8d0e5be9-bd0b-4e84-b585-b11c78ade0df · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ), Baudžiamoji byla Nr. 1-721-1117/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30815-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1.1;1.1.8.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2 TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 13 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei AroÅ¡ienei, nukentėjusiajai V. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „R.“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, pritaikius BK 75 straipsnį, 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę;

4) TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1,3 dalių pagrindu paskirtÄ bausmę subendrinus su 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: G. L. 2019 liepos 20 d. apie 19 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir buvusios sugyventinės V. M. metu, rankomis sugriebdamas sugyventinei V. M. už plaukų, kumščiu suduodamas vienÄ smÅ«gį į veido sritį, kumščiu suduodamas tris smÅ«gius į galvos sritį bei pargriaudamas ant grindų, sukėlė jai fizinį skausmÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įrėmęs peilį V. M. į krÅ«tinę, grasino jÄ papjauti sakydamas: "AÅ¡ tave suraižysiu ir viskas", po to kirviu grasino, kad užmuÅ¡, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamasis G. L. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad V. M. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria turi bendrų vaikų, tačiau jie kartu nebegyvena nuo 2013 metų. Jų namai yra vienas Å¡alia kito, todėl jie kartais susitinka. Å ių metų vasarÄ , tai galėjo bÅ«ti liepos 20 d., jis kartu su V. M. ir R. Č. dienos metu gėrė alų pas V. M. namuose, adresu(duomenys neskelbtini). Pavartojęs alkoholio jis išėjo namo, o po kurio laiko pas jį į namus atbėgęs V. vaikas pasakė, kad R. nusinešė mamÄ Ä¯ lovÄ .

Jis į tai nekreipė dėmesio. Paskui pas jį į namus atėjo V. M. ir tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis įtarė, kad V. bendrauja su R., sukilo pavydas. Žodinis konfliktas peraugo į smÅ«gių sudavimÄ . Pripažįsta, kad sudavė smÅ«gius V. M., tačiau jokių grasinimų su peiliu ir kirviu nebuvo. Jokio tikslo grasinti neturėjo, peilio nebuvo paėmęs. KirvukÄ namuose turi, jis visada yra prie krosnies, naudojamas malkoms skaldyti. Kiek pamena smÅ«gius sudavė delnu ir tada V.

M. pradėjo garsiai šaukti. Kiek smūgių sudavė nepamena. Jos ant grindų nepargriovė, už plaukų netempė. V. M. sėdėjo ant lovos, jis taip pat sėdėjo ant lovos. Po šitų muštynių pas jį į namus atėjo R. Č. ieškoti V. ir išspyrė duris. Jis sudavė smūgius R. Č., nes šis išspyrė jo namo duris. V. kartu su R. Č. išėjo namo, o netrukus atvyko policijos pareigūnai. Įrodymai ir jų vertinimas Nors kaltinamasis G. L. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo: nukentėjusioji V.

M. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. ji buvo savo namuose(duomenys neskelbtini), su R. Č., gėrė alų. Tuo metu R. Č. gyveno(duomenys neskelbtini), su jos dukra, tačiau jie skyrėsi ir atėjęs R. jai guodėsi. TÄ dienÄ su buvusiu sugyventiniu G. L. ji alkoholio nevartojo. Kai iÅ¡gėrė alų, R. Č. išėjo namo, o ji išėjo į namo kiemÄ pažiÅ«rėti kÄ veikia vaikai. Jai bebÅ«nant kieme su vaikais, atėjo G. L. ir pradėjo temptis pas save į namus. G. L. jai pasakė iÅ¡ vaikų iÅ¡girdęs, kad ji miega su R.

Nepamena tiksliai už kurios kÅ«no dalies paėmęs, tačiau G. L. parsitempė jÄ pas save į namus, kurie yra visai Å¡alia, bendrame kieme. Norėjo įstumti į lovÄ , tačiau ji pargriuvo ant grindų, keliai buvo kruvini. Po to G. L. jÄ pakėlė, įmetė į lovÄ , nurengė kelnes, marÅ¡kinėlius ir pradėjo daužyti. Sudavė į veidÄ , į galvÄ , iÅ¡kilo gumbai. Viskas vyko miegamajame kambaryje, kuriame yra krosnis. Tada G. L. pasiėmė peilį, atkiÅ¡o jai prie krÅ«tinės, pasakė „aÅ¡ tuoj tave suraižysiu“.

Po to atbėgo jos 14 metų sÅ«nus, iÅ¡girdęs pagalbos Å¡auksmÄ . SÅ«nus nubėgo pas R. Č. ir pasikvietė jį. Kai R. Č. su jos sÅ«numi atėjo prie G. L. namų, ji klykė, Å¡aukėsi pagalbos, prašė gelbėti, nes užmuÅ¡. Tada G. L. peilį numetė ir pasiėmė kirvį, buvusį prie krosnies. Tai matė tiek jos sÅ«nus, tiek R. Č.. Su kirviu G. L. nieko nespėjo padaryti, nes kaip tik tuo metu atėjo R. su jos sÅ«numi. Tada G. L. puolė ant R. Č., o ji iÅ¡bėgo pro duris.

Pabėgusi toliau matė kaip G. L. su R. Č. muÅ¡asi. Paskui R. Č. grįžo pas jÄ Ä¯ namus, rodė guzÄ , sakė, kad G. tempė jį už marÅ¡kinių, bet jis iÅ¡sivadavo ir pabėgo. Dėl G. L. veiksmų buvo labai iÅ¡sigandusi, nes tai yra ne pirmas kartas, kai G. L. prieÅ¡ jÄ smurtauja. Jai atrodė, kad gali jÄ nužudyti ar sužaloti, nes G. L. jau yra sėdėjęs laisvės atėmimo vietoje už smurtÄ prieÅ¡ jÄ , ji nuolat bÅ«davo sudaužyta. Kol G. L. yra blaivus, tol jis ramus žmogus, o kai pavartoja alkoholio tampa agresyvus.

Civilinio ieÅ¡kinio ji nereiÅ¡kia. Liudytojas R. Č. parodė, kad Å¡ių metų liepos mėnesį, tiksliai datos nepamena, dienos metu jis iÅ¡gėrinėjo pas kaimynę ir buvusios sugyventinės motinÄ V. M.. Atrodo, kad alkoholį vartojo jie dviese, ar su jais dar kas nors buvo neatsimena. Apie 17 val. jis išėjo namo, o V. M. išėjo į laukÄ . Grįžęs namo jis miegojo, kol atbėgo V. M. vaikas ir pasakė, kad reikia gelbėti mamÄ nuo G. L.. Jis iÅ¡Å¡oko per langÄ ir nubėgo prie G. L. namų, pabeldė į langÄ .

IÅ¡girdo kaip V. Å¡aukia „R., gelbėk“. Durys buvo užrakintos ar užkabintos kabliuku iÅ¡ vidaus, todėl jie su V. M. sÅ«numi iÅ¡stÅ«mė tas duris ir įėjo į vidų. Dar prieÅ¡ įeinant per langÄ matė, kad G. L. eina per virtuvės patalpÄ rankose turėdamas lyg kirvukÄ . Negali tiksliai pasakyti, bet jam pasirodė, kad ten yra kirvukas. V. tuo metu buvo kitame kambaryje. KÄ tiksliai G. L. padarė V. M. jis nežino, smÅ«gių sudavimo nematė. Ä®siveržus į G. L. namus, jie apsikeitė smÅ«giais, o V. pabėgo.

Paskui jis parėjo pas V. M. į namus, laukė policijos pareigūnų. Matėsi, kad V. skruostas yra patinęs, nors prieš tai, kai jie dienos metu vartojo alkoholį, taip nebuvo. V. sakė, kad G. grasino jai, bet jis pats to tiesiogiai nematė, todėl negali patvirtinti. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad G. L. galimai smurtavo prieš V. M., peiliu grasino papjauti, o vėliau pasiėmęs kirvį grasino užmušti. V. M. užfiksuoti įdrėskimai dešinės kojos kelio ir kairėje kaklo srityse, patinimas dešinėje veido pusėje.

G. L. rastas pasislėpęs savo namų palėpėje po rūbų krūva (b. l. 11-14). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Namo miegamajame kambaryje matomi išmėtyti rūbai, išstumdyti baldai. Kairėje pusėje ties krosnimi ant grindų matomas kirvis mediniu kotu, kuris paimtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 15-25). Alkotesterio kvitai patvirtina, kad G. L. 2019 m. liepos 20 d. 21.30 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, V.

M. 2019 m. liepos 20 d. 19.40 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 26, 28). Asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad V. M. deÅ¡inės pusės skruostas yra patinęs, patinusi virÅ¡utinė ir apatinė lÅ«pa, ant virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje matoma raudona dėmė. Kairėje kaklo pusėje matosi įdrėskimai. Ant kairiojo kelio matyti apie 1 cm žaizda (b. l. 49-54). Byloje iÅ¡tirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis G.

L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis G. L. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinkti, iÅ¡tirti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitÄ papildantys įrodymai. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Byloje nustatyta, kad G. L. įrėmęs peilį V. M. į krÅ«tinę, grasino jÄ papjauti sakydamas "AÅ¡ tave suraižysiu ir viskas", po to kirviu grasino, kad užmuÅ¡.

Nukentėjusioji V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas R. Č., nurodęs, kad V. M. Å¡aukėsi pagalbos ir jis matė, kaip G. L. ėjo per virtuvės patalpÄ rankose laikydamas kirvukÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. prieÅ¡ V. M. anksčiau yra smurtavęs, grasinęs jÄ nužudyti, už kÄ ne kartÄ teistas. Nukentėjusiosios teigimu, bÅ«damas girtas G.

L. yra agresyvus, todėl ji labai iÅ¡sigando ir galvojo, jog buvęs sugyventinis tikrai gali jÄ sužaloti ar nužudyti. Atsižvelgiant į tokius G. L. veiksmus konstatuotina, jog tokioje situacijoje nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei yra realus. Kaltinamojo G. L. parodymai, kad jis peilio bei kirvio neturėjo ir V. M. negrasino, vertintini kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini. Kaltinamasis G. L. grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ V.

M. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, Å¡iais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Bausmių skyrimo motyvai BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas G. L. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalstamas veikas padarę neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas (b. l. 62-69), administracine tvarka baustas (b. l. 87-90); tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusioji V. M. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis G. L. ne pirmÄ kartÄ padaro nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis) bei pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), teismo paskirtas bausmes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra atlikęs, tačiau iÅ¡vadų nedaro, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, praėjus neilgam laikotarpiui po paskutinės bausmės atlikimo vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ V.

M.. IÅ¡ ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai G. L. teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad Å¡velnesnėmis bausmės rÅ«Å¡imis bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti, todėl kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Ä® paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 20 d. 21.30 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 15.10 val. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomosios priemonės galiojimo Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvis, saugomas TelÅ¡ių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 55, 56), yra menkavertis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nes ji tapo nebereikalinga, kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamų veikų padarymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo gyvena atskirai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imt) mėnesių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaityti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Ä® paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuo nuosprendžio priėmimo dienos panaikinti G. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvį, saugomÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Aida Stulpinienė