8d0d49fe-5ee5-47d5-8955-afc8a17f70dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-910-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03833-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1.; 12.15.7; 55.1.3 (S)                                        VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams V. K. (V. K.) ir advokatui Deividui PoÅ¡kai,atsakovės atstovui D. S. (D. S.),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Solmita“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB „Solmita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ Nr. S-221(7-184/2017; 7-195/2017) (toliau – ir sprendimas (I));

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ Nr. (21.131-31-5)FR0682-281 (toliau – ir sprendimas (II)) ir juo patvirtintÄ 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32)FR0680-21 (toliau – ir patikrinimo aktas);

3) panaikinti VMI 2017 m. rugpjūčio 30 d. papildomÄ sprendimÄ Nr. (21.131-31-5)FR0682-352 (toliau – ir papildomas sprendimas);

4) atmetus aukščiau iÅ¡dėstytus reikalavimus, atleisti nuo 19 379,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių (el. b. l. 1–7). PaaiÅ¡kino, kad VMI atliko Bendrovės mokestinį patikrinimÄ ir patikrinimo aktu apskaičiavo Bendrovei 30 954,15 Eur mokėtino PVM. Nurodė, kad VMI sprendimu (II) patvirtino patikrinimo aktÄ ir skyrė 3 095,41 Eur PVM baudÄ . VMI papildomu sprendimu Bendrovei nuo patikrinimo aktu paskaičiuotos PVM nepriemokos apskaičiuota 38 759,77 Eur PVM delspinigių ir nuo 50 proc. delspinigių Bendrovė buvo atleista.

Bendrovė sprendimÄ (II) ir papildomÄ sprendimÄ apskundė Komisijai, kuri sprendimu (I) atmetė Bendrovės skundÄ . Nurodė, kad Bendrovė iÅ¡ Italijos tiekėjo pagal dvi sÄ skaitas pirko prekes, kurias savo ruožtu patiekė Rusijos pirkėjui. Prekės buvo pervežtos iÅ¡ Italijos į SlovėnijÄ ir eksportuotos. Papildomai mokėtinas PVM Bendrovei apskaičiuotas VMI pakartotinio patikrinimo akte konstatavus, kad prekių gabenimas priskirtinas prekių įsigijimui (pirmasis tiekimas) iÅ¡ Italijos tiekėjo ,,Goldel Lady Company SPA“ pagal jo sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 200176 ir 200475 (atitinkamai 2007 m. sausio 26 d. ir 2007 m. vasario 7 d.) baigėsi Slovėnijoje, kur prekės buvo perduotos (antrasis tiekimas) Bendrovės pirkėjo (ZAO ,,Texcomplect“) vežėjams ir įformintas prekių eksportas.

PirmÄ jį tiekimÄ Ä¯forminančiose sÄ skaitose buvo nurodytas pirkėjo – Bendrovės – lietuviÅ¡kas PVM kodas, o prekių įsigijimas iÅ¡ Italijos pardavėjo Slovėnijoje Bendrovės nedeklaruotas, todėl VMI konstatavo, kad prekių įsigijimas iÅ¡ Italijos yra įvykęs Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 122 straipsnio 2 dalį ir remdamasi Europos SÄ jungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) sprendimu sujungtose bylose Nr. C-536/08 ir C-539/08, Å¡io prekių įsigijimo PVM mokėtinas Lietuvos Respublikoje ir yra neatskaitomas.

VMI taip pat nurodė, kad papildomai priskaičiuotas PVM galėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾intas Bendrovei tik tuo atveju, jei bÅ«tų pateikti įrodymai, kad PVM apskaičiuotas ir sumokėtas Å¡alyje, kurioje baigėsi prekių gabenimas arba bÅ«tų gautas Å¡ios Å¡alies mokesčių administratoriaus patvirtinimas, kad Bendrovei nebuvo prievolės dėl nurodyto prekių įsigijimo skaičiuoti ir mokėti PVM. Pagal abi sÄ skaitas Bendrovės ZAO ,,Texcomplect“ pateiktos prekės yra eksportuotos. CMR važtaraščio Nr. 102000 24 pozicijoje esantis spaudas patvirtina, kad ZAO ,,Texcomplect“ pagal Bendrovės 2007 m. sausio 29 d. sÄ skaitÄ tiekiamos prekės buvo pristatytos į muitinės tarpininko Van Hoey Invest Nv nurodytÄ muitinės sandėlį, esantį Zele mieste, Belgijoje.

PaaiÅ¡kino, kad CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, jog prekės buvo transportuojamos per Slovėnijos teritorijÄ , pasitelkiant Slovėnijos vežėjÄ Transporti Draganovič Enes s.p. Pažymėjo, kad Slovėnijos muitinės deklaracijos Nr. 4738/29.01.2007 duomenys patvirtina, kad prekių iÅ¡vežimas Slovėnijos muitinėje buvo deklaruotas 2007 m. sausio 29 d. ZAO ,,Texcomplect“ tiektos prekės 2007 m. vasario 5 d. buvo eksportuotos, t. y. pakrautos į konteinerį Nr. MSKU 917001/9, kuriame prekės iÅ¡ Belgijos uosto iÅ¡plukdytos iÅ¡ Europos Bendrijos teritorijos.

