8d0dca68-4b7b-40ba-a5c8-309fe23cb79c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-1335-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-24155-2013-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.15.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovams J.

S., G. S. ir jų atstovui advokatui Dainiui Ambrazaičiui, atsakovams R. J. R. ir A. R., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų R. J. R. ir A. R. apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovų J. S. ir G. S. ieÅ¡kinį atsakovams A. R. ir R. J. R. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti remonto bei rekonstrukcijos darbus, ir n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir, modifikavę ieÅ¡kinio dalykÄ , prašė:              1) atidalyti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės:

a) priteisti ieškovams gyvenamojo namo patalpas, patalpų padalinimo schemoje pažymėtas indeksais „5-1“, „5-2“, „5-3“, „5-4“, „5-5“, „5-6“, „5-7“;

b) priteisti atsakovams gyvenamojo namo patalpas, patalpų padalinimo schemoje pažymėtas indeksais „6-1“, „6-2“, „6-3“, „6-4“, „6-5“, „6-6“, „6-7“;

c) priteisti ieÅ¡kovams gyvenamojo namo pastogės dalį, patalpų padalinimo schemoje pažymėtÄ indeksu „2v-1'“, o atsakovams – pastogės dalį, patalpų padalinimo schemoje pažymėtÄ indeksu „2v-2'“, leidžiant ieÅ¡kovams savo pastogės dalies ploto sÄ skaita ir savomis lėšomis įrengti pertvarÄ tarp pastato pastogės dalių, patalpų padalinimo schemoje pažymėtų indeksais „2v-l'“ ir „2v-2'“;

d) priteisti ieÅ¡kovams gyvenamojo namo rÅ«sio patalpÄ , patalpų padalinimo schemoje pažymėtÄ indeksu „R-2“, o atsakovams – gyvenamojo namo rÅ«sio patalpÄ , patalpų padalinimo schemoje pažymėtÄ indeksu „R-3“, nustatant, kad gyvenamojo namo rÅ«sio patalpa, patalpų padalinimo schemoje pažymėta indeksu „R-1“, Å¡alys naudosis bendrai;             2)              leisti ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo pagal gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektinių pasiÅ«lymų, parengtų 2013 m. vasario 6 d., sprendinius savo lėšomis rekonstruoti (atstatyti) jiems priklausančiÄ verandÄ , namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtÄ indeksu „5-1“;             3)              leisti ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo pagal gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektinių pasiÅ«lymų, parengtų 2013 m. vasario 6 d., sprendinius jiems priklausančiose patalpose sutvirtinti ir / ar pakeisti susidėvėjusias perdangas, įrengti naujas monolitines perdangas; pakeisti medinę ieÅ¡kovams priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį mÅ«rine, remontuoti fasadÄ ir jo elementus, apÅ¡iltinti ieÅ¡kovams priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį iÅ¡ lauko pusės; pakeisti susidėvėjusiÄ gyvenamojo namo stogo konstrukcijÄ ; pakeisti susidėvėjusiÄ stogo dangÄ , įrengti tÅ«rinius ir / ar Å¡laitinius stoglangius; perplanuoti ieÅ¡kovų valdomas gyvenamojo namo patalpas (įskaitant ir ieÅ¡kovų valdomÄ palėpės dalį), įrengti palėpėje gyvenamÄ sias patalpas, sandėliavimo patalpas po veranda, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtÄ indeksu „5-7“, bei vidaus laiptus iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į pastogę; esant poreikiui, sustiprinti gyvenamojo namo pamatus ir atlikti visus kitus darbus, kurie bÅ«tini pasiekti Å¡iuos tikslus.             IeÅ¡kovų vertinimu, jų siÅ«loma atidalijimo tvarka geriausiai atitiktų Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimÄ , nes pagal Å¡iÄ atidalijimo tvarkÄ Å¡alims priskirtos realiosios gyvenamojo namo dalys iÅ¡ esmės atitinka bendraturčių turimas idealiÄ sias dalis.

Pasak ieÅ¡kovų, siÅ«loma atidalijimo tvarka yra nusistovėjusi tarp Å¡alių, jos yra įsirengusios atskiras, tenkinti jų buitinius poreikius skirtas patalpas, kuriomis savo nuožiÅ«ra naudojasi ilgÄ laiko tarpÄ .              IeÅ¡kovų teigimu, atsakovams buvo atskleista, kokius gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir remonto darbus planuoja atlikti ieÅ¡kovai, be to, atsakovams buvo pateikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektiniai pasiÅ«lymai, bet atsakovai nedavė leidimo atlikti statybos darbus.

