2019-01-30 Nr. AB-3072-3-61-3-02510-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-231-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02510-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atstovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas); 3) atnaujinti, jeigu praleistas, terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir pažyma Nr. 18) ir pažymą Nr. 18 panaikinti; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad NŽT sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, NŽT sprendimas ir NŽT Vilniaus m. skyriaus sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuoti.

3. Nurodė, jog VAVA Vilniaus miesto skyriui 2001 m. lapkričio 16 d. buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybes teises į tėvui S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos Buchta vienkiemyje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, priklausiusius 5,62 ha žemės, kuri pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą yra Vilniaus miesto teritorijoje, taip pat pateikti visi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimui būtini dokumentai, tačiau VAVA sprendimo per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą 6 mėn. terminą nepriėmė.

4. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-948-02 nutarė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti VAVA. Taip pat nutartyje nurodė, kad vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą.

5. NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016 m. vasario 24 d. pateiktas prašymas su paminėta LVAT nutartimi ir prašyta pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą institucijos turimoje kartografinėje medžiagoje ir pakoreguoti esamą kartografiją. NŽT Vilniaus miesto skyrius sprendime Nr. 49SF-632-(14.49.104) nurodė, kad išnagrinėjus pateiktus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, nustatyta, jog S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisės teisę valdė 5,46 ha žemės Buchta vienkiemyje bei parengė pažymą Nr. 18, kad paminėtose teismų nutartyse nebuvo nustatytas buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo pakartoti turėtos žemės ribų kartografavimą.

6. Pareiškėja 2016 m. balandžio 15 d. pateikė NŽT skundą, prašydama panaikinti pažymą Nr. 18 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti esamą kartografiją. NŽT sprendime Nr. 1SS-1581-(7.5.) nurodė, kad LVAT konstatavo, jog J. J. reikalavimo įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į S. R. iki nacionalizacijos turėtos 5,62 ha žemės tenkinti nėra pagrindo, šiam sprendimui priimti turi būti atlikti parengiamieji veiksmai, t. y. „nuosavybės teisių atkūrimą tuo metu vykdžiusi institucija privalo išnagrinėti piliečių prašymus, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą, ar pakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti“. Teigė, jog sprendime Nr. 49SF-632-(l 4.49.104.) pagrįstai atsisakyta tikslinti pažymą Nr. 18 ir iš naujo kartografuoti buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 5,46 ha ploto ribas.

7. Nurodė, jog pareiškėja pirmą kartą apie pažymą Nr. 18, sužinojo gavusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104), kurį apskundė 2016 m. balandžio 15 d. laikantis išankstinės skundų nagrinėjimo tvarkos. NŽT netenkino pareiškėjos skundo, todėl ji pateikė skundą teismui. Pareiškėjos vertinimu, jeigu yra praleistas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti dėl pažymos Nr. 18, pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik gavusi sprendimą Nr. Nr. 49SF-632-(14.49.104). Pažymėjo, kad pareiškėjai iki šiol nėra žinomas pažymos Nr. 18 turinys, ji šiuo dokumentu nedisponuoja.

8. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 37–42).

9. Nurodė, jog išnagrinėjus dokumentus, esančius NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2517, nustatyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. R. Buchta vnk., turėtus 5 dešimtines (5,46 ha) žemės, 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė J. J., kuriai liko atkurti 0,37 ha buvusio savininko žemės.

10. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl atlyginimo būdo, prašydama už buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai ir natūra negražinama, parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą J. J. 2015 m. gegužės 12 d. prašymą patikslino, nurodydama, jog pageidauja dalį žemės ploto atlyginti lygiaverčiu miško plotu, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, Judrėnų kadastro vietovėje. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gegužės 19 d. priėmė išvadą Nr. 49IP-590 „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią J. J. nuosavybės teisės bus atkurtos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,6284 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą pasirinktoje vietoje.

11. Nurodė, jog nors pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises į tėvui S. R. priklausiusius 5,62 ha žemės, tačiau prašyme nurodyta ne 5,62 ha žemės, bet 5 dešimtinės, kas sudaro 5,46 ha. J. J. 2002 m. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. vasario 15 d. pažymėjimas Nr. R-9, kuriame nurodyta, kad 1948 m. / 1949 m. Šeškinės apylinkės žemės apskaitos žiniaraščių byloje, 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje, įrašytas žemės naudotojas R. S., turėjęs viso žemės – 5,62 (mato vienetas nenurodytas), yra sudarytas po 1940 m. nacionalizacijos, todėl laikomas papildomu nuosavybės teises įrodančiu dokumentu.

12. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 13 punkto reikalavimais, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą pagrindinį vėliausiai išduotą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus dokumentą – Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąrašą, kuriame įrašytas R. S., Buchta vnk. turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo, todėl vertintina, kad S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos valdė 5,46 ha žemės.

13. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NŽT ir Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti žemėvaldos kartografiją ir tęsti teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą. Pažymėjo, jog atliekant 2002 m. kartografavimo darbus, visi liudytojai ir J. J. pasirašė vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-122 ir prie jo pridėtame žemės sklypo ribų plane, taigi žinojo, kad pareiškėjai, kaip J. J. paveldėtojai, atkurtos nuosavybės teisės į 5,46 ha.

14. Pažymėjo, jog J. J. buvo vykdomas atkūrimas priimant sprendimus, kuriuose visada buvo nurodomas plotas į kurį pretendentė turi atkūrimo teisę. Sprendimai ir išvada buvo pateikti J. J. ir vėliau pareiškėjai arba jų atstovams pasirašytinai, kuriuose buvo matyti J. J. tenkanti nekilnojamojo turto dalis, tačiau nė vienas sprendimas ar išvada teismui nebuvo apskųsti. Taigi, pažymoje Nr. 18 nustatyta nuosavybės teisė į 5,46 ha žemės dalį J. J., kuri pareiškėją visada tenkino.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiami NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos L. G. skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; įpareigojo NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą. Bylą dalyje dėl VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ panaikinimo, nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje skundas gautas 2016 m. birželio 17 d. (I t., b. l. 1), todėl ši administracinė byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d. nuostatas.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja L. G. yra J. J. paveldėtoja pagal 2008 m. kovo 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (I t., b. l. 137).

19. J. J., S. R. (S. R.) paveldėtoja (žr. 1958 m. rugsėjo 5 d. testamento vertimą į lietuvių kalbą (II t., b. l. 19)), 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į S. R. (R.) išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5 deš. žemės Buchta vnk., suteikiant naują žemės sklypą; prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas – 2000 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-2603-R (II t., b. l. 74).

20. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimu Nr. T-2603-R (toliau – ir pažymėjimas Nr. T-2603-R), Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašytas R. S., g. 1890 m., Buchta vnk. turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo (II t., b. l. 83). Remiantis Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. vasario 15 d. pažymėjimu Nr. R-9 ir 2002 m. rugpjūčio 27 d. pažymėjimu Nr. R-9-2, 1948 m. / 1949 m. Šeškinės apylinkės žemės apskaitos žiniaraščių byloje, 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje, įrašytas žemės naudotojas R. S., turėjęs iš viso žemės – 5,62 (mato vienetas nenurodytas) (II t. 2, b. l. 36, 82).

21. Remiantis 2002 m. lapkričio 20 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/02/15-122, buvusio savininko S. R. žemės sklypo plotas Buchta III kaimo ribose – 5,46 ha, šį aktą ir prie jo pridėtą žemės sklypo ribų planą pasirašė, be kita ko, J. J. (II t., b. l. 42, 43).

22. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 18 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad pagal J. J. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Buchta vnk. 5,46 ha žemės pagal Atkūrimo įstatymą J. J. turi nuosavybės teisę į 5,46 ha žemės. Pažyma Nr. 18 parengta pagal pažymėjimą Nr. T-2603-R, giminystės ryšį nustatančius dokumentus ir 1958 m. rugsėjo 5 d. testamentą (II t., b. l. 4).

23. J. J. nuosavybės teisės į buvusio savininko S. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytą 5,46 ha žemės Buchta vnk., Vilniuje, buvo atkurtos: VAVA 2004 m. kovo 1 d. sprendime Nr. 2.4-01-2341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ grąžinta natūra 3,2605 ha žemės (II t., b. l. 2–3; I t., b. l. 163–164); Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 5 d. sprendime Nr. 2.4-01-4813 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. J.“ grąžinta natūra 0,1080 ha žemės (I t., b. l. 144–145); Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. 2.4-01-5396 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ grąžinta natūra 0,0696 ha žemė (I t., b. l. 139–140); Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 49S-281 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. J.“ grąžinta 0,0235 ha žemės (I t., b. l. 112–113) (visuose paminėtuose sprendimuose nurodyta, kad buvęs savininkas S. R. nuosavybės teisėmis valdė 5,46 ha žemės); Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 49IP-590 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ perduotas lygiavertis turėtajam 1,6284 ha miško sklypas Judrėnų kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone (išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,46 ha žemės, kurią nuosavybės teisėmis valdė S. R.) (I t., b. l. 95–96) (atsižvelgiant į pareiškėjos 2014 m. gruodžio 15 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. prašymus (I t., b. l. 105, 106)).

