8d174858-a51c-4e69-9b9b-3ce424b51242 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                       2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. kovo 3 d.,Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,teiseju Audrones Kartanienes, Aruno Kisieliaus,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynejui adv. Anatolijui Svilai,nuteistajam C. B.,viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo C.
Legislator headnote
AI generated8d174858-a51c-4e69-9b9b-3ce424b51242 · Vilniaus apygardos teismas: žmona. Tokiu budu nukentejusieji ir liudytojai yra artimi giminaiciai ir jie vienas kita palaiko. Jie tiesiog yra suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, nes nori jam atkerÅ¡yti ir dar prisiteisti moraline žala. Nurodo, kad su uoÅ¡ve visa laika buvo blogi santykiai, ji buvo nepatenkinta, kad dukra sukure su juo Å¡eima. Teismas visiÅ¡kai neivertino liudytojos D. G. parodymus. Butent Å¡i kaimyne konflikto metu iejo i ju buta, taciau jokiu iÅ¡oriniu smurto žymiu ant žmonos kuno nepastebejo, nemate ji ir ginklo. Ji yra vienintele objektyvi liudytoja, kuri patvirtina, kad jokio ginklo jis iÅ¡traukes nebuvo.
Full text
Pranešeja Regina Pociene                                                                 N U O R A ŠA S:      Pranešeja Teresele Kazlauskiene                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-248/2010Teisejas Tadeušas Volkovskis                          Procesinio sprendimo kategorija:
                       2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. kovo 3 d.,Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,teiseju Audrones Kartanienes, Aruno Kisieliaus,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynejui adv. Anatolijui Svilai,nuteistajam C. B.,viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo C.
B. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 16 d. nuosprendžio, kuriuo C. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurini išsilavinima, vedes, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (del N. B. grasinimo nužudyti) ir nuteistas laisves apribojimu vieneriems metams trims menesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (del A.
M. grasinimo nužudyti) ir nuteistas laisves apribojimu vieneriems metams trims menesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 7, 8 d. d., paskirtos bausmes sudetos dalinio bausmiu sudejimo budu ir paskirta subendrinta bausme â laisves apribojimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems menesiams. I bausmes laika iskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009-01-26 iki 2009-01-27 ir C. B. paskirtas laisves apribojimas vieneriems metams penkiems menesiams 29 dienoms bei per Å¡i laika nuo bausmes atlikimo pradžios jis ipareigotas be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždrausta tureti, naudoti, isigyti ginklus.Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkinti nukentejusiuju civiliniai ieÅ¡kiniai - priteista iÅ¡ C.
B. nukentejusiajai N. B. 1000 Lt ir A. M. 2000 Lt neturtines žalos atlyginimui. Kolegija, iÅ¡nagrinejusi byla, n u s t a t e: C. B. nuteistas už tai, jog jis grasino nužudyti žmogu ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas, o butent:jis, 2009 m. sausio 25 d., 18.30 val. (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, grasindamas nužudyti savo žmona N. B., sudave ranka smugius jai per veida, kojomis smugius i pilva, padarydamas poodine kraujosruva kaires ausies kauÅ¡elyje, poodine kraujosruva kaktos kaireje puseje, pavirÅ¡ine muÅ¡tine žaizda su kraujosruva virÅ¡utines lupos deÅ¡ines puses gleiveje, poodine kraujosruva smakro ir pasmakrio srityje, pilvo sienoje, veikiant kietu buku daiktu (daiktais), t. y. padare N. B. nežymu sveikatos sutrikdyma, bei grasino nužudyti N. B. iÅ¡ teisetai laikomo savigynai iÅ¡duoto ginklo IŽ-71H, Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sudarydamas pagrinda manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata gali buti ivykdytas; jis gi, 2009 m. sausio 25 d., 19 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu stovejimo aikÅ¡teleje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, iÅ¡sitraukes iÅ¡ deklo ir užtaises teisetai laikoma savigynai iÅ¡duota ginkla IŽ-71H, Nr. (duomenys neskelbtini), ireme i automobilio ,,Opel Corsaâ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo puses dureliu langa, tai yra nusitaike i vairuotojo vietoje sedejusi A.
M., tuo sudarydamas pakankama pagrinda nukentejusiajam A. M. manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas, tuo padare nusikalstama veika.Šiais savo veiksmais C. B. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.Nuteistasis C. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 16 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad teismo nuosprendis nepagristas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Teismas laike, kad irodyta, jog jis grasino nužudyti N. B. ir A.
M. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Jis nuo pat pirmuju savo parodymu neneige to fakto, kad tarp jo ir jo sutuoktines N. B. 2009 m. sausio 25 d. ivyko buitinis konfliktas, taciau ginklu jai negrasino, negrasino ir jos broliui. Teismas padare išvada, kad netiketi nukentejusiuju parodymais nera pagrindo. Visas kaltinimas yra grindžiamas tik nukentejusiuju ir liudytoju parodymais. Pažymi, kad liudytoja S. M. yra jo uošve ir be abejones ji palaiko savo dukra. Liudytoja I. M. yra nukentejusiojo A. M.
žmona. Tokiu budu nukentejusieji ir liudytojai yra artimi giminaiciai ir jie vienas kita palaiko. Jie tiesiog yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, nes nori jam atkeršyti ir dar prisiteisti moraline žala. Nurodo, kad su uošve visa laika buvo blogi santykiai, ji buvo nepatenkinta, kad dukra sukure su juo šeima. Teismas visiškai neivertino liudytojos D. G. parodymus. Butent ši kaimyne konflikto metu iejo i ju buta, taciau jokiu išoriniu smurto žymiu ant žmonos kuno nepastebejo, nemate ji ir ginklo. Ji yra vienintele objektyvi liudytoja, kuri patvirtina, kad jokio ginklo jis ištraukes nebuvo.
Byla buvo išnagrineta neišsamiai ir nuteistas už grasinimus nužudyti be jokio pagrindo. Teismas vadovavosi tik nukentejusiuju ir suinteresuotu liudytoju parodymais, be jokio pagrindo kritiškai ivertino jo parodymus. Teismas padare išvada, kad jo kalte padarius mineta nusikaltima yra visiškai irodyta surinktais irodymais, taciau jis jokios nusikalstamos veikos neivykde, yra tiesiog apkalbamas iš pykcio, todel mano, kad byla buvo išnagrineta neišsamiai ir nuteistas jis be jokio pagrindo. Teismo posedyje nuteistasis C.
B. prašo jo apeliacini skunda patenkinti.Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.Nuteistojo C. B. apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistasis C. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 16 d. apkaltinamaji nuosprendi ir ji išteisinti.Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadare. Visos bylos aplinkybes ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagristas teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, atitinkanciais BPK reikalavimus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo C. B. veiksmus pagal BK 145 str. 1 d. ir paskyre jam adekvacia jo padarytiems nusikaltimams bausme.Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentu, nuteistasis C. B. nurodo, jog byloje nera irodymu, jog jis grasino nužudyti N. B. ir A. M.. Kad jis grasino nužudyti, teismas padare vadovaudamasis vien nukentejusiuju ir liudytoju parodymais, kurie yra nukentejusiuju giminaiciai, todel yra suinteresuoti bylos baigtimi, nori jam atkeršyti ir dar prisiteisti moraline žala.Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo C.
B. apeliacinio skundo argumentus, kad butu pagrindas ji išteisinti, kadangi skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinems bylos aplinkybems. Iš bylos medžiagos matosi, kad C. B. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrista nuosekliais ir išsamiais nukentejusiuju N. B., A. M., liudytoju S. M., I. M. parodymais, kuriais patvirtinta, jog C. B., budamas apsvaiges nuo alkoholio, teisetai laikomu savigynai išduotu šaunamuoju ginklu grasino nužudyti tiek N. B., tiek ir jos broli A. M.. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 362/09 (01) patvirtina, kad N. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, galimai ivykio aplinkybemis nurodytu laiku (2009-01-25): poodine kraujosruva kaires ausies kaušelyje, poodine kraujosruva kaktos srityje kaireje puseje, paviršine muštine žaizda su kraujosruva viršutines lupos dešines puses gleiveje, poodines kraujosruvos smakro ir pasmakrio srityje, pilvo sienoje, veikiant kietu buku daiktu, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 5-iais trauminiais poveikiais (t. 1., b.l. 66-67), kas patvirtina jos pacios ir liudytoju duotus parodymus apie tai, kad grasindamas nužudyti, nuteistasis C.
B. prieÅ¡ N. B. naudojo ir fizini smurta. Be to, liudytojas â policijos pareigunas R. P. patvirtino, kad jam atvykus i ivykio vieta, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad policija buvo kviesta del to, kad C. B. grasines nužudyti Å¡aunamuoju ginklu nukentejusiaja N. B. ir jos dukra, atvykus i ivykio vieta, ji pasitiko A. M., kuris teige, jog C. B. jam grasino nukreipdamas i ji Å¡aunamaji ginkla (t. 1., b.l. 76-77), o liudytojas â policijos pareigunas J. K. patvirtino, kad sulaikant nuteistaji C. B., grumtyniu metu, pastarajam prieÅ¡inantis, buvo nuvilkta C.
B. striuke, kurioje buvo rastas Å¡aunamasis ginklas. Ginkle buvo Å¡oviniai, ginklo saugiklis buvo nuleistas, reikejo tik paspausti ginkla, kad jis iššautu (t. 1., b.l. 79-80, 81). Ivykio vietos apžiuros protokole bei pridetose fotonuotraukose yra užfiksuotas Å¡aunamasis ginklas, kuris nuimtas nuo saugiklio, pistoleto detuveje 11 Å¡oviniu, pistoleto vamzdyje vienas Å¡ovinys (t. 1., b.l. 26-38). Daiktu apžiuros metu nustatyta, kad apžiuretas pistoletas yra pramonines gamybos 9 mm kalibro, IŽ-71H modelio, Nr. POM 8239, skirtas Å¡audyti trumpaisiais âBrowningâ Å¡oviniais, o rasti Å¡oviniai yra tinkami Å¡audyti iÅ¡ aukÅ¡ciau pamineto ginklo (t. 1., b.l. 39-43).
Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti tiek nukentejusiuju, tiek liudytoju (nukentejusiuju giminaiciu ir policijos pareigunu) parodymais, kitais byloje esanciais faktiniais duomenimis, kurie neabejotinai patvirtina C. B. kalte padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Pats nuteistasis C. B. skunde neneigia fakto, kad tarp jo ir jo sutuoktines nukentejusiosios N. B. ta diena ivyko konfliktas, taciau neigia, kad grasines nužudyti. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo C. B. argumentai, kad jis negrasino nužudyti, laikytini tik jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybes, kadangi paneigti aukšciau nurodytais bylos faktiniais duomenimis: nukentejusiuju, liudytoju parodymais, kita bylos medžiaga.
Be to, toks jo nusikalstamas elgesys galejo buti iÅ¡provokuotas del jo neblaivumo (jam buvo nustatyta 0,97 promiliu girtumas, tai patvirtino liudytojas â policijos pareigunas R. P.), todel pirmosios instancijos teismas pagristai C. B. neblaivuma pripažino atsakomybe sunkinancia aplinkybe, turejusia itakos nusikalstamu veiku padarymui.Nuteistasis C. B. teigia, kad teismas nepagristai neatsižvelge i liudytojos D. G. parodymus. Butent Å¡i kaimyne konflikto metu iejo i ju buta, taciau jokiu iÅ¡oriniu smurto žymiu ant jo žmonos kuno nepastebejo, nemate ji ir ginklo.
Ji yra vienintele objektyvi liudytoja, kuri patvirtina, kad jokio ginklo jis iÅ¡traukes nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos D. G. parodymu, ji ivykio diena iÅ¡girdo triukÅ¡ma laiptineje ir Å¡auksma âpadekitâ bei vaiko verksma. Vien jau Å¡i liudytojos D. G. nurodyta aplinkybe patvirtina, kad ivykio diena tarp nuteistojo C. B. ir nukentejusiosios N. B. vyko konfliktas, kas akivaizdžiai parodo, jog Å¡aukiant âgelbekitâ Å¡eimoje buvo susidariusi gresminga situacija, galimai gresianti asmenu sveikatai ar gyvybei.
Tai, kad liudytoja nepastebejo nukentejusiosios N. B. sužalojimu ir šaunamojo ginklo pas nuteistaji, nesudaro pagrindo teigti, kad N. B. ivykio metu nebuvo sužalota, o C. B. negrasino šaunamuoju ginklu, nes iškart po ivykio N. B. kuno sužalojimu (kraujosruvu, padarytu ne mažiau 5 smugiais), galejo pradžioje vizualiai ir nesimatyti, o šaunamaji ginkla C. B. galimai laike paslepes savo striukes kišeneje, ka patvirtino ir liudytojas policijos pareigunas J. K., kuris teige, jog sulaikant nuteistaji C. B., grumtyniu metu, pastarajam priešinantis, buvo nuvilkta jo striuke, kurioje buvo rastas užtaisytas šaunamasis ginklas.Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija neturi pagrindo daryti išvada, kad C.
B. yra nepagristai nuteistas, o liudytoju ir nukentejusiuju parodymai, kuriais remiantis yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, butu neteisingi, tendencingi ir klaidinantys teisma.Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai C. B. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (del N. B. grasinimo nužudyti) ir BK 145 str. 1 d. (del A. M. grasinimo nužudyti), nes tokia išvada pirmosios instancijos teismas padare vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, todel naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, išteisinant C.
B. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas C. B. bausme, bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas nenustate C. B. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu ir pagristai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padare budamas neblaivus, kas turejo itakos nusikalstamu veiku padarymui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, atsižvelge tiek i C.
B. padarytu nusikaltimu pobudi (padaryti nesunkus nusikaltimai), tiek ir i kaltinamojo asmenybe (jis anksciau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba), todel pagristai paskyre jam bausme, neatimant nuteistajam laisves, o ja apribojant, nustatant tam tikrus teismo draudimus ir ipareigojima. Kolegijos nuomone, C. B. paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus.Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel naikinti ji nuteistojo C.
B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : nuteistojo C. B. apeliacini skunda atmesti. Kolegijos pirmininke                          (paraÅ¡as)                          Teresele Kazlauskiene Teisejai                                       (paraÅ¡as)                          Audrone Kartaniene                                        (paraÅ¡as)                          Arunas Kisielius NuoraÅ¡as tikras:Teiseja Teresele Kazlauskiene                                                                                                                                  Â