             Atsakovai iÅ¡ esmės nesutiko su ieÅ¡kiniu. Pasak atsakovų, ieÅ¡kovų siÅ«lomas pirmojo aukÅ¡to patalpų atidalijimo bÅ«das pažeidžia atsakovų teisėtus interesus.              Atsakovų teigimu, žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, nėra suformuotas ir nėra atlikti Å¡io sklypo kadastriniai matavimai. Å alys, esant nurodytoms priežastims, neturi galimybės įsigyti žemės sklypÄ . Pasak atsakovų, atidalijus gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ atskirus turto vienetus, ieÅ¡kovai įgis teisę be atsakovų sutikimo rekonstruoti jiems priklausančias patalpas, padidinti jų plotÄ ir kartu įgis teisę pretenduoti į didesnę iÅ¡perkamos valstybinės žemės dalį.

Atsakovų vertinimu, nėra galimas gyvenamojo namo atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų, kol nėra suformuotas žemės sklypas ir Å¡alys neįgijo teisės įsigyti žemės sklypo dalį. Atsakovai sutiko, jog bÅ«tų nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai naudotųsi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo „5-1“ iki „5-6“, o atsakovai – namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo „6-1“ iki „6-7“; ieÅ¡kovai naudotųsi rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu „R-2“, atsakovai naudotųsi rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu „R-3“, Å¡alys bendrai naudotųsi rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu „R-1“.

             Anot atsakovų, ieškovų pateikti pastato kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, vadinasi, negali būti atlikta gyvenamojo namo patalpų rekonstrukcija.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu patenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas; ieškovai nuosavybės teise valdo 58/100 gyvenamojo namo dalis, atsakovai – 42/100 gyvenamojo namo dalis; namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, jog namo patalpos yra priskirtos dviem butams, pažymėtiems indeksais „5“ ir „6“; butui Nr. 5 yra priskirtos pirmojo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksais „5-1“, „5-2“, „5-3“, „5-4“, „5-5“, „5-6“, „5-7“, „5-8“, o butui Nr. 6 – pirmojo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksais „6-1“, „6-2“, „6-3“, „6-4“, „6-5“, „6-6“, „6-7“; ieškovai faktiškai valdo namo patalpas, priskirtinas butui Nr. 5, atsakovai – patalpas, priskirtinas butui Nr. 6;

Å¡ie butai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai; gyvenamajame name yra rÅ«sys, kuriame yra trys patalpos, pažymėtos indeksais „R-1“, „R-2“ ir „R-3“; ieÅ¡kovai naudojasi rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu „R-2“, atsakovai naudojasi rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu „R-3“, Å¡alys bendrai naudojasi rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu „R-1“, pro kuriÄ patenkama į įvardytas rÅ«sio patalpas; gyvenamajame name yra pastogė (palėpė); palėpės patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; ieÅ¡kovai pateikė uždarosios akcinės bendrovės „GEONORMA“ parengtus gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to, pastogės ir rÅ«sio patalpų atidalijimo planus, sudarytus pagal 2014 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kuriuose nurodytos praÅ¡omos atidalyti bendraturčių dalys.             Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma atidalijimo tvarka pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, nes ieÅ¡kovai yra savavaliÅ¡kai padidinę savo valdomų patalpų plotÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpų bendras naudingas plotas yra 127,57 m2. Uždarajai akcinei bendrovei „GEONORMA“ atlikus kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, jog gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpų bendras naudingas plotas yra 126,59 m2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktinė situacija yra iÅ¡ esmės nepakitusi. Teismas taip pat nustatė, jog ieÅ¡kovai savo valdomose patalpose pakeitė Å¡ildymo sistemÄ , kas lėmė patalpų ploto padidėjimÄ .

Be to, patalpų ploto padidinimas nustatytas ir atsakovų valdomose patalpose („6-7“).             Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, jog, pirma, nebuvo verandos, plane pažymėtos indeksu „5-1“, o patalpa, pažymėta indeksu „5-7“ yra balkonas, o ne veranda, antra, verandos, pažymėtos indeksu „5-1“, atstatymas pažeistų jų teises, nes bÅ«tų apribotas Å¡viesos patekimas į verandÄ , plane pažymėtÄ indeksu „6-1“.

Teismas pažymėjo, jog, kÄ patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, verandos „5-1“ ir „5-7“ dar 1979 m. balandžio 6 d. buvo užfiksuotos kaip gyvenamojo namo sudėtinės dalys. Pasak teismo, nėra pagrindo pripažinti, jog patalpa, pažymėta indeksu „5-7“, yra balkonas. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog yra iÅ¡likę verandos „5-1“ pamatai – gelžbetoninė pamatinė plokÅ¡tė, Å¡iÄ aplinkybę teismas užfiksavo ir iÅ¡važiuojamajame teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog verandos „5-1“ atstatymas pažeistų atsakovų teises.              Teismo teigimu, sprendžiant, ar pirmojo aukÅ¡to patalpos gali bÅ«ti atidalytos, svarbu nustatyti, ar bus galimybė suformuoti nekilnojamÄ jį objektÄ . AiÅ¡kinantis šį klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar, pirma, ieÅ¡kovai pateikė projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame bÅ«tų detalizuota, kaip bus atlikta patalpų rekonstrukcija ir ar praÅ¡omos atidalyti dalys galės bÅ«ti suformuotos kaip du nekilnojamieji daiktai, antra, ieÅ¡kovų pateiktas atidalijimo projektas yra suderintas su kompetentingomis institucijomis, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu ir KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovai pateikė projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , projektas yra suderintas su kompetentingomis institucijomis, konstatavo, jog gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksais „5-1“, „5-2“, „5-3“, „5-4“, „5-5“, „5-6“, „5-7“ ir „6-1“, „6-2“, „6-3“, „6-4“, „6-5“, „6-6“, „6-7“, gali bÅ«ti atidalytos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes Å¡ios patalpos gali bÅ«ti suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai – butai.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų siÅ«loma patalpų atidalijimo tvarka yra racionali, nepažeidžianti Å¡alių interesų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo esant pagrindÄ leisti ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo pagal gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektinių pasiÅ«lymų, parengtų 2013 m. vasario 6 d., sprendinius savo lėšomis rekonstruoti (atstatyti) verandÄ , namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtÄ indeksu „5-1“. Pirmosios instancijos teismas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus atmetė atsakovų argumentus, jog nėra galimybės atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kol nesuformuotas žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, ir neatlikti Å¡io žemės sklypo kadastriniai matavimai.             Pasak pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingai negu teigia atsakovai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovai savavaliÅ¡kai vykdė palėpės rekonstrukcijos darbus ir pakeitė palėpės patalpų plotÄ .

             Teismo teigimu, atsakovai siekia, jog palėpės padalijimo ribos sutaptų su pirmojo aukÅ¡to sienų, skiriančių Å¡alių naudojamas patalpas, perimetru. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal atsakovų siÅ«lymÄ ieÅ¡kovams atitektų 43,9 procento naudingo palėpės ploto, o atsakovams – 56,1 procento naudingo palėpės ploto. Pasak teismo, toks siÅ«lymas neatitinka nuosavybės teise valdomų patalpų dalių. IeÅ¡kovų pateiktas pastogės atidalijimo projektas yra parengtas, atsižvelgus į Å¡alių turimas nuosavybės teisės dalis.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja techninės galimybės atlikti numatomus pastogės pertvarkymus ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus. Pasak teismo, ieÅ¡kovų siÅ«loma palėpės atidalijimo tvarka yra adekvati, proporcinga, racionali, efektyvi ir priimtiniausia abiem Å¡alims. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad rekonstrukcijos darbai gali turėti neigiamÄ Ä¯takÄ namo konstrukcijoms, pabloginti namo techninę bÅ«klę ar padaryti esminę žalÄ . Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindai atidalyti pastogę iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ .              Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pateikė 2014 m. vasario 19 d. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog, pirma, gyvenamasis namas nėra įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ , jis patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Vilniaus senamiesčio – apsaugos zonÄ bei nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais – teritorijÄ ; antra, Vilniaus teritorinis padalinys 2013 m. kovo 19 d. pritarė gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektiniams pasiÅ«lymams.

KultÅ«ros paveldo departamentas konstatavo, jog numatomi atlikti kapitalinio remonto darbai, kurie yra užfiksuoti projektiniuose pasiÅ«lymuose, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsauga. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , konstatavo esant pagrindÄ nesivadovauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros Departamento kultÅ«ros paveldo apsaugos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. raÅ¡tu, kuriuo nebuvo pritarta projektiniams pasiÅ«lymams, ir KultÅ«ros paveldo departamento 2013 m. rugpjūčio 21 d. raÅ¡tu, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės patikrinti kapitalinio remonto techninį projektÄ .

Pasak pirmosios instancijos teismo, Å¡iuos įrodymus paneigia vėlesni faktiniai duomenys, tai yra Miesto plėtros Departamento kultÅ«ros paveldo apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės patvirtinimai ir KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės patvirtinimai, esantys projektiniuose pasiÅ«lymuose. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo esant pagrindÄ leisti ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo atlikti praÅ¡omus statybos darbus.              Pirmosios instancijos teismas, nesant Å¡alių ginčo, pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ tvarkÄ atidalijo gyvenamojo namo rÅ«sį.

             Atsakovai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.             Atsakovų apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, vadinasi, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas yra valstybinėje žemėje. Teismas skundžiamu sprendimu leido ieÅ¡kovams apÅ¡iltinti gyvenamojo namo dalį (iÅ¡ lauko pusės). Atlikus apÅ¡iltinimo darbus, gyvenamojo namo užstatymo plotas nuo 166 m2 padidės iki 170,16 m2. Be to, teismas leido ieÅ¡kovams pastatyti naujÄ statinį, tai yra sandėliavimo patalpas po veranda. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 50 punktÄ , rekonstruojant statinį suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ / susitarimÄ dėl naudojimosi valstybine žeme.

Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovai privalėjo pateikti teismui valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ bei pastatyti naujÄ sandėliavimo patalpÄ arba įtraukti jį į bylos procesÄ trečiuoju asmeniu. Å ie veiksmai nebuvo atlikti, todėl, pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio valstybinės žemės patikėtinio teisių ir pareigų. Be to, teismas nusprendė ir dėl kitų valstybinės žemės, kurioje yra gyvenamasis namas, naudotojų, kurie nebuvo įtraukti į bylos procesÄ , teisių ir pareigų;pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atidalyti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kol nėra atlikti kadastriniai matavimai ir perskaičiuotos bei vieÅ¡ajame registre įregistruotos Å¡alims realiai priklausančios gyvenamojo namo dalys.

Be to, gyvenamojo namo palėpė nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre, o jos dalys atidalytos pagal Å¡alims realiai priklausančias namo dalis. Atsakovų vertinimu, neperskaičiavus gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to nuosavybės dalių, nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl palėpės atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės;pirmosios instancijos teismas, nesant ieÅ¡kinio reikalavimo ir duomenų apie sandėliavimo patalpos po veranda įrengimo bÅ«dÄ ir jos parametrus, duomenų, ar, pakeitus medinę gyvenamojo namo dalį mÅ«rine, nebus padaryta žala pastatui, kurio nusidėvėjimas yra 70 procentų, duomenų apie įvairių komunikacijų palėpėje įrengimo bÅ«dÄ , neturėjo teisinio pagrindo leisti ieÅ¡kovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus;pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kovų modifikuotÄ ieÅ¡kinį, bet, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 3 dalį, neatsisakė.             Atsakovai apeliacinės instancijos teisme palaikė savo apeliacinį skundÄ ir jame suformuluotus argumentus.

             IeÅ¡kovai, atsiliepdami į atsakovų apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .              IeÅ¡kovų atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovai, atsikirsdami į pirmÄ jį apeliacinio skundo argumentÄ , pažymėjo, jog bylos ginčas kilęs dėl bendraturčių nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gyvendinimo, o ne dėl statybos leidimo iÅ¡davimo.

Skundžiamu sprendimu leista ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo atlikti statybos darbus, bet sprendimas pats savaime neatleidžia ieÅ¡kovų nuo pareigos, prieÅ¡ pradedant statybos darbus, gauti visus reikalingus leidimus, sutikimus ir / ar suderinimus. Pasak ieÅ¡kovų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir gretimo namo savininkai nėra susiję su Å¡alių tarpusavio santykiais ir ginčo dalyku, todėl, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl įvardytų subjektų materialiųjų teisių ir pareigų;ieÅ¡kovai, atsikirsdami į antrÄ jį apeliacinio skundo argumentÄ , akcentavo, jog uždaroji akcinė bendrovė „GEONORMA“ bylÄ nagrinėjant teisme atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atlikus kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, jog faktinė situacija (turint omenyje gyvenamojo namo bendrÄ naudingÄ plotÄ ) iÅ¡ esmės nepakito. IeÅ¡kovų vertinimu, naujų kadastrinių matavimų atlikimas ir įregistravimas neturėtų įtakos iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , tai yra nustatyti Å¡alims tenkančias gyvenamojo namo dalis. Pasak ieÅ¡kovų, ta aplinkybė, kad gyvenamojo namo palėpės patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra tokių patalpų ir jos negali bÅ«ti atidalytos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010);prieÅ¡ingai negu teigia atsakovai, ieÅ¡kovai modifikuotu ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė leisti jiems be atsakovų sutikimo įrengti sandėlio patalpas po veranda, pažymėta indeksu „5-7“.

Pasak ieÅ¡kovų, sandėliavimo patalpos parametrai nebus didesni negu verandos parametrai. IeÅ¡kovai pažymėjo, jog atsakovai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimų dėl sandėliavimo patalpos įrengimo, nepateikė argumentų ir / ar įrodymų, kaip sandėliavimo patalpos įrengimas pažeidžia atsakovų teises. Pasak ieÅ¡kovų, pareiga įrodyti, kad bendraturčio parengtas bendro daikto rekonstravimo / kapitalinio remonto projektas pažeidžia kito bendraturčio teises, tenka ne siÅ«lymÄ teikiančiam, o jį ginčijančiam bendraturčiui;ieÅ¡kovai, atsikirsdami į ketvirtÄ jį apeliacinio skundo argumentÄ , pažymėjo, jog teisė spręsti modifikuoto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ yra iÅ¡imtinė ginÄÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Pasak ieÅ¡kovų, reali galimybė ir pagrindas keisti ieÅ¡kinio dalykÄ atsirado bylÄ nagrinėjant teisme, kai atsakovų praÅ¡ymu buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir buvo nustatytos bendraturčiams tenkančios gyvenamojo namo dalys.              IeÅ¡kovai tiesiogiai ir per savo atstovÄ palaikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir jame suformuluotus argumentus.                          Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo analize, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti atsakovų apeliaciniu skundu apibrėžtas Å¡ios bylos ribas. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųBe kitų procesinių atvejų, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančių valstybinės žemės, kurioje yra ginčo gyvenamasis namas, patikėtinio bei kitų (be šalių) faktinių valstybinės žemės naudotojų teisių ir pareigų. Skundžiamu sprendimu išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo (be bendraturčių sutikimo) atlikti statybos darbus klausimai. Šios bylos procese nėra sprendžiami būsimos statybos teisėtumo ir naudojimosi valstybine žeme klausimai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiesiog sudarė pirmines sÄ lygas atlikti statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek valstybinės žemės patikėtinis, tiek kiti apeliantų nurodomi faktiniai valstybinės žemės naudotojai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. Kitaip tariant, skundžiamas teismo sprendimas nedaro tiesioginės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tokių teisių ir/arba pareigų nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina.

Vadinasi, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja ir kiti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Dėl modifikuoto ieÅ¡kinio priėmimoApeliantai laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė modifikuotÄ ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantų argumentu.Susipažinus su modifikuotu ieÅ¡kiniu, galima konstatuoti, jog ieÅ¡kovai pakeitė ieÅ¡kinio dalyko dalį, tai yra reikalavimÄ nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkÄ pakeitė reikalavimu atidalyti gyvenamojo namo patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ ; vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

To paties straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog teismas gali atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , o ieÅ¡kovui buvo paskirtas terminas visiÅ¡kai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , ir Å¡is galėjo remtis pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis.             Modifikuotas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vėliau, negu buvo priimta nutartis skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Apeliantai nesutiko, kad bÅ«tų priimtas modifikuotas ieÅ¡kinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas atidalyti gyvenamojo namo patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ir anksčiau, negu buvo pradėtas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido ieÅ¡kovams modifikuoti ieÅ¡kinio dalykÄ . Apeliantų praÅ¡ymu ir iniciatyva bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. Atlikus Å¡iuos matavimus, be kita ko, buvo identifikuoti gyvenamojo namo pastogės patalpų parametrai, kuriuos bÅ«tina žinoti, siekiant atidalyti patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ios bylos procese nustatyta, jog Å¡alis sieja konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai.

Å alims nepavyksta rasti kompromiso dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto – gyvenamojo namo – valdymo ir naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymas nėra ta priemonė, kuri eliminuotų ar sumažintų galimybes kilti Å¡alių konfliktams dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo (bent jau tiek, kiek susiję su pastogės patalpomis, kurių valdymas ir naudojimas yra pagrindinis Å¡alių ginčo objektas). Vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is tikslas gali bÅ«ti įgyvendintas, nebent, nors ir nevisiÅ¡kai (turint omenyje rÅ«sio patalpas, kurios apeliantų neskundžiama sprendimo dalimi paliktos naudotis bendrai), atidalijus gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės Å¡alių nuosavybės. Pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ , bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau, negu jis bÅ«tų trukęs, jeigu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs priimti modifikuotÄ ieÅ¡kinį. Kita vertus, galimybė, jog bus greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo Å¡alių, yra didesnė vertybė negu Å¡iek tiek greitesnis ginčo dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, kurį, tikėtina, ilgainiui „pakeistų“ ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡sprendimas.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, pagrįstai priėmė modifikuotÄ ieÅ¡kinį.Dėl pastogės patalpų atidalijimoÅ ios bylos procese nustatyta, jog Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. IeÅ¡kovai, kaip yra užfiksuota vieÅ¡ajame registre, drauge valdo 58/100 gyvenamojo namo dalis, apeliantai – 42/100 gyvenamojo namo dalis. Be kitų faktinių aplinkybių, nustatyta, jog tarp Å¡alių yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpomis tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai drauge faktiÅ¡kai naudojasi patalpomis, planuose (schemose) pažymėtomis indeksais nuo „5-1“ iki „5-7“, apeliantai – patalpomis, planuose (schemose) pažymėtomis indeksais nuo „6-1“ iki „6-7“.

Gyvenamajame name, be kitų patalpų, yra pastogės patalpos, kurios ieškovų reikalavimu yra atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidalyti pastogės patalpas. Apeliantų nesutikimas yra grindžiamas dviem argumentais. Pirma, pasak apeliantų, dėl savavališkų pertvarkymų, kuriuos įvykdė ieškovai, yra pakitęs gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų plotas, todėl turi būti peržiūrėtos ir pakoreguotos šalims tenkančios idealiosios turto dalys.

Neatlikus šių veiksmų, negali būti išspręstas pastogės patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Antra, nėra priimtinas pats ieškovų pasiūlytas ir teismo patvirtintas pastogės atidalijimo būdas. Namų valdos techninės apskaitos byloje, be kita ko, užfiksuota, jog gyvenamojo namo bendras naudingas plotas – 127,57 m2, patalpų, kuriomis faktiškai naudojasi ieškovai, plotas – 73,84 m2, patalpų, kuriomis faktiškai naudojasi apeliantai, plotas – 53,73 m2.

Kaip jau buvo nustatyta, bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. Atlikus šiuos matavimus, nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras naudingas plotas – 126,59 m2, patalpų, kuriomis faktiškai naudojasi ieškovai, plotas – 73,93 m2, patalpų, kuriomis faktiškai naudojasi apeliantai, plotas – 52,66 m2. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste galima konstatuoti, jog yra pakitę gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų ir kartu šalių naudojamų patalpų plotai.

Lyginant pirminių ir antrinių matavimų duomenis, yra padidėjęs ieÅ¡kovų naudojamų patalpų plotas ir sumažėjęs apeliantų naudojamų patalpų plotas. Kita vertus, Å¡ie pokyčiai yra mažareikÅ¡miai ir iÅ¡ esmės nekeičia Å¡alių valdomų dalių bendrojoje nuosavybėje santykio. Net ir esant nustatytiems neatitikimams (aptariamus neatitikimus ar jų dalį galėjo nulemti tai, kad antriniai matavimai buvo atlikti tikslesnėmis matavimo priemonėmis), Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamos ir skundžiamu sprendimu joms atidalytos gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to dalys atitinka idealiÄ sias dalis, kurias jos turi bendrosios dalinės nuosavybės objekte – gyvenamajame name.

Ieškovai naudojasi patalpomis, kurių plotas sudaro 58/100 dalis pirmojo aukšto patalpų ploto (73,93 m2 / 126,59 m2), apeliantai – patalpomis, kurių plotas sudaro 42/100 dalis pirmojo aukšto patalpų ploto (52,66 m2 / 126,59 m2). Taigi, apeliantai nepagrįstai teigia, jog turi būti peržiūrėtos ir pakoreguotos šalims tenkančios idealiosios turto dalys ir, kol nėra atlikti šie veiksmai, negali būti išspręstas pastogės patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.

Ä®statymas suteikia bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis). Å i bendraturčio teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti vienvaldiÅ¡kai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai įgyvendinta. Pats faktas, jog asmuo yra daikto bendraturtis, lemia, kad, įgyvendinant aptariamÄ teisę, turi bÅ«ti derinami visų bendraturčių interesai. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimas – pirmiausia bendraturčių susitarimo reikalas (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis).

Tik tada, jeigu bendraturčiai neranda kompromiso dėl atidalijimo bÅ«do, sÄ lygų ir / ar kitų aspektų, bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali bÅ«ti atidalytas teismine tvarka. Bendraturtis, siekiantis teismine tvarka atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai neprivalo besÄ lygiÅ¡kai priimti atidalijimo siekiančio bendraturčio siÅ«lomÄ variantÄ , nes jie savo nuožiÅ«ra, kuriÄ riboja įstatymai, sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ . Kita vertus, jų atsisakymas atsidalyti daiktÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ar prieÅ¡taravimas siÅ«lomam variantui, kaip ir bet kokio kito klausimo, susijusio su bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu, sprendimas, turi bÅ«ti pagrįstas ir motyvuotas.

Todėl, nors pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo, bendraturčiai, prieÅ¡taraujantys atidalijimui ar siÅ«lomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymÄ atidalyti daiktÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.IeÅ¡kovai Å¡ios bylos procese pasiÅ«lė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino tokį pastogės patalpų atidalijimo bÅ«dÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams tenka pastogės dalis, patalpų padalinimo schemoje pažymėta indeksu „2v-1'“, o atsakovams – pastogės dalis, patalpų padalinimo schemoje pažymėta indeksu „2v-2'.

Atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, jog pastogės plotas – 55,56 m2, pastogės dalies, pažymėtos indeksu „2v-1'“, plotas – 32,44 m2, pastogės dalies, pažymėtos indeksu „2v-2'“, plotas – 23,12 m2. Taip atidalijus pastogę, ieÅ¡kovams tektų pastogės dalis, kurios plotas sudarytų 58/100 dalis pastogės ploto, apeliantams – pastogės dalis, kurios plotas sudarytų 42/100 dalis pastogės ploto. Vadinasi, Å¡alims pagal tokį atidalijimo variantÄ tenkančios pastogės patalpų dalys visiÅ¡kai atitiktų jų idealiÄ sias dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės objekte – gyvenamajame name.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovų pasiÅ«lytas pastogės atidalijimo bÅ«das yra adekvatus, proporcingas ir priimtinas bendrosios dalinės nuosavybės į pastogę pabaigos bÅ«das. Taip atidalijus pastogę, bus užtikrinta protinga ir teisinga abiejų bylos pusių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Apeliantai pirmosios instancijos teisme siÅ«lė savÄ jį pastogės atidalijimo variantÄ , pagal kurį Å¡alims tenkančių pastogės dalių riba sutaptų su joms tenkančių pirmojo aukÅ¡to patalpų riba.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų pasiÅ«lytÄ pastogės atidalijimo variantÄ . Taip atidalijus pastogę, pasireikÅ¡tų didelė Å¡alims tenkančių pastogės dalių ir joms priklausančių idealiųjų turto dalių disproporcija, kas prieÅ¡tarautų pagrindinio atidalijimo bÅ«do – atidalijimo natÅ«ra (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis) – esmei. Todėl, nepaisant to, jog apeliantai ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai naudojosi didesne pastogės patalpų dalimi negu jiems tenkanti idealioji turto dalis, nėra priimtinas jų siÅ«lomas atidalijimo variantas, nes, taip atidalijus pastogę, bÅ«tų iÅ¡kreipta ir iÅ¡ esmės pažeista Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

Apeliantų nesutikimas ieÅ¡kovų pasiÅ«lytu ir pirmosios instancijos teismo patvirtintu bÅ«du atidalyti pastogę yra grindžiamas tuo, jog, taip atidalijus pastogę ir ieÅ¡kovams įrengus pastogėje gyvenamÄ sias patalpas, bus pažeisti apeliantų interesai, tiksliau – pablogės jų gyvenimo kokybė. Apeliantų noras ir interesas, kad virÅ¡ jiems tenkančių pirmojo aukÅ¡to gyvenamųjų patalpų nebÅ«tų įrengtos ir faktiÅ¡kai naudojamos gyvenamosios patalpos yra pagrįstas, teisėtas ir gintinas.

Bet Å¡is apeliantų interesas nėra pakankamas neleisti ieÅ¡kovams jų pasirinktu bÅ«du – atidalijimu iÅ¡ bendrosios nuosavybės – įgyvendinti savo nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektÄ ir kartu atmesti ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ pastogės atidalijimo variantÄ . Kita vertus, aptariamas apeliantų interesas yra pakankamas konstatuoti, jog jų atsisakymas leisti ieÅ¡kovams įrengti pastogėje gyvenamÄ sias patalpas, kurių dalis bÅ«tų virÅ¡ apeliantams tenkančių pirmojo aukÅ¡to gyvenamųjų patalpų, yra pagrįstas.

Pastogėje, kuriÄ nagrinėjamu metu sudaro bendrojo naudojimo negyvenamosios patalpos, įrengus gyvenamÄ sias patalpas, kurių dalis bÅ«tų virÅ¡ apeliantams tenkančių pirmojo aukÅ¡to gyvenamųjų patalpų, pablogėtų apeliantų gyvenimo kokybė, senos statybos name atsirastų nuolatinis judėjimas virÅ¡ apeliantų, gyvenančių tame name jau daugelį metų, miegamojo patalpų, taip bÅ«tų trikdoma apeliantų ramybė, tai turėtų ryÅ¡kiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ apeliantų privataus gyvenimo kokybei.

Apeliantai turi teisę reikalauti, jog nebÅ«tų bloginama jų gyvenimo kokybė. Apeliantai nurodė akivaizdų, nereikalaujantį papildomo įrodinėjimo negatyvų numatomų atlikti pastogės įrengimo darbų poveikį jų interesui, susijusiam su gyvenimo kokybe. Todėl aptariamas apeliantų interesas turi bÅ«ti ginamas, neleidžiant ieÅ¡kovams be apeliantų sutikimo įrengti pastogės dalyje, esančioje virÅ¡ apeliantams tenkančių pirmojo aukÅ¡to gyvenamųjų patalpų, gyvenamÄ sias patalpas.

Tokio intereso svarba ir poreikis jį ginti akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, tinkamai atidalijo pastogę iÅ¡ bendrosios dalinės Å¡alių nuosavybės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido ieÅ¡kovams be apeliantų sutikimo įrengti pastogėje gyvenamÄ sias patalpas virÅ¡ apeliantų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų pirmojo aukÅ¡to patalpų, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas..

Dėl leidimo įrengti sandėliavimo patalpÄ ir atlikti rekonstrukcijos darbus             Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, nesant ieÅ¡kinio reikalavimo ir duomenų apie sandėliavimo patalpos po veranda įrengimo bÅ«dÄ ir jos parametrus, duomenų, ar, pakeitus medinę gyvenamojo namo dalį mÅ«rine, nebus padaryta žala pastatui, kurio nusidėvėjimas yra 70 procentų, neturėjo teisinio pagrindo leisti ieÅ¡kovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Å is apeliantų argumentas yra nepagrįstas.             PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, ieÅ¡kovai, be kitų reikalavimų, suformulavo ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ leisti jiems be apeliantų sutikimo pagal gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektinių pasiÅ«lymų sprendinius įrengti sandėliavimo patalpas po veranda, pažymėta indeksu „5-7“.

             IeÅ¡kovai į Å¡ios bylos medžiagÄ pateikė gyvenamojo namo kapitalinio remonto statybos projektÄ ir projektinius pasiÅ«lymus, kuriuose užfiksuoti numatomi atlikti statybos darbai. Å iems projektiniams pasiÅ«lymams pritarė kompetentingos institucijos. Apeliantai, kuriems tenka pareiga motyvuoti savo atsisakymÄ leisti atlikti darbus ir atskleisti numatomų atliktų darbų, užfiksuotų projektiniuose pasiÅ«lymuose, negatyvų poveikį jų teisėms ir teisėtiems interesams, neįrodė, kad, atlikus numatomus darbus (iÅ¡skyrus gyvenamųjų patalpų įrengimo pastogėje darbus, kurie jau buvo aptarti), bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

Apeliantų deklaratyvÅ«s samprotavimai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir konstatuoti, jog, atlikus numatomus statybos darbus, bus neigiamai paveiktas gyvenamasis namas ir kartu apeliantų interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu dar kartÄ akcentuoti, jog Å¡ios bylos procese yra sprendžiamas ne numatomų atlikti statybos darbų teisėtumo, o leidimo atlikti juos be apeliantų sutikimo klausimas. Leidimas be apeliantų sutikimo atlikti numatomus statybos darbus nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai yra atleisti nuo pareigos gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, jeigu tokie yra bÅ«tini.             Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido ieÅ¡kovams be apeliantų sutikimo įrengti pastogėje gyvenamÄ sias patalpas.

Kita bylos dalis iÅ¡spręsta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamÄ sprendimÄ , atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ leisti jiems be apeliantų sutikimo įrengti pastogėje gyvenamÄ sias patalpas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apeliantų argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jų apeliaciniame skunde.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymoPakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teisme patyrė 41,71 Eur (144 Lt) žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 1 892,38 Eur (6 534 Lt) iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 868,86 Eur (3 000 Lt) iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , apeliantas – 1 303,29 Eur (4 500 Lt) iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino ieÅ¡kovų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ kompensacijÄ iki 579,24 Eur (2 000 Lt). Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

IeÅ¡kovai laimėjo bylÄ , nes jų ieÅ¡kinys yra iÅ¡ esmės patenkintas. Kita vertus, atmetus ieÅ¡kovų reikalavimÄ leisti jiems be apeliantų sutikimo įrengti pastogėje gyvenamÄ sias patalpas, yra užtikrintas esminis apeliantų interesas, pripažintas pagrįstu atsakovų esminis atsikirtimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto santykiu 70/30 ir jas apskaičiuoja tokias: ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantų priteisia 434,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, apeliantams iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisia 173,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes joms pavieniui tenkančios kompensuoti iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių apeliacinės instancijos teismeApeliantai Å¡ios bylos apeliaciniame procese patyrė 41,99 Eur (145 Lt) žyminio mokesčio iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai Å¡iame bylos etape patyrė 1 121,41 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti, be kita ko, į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.11, 8.16 ir 8.18 punktuose numatyta, jog rekomenduojami priteisti maksimalÅ«s užmokesčio (atlyginimo) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ ir vienÄ atstovavimo valandÄ teisme dydžiai – atitinkamai 1,5, 0,12 ir 0,15 minimaliosios mėnesinės algos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tuos aspektus, jog Å¡i byla nėra ypatingai sudėtinga, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai ir parengti procesinius dokumentus bei atstovauti ieÅ¡kovams teismo posėdyje nereikėjo ypatingų specialiųjų žinių, advokatas Dainius Ambrazaitis atstovavo ieÅ¡kovams ir pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovams buvo suteiktas teisinių paslaugų kompleksas, susidedantis iÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimo ir atstovavimo teismo posėdyje, konstatuoja, jog ieÅ¡kovai visiÅ¡ko bylos laimėjimo atveju turėtų teisę į 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ apeliacinėje instancijoje atlyginimÄ .

             Atsižvelgiant į bylos baigtį, Å¡alių apeliaciniame bylos procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ta pačia 70/30 proporcija, t.y.: ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantų priteistina 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o apeliantams iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 12,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ .             Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta J. S. ir G. S. teisė be R. J. R. ir A. R. sutikimo įrengti namo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ sias patalpas pastogės dalyje, esančioje virÅ¡ R.

J. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų namo gyvenamųjų patalpų ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti J. S. ir G. S. iÅ¡ R. J. R. ir A. R. 784,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Priteisti R. J. R. ir A. R. iÅ¡ J. S. ir G. S. 186,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .                                       Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â