24. NŽT Vilniaus mieto skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymą pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą institucijos turimoje kartografinėje medžiagoje ir pakoreguoti kartografiją, rašte nurodė, kad 2002 m. lapkričio 20 d. organizavo buvusių žemės savininkų, įskaitant S. R., kartografavimo darbus bei surašė sklypo ribų nustatymo aktą Nr. 31/02/15-122. S. R. nustatytas žemės plotas lygus 5,46 ha. Neturint papildomų duomenų (archyvinių planų) apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų išdėstymą, Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotiniam turėtos žemės ribų kartografavimui.

25. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ be kita ko pažymėjo, kad LVAT 2002 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-02 šio teismo 2003 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-690-03 buvo pakeista ir pareiškėjos J. J. skundas patenkintas iš dalies. Paminėtose LVAT nutartyse nebuvo nustatytas buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas, taigi NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotiniam turėtos žemės ribų kartografavimui.

26. Tarnyba 2016 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai sprendime Nr. 49SF-632-(14.49.104.) atsisakė tikslinti pažymą Nr. 18 ir iš naujo kartografuoti buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto 5,46 ha ploto ribas.

27. Teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ ir pažymą Nr. 18 panaikinti, pažymėjo, jog VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ nėra administracinis aktas, kurį galima skųsti administraciniam teismui, todėl dalyje dėl reikalavimo panaikinti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymą Nr. 18 ši administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“.

28. Pareiškėja skundo reikalavimus panaikinti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimus bei įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą iš esmės grindė tuo, kad atsakovai nevykdo įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-948-02 (I t., b. l. 11-17).

29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime bei ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) pabrėžė, kad ši byla yra iš esmės dėl nuosavybės teisių atkūrimo santykių, kurių nagrinėjimas buvo pradėtas administracinėje byloje, kurioje jau galioja įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-02.

30. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamais aktais nepagrįstai buvo nustatyta, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,46 ha, o ne 5,62 ha sklypą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-948-02 buvo konstatuota, kad „Vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha sklypą“. Vadinasi, atsakovai nevykdė įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, todėl NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ naikintini, o NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigotini pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą.

31. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizuoja ir nepagrindžia. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę pateikti rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas su jų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

III. 32. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkinti pareiškėjos reikalavimai.

33. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, teigia, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą pagrindinį vėliausiai išduotą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemėms reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus dokumentą – Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąrašą, R. S. Buchta vnk, turėjo 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo, taigi, darytina išvada, kad S. R. iki nacionalizacijos valdė 5,46 ha žemės.

34. Pažymi, kad rengiant pažymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. R. Buchta vnk., turėtas 5 dešimtines žemės, dešimtinės buvo perskaičiuotos į hektarus, kas sudarė 5,46 ha, tai yra tiek, kiek J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą.

35. Nurodo, jog 2002 metais atliekant kartografavimo darbus dalyvavo J. J. bei kiti liudytojai, kurie pasirašė vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-122 ir prie jo pridedame žemės sklypo ribų plane. Pareiškėja, kaip J. J. paveldėtoja, 2002 m. lapkričio 20 d. žinojo, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,46 ha žemės. Sprendimai dėl nustatyto žemės ploto apskųsti nebuvo.

36. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-948-02, kurioje daryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha sklypą. Nesutiktina su tokia teismo nuomone, kadangi minėta teismo nutartimi nebuvo nustatytas faktas dėl S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdomo ploto. Bylos dalykas buvo visai kitoks ir įrodinėjamos aplinkybės nebuvo susijusios su S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdomu plotu. Pabrėžia, kad institucija, vykdanti atkūrimo procedūrą, turi diskrecijos teisę įvertinti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir priimti sprendimą remiantis pateiktais dokumentais.

37. Atsakovas pažymi, kad buvusi S. R. žemėvalda iš visų pusių yra apsupta kitų buvusių savininkų žemėvalda bei kaimo ribomis, vadinasi, norint padidinti S. R. žemėvaldos ribas, reikėtų keisti ir minėtų subjektų kartografinę medžiagą bei kitus atkūrimo dokumentus, dėl ko būtų pažeisti kitų asmenų teisėti lūkesčiai, teisinis santykių stabilumas.

38. Pareiškėja L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad į atkūrino bylą Nr. 2517 pateikti archyviniai dokumentai vienareikšmiškai neįrodo, kad pareiškėja turi teisę į 5,62 ha žemės. Pareiškėjos vertinimu, LVAT 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-948-02 patvirtinta, jog S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą. Pažymi, kad NŽT neturi teisės kvescionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų faktų.

40. Apelianto teiginys dėl Įgyvendinimo tvarkos 13 punkto argumentacijos, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas, sąlygotas neįsigilinus į pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje tokių išvadų nėra.

41. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėja nuo 2002 m. lapkričio 20 d. žinojo, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,46 ha žemę, taip pat, kad buvo priimti kiti NŽT sprendimai dėl nuosavybės atkūrimo, kurių pareiškėja neskundė. Pažymi, kad sprendimuose atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau sprendimai nenustato bendro pareiškėjai atkuriamo nuosavybės teise žemės ploto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos L. G. skundas tenkintas iš dalies ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei įpareigota Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos L. G. skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nevykdė įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarties, todėl NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ naikinami, o NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigojami pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą. Bylos dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ panaikinimo, nutraukė, likusią skundo dalį atmetė.

44. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimai. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą pagrindinį vėliausiai išduotą dokumentą – Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį, Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąrašą, R. S. Buchta vnk, turėjo 5 deš. žemės, todėl vertintina, kad S. R. iki nacionalizacijos valdė 5,46 ha žemės. Be to, 2002 metais atliekant kartografavimo darbus dalyvavo ir J. J., kuri pasirašė ribų nustatymo akte. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje nebuvo keliamas S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdomo ploto nustatyto faktas, todėl šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Be to, norint padidinti S. R. žemėvaldos ribas, reikėtų keisti ir kitų savininkų žemės ribas, kas pažeistų jų teisėtus lūkesčius.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

47. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktą, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, jog jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais <...> gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai (1.1.1. punktas), įvairūs Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais, 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939–1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas (1.1.2. punktas) <...>.

48. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjime Nr. T-2603-R nurodoma, kad Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašytas R. S., g. 1890 m. Buchta vnk. turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo (II t., b. l. 83). Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. rugpjūčio 27 d. archyvo pažymėjime Nr. R-9-2 nurodoma, kad Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fonde, Šeškinės apylinkės 1948–1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės apylinkės Buchtų III kaimo 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas R. S., Jono, turėjęs viso žemės – 5,62 <...> Skiltyje „Kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą“ įrašyta „5,62“ (matavimo vienetas dokumente nenurodytas) (II t., b. l. 36).

49. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija vertina, jog nors pagrindinio žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančio dokumento – Lietuvos centrinio valstybinio archyvo duomenimis S. R. turėjo 5 dešimtines žemės ploto, tačiau papildomais dokumentais, kuriais remiamasi surašant Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimą, nustatyta, kad S. R. turėjo didesnį žemės plotą, juo labiau, archyvo pažymėjime pažymima, kad 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad valdytojas prieš tarybinį žemės pertvarkymą turėjo 5,62. Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. R. nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą, juo labiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A-948-02) nustatyta, kad S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą (I t., b. l. 11–17).

50. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, jie yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

51. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo spendžiamas pareiškėjos J. J. vienas iš reikalavimų – įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į jos tėvo S. R. iki nacionalizacijos turėtus 5,62 ha žemės. Teismo nutartyje pripažinta, kad vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą. Vertinant tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-948-02, nustatytas faktas dėl S. R. nuosavybės teise valdomo 5,62 ha žemės sklypo, nėra įrodinėjamas iš naujo šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-948-02 įrodinėjamos aplinkybės nebuvo susijusios su S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdomu plotu.

52. Dėl atsakovo argumentų, jog padidinus S. R. žemės plotą, bus reikalinga keisti aplinkinių savininkų žemės ribas dėl ko bus pažeisti kitų asmenų teisėti lūkesčiai, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, kurią pagal nustatytą paskirtį galima pripažinti laisva (neužimta), neturinčia konkretaus visuomenės poreikio. Be to, minėta nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo įpareigota parengti ir patvirtinti S. R. iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vykdant įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartį, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija privalėjo užtikrinti, kad S. R. priklausančioje žemės dalyje, pirmiausia būtų parengtas ir patvirtintas iki nacionalizacijos turėtas S. R. priklausantis žemės sklypas, o tik paskui formuojami nauji žemės sklypai, todėl atsakovo teiginys, kad didinant S. R. žemės sklypą bus pažeisti kitų asmenų teisėti lūkesčiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

53. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas dėl kitų asmenų interesų pažeidimo nėra pagrįstas ir dėl to, kad šių asmenų teisės ir interesai negali būti iškelti aukščiau nei asmenų, kurių teisių ir interesų pažeidimas buvo konstatuotas minėtoje LVAT nutartyje. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2016 m. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

54. Likusieji atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspęsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

55. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė