Centre, kartu su ja apgyvendinant mažametį vaiką, kurio asmens duomenys pagal Užsienietės žodžius yra E. I., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

5. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

5.1. Užsienietė su mažamečiu vaiku buvo sulaikyti Lietuvos Respublikoje 2021 m. gegužės 25 d. neteisėtai kirtę Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną.

5.2. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, prašymas buvo priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka.

5.3. Migracijos departamento sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta Centre.

5.4. Užsienietė 2021 m. birželio 14 d. išvyko iš Centro, 2021 m. birželio 14 d. buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, t. y. Užsienietė neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

5.5. 2021 m. birželio 15 d. Užsienietė buvo perduota VSAT pareigūnams.

5.6. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta iki 48 val.

5.7. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas.

5.8. Pareiškėjas prašė sulaikyti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 7, 8, 10, 11, 12 punktų pagrindais.

6. Teismas, atsižvelgęs į minėtas Įstatymo nuostatas, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai ir yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas pabrėžė, kad Užsienietė, būdama apgyvendinta Centre, pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką, išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

8. Atsižvelgęs į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, taip pat 115 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai. Teismas akcentavo, kad nėra duomenų, jog Užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bet Užsienietės asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jos atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Įvertinęs tai, kad Užsienietei negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, Lietuvos Respublikoje ji savarankiškai gyventi negali, teismas sprendė, kad šiuo atveju sulaikymas nepažeis geriausių vaiko interesų. Teismas pabrėžė, kad vaikas gyvens kartu su motina, jie bus aprūpinti maistu, reikiamais atvejais jiems bus suteikta medicininė ar kitokia pagalba.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir pritaikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta. Nors Užsienietė ir nepateikė paso, kitų asmens tapatybės dokumentų, tačiau Migracijos departamentas priėmė nagrinėti Užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Užsienietė yra registruota Užsieniečių registre, o tai rodo, kad jos asmens tapatybė laikoma nustatyta.

9.2. Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Ji yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, ji yra įvykdžiusi visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti, todėl laikytina, kad šie motyvai yra išaiškinti.

9.3. Užsienietė nurodė, kad išvyko iš Centro, nes norėjo nuvykti į sostinę apsipirkti, nežino, kaip pateko į Lenkijos Respubliką, t. y. Užsienietė neturėjo tyčios pažeisti išvykimo iš Centro tvarką. Lietuvos valstybė jai yra nepažįstama, todėl Užsienietė sąžiningai buvo suklaidinta, manydama, kad vyksta į sostinę. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Užsienietės tyčios elemento jos veiksmuose, todėl nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.

9.4. Yra pagrindas Užsienietei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra tenkinamos visos sąlygos, kada ji gali būti skiriama. Užsienietei taikytas sulaikymas yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio ir būtinumo taikyti sulaikymą. Užsienietė turi rūpintis nepilnamečiu vaiku, kuriam taip pat turi būti užtikrinamos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Sulaikius Užsienietę, nei ji, nei vaikas negalėtų išeiti pasivaikščioti, o tai prieštarauja vaiko interesams. Mažametis vaikas turi įvairių poreikių, todėl gali prireikti nueiti į parduotuvę ar skirti laiko laisvalaikiui, o sulaikymo atveju tai yra neįmanoma. Vaikai negali būti sulaikomi, tačiau Užsienietės sulaikymas iš esmės lemia ir tai, kad mažametis vaikas taip pat bus priverstas gyventi sulaikymo sąlygomis, tai yra neteisėta.

9.5. Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, Užsienietė laikoma pažeidžiamu asmeniu, kuris gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų pagrindas sulaikyti Užsienietę su mažamečiu vaiku. Vien deklaratyvus teisės normos citavimas neatspindi poreikio taikyti Užsienietei ir jos vaikui sulaikymą, kaip griežčiausią asmens ir judėjimo laisvės ribojimo priemonę.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindų taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet jai ir jos vaikui būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti.

9.7. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, interesus, tiek Užsienietės interesus naudotis asmens laisve.

10. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

10.1. Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, minėtas pažymėjimas patvirtina tik tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsienietė, neturėdama jokių oficialių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, ir tikėtina, kad jos žodžiu pateikti duomenys nėra tikslūs arba tikri, ji galėjo pasivadinti bet kokiu vardu, todėl laikoma, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta.

10.2. Užsieniečio bendradarbiavimą su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu reikėtų suprasti plačiau, tai yra nei tik motyvų, kuriais prašoma suteikti prieglobstį, pateikimas. Į bendradarbiavimo sampratą taip pat patenka ir Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų laikymasis ir valstybės institucijų priimtų sprendimų vykdymas. Užsienietė, neteisėtai išvykdama iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo ji buvo apgyvendinta Centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui.

10.3. Užsienietė jai suprantama kalba buvo supažindinta su galiojančia išėjimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarka, ji žinojo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, ji gali išeiti ne ilgiau kaip 24 valandoms, tačiau išeidama iš anksto numatė, kad laiku negrįš. Taip pat Užsienietė buvo informuota, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, ji privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Nepaisant to, Užsienietė sąmoningai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir ten buvo sulaikyta.

10.4. Užsienietės teiginiai, kad sulaikymo metu nėra sudarytos visos sąlygos oriam gyvenimui, yra nepagrįsti, nes Centre yra naujausios statybos pastatas, kuriame gyvena tik sulaikytos šeimos ir moterys, pastate nėra grotų, Centre yra užtikrintos visos būtinos gyvenimo bei vaiko priežiūros sąlygos, užsieniečiams yra skirtas maitinimas, taip pat yra atskira patalpa, kurioje užsieniečiai gali savarankiškai gamintis maistą. Vaiko užimtumu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai, tėvams leidus, vaikas, prižiūrimas socialinių darbuotojų, gali dalyvauti įvairiuose renginiuose, o, prasidėjus mokslo metams, jam bus suteikta galimybė lankyti bendrojo lavinimo įstaigą arba darželį. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, kad Užsienietei yra užtikrinta teisė rūpintis ir auklėti savo vaiką, o vaikams yra užtikrintos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos.

10.5. Įvertinus tai, kad Užsienietė neteistai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių dokumentų, jos prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, Užsienietė pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis, prieglobsčio procedūros metu ji bandė išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, nekyla jokių abejonių dėl to, kad Užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsienietės piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus, todėl tokio Užsienietės elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

10.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021) konstatavo, kad, skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei įvykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Užsienietės sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą patenkino ir sulaikė Užsienietę iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kartu su ja apgyvendinant mažametį vaiką, kurio asmens duomenys pagal Užsienietės žodžius yra E. I., gim. (duomenys neskelbtini).

13. Užsienietė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Užsienietės tapatybė nenustatyta. Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, prieglobsčio prašymo motyvai yra aiškūs, be to, ji laikoma pažeidžiamu asmeniu, nes turi mažametį vaiką. Užsienietės atstovė teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme patikslino apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą ir, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (atstovė teismui nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3539-822/2021), prašė skirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog Užsienietės tapatybė nėra nustatyta, jos elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis. Be to, Centro atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad Centre yra užtikrintos visos būtinos gyvenimo bei vaiko priežiūros sąlygos.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Užsieniečių sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

17. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. Užsienietė su nepilnamečiu vaiku buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje neteisėtai kirtusi Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Galutinis sprendimas dėl Užsienietės prašymo nėra priimtas.

19. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. Užsienietė su nepilnamečiu vaiku išvyko iš Centro ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, o 2021 m. birželio 15 d. buvo perduota VSAT pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta iki 48 val.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietė yra nurodžiusi, kad ji yra mažamečio vaiko, gim. (duomenys neskelbtini), motina, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrųjų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva 2008/115/EB) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų. Jeigu šie asmenys yra sulaikomi, pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį, Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį, yra privaloma atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

21. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės, visų pirma, rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

22. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko interesai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021).

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad Užsienietė šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jos sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta (pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Užsienietė keitė savo asmens duomenis, nurodydama kitą vardą), Užsienietė neteisėtai išvyko iš Centro, kuriame buvo apgyvendinta Migracijos departamento sprendimu, į Lenkijos Respubliką, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti Užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pasisakydama dėl Užsienietės atstovės argumentų, kad nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3539-822/2021, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytoje byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad užsieniečiai neteisėtai paliko Centrą ir išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri buvo taikyta Užsienietės atstovės nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-3539-822/2021.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto teikimo turinio matyti, kad teismo buvo prašoma sulaikyti Užsienietę, kartu su ja apgyvendinant jos mažametį vaiką (E. I., gim. (duomenys neskelbtini).). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo teikimo ribose – t. y. vertino sulaikymo taikymo Užsienietei pagrindus, motyvus, tačiau nenurodė motyvų, kokiu pagrindu yra sprendžiamas mažamečio vaiko apgyvendinimo kartu su Užsieniete klausimas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, apribojus Užsienietės judėjimo laisvę, turi būti priimtas sprendimas ir dėl jos mažamečio vaiko. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Popov prieš Prancūziją priimtame sprendime pripažino, kad nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai sulaikyti ir apgyvendinti sulaikymo centre negali atsidurti teisiniame vakuume, jei nėra priimamas sprendimas dėl jų administracinio sulaikymo, kurio teisėtumas galėtų būti patikrintas teismo. Teismas iš esmės konstatavo, kad kai nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti su sulaikytais tėvais nepriėmus sprendimo dėl nepilnamečių vaikų sulaikymo, jiems nebuvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta apsauga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Popov prieš Prancūziją 124 p. (pareiškimo Nr. 39472/07)).

28. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu sulaikymas buvo skirtas tik Užsienietei, o ne jos nepilnamečiam vaikui.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima tokia situacija, kai Užsienietė, kuriai šia teismo nutartimi skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, būtų apgyvendinta atskirai nuo savo mažamečio vaiko (kai kartu nėra kito vaiko tėvo) ar su mažamečiu vaiku, tačiau dėl jo nepriėmus teisės aktuose nustatyto sprendimo.

30. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. IV- 340 (2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1V-376 redakcija) patvirtintame Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiai apgyvendinami: teismo sprendimu (sulaikyti užsieniečiai, neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje; sulaikyti prieglobsčio prašytojai; prieglobsčio prašytojai, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų), Migracijos departamento sprendimu – prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba jiems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, bei Užsieniečių registracijos centro viršininko sprendimu – užsieniečiai, atvykę patys ir pateikę centrui prašymus suteikti prieglobstį, iki bus priimtas teismo arba Migracijos departamento sprendimas dėl jų apgyvendinimo centre (Aprašo 2 p.).

31. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad užsieniečiai, taip pat ir prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Centre Migracijos departamento sprendimu arba teismo sprendimu, jei užsienietis yra sulaikomas ar jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Patikrinusi administracinės bylos bei pareiškėjo pateiktos Užsienietės asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl Užsienietės mažamečio vaiko apgyvendinimo Centre Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą.

32. Aprašo 4 punkte nustatyta apgyvendinimo Centre tvarka: sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų; prieglobsčio prašytojai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų užsieniečių ir sulaikytų prieglobsčio prašytojų; vyrai apgyvendinami atskirai nuo moterų, užtikrinant atitinkamą privatumą vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu atskiroje gyvenamojoje patalpoje arba greta esančiose, viena nuo kitos neizoliuotose gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai vienas iš šeimos narių prieštarauja tokiam apgyvendinimui ir tam yra objektyvios priežastys; užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstant į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją, pavojingumą savo ir aplinkinių sveikatai ir kitais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, gali būti apgyvendinamas kartu su savo nepilnamečiais vaikais, kuriems nėra taikoma tokia pat alternatyvi sulaikymui priemonė. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, dėl jų turi būti priimtas Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti Centre.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl mažamečio vaiko sulaikymo, o sprendimą dėl užsieniečių apgyvendinimo priima Migracijos departamentas, taip pat įvertinusi tai, kad, vadovaujantis Aprašu, Užsienietė, kuriai taikoma šioje byloje skirta alternatyvi sulaikymui priemonė bei jos vaikas, kuriam jokia alternatyvi sulaikymui priemonė nėra skirta, gali gyventi kartu, taip pat siekiant išvengti neaiškumo dėl Užsienietės mažamečio vaiko teisinio statuso, sprendžia, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti, jog, įgyvendinant Užsienietei skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, jai turi būti užtikrinta galimybė gyventi su savo mažamečiu vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus užtikrintos Užsienietės mažamečio vaiko teisės.

34. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) piliete B. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusią užsienietę, ir kartu su ja apgyvendintą mažametį vaiką, kurio asmens duomenys pagal užsienietės žodžius yra E. I. (gim. (duomenys neskelbtini).).

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete B. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusią užsienietę ir mažametį vaiką, kurio asmens duomenys pagal užsienietės žodžius yra E. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos mažamečio vaiko prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Rasa Ragulskytė-Markovienė Dalia Višinskienė