CMR važtaraÅ¡tis Nr. 0368655 patvirtina, kad ZAO ,,Texcomplect“ pagal Bendrovės 2007 m. vasario 9 d. sÄ skaitÄ tiekiamos prekės buvo transportuojamos per Slovėnijos teritorijÄ . Slovėnijos vežėjas Transporti Draganovič Enes s.p. prekes pristatė į muitinės tarpininko Van Hoey Invest Nv nurodytÄ muitinės sandėlį, esantį Zele mieste, Belgijoje. Pažymėjo, kad Slovėnijos muitinės deklaracijos Nr. 7996/13.02.2007 duomenys patvirtina, kad prekių iÅ¡vežimas Slovėnijos muitinėje buvo deklaruotas 2007 m. vasario 13 d.

Teigė, kad OOO ,,Oktor“ tiektos prekės, t. y. 1 510 kartoninių dėžių, 2007 m. vasario 20 d. buvo eksportuotos iš Roterdamo jūrų uosto Olandijoje bei išplukdytos konteineriu Nr. MSKU 8790885 iš Europos Bendrijos teritorijos. Nurodė, kad Bendrovės apmokestinimas PVM Lietuvoje pažeidžia PVM teritorialumo, neutralumo ir proporcingumo principus. Pažymėjo, kad VMI ir Komisija nepagrįstai remiasi ESTT sprendimu sujungtose bylose Nr. C-536/08 ir C-539/08, kadangi Bendrovės ginčo aplinkybės skiriasi nuo ESTT sprendimo nustatytų aplinkybių ir motyvų.

Bendrovės įsigytos prekės yra eksportuotos, todėl Slovėnija ir Lietuvos Respublika neturi teisės dalintis joms nepriklausančias PVM pajamas iÅ¡ eksportuotų prekių. Be to, Bendrovės įsigytos prekės nėra suvartotos Slovėnijoje, jos yra iÅ¡gabentos ir eksportuotos į RusijÄ , todėl PVM Slovėnijai nepriklauso. Bendrovė deklaravusi įsigijimÄ iÅ¡ Italijos Slovėnijoje, toje pačioje PVM deklaracijoje priskaičiuotÄ PVM atskaitytų ir pritaikiusi 0 proc. PVM tarifÄ eksportui, Bendrovė faktiÅ¡kai nesumokėtų jokio PVM mokesčio Slovėnijoje.

Kadangi prekės nėra suvartotos jokioje Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) valstybėje narėje ir yra faktiÅ¡kai eksportuotos iÅ¡ ES, todėl Bendrovės apmokestinimas neatskaitomu ir faktiÅ¡kai negrÄ Å¾inamu PVM pažeidžia PVM teritorialumo principÄ , pagal kurį PVM reikia mokėti, nesvarbu, kokio jis dydžio, valstybėje narėje, kurioje prekė galutinai vartojama ar naudojama. Å iuo atveju, Lietuvos Respublika gautų Bendrovei negrÄ Å¾inamÄ PVM, nors prekės eksportuotos iÅ¡ ES, niekada nebuvo patekusios į Lietuvos RespublikÄ ir nesuvartotos jokioje ES Å¡alyje, todėl yra pažeidžiamas neutralumo principas, pagal kurį verslininkas turi bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo mokėtino ar sumokėto PVM naÅ¡tos vykdant ekonominę veiklÄ , kad ir koks bÅ«tų jos tikslas ar rezultatas.

Å iuo atveju Bendrovei tenka ekonominė PVM naÅ¡ta ir neutralumo principo pažeidimas, kadangi PVM negali bÅ«ti atskaitytas ir grÄ Å¾intas dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pažymėjo, kad Bendrovė už slovėniÅ¡kų PVM deklaracijų nepateikimÄ arba netinkamÄ PVM deklaracijų užpildymÄ Bendrovė gali bÅ«ti baudžiama tik proporcingomis administracinėmis baudomis, bet ne faktiÅ¡kai neatskaitomu ir nesusigrÄ Å¾inamu PVM apmokestinimu ir sankcijomis bei delspinigiais bendrai 53 429,45 Eur sumai, todėl yra pažeidžiamas bendrasis proporcingumo principas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, kad yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo: ,,Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė byloje, PVM neutralumo, teritorialumo ir bendrajam proporcingumo principui neprieÅ¡tarauja draudimas atskaityti arba kitaip susigrÄ Å¾inti pirkimo PVM apskaičiuotÄ pagal ,,rezervo“ taisyklę įtvirtintÄ 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB 41 straipsnio 1 dalyje, kai yra nustatyta, kad prekės nėra suvartotos nė vienoje Europos SÄ jungos valstybėje, bet yra eksportuotos iÅ¡ Europos SÄ jungos?“.PaaiÅ¡kino, kad Bendrovei neteisėtai patikrinimo aktu paskaičiuota PVM nepriemoka, todėl nėra pagrindo skaičiuoti Å¡ios nepriemokos 38 759,77 Eur delspinigius.

Pažymėjo, kad Bendrovė nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, kadangi 2007 m. galioję nacionaliniai Lietuvos Respublikos teisės aktai ir jų komentarai nenustatė draudimo pagal ,,rezervo“ taisyklę apskaičiuoto pirkimo PVM traukti į PVM atskaitÄ , kuris nustatytas tik 2010 m. balandžio 22 d. ESTT sprendime. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. l. 64–68).PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. atliko Bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo patikrinimÄ , kuriuo nustatė, kad Bendrovė iÅ¡ Italijos įmonės ,,Golden lady Company“ įsigijo pėdkelnes ir jas pardavė Rusijos įmonėms OOO ,,Okor“ už 3 314 905,33 Lt bei OOO ,,Texcomplect“ už 612 341,99 Lt ir prekių tiekimams pritaikė 0 proc.

PVM tarifÄ . VMI paprašė Bendrovės pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Europos Bendrijos teritorijos. Bendrovė sandorius su Rusijos Federacijos įmonėms įrodyti pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sÄ skaitas, eksporto deklaracijas, CMR važtaraščius, apmokėjimo dokumentus (banko pavedimus). Taip pat ginčijamiems tiekimams Rusijos įmonėms pagrįsti Bendrovė pateikė eksporto deklaracijas, įformintas Slovėnijos muitinėje. VMI nustatė, kad prekės įsigytos iÅ¡ Italijos buvo gabenamos į SlovėnijÄ , kurios muitinėje įformintos eksporto deklaracijos, po to gabenamos į BelgijÄ bei per Belgijos ir Nyderlandų Karalystės jÅ«rų uostus turėjo pasiekti minėtas Rusijos Federacijos įmones.

Pažymėjo, kad Bendrovės pateikti CMR ir eksporto deklaracijos realaus prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Belgijos bei Roterdamo (Nyderlandai) jÅ«rų uosto nepatvirtino, todėl neįvykdė sÄ lygos 0 proc. PVM tarifo taikymui. Pažymėjo, kad pirminio patikrinimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuota 706 905 Lt (204 734 Eur) pardavimo PVM nuo 3 927 247,52 Lt prekių vertės taikant standartinį 18 proc. PVM tarifÄ . Bendrovė nuo iÅ¡ Italijos įmonės įsigytų pagal 2007 m. sausio 26 d. Nr. 200176 ir 2007 m. vasario 7 d.

Nr. 200475 sÄ skaitas 593 769,35 Lt vertės prekių, privalėjo apskaičiuoti 106 878 Lt (593 769,35 Lt x 18 proc.) pardavimo PVM, tačiau neturėjo teisės įtraukti į PVM atsakitÄ 106 878 Lt. Nurodė, kad VMI, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ , priėmė sprendimÄ (II), kuriuo patvirtino patikrinimo aktÄ , t. y. apskaičiavo 30 954,15 Eur PVM, paskyrė 3 095,41 Eur PVM baudÄ ir už nesavalaikį mokesčių sumokėjimÄ , Bendrovei apskaičiavo 38 759,77 Eur PVM delspinigius. VMI atleido Bendrovę nuo 19 379,88 Eur PVM delspinigių sumokėjimo, bei neatleido nuo 19 379,88 Eur PVM delspinigių sumokėjimo.

Pagal PVMÄ® 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį Å¡alies teritorijoje iÅ¡ kitos valstybės narės, kai prekės iÅ¡ apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, nustatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu Å¡is prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu Å¡alies teritorijoje pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas.

Prekių įsigijimo vieta laikoma ta valstybė narė, kurioje baigėsi Å¡ių prekių gabenimas, todėl Lietuvos PVM mokėtojui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju toje valstybėje narėje ir ten sumokėti iÅ¡ kitos valstybės narės įsigytų prekių PVM. Lietuvos PVM mokėtojui atsiranda prievolė apskaičiuoti įsigytų prekių pardavimo PVM Lietuvoje. Vadovaujantis ,,rezervo“ taisykle, apskaičiuotas PVM galėtų bÅ«ti susigrÄ Å¾inamas iÅ¡ Lietuvos biudžeto tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pateikiami įrodymai, kad PVM buvo apskaičiuotas ir sumokėtas toje Å¡alyje, kurioje baigėsi prekių gabenimas, arba, jei Lietuvos PVM mokėtojas gautų iÅ¡ tos Å¡alies mokesčių administratoriaus patvirtinimÄ (paaiÅ¡kinimÄ ), kad pagal jos teisės aktus Lietuvos PVM mokėtojui nebuvo prievolės dėl nurodytų prekių įsigijimo skaičiuoti ir mokėti PVM.

Pažymėjo, kad ,,rezervo“ taisyklės tikslas yra užtikrinti prekių teikimo apmokestinimÄ ir iÅ¡vengti dvigubo to paties prekių įsigijimo apmokestinimo Europos SÄ jungos viduje. Dvigubas to paties įsigijimo apmokestinimas iÅ¡vengiamas suteikiant teisę PVM mokėtojui pateikti įrodymus, jog prekės buvo tinkamai apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje baigėsi jų gabenimas. Pagal PVM informacijos mainų sistemos (VIES) informacijÄ Italijos įmonė deklaravo tiekimus Bendrovei. Italijos įmonės ,,Golden Lady Company SPA“ 2003 m. kovo 18 d. pasiraÅ¡ytoje su Bendrove platinimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad Italijos įmonė prekes Bendrovei parduos ,,EXW tiekėjo buveinė“ sÄ lygomis.

Pagal Italijos mokesčių administratoriaus informacijÄ , prekių gabenimu rÅ«pinosi Bendrovė ir prekės buvo pristatytos pagal ,,Franko sandėlio“ sÄ lygas, iÅ¡gabenimo vieta dažniausiai – sandėliai Faenza (Italija), kuriais naudojosi Italijos įmonė ,,Golden Lady Company SPA“. Bendrovės pateiktuose Italijos įmonei CMR nurodyta, kad krovinio perėmimo vieta – Faenza (Italija), gavėjas ir vežėjas – Bendrovė, krovinio iÅ¡krovimo vieta – Vilnius, Lietuva, taip pat nurodyti Bendrovės transporto priemonių registraciniai numeriai, vežėjo Bendrovės spaudai bei vairuotojų paraÅ¡ai.

VMI, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, nustatė, kad Italijos įmonė perleido Bendrovei teisę disponuoti prekėmis Italijoje, Bendrovei tampant jų savininke, kuri yra Lietuvoje registruota PVM mokėtoja ir Bendrovė organizavo prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Italijos. Italijos įmonė iÅ¡ Bendrovės pateiktų CMR važtaraščių tinkamai nustatė, ir taikė nuostatas, reglamentuojančias 0 proc. PVM tarifo taikymÄ , kai prekės tiekiamos į kitÄ valstybę narę, t. y. ES viduje. Nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovės darbuotojai, Bendrovės transportu pagal Italijos įmonės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas įsigytas prekes nugabeno į SlovėnijÄ ir po 3 dienų įformino ginčo prekių tiekimÄ Rusijos įmonei ZAO ,,Texcomplect“ bei grįžo į LietuvÄ , todėl pažymėjo, kad Bendrovė pateikė klaidingÄ informacijÄ apie krovinio iÅ¡krovimo vietÄ .

Be to, Slovėnijos muitinės administracijos pateiktoje informacijoje nebuvo duomenų, jog Slovėnijos muitinėje įforminta eksporto deklaracija. Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Komisijos sprendimÄ (I).Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl VMI 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. Nr. (21.131-31-5)FR0682-281, Komisijos 2017 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. S-221(7-184/2017; 7-195/2017), Komisijos 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. S-221(7-184/2017; 7-195/2017) patvirtinto 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-21, VMI 2017 m. rugpjūčio 30 d. papildomo sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-352, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 26 straipsnyje nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai.

Pagal MAÄ® 2 straipsnio 17 dalį, mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ nustatyta prievolė mokėti mokestį. Konkretaus mokesčio apskaičiavimo pagrindus ir sÄ lygas nagrinėjamu atveju nustato PVMÄ®, pagal kurio nuostatas PVM mokesčių mokėtoju laikomas ekonominę veiklÄ vykdantis asmuo, kuriam tenka prievolė pateikti PVM deklaracijÄ , apskaičiuoti pardavimo PVM ir kuris turi teisę, esant PVMÄ® nustatytiems pagrindams ir tai pagrindžiantiems apskaitos dokumentams, atskaityti pirkimo PVM sumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PVMÄ® 122 straipsnio 2 dalis pagal kuriÄ laikoma, kad prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės įvyko Å¡alies teritorijoje ir tuo atveju, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir Å¡ios prekės iÅ¡gabenamos iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ valstybę narę, nebent įrodoma, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi Å¡ių prekių gabenimas.Pagal PVMÄ® 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Å iame punkte nurodyta sÄ lyga netaikoma, jeigu Å¡alies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kuriÄ tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis iÅ¡gabena iÅ¡ Å¡alies teritorijos, tačiau į Europos SÄ jungos teritorijÄ .

Pagal Å¡io įstatymo 2 dalies 1 punktÄ , PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį Å¡alies teritorijoje iÅ¡ kitos valstybės narės, kai prekes iÅ¡ apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) XII antraÅ¡tinės dalies 1 skyriuje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu Å¡is prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu Å¡alies teritorijoje pagal Å¡io Ä®statymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas.PVMÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu tiekiamos prekės turi bÅ«ti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko Å¡alies teritorijoje tuo atveju, kai Å¡ių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo Å¡alies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena).Pagal PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalį, taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena).

Pagal PVMÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , prekių teikimas tai prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, iÅ¡skyrus prekių, atgabentų iÅ¡ kitos valstybės narės Å¡io įstatymo 4(1) straipsnio 6 dalyje nurodytomis sÄ lygomis, nuosavybės perdavimÄ toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui. PVMÄ® 56 straipsnis įtvirtina 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymus. Remiantis minėto straipsnio 1 dalimi, PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal Å¡io įstatymo 41 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Europos SÄ jungos teritorijos.

PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal Å¡io Ä®statymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sÄ lygos.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį, mokesčio administratorius MAÄ® nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

Remiantis Ä®statymo 56 straipsnio 5 dalimi, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas, taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.Siekiant užtikrinti Europos SÄ jungos vidaus rinkos funkcionavimÄ , apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarka buvo harmonizuota SÄ jungos teisėje, įvedant bendrÄ PVM sistemÄ .

Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 1977 m. gegužės 17 d. Å eÅ¡toji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – ir Å eÅ¡toji direktyva) bei vėliau Å eÅ¡tÄ jÄ direktyvÄ pakeitusi 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva). PVMÄ® yra įgyvendinta PVM direktyva, todėl teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas PVMÄ®, atsižvelgia į PVM direktyvos tikslus bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 2 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1477-438/2017 nurodė, kad mokesčio mokėtojas, tiekiantis prekes Bendrijos viduje į kitÄ valstybę, gali Å¡ias prekes apmokestinti 0 PVM tarifu, esant visumai Å¡ių sÄ lygų:

1) pirkėjas kitoje valstybėje narėje turi būti registruotas PVM mokėtoju;

2) mokesčio mokėtojas, esantis prekės tiekėju, turi perleisti pirkėjui teisę disponuoti prekėmis, pastarajam tampant jų savininku;

3) prekės fiziÅ¡kai turi bÅ«ti iÅ¡gabentos iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ valstybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad aiÅ¡kinant Å¡ių teisės aktų nuostatas svarbi yra ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-409/04, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „1977 m. gegužės 17 d. Å eÅ¡tosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iÅ¡ dalies pakeistos 2000 m. spalio 17 d.

Tarybos direktyva 2000/65/EB, 28a straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa ir 28c straipsnio A skirsnio a punkto pirmoji pastraipa, atsižvelgiant į Å¡iose dviejose nuostatose vartojamÄ sÄ vokÄ â€žiÅ¡siųstos“, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, jog prekės įsigijimas Bendrijos viduje ir tiekimas Bendrijos viduje atleidžiamas nuo mokesčio, tik kai pirkėjui yra perleidžiama teisė disponuoti prekėmis kaip savo, o tiekėjas nustato, kad Å¡ios prekės buvo iÅ¡siųstos ar iÅ¡gabentos į kitÄ valstybę narę ir, kad po Å¡io iÅ¡siuntimo ar iÅ¡gabenimo jų fiziÅ¡kai nebėra tiekėjo valstybėje narėje <...>“.IÅ¡ PVMÄ® matyti, kad jame nėra konkrečiai nustatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamas byloje, galėtų pasinaudoti 0 procentų PVM tarifu.

Kaip minėta, PVMÄ® 56 straipsnyje yra nustatyti tik bendro pobÅ«džio reikalavimai PVM mokesčio mokėtojui įrodyti, kad jo atliktas prekių tiekimas į kitÄ valstybę narę, atitiko tas sÄ lygas, kurių buvimas suteikia teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymÄ . LVAT 2017 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1477-438/2017 nurodė, kad minėta nuostata įtvirtina abstrakčiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , o tai neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokesčio mokėtojui, prieÅ¡ sudarant tokio pobÅ«džio sandorius, nėra iÅ¡ anksto žinoma, kokius įrodymus jis turi surinkti, kurie iÅ¡ įrodymų yra pakankami bei leistini reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iÅ¡ jo ateityje gali pareikalauti pateikti mokesčių administratorius, todėl pirminiais leistinais bei pakankamais įrodymais, kurie PVM mokesčio mokėtojui suteiktų teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymÄ , pripažintini PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir prekių gabenimo dokumentai (CMR važtaraÅ¡tis ir kt.).

Teismas pažymi, kad pagal rezervo taisyklę prievolė apskaičiuoti prekių įsigijimo iÅ¡ kitos Europos SÄ jungos valstybės narės pardavimo PVM yra ne toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi jų gabenimas, o toje, kurios PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes, nebent įrodoma, kad prekių tiekimas buvo apmokestintas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas. Tai reiÅ¡kia, kad taikant minėtÄ taisyklę yra siekiama iÅ¡vengti dvigubo prekių teikimo ir įsigijimo apmokestinimo Europos Bendrijoje.ESTT 2010 m. balandžio 22 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-536/08 ir C539/08 (Facet byla) iÅ¡aiÅ¡kino, kad rezervo taisyklės tikslai yra dvejopi: pirma, Å¡ia taisykle yra siekiama užtikrinti prekių įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimÄ ir, antra, yra siekiama iÅ¡vengti dvigubo to paties prekių įsigijimo apmokestinimo Bendrijos viduje (žr.

Facet bylos 35 p.). Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka rezervo taisyklės esmę, kadangi rezervo taisyklė susideda iÅ¡ dviejų dalių. Pirmoji dalis nustato, kad prekių įsigijimas Bendrijos viduje gali bÅ«ti apmokestinamas ne tik toje valstybėje narėje, kurioje baigiasi prekių gabenimas, bet ir toje valstybėje narėje, kurios PVM mokėtojo kodÄ nurodė tarpininkaujantis asmuo įsigydamas prekes, nebent tarpininkaujantis asmuo nurodo, kad prekių įsigijimas buvo tinkamai apmokestintas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas.

Antroji dalis nustato, kad įrodžius, jog prekių įsigijimas buvo tinkamai apmokestintas valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas, prekes įsigijęs asmuo turi teisę apmokestinamÄ jÄ vertę atitinkamai sumažinti valstybėje narėje, kuri suteikė PVM mokėtojo kodÄ . Taigi prekių įsigijimo apmokestinimo užtikrinimas pasiekiamas tuo atveju, kai PVM mokėtojas yra apmokestinamas valstybėje narėje, kuri iÅ¡davė PVM mokėtojo kodÄ , nepaisant to, kad prekės buvo nugabentos į kitÄ valstybę narę, o dvigubo to paties įsigijimo apmokestinimo iÅ¡vengimas yra užtikrinamas suteikiant teisę PVM mokėtojui pateikti įrodymus, jog prekės buvo tinkamai apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas.

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad VMI 2014 m. vasario 14 d. atliko Bendrovės mokestinį patikrinimÄ laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., kurio metu nustatė, kad Bendrovė iÅ¡ Italijos įmonės ,,Golden lady Company SPA” įsigijo moteriÅ¡kas pėdkelnes ir kojines, kurių pardavimÄ Ä¯formino Rusijos įmonėms OOO ,,Okor” bei OOO ,,Texcomplect”. Bendrovė prekėms pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ ir pardavimus deklaravo kaip prekių eksportÄ .

VMI taip pat nustatė, kad Bendrovės pateikti dokumentai neįrodo, kad prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡vežtos iÅ¡ Belgijos bei Roterdamo (Nyderlandų Karalystė) jÅ«rų uosto ir pasiekė pirkėjus, nurodytus įformintuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai VMI nusprendė, kad Bendrovė nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifÄ , todėl Bendrovei papildomai apskaičiavo 706 905 Lt (204 734 Eur) pardavimo PVM nuo 3 927 247,52 Lt (3 314 905,53 Lt + 612 341,99 Lt) prekių vertės taikant standartinį 18 proc.

PVM tarifÄ . Bendrovė, nesutikdama su 2014 m. vasario 14 d. VMI atliktu patikrinimu, pateikė raÅ¡ytines pastabas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus AVMI), kuri nurodė, jog Bendrovė nepateikė įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Europos Bendrijos teritorijos ir nepateikė dokumentų, paneiginčių patikrinimo akto iÅ¡vadas, todėl patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotÄ 706 905 Lt PVM (204 734 Eur), skyrė 70 691 Lt (20 474 Eur) baudÄ ir apskaičiavo 635 595 Lt (184 081 Eur) PVM delspinigių.Bendrovė, nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, 2014 m. gegužės 2 d. pateikė skundÄ VMI, kuri 2014 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 69-58 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ .

Taip pat Bendrovė nesutikdama su VMI 2014 m. birželio 5 d. sprendimu, 2014 m. birželio 30 d. pateikė Komisijai skundÄ , kuri 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. S-171 (7-123/2014) panaikino VMI      2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir perdavė Bendrovės skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Taip pat Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (toliau – ir VAAT), praÅ¡ydama panaikinti Komisijos, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimus, kuris skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI sprendimÄ paliko nenagrinėtÄ , kitÄ skundo dalį atmetė.

Atsižvelgdama į tai, Bendrovė kreipėsi į LVAT, kuris VAAT sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir įpareigojo centrinį mokesčių administratorių įvertinti aplinkybę, ar prekių tiekimas laikomas PVM objektu Lietuvoje.Pakartotinio patikrinimo metu laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-212 nustatyta, kad Bendrovė, įsigydama prekes iÅ¡ Italijos įmonės, nurodė savo PVM mokėtojos kodÄ , suteiktÄ Lietuvoje.

Italijos įmonė prekių tiekimui pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ . Taip pat prekių pervežimÄ iÅ¡ Italijos į SlovėnijÄ atliko Bendrovė savo transporto priemonėmis ir Slovėnijoje perdavė prekių disponavimo teises pirkėjui/pirkėjo vežėjui. Bendrovės iÅ¡raÅ¡ytuose CMR buvo nurodyta, kad krovinio iÅ¡krovimo vieta yra Vilnius, Lietuva, tačiau Bendrovė nepateikė įrodymų, kad prekės buvo faktiÅ¡kai įvežtos į LietuvÄ . Be to, Bendrovė nėra įsiregistravusi Slovėnijoje kaip PVM mokėtoja.

VMI darė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė turėjo taikyti PVMÄ® 122 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nuo įsigytų 593 769,35 Lt vertės prekių, privalėjo apskaičiuoti 106 878 Lt (593 769,35 Lt x 18 proc.) pardavimo PVM, tačiau neturėjo teisės įtraukti į PVM atskaitÄ 106 878 Lt. Pažymėjo, kad Bendrovei apskaičiuotas PVM galėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾inamas iÅ¡ Lietuvos biudžeto, jeigu Bendrovė pateiktų įrodymus, kad PVM buvo apskaičiuotas ir sumokėtas toje Å¡alyje, kurioje baigėsi prekių gabenimas, arba, jei Bendrovė gautų iÅ¡ tos Å¡alies mokesčių administratoriaus patvirtinimÄ , kad pagal jo teisės aktus Lietuvos PVM mokėtojui nebuvo prievolės skaičiuoti ir mokėti PVM dėl įsigytų prekių.

VMI, pakartotinio patikrinimo aktu, Bendrovei iÅ¡ viso apskaičiavo 30 954,15 Eur PVM (el. b. l. 37–47).VMI 2017 m. liepos 14 d. priėmė sprendimÄ (II), atsižvelgusi į Bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo atliktÄ patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir patvirtino 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktÄ . Sprendime (II) VMI pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad Bendrovė neteisėtai padidino 2007 m. sausio – vasario mėn. PVM ataskaitÄ 30 954,15 Eur (106 878 Lt), įtraukdama pagal ,,rezervo taisyklę” apskaičiuotÄ iÅ¡ kitų valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM, todėl pagrįstai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apskaičiuota 30 954,15 Eur papildomai mokėtino į biudžetÄ PVM.

Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su VMI, t. y. teikė patikrinimui paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, Bendrovei skyrė minimaliÄ 10 proc. dydžio 3 095,41 Eur (30 954,15 Eur x 10 proc.) PVM baudÄ (el. b. l. 8–17). Byloje pateitais duomenimis taip pat nustatyta, kad VMI 2017 m. rugpjūčio 30 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo nustatė, kad Bendrovės delspinigių ir baudų suma sudaro 135,21 proc. apskaičiuotos mokesčių sumos, kad Bendrovė pirminio ir pakartotinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kad mokestinis ginčas vyksta nepagrįstai ilgai, t. y. nuo 2014 m. gegužės 2 d., todėl atleido Bendrovę nuo 50 proc. jai apskaičiuotų 38 759,77 Eur PVM delspinigių, t. y. atleido nuo 19 379,88 Eur PVM delspinigių sumokėjimo ir neatleido nuo 19 379,88 Eur PVM delspinigių sumokėjimo (el. b. l. 51–53).Bendrovė, nesutikdama su VMI sprendimu (II) ir papildomu sprendimu, 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė Komisijai skundus.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi Bendrovės skundus, 2017 m. spalio 24 d. priėmė sprendimÄ (I), kuriame nustatė, jog VMI pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovės iÅ¡ Italijos tiekėjo pagal jo 2007 m. sausio 26 sÄ skaitÄ Nr. 200176 ir 2007 m. vasario 7 d. sÄ skaitÄ Nr. 200475, įsigytų prekių gabenimas baigėsi Slovėnijoje, todėl prekių įsigijimas iÅ¡ Italijos yra įvykęs Å¡alies teritorijoje pagal PVMÄ® 122 straipsnio 2 dalį ir Å¡io prekių įsigijimo PVM yra mokėtinas Lietuvoje bei yra neatskaitomas.

Taip pat vadovaujantis ESTT 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu sujungtose bylose Nr. C-536/08 ir C-539/09 bei ,,rezervo” taisykle, pažymėjo, kad prekių įsigijimo apmokestinimo užtikrinimas yra pasiekiamas tuo atveju, kai PVM mokėtojas yra apmokestinamas valstybėje narėje, kuri iÅ¡davė PVM mokėtojo kodÄ , nepaisant to, kad prekės buvo nugabentos į kitÄ valstybę narę, o dvigubo to paties įsigijimo apmokestinimo iÅ¡vengimas yra užtikrinamas suteikiant teisę PVM mokėtojui pateikti įrodymus, jog prekės buvo tinkamai apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje baigėsi jų gabenimas.

Nurodė, kad Italijos įmonė tinkamai pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ , kadangi pateiktame CMR krovinio iÅ¡krovimo vieta buvo nurodyta Vilnius, Lietuva. Komisija taip pat nustatė, kad Bendrovės Italijoje įsigytų prekių gabenimas baigėsi Celje (Slovėnijoje), kur jos nebuvo apmokestintos, todėl Komisija darė iÅ¡vadÄ , kad VMI pagrįstai Bendrovei nuo įsigytų prekių vertės, t. y. 593 769,35 Lt apskaičiavo 106 878 Lt (593 769,35 Lt x 18 proc.) pardavimo PVM. Taip pat Komisija sprendė, kad VMI pagrįstai nesprendė klausimo dėl Bendrovės 0 proc. tarifo taikymo pagrįstumo, kadangi buvo nustatyta, kad prekių įforminimas baigėsi Slovėnijoje ir iÅ¡ čia buvo vykdomas prekių tiekimas Rusijos įmonei, todėl toks tiekimas yra ne PVM objektas Å¡alies teritorijoje (el. b. l. 19–34).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovės pateiktuose 2007 m. sausio 26 d. CMR Nr. 6LA0368652 ir 2007 m. vasario 7 d. CMR Nr. 6LA0368655 nurodyta krovinio iÅ¡ Italijos iÅ¡krovimo vieta – Vilnius, Lietuva, tačiau faktiÅ¡kai krovinys buvo nugabentas į SlovėnijÄ . Teismas pažymi, kad Bendrovė nepateikė CMR važtaraščio, kuris patvirtintų prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Slovėnijos teritorijos. Nors Bendrovė 2017 m. gegužės 24 d. pateikė Slovėnijos Respublikos finansų administracijai praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ , ar Bendrovė turėjo mokėti PVM dėl prekių, kurios buvo įsigytos Italijoje, pervežtos į SlovėnijÄ , o iÅ¡ jos į BelgijÄ ir galiausiai į Rusijos FederacijÄ , tačiau atsakymo į jį negavo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, patrvirtinančių prekių iÅ¡gabenimo fakto iÅ¡ Slovėnijos teritorijos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje, akcentuoja mokesčio mokėtojo pareigÄ Ä¯rodyti sÄ lygų, kurioms esant taikytinas Å¡is tarifas, buvimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-376/2009, 2013 m. liepos 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014).

Nurodoma, kad mokesčių administratoriui kilus abejonių dėl pateiktų įrodymų teisingumo, jis, savo ruožtu, gali rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra iÅ¡vežamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su iÅ¡vežimo procedÅ«ra, baigiant patvirtinimu iÅ¡ prekių gavėjo (tai gali bÅ«ti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rÅ«Å¡ių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie iÅ¡gabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1054/2010; 2010 m. sausio 25 d. nutartisadministracinėje byloje Nr. A-556-250/2010; 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1890/2012).PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje laikomasi pozicijos, jog, pirma, bÅ«tent mokėtojo pareiga yra įrodyti sÄ lygų, kurioms esant taikytinas 0 procentų PVM tarifas, buvimÄ ; antra, turimi duomenys, kuriais mokėtojas remiasi, turi nekelti abejonių, nes tai yra mokėtojo pareiga ir ji turi bÅ«ti įvykdyta tinkamai, siekiant pasinaudoti atitinkama mokestine teise (LVAT 2009 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-376/2009; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1752/2013; 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-867/2009; 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-716/2010).

Pažymėtina ir tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama tikrajam Å«kinių operacijų turiniui, todėl raÅ¡ytiniai įrodymai negali pagrįsti jais įrodinėjamų aplinkybių tikrumo, jeigu konkrečių įrodymų ar duomenų visuma įrodo, kad tam tikros raÅ¡ytiniais dokumentais deklaruotos ir įrodinėtinos aplinkybės neįvyko ar negalėjo įvykti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog mokesčių mokėtojo administratoriui pateikti dokumentai neturi kelti abejonių dėl to, jog yra įvykdytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos apmokestinimui 0 procentų PVM tarifu.Ä®vertinus visus įrodymus, pareiÅ¡kėjos pateiktus bei mokesčių administratoriaus papildomai iÅ¡reikalautus paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad nebuvo įvykdyti esminiai reikalavimai, kuriems esant galima tvirtinti, kad pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ taikyti 0 procentų PVM tarifÄ .

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi ESTT 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu sujungtose bylose Nr. C-536/08 ir C539/08 (Facet byla) ir taikė ,,rezervo“ taisyklę, kadangi Bendrovė yra registruota Lietuvos Respublikos PVM mokėtoja, o prekių gabenimas baigėsi Slovėnijoje, kur Bendrovė nebuvo apmokestinta PVM. Nors prekių iš Italijos įmonės iškrovimo vieta turėjo būti Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, tačiau prekės buvo iškrautos Slovėnijoje ir perduotos ,,Transporti Draganovič ENES s.p.“ vežėjui, todėl VMI nuo Italijos įmonėje įsigytų prekių vertės, t. y. nuo 593 769,35 Lt turėjo teisę apskaičiuoti pardavimo PVM, t. y. 106 878 Lt (593 769,35 Lt x 18 proc.).

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad VMI sprendimu (II) pažeidžiami PVM teritorialumo, neutralumo ir proporcingumo principai.Pagal PVM teritorialumo principÄ , PVM turi bÅ«ti sumokamas toje valstybėje, kurioje prekės bus potencialiai vartojamos. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties yra nustatytas 0 proc. PVM tarifas į kitÄ ES valstybę iÅ¡gabenamų prekių tiekimui. Vienintelė papildoma sÄ lyga taikant Å¡iÄ nuostatÄ nustatyta PVMÄ® 56 straipsnio 1 dalyje, kuri reikalauja, kad, pritaikęs 0 proc. PVM tarifÄ pagal PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius prekių iÅ¡gabenimo faktÄ .Vadovaujantis proporcingumo principu, įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.Mokesčių neutralumo principas reikalauja, kad nuo PVM bÅ«tų atleidžiama, jeigu tenkinami esminiai reikalavimai, net jei apmokestinamieji asmenys nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų (ESTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Plöckl, C-24/15, 38 ir 39 p.).Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė nepateikė CMR važtaraščio įrodyti tolimesnio prekių gabenimo iÅ¡ Slovėnijos fakto.

Byloje pateikta 2007 m. sausio 26 d. sÄ skaita Nr. 200176 ir 2007 m. vasario 7 d. sÄ skaita Nr. 200475 patvirtina, kad Bendrovė prekes pervežė į SlovėnijÄ , nors iÅ¡ 2007 m. sausio 26 d. CMR Nr. 6LA0368652 ir 2007 m. vasario 7 d. CMR Nr. 6LA0368655 matyti, kad prekių iÅ¡krovimo vieta turėjo bÅ«ti Vilnius, Lietuva. Be to, Bendrovė Slovėnijoje prekes perdavė vežėjui ,,Transporti Draganovič ENES s.p.“ ir pagal 2007 m. sausio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0005916 ir 2007 m. sausio 29 d. sÄ skaitÄ (invoice) Nr. 200176/1, 2007 m. sausio 26 d.

CMR Nr. 102000, Slovėnijos muitinėje įforminta eksporto deklaracija Nr. 4738/29.01.01 tiekė prekes Rusijos įmonei ZAO ,,Texcomplect“. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio prekių iÅ¡gabenimo faktÄ . PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog sprendimu (II) buvo pažeisti PVM teritorialumo, neutralumo ir proporcingumo principai, kadangi Bendrovė, bÅ«dama Lietuvos Respublikos PVM mokėtoja, pati gabeno prekes iÅ¡ Italijos į SlovėnijÄ , kurių tiekimui Italija pritaikė 0 proc.

PVM tarifÄ , tačiau pati Bendrovė Italijos įmonėje įsigytų prekių Slovėnijoje neapmokestino PVM tarifu nuo įsigytų prekių vertės. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad Bendrovei nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Slovėnijos fakto ir neatitikus teritorialumo bei mokesčių neutralumo principui keliamų reikalavimų, sprendimu (II) nustatyta sankcija buvo proporcinga siekiamam tikslui įgyvendinti. PareiÅ¡kėja skunde taip pat praÅ¡o kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.Sutarties dėl Europos SÄ jungos Veikimo (toliau – ir Sutartis arba SESV) 267 straipsnyje įtvirtinta, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimÄ dėl:

a) Sutarčių išaiškinimo;

b) SÄ jungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo. Tokiam klausimui iÅ¡kilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo Å¡iuo klausimu, gali praÅ¡yti Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ priimti dėl jo prejudicinį sprendimÄ . Tokiam klausimui iÅ¡kilus nagrinėjant bylÄ valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ .Prejudicinio sprendimo institutas egzistuoja dėl nacionaliniams teismams suteiktų įgaliojimų taikyti Europos SÄ jungos teisę.

Aptariamas Bendrