2025-12-10 Nr. AB-22300-3-64-3-02521-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1402-662/2025 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02521-2025-5 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo

2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo

P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas

P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (tolau – ir Administracija) 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas)

1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas būti pirkimų organizatoriumi; atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo terminą; įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymo ((duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1,

3 dalių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1,

2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo

3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų) normas; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) dėl atsakingo asmens paskyrimo; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (skundžiami įsakymai kartu toliau – ir Įsakymai). Pareiškėjas nurodė, kad terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo praleido dėl svarbios priežasties – fakto nežinojimo, darbdavys savalaikiai nesupažindino su juo pareiškėjo. Dėl praleisto termino pareiškėjas taip pat pažymi, terminas yra nepraleistas, bet dėl teismo / teisėjo antiįstatymiškų veiksmų, dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, kurių asmuo negali kontroliuoti, išvengti ar pašalinti, protingai numatyti ir užkirsti kelią joms ar jų padariniams, situacija.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti skundą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio

1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymams apskųsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas formuluoja tik dėl 2024 m. birželio 11 d įsakymo dalies apskundimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, vien nuo 2025 m. sausio mėnesio iki dabar pareiškėjas Regionų administraciniam teismui yra pateikęs virš 400 skundų (tarp kurių ir tapatūs šiam teikiamam skundui). Teismas vertino, kad tai rodo pareiškėjo aktyvumą naudojantis teismine gynyba, teikiant skundus teismui. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus. Teismas sprendė, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu šiuo atveju yra praleistas terminas skundui paduoti ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimus tiek dėl 2024 m. birželio 11 d įsakymo dalies panaikinimo, tiek dėl kitų įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ prasilenkia su tiesa ir morale bei neatitinka faktinės tikrovės, sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiama nutartimi neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą. Teismas priėjo prie neteisingos išvados, susijusios su praleistu terminu skundui paduoti, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pirmas pareiškimas teismui buvo paduotas 2024 m. rugsėjo 18 d. (teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2025), t. y. pareiškimo (skundo) padavimo terminas nepraleistas, tačiau teismas nesiima nagrinėti bylą, t. y. tinkamai išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą ginčyti Administracijos Įsakymus ir nenustatęs objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio

2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ

33 str. 2 d. 9 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; kt.). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio

2 dalies 1–8 punktuose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo

3 d. įsakymais, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. rugsėjo 25 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo yra abstraktaus pobūdžio ir nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios priežastys šiam terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Įsakymų panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo skundo reikalavimas dėl Įsakymų panaikinimo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025; kt.). Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Įsakymų panaikinimo padavimo terminą, o nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.). Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. lapkričio

19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1237-662/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį ir pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo

P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis