8d0d91f0-1504-4ddf-b081-cc620673dae6 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio,sekretoriaujant Joanai TamaÅ¡auskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Pauliui Astromskiui, atsakovų atstovams advokatams Ingridai Botyrienei, Nedui Å ilaikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pastatai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-398-565/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pastatai“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Apostat“ ir „DnB Nord lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 2007 m. vasario 12 d. susitarimu ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus pastatai“ perleido atsakovui UAB „Apostat“ visas savo, kaip lizingo gavėjo, teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio Kirtavietės 10, Vilniuje, lizingo sutarties Nr.2005/09-N43. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2008 m. birželio 19 d., UAB „Vilniaus pastatai“ iÅ¡kelta bankroto byla.IeÅ¡kovas BUAB „Vilniaus pastatai“ kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 12 d. susitarimÄ Nr.2005/09-N43/1 prie 2005 m. rugsėjo 12 d. lizingo sutarties Nr.2005/09-N43, sudarytÄ Â tarp atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“, ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus pastatai“ ir atsakovo UAB „Apostat“, taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo UAB „Apostat“ ieÅ¡kovo naudai 995 634,23 Lt.

Nurodė, kad susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs atsakovui UAB „DnB Nord lizingas“ 151 457,07 Lt už lizinguojamÄ turtÄ , liko nesumokėta mokėjimų už 368 610,77 Lt. Atsakovas UAB „Apostat“ gyvenamÄ jį namÄ pardavė už 1 364 245 Lt ir tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo kreditoriams buvo padaryta 995 634,23 Lt žala, kuri lygi atsakovo UAB „Apostat“ gautos sumos pardavus gyvenamÄ jį namÄ ir ieÅ¡kovo nesumokėtų lizingo mokėjimų skirtumui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 12 d. susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo sunki ir ieÅ¡kovas nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, buvo nemokus, o vykdomos statybos sustabdytos. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nutraukus lizingo sutartį, ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs nuostolius: prarastų jau sumokėtas lizingo įmokas, į lizinguoto gyvenamojo namo statybÄ investuotas lėšas, turėtų grÄ Å¾inti avansus asmenims, ketinusiems įsigyti butus lizinguotame name, atlyginti nuostolius Å¡iems asmenims ir atsakovui UAB „DnB Nord bankas“.

Be to, lizinguotas gyvenamasis namas nebuvo ieÅ¡kovo nuosavybė, nors pagal apskaitos standartus ir buvo apskaitytas ieÅ¡kovo balanse kaip ieÅ¡kovo turtas. Lizinguotas gyvenamasis namas buvo atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ nuosavybė, o nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų perėjusi Å¡iam sumokėjus visus mokėjimus pagal lizingo sutartį (lizingo sutarties 10.1.p.), tačiau ieÅ¡kovas neturėjo finansinių galimybių toliau vykdyti lizingo sutartį. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 12 d. susitarimu ieÅ¡kovo teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį buvo perleistos atlygintinai, nes susitarimo 1.7 punktu ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Apostat“ susitarė, kad atsakovas UAB „Apostat“ kompensuos ieÅ¡kovui sumas, sumokėtas pagal lizingo sutartį iki 2007 m. vasario 12 d. susitarimo sudarymo, kompensavimo sÄ lygas aptariant atskirame susitarime. 2007 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Apostat“ sudarė teisių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad teisių pagal lizingo sutartį pirkimo – pardavimo kaina yra 1 320 000 Lt (sutarties 1 p. 2 dalis.).

Å alys taip pat susitarė, kad atsakovas UAB „Apostat“ prisiims ieÅ¡kovo įsipareigojimus, susijusius su avansais, gautais pagal preliminariÄ sias sutartis dėl butų statybos lizinguotame name (sutarties 3 .p.). Minėta suma buvo sumokėta atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymus ar apmokant ieÅ¡kovo skolas tretiesiems asmenims.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 2007 m. vasario 12 d. susitarimas nepažeidė ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teisių: 2007 m. vasario 12 d. susitarimu nebuvo perleistas ieÅ¡kovo turtas, dėl susitarimo metu buvusios ieÅ¡kovo turtinės padėties ieÅ¡kovas nebegalėjo vykdyti lizingo sutarties, o 2008 m. gegužės 13 d. iÅ¡kelta bankroto byla ieÅ¡kovui patvirtina, kad tokia galimybė nebÅ«tų atsiradusi, todėl ieÅ¡kovas neturėjo galimybės įgyti nuosavybės teisės į lizinguojamÄ namÄ , jį parduoti ir gauti pajamas. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teises galėtų pažeisti atskiro susitarimo kompensuoti ieÅ¡kovui 1 320 000 Lt nevykdymas arba netinkamas vykdymas, tačiau ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su Å¡iomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

Nors į tai buvo atkreiptas ieÅ¡kovo atstovo dėmesys 2009 m. gruodžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžiu metu ir ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė patikslinti ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamu atsiskaitymu už teisių perleidimÄ pagal lizingo sutartį.2010 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad teisių pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, nes jÄ atsakovo UAB „Apostat“ vardu kaip Å¡ios įmonės direktorė pasirašė A.

D., nors ji sutarties pasirašymo metu nebuvo atsakovo direktorė, todėl sutartis negali būti laikoma įrodinėjimo priemone (2 t., 46 b. .). Tačiau Vilniaus apygardos teismas skundžiamame 2010 m. birželio 21 d. sprendime konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su įrodymo suklastojimu (CPK 184 str.), o yra susijusios su CK 1.92 straipsnyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu. Įgaliojimus viršijančio asmens sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant pareikštam ieškiniui (CK 1.78 str. 2 d., 4 d.), tačiau toks ieškinys nėra pareikštas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Vilniaus pastatai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas sprendimu pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviu ir veikti ex officio, taip pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , susijusį su kreditorių interesų bankroto byloje gynimu, kadangi nepagrįstai neperžengė ieÅ¡kinio ribų ir nesiėmė priemonių ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų.

Antai konstatuodamas, kad 2007 m. vasario 7 d. teisių pirkimo – pardavimo sutartis ir susitarimas yra galimai negaliojantys, tačiau atsisakęs peržengti ieÅ¡kinio ribas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir remiantis faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu, ieÅ¡kovo kreditorių teises buvo galima ginti taikant ir kitas materialinės teisės normas.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad susitarimu nebuvo sumažinta UAB „Vilniaus pastatai“ turto apimtis, nes turtinės teisės taip pat yra turtas, dėl kurio vertės nepasisakyta.

UAB „Vilniaus pastatai“ buvo beveik baigę statybos darbus, visų daugiabučio namo butų atžvilgiu buvo sudarytos preliminarios sutartys, numatančios UAB „Vilniaus pastatai“ teisę gauti pilnÄ butų kainÄ jų pardavimo metu, o po 6 mėnesių nuo susitarimo sudarymo momento bÅ«tent Å¡ių preliminarių sutarčių sukurtos teisės leido UAB „Apostat“ gauti 1 364 245 Lt sumÄ , kuri bÅ«tų atitekusi UAB „Vilniaus pastatai“, jei ne pasiraÅ¡ytas susitarimas.3. Teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio pažeidimu ir sandorio negaliojimu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes nemokios (nors dar nebankrutuojančios) bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais tvarkÄ ir eilę reglamentuoja imperatyvus LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas.

Be to, 2007 m. vasario 7 d. teisių pirkimo – pardavimo sutartis yra neatskiriama 2007 m. vasario 12 d. susitarimo dalis, todėl pripažinus niekine 2007 m. vasario 7 d. teisių pirkimo – pardavimo sutartį, turi bÅ«ti pripažintas niekiniu ir 2007 m. vasario 12 d. susitarimas.4. Vilniaus apygardos teismas klaidingai sprendė ir įrodymo suklastojimo pareiÅ¡kimÄ , kadangi A. D. 2007 m. vasario 7 d. teisių pirkimo pardavimo sutartį pasirašė melagingai nurodžiusi, kad yra bendrovės direktorė (o ne įgaliotinė kitais pagrindais), nors 2006 m. vasario 13 d. visuotinio UAB „Vilniaus pastatai“ akcininkų susirinkimo sprendimu A.

D. nuo 2006 m. vasario 13 d. buvo atleista iš bendrovės direktoriaus pareigų.

5. Pripažinus susitarimÄ negaliojančiu, ab initio atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija, tačiau nagrinėjamu atveju restitucijos vykdymas natÅ«ra sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, o ypač tretiesiems asmenims, kurių sÄ Å¾iningumÄ paneigiančių duomenų apeliantas neturi. IÅ¡ kitos pusės, kadangi UAB „Apostat“ yra pripažintas nesÄ Å¾iningu įgijėju, jis privalo grÄ Å¾inti UAB „Vilniaus pastatai“ didžiausiÄ pastato vertę pinigais, t. y. 1 364 245 Lt, kuri, atsižvelgiant į UAB „Vilniaus pastatai“ iÅ¡ sandorio gautÄ naudÄ (368 610,77 Lt perimto įsipareigojimo UAB „DnB Nord lizingas“), mažintina iki 995 634,23 Lt.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „DnB Nord lizingas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad nesudarius 2007 m. vasario 12 d. susitarimo, UAB „DnB Nord lizingas“ bÅ«tų įgijęs teisę nutrakti 2005 m. rugsėjo 12 d. lizingo sutartį, susigrÄ Å¾inti lizingo objektÄ ir pareikalauti sumokėti 30 procentų dydžio baudÄ nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės, o ieÅ¡kovas bÅ«tų praradęs teisę į lizinguoto gyvenamojo namo pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tokiu bÅ«du, nesudarius 2007 m. vasario 12 d. susitarimo, dėl lizingo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovo įmonės finansinė padėtis bÅ«tų ženkliai pablogėjusi.

Tuo tarpu sudarant 2007 m. vasario 7 d. sutartį, UAB „DnB Nord lizingas“ apskritai nedalyvavo, tačiau minėtos sutartes pripažinimas negaliojančia nepaneigia 2007 m. vasario 12 d. susitarimo 1.7 punkte įtvirtintos UAB „Apostat“ pareigos atlyginti ir perimtas teises bei pareigas pagal lizingo sutartį. Be to, ieÅ¡kovas nekelia UAB „DnB Nord lizingas“ nesÄ Å¾iningumo klausimo, todėl pripažinus UAB „DnB Nord lizingas“ teisių ir pareigų perleidimo pagal lizingo sutartį sandorio Å¡alimi, toks sandoris negalėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Apostat“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad UAB „Vilniaus pastatai“ objektyviai nebÅ«tų gavusi jos nurodomų 1 364 245,00 Lt pajamų, nes, nors UAB „Apostat“ 2007 m. vasario 12 d. nežinojo ir negalėjo žinoti UAB „Vilniaus pastatai“ finansinių rodiklių, tačiau 2007 m. vasario 12 d. sutarties įgyvendinimas padėjo iÅ¡vengti lizinguojamo turto praradimo ir kitų iÅ¡ to sekusių pasekmių (baudos, avansų pirkėjams pagal preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis grÄ Å¾inimo ir kt.).

Tuo tarpu už perleidžiamas turtines teises UAB „Apostat“ su ieÅ¡kovu pilnai atsiskaitė. Tuo tarpu iÅ¡ UAB „Verus auditus“ 2009 m. gruodžio 31 d. ataskaitos apie faktinius pastebėjimus aiÅ¡ku, kad bendras UAB „Apostat“ gautas pelnas už pastato ir žemės sklypo, esančių Kirtavietės g. 10, Vilniuje, pardavimÄ sudaro vos 1 314,97 Lt. Atsakovas taip pat pažymi, kad nuginčijamų sandorių teisinis reglamentavimas remiasi prielaida, kad jų defektų klausimas, prieÅ¡ingai nei niekinių sandorių atveju, yra ne vieÅ¡o intereso, o sandorio Å¡alių reikalas, todėl nuginčijamus sandorius galima pripažinti negaliojančiais tik reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį.

Be to, 2007 m. vasario 7 d. sutarties atitikimÄ Å¡alių valiai jos patvirtino savo veiksmais ir negali ginčyti (CK 1.79, 1.92 str.). Atsakovo nuomone, LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikomas mokėtojui, t. y. pirkėjui, o ginčijamos sutarties atveju UAB „Vilniaus pastatai“ buvo pardavėjas. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas jo neteisėtumÄ , visų pirmÄ , grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviu ir veikti ex officio, taip pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , susijusį su kreditorių interesų gynimu.

Tačiau sutikdama su paminėta nuostata dėl teismo pareigos bÅ«ti aktyviam nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, teisėjų kolegija kartu pabrėžia, kad nurodoma aplinkybė jokiu bÅ«du nepaneigia pačios bankrutuojančios įmonės atstovo pareigos laikytis Ä®monių bankroto įstatymo keliamų reikalavimų bei tinkamai atstovauti tiek bankrutuojančias įmones, tiek ir jos kreditorių interesus. Å iuo atveju svarbu yra tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimÄ atidėjo bei sudarė ieÅ¡kovui galimybę patikslinti ieÅ¡kinį (T. 2 b. l. 23).

Tačiau net ir teikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu UAB ,,Apostat“ atsiskaitė su ieÅ¡kovu už įgytas pagal lizingo sutartį Nr. 2005/09-N-43 teises, nesuformulavo. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apelianto teisinė pozicija dėl sprendimo neteisėtumo Å¡iuo konkrečiu atveju laikytina prieÅ¡taraujančia tiek CK 1.5 straipsnio (CPK 3 str. 1 d.), tiek ir CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatoms, todėl negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, todėl netoleruotina ir negali bÅ«ti pagrindu skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti.

Darant minėtÄ iÅ¡vadÄ svarbu yra ir tai, kad ex officio sandorį pripažinti niekiniu galima tik tada, kai yra akivaizdus jo neatitikimas imperatyvioms įstatymo normoms. Kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju apelianto minima pirkimo - pardavimo sutartis nėra akivaizdžiai niekinė, juo labiau, kad Vilniaus apygardos teismas, 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakydamas kelti bankroto bylÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovas yra mokus. Be to, paminėto sandorio svarstymas susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis bei pareigomis, o apelianto teiginiai apie kreditorių teisių pažeidimus tėra abstraktaus pobÅ«džio.

Apeliantas teismo pareigos bÅ«ti aktyviam pažeidimÄ grindžia tuo, kad, jo nuomone, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas konstatavo, kad 2007 m. vasario 7 d. tarp Å¡alių sudaryta teisių pirkimo - pardavimo sutartis ir susitarimas yra galimai negaliojantys. Tačiau toks teiginys yra klaidingas, nes tokios iÅ¡vados sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra. PrieÅ¡ingai, sprendime nurodoma, kad iki ginčijamo susitarimo sudarymo, teisių pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 1 320 000 Lt (kas paneigia ieÅ¡kovo teiginį apie ginčo susitarimo neatlygintumÄ ), o ieÅ¡kovo teises galėtų pažeisti susitarimų nevykdymas arba netinkamas įvykdymas.

Tačiau apeliaciniame skunde apie tai, kad atsakovas paminėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, neteigiama. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įgaliojimus viršijančio asmens sudarytas sandoris (CK 1.92 str.) yra nuginčijamas sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant pareikštam ieškiniui, tačiau minėta teismo nuoroda savaime nereiškia minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu, o susijusi tik su ieškovo pareiškimu dėl įrodymo suklastojimo.Tuo tarpu apelianto nuoroda į CK 1.96 straipsnį nagrinėjamuoju atveju nėra tinkama, nes ginčijamo susitarimo 1.7 punktu šalys susitarė, kad ieškovas ir bendrovė ,,Apostat“ susitars dėl ieškovo lizingo davėjui UAB DNB Nord lizingas“ sumokėtų mokėjimų kompensavimo.

Tačiau toks susitarimas realiai pažeisti ieÅ¡kovo interesų negalėjo.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, konstatavo, kad ginčijamu šalių susitarimu ieÅ¡kovas nebuvo sumažinęs savo turto vertės, nes lizinguojamas turtas nuosavybės teise priklausė lizingo davėjui – UAB „DnB NORD Lizingas“. Apeliantas teigia, kad padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl turtinės teisės lizingo objektÄ valdyti ir naudoti verslo reikalais vertės. Tačiau taip teigdamas ieÅ¡kovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie tai, kaip ir kada Å¡ios teisės vertė buvo apskaityta ieÅ¡kovo balanse, nepateikė.

Susitarimo neteisėtumÄ apeliantas grindžia prielaida, kad jo nesudarius, ieÅ¡kovas turėtų galimybę parduoti namo butus bei gauti už tai 1 364 245 Lt. Tačiau taip teigdamas, apeliantas prieÅ¡tarauja pats sau, nes pirmosios instancijos teismui jis ne kartÄ buvo nurodęs, kad dėl finansinių sunkumų bendrovė buvo priversta atleisti beveik visus savo darbuotojus (iÅ¡ 47 liko 8), statybos darbai buvo nutraukti (1 t., 3 b. l., 2 t., 28 b. l.). Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad ginčo susitarimo sudarymo dienai ieÅ¡kovas jau buvo pradelsęs einamuosius mokėjimus pagal su lizingo davėju sudarytÄ sutartį, o tai pagal sutarties sÄ lygas sudarė pastarajam pagrindÄ lizingo sutartį nutraukti.

Tokiu bÅ«du apelianto samprotavimai apie ginčo sandorio žalingumÄ ieÅ¡kovui             niekuo nepagrįsti.PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo susitarimo pagalba ieÅ¡kovas iÅ¡vengė ne tik lizingo sutarties nutraukimu sukeliamų neigiamų pasekmių (jau sumokėtos lizingo įmokos praradimas, baudos mokėjimas bei kitų nuostolių lizingo davėjui atlyginimas, lėšų, investuotų į gyvenamojo namo statybÄ , praradimas), bet ir iÅ¡saugojo jam pagal preliminarias sutartis butų pirkėjų jau sumokėtus avansus.Todėl vertinant ginčo susitarimÄ CK 6.66 straipsnio nuostatų atžvilgiu (ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio teisinis pagrindas) darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ginčo susitarimo sudarymo dienÄ bÅ«damas apdairus bei rÅ«pestingas Å«kio subjektas, tikslu iÅ¡vengti lizingo sutarties nutraukimu sukeliamų neigiamų finansinių pasekmių, tokį sandorį galėjo ir turėjo sudaryti.

Be to, nors apeliaciniame skunde vėl atkartojamas teiginys apie susitarimo neatlygintinumÄ (T. 2 b. l. 120), kaip matyti iÅ¡ paties susitarimo 1.7 punkto bei kitų byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovas gavo atlyginimÄ už perleistas pagal lizingo sutartį teises. Pastebėtina ir tai, kad ginčo susitarimas ieÅ¡kovo nemokumo nesumažino, prieÅ¡ingai, jo pagalba ieÅ¡kovas iÅ¡vengė įsiskolinimų padidėjimo. Be to, ginčo susitarimu ieÅ¡kovas neprisiėmė jokių mokėjimo įsipareigojimų, bei gavo atitinkamo dydžio atlygį, kuris pagal byloje pateiktus duomenis virÅ¡ijo jo Å¡iuo metu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kas paneigia apelianto nuorodos į Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatų pažeidimÄ pagrįstumÄ .Nurodytos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad atsakovas UAB ,,Apostat“, sudarydamas ginčo triÅ¡alį susitarimÄ , buvo nesÄ Å¾iningas.

Be to, kalbant apie atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ svarbu yra ir tai, kad jis pats, bÅ«damas ieÅ¡kovo kreditoriumi (kaip matyti iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties), gera valia kartu su kitais ieÅ¡kovo kreditoriais siekdamas iÅ¡vengti ieÅ¡kovo nemokumo, pasirašė susitarimÄ dėl ieÅ¡kovo įsipareigojimų terminų pratęsimo (T. 1 b. l. 91-93). Todėl nelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, kad atsakovas, dar prieÅ¡ tai pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ triÅ¡alį susitarimÄ , veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ bei jo kreditorių interesus.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nagrinėjamuoju atveju taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teismas be kitų raÅ¡ytinių įrodymų rėmėsi ir į bylÄ pateikta tarp Å¡alių sudaryta 2007 m. vasario 7 d. teisių pirkimo - pardavimo sutartimi (Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovo vardu pasirašė A.

D.), iÅ¡ kurios teksto matyti, kad ieÅ¡kovo teisių pagal lizingo sutartį Nr. 2005/09-Nr. 43 pardavimo kaina yra 1 320 000 Lt, kas paneigia apelianto teiginį apie ginčijamo susitarimo neatlygintinumÄ . Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas reikalavimo dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia nepareiÅ¡kė, tačiau pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ apie įrodymo suklastojimÄ nurodęs, kad sutartį ieÅ¡kovo vardu pasiraÅ¡iusi A. D. jos sudarymo metu jau buvo atleista iÅ¡ bendrovės direktorės pareigų.

Visgi iÅ¡sprendęs šį praÅ¡ymÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo jame nurodytos aplinkybės nėra susijusios su įrodymo suklastojimu, o yra susijusios su CK 1.92 str. nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas reikalavimo dėl nurodytos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.92 straipsnyje numatytu pagrindu nebuvo pareiÅ¡kęs. Svarbu yra r tai, kad pats ieÅ¡kovas 2007 m. spalio 4 d. raÅ¡tu patvirtino, jog atsakovas savo įsipareigojimus pagal 2007 m. vasario 7 d. sutartį įvykdė (1 t., 125 b. l.).

Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo ginčijamÄ triÅ¡alį susitarimÄ (kuris buvo sudarytas vėliau negu jau aukščiau paminėta teisių pirkimo - pardavimo sutartis) bendrovės ,,Vilniaus pastatai“ vardu taip pat pasirašė A. D.. Tačiau ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl Å¡io susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nenurodė, kad Å¡is susitarimas yra suklastotas, bei susitarimÄ pripažinti negaliojančiu CK 1.92 straipsnio pagrindu taip pat neprašė.Apeliantas praÅ¡o ginčijamÄ triÅ¡alį susitarimÄ pripažinus negaliojančiu taikyti restitucijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo 995 634,23 Lt.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas ginčo susitarimu jam pagal lizingo sutartį Nr. 2005/09-N43 perduotas teisės iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko už žymiai didesnę sumÄ nei Å¡iuo metu pastarasis praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui dėl teisių pirkimo neįvykdė, byloje nepateikė. Tokiu bÅ«du nenustačius nei UAB „Apostat“, nei UAB „DnB Nord lizingas“ nesÄ Å¾iningumo, taikyti restitucijÄ , kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas, nėra pagrindo, o jos taikymas prieÅ¡tarautų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 str. 1 d.).Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Algirdas GailiÅ«nas                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Vigintas ViÅ¡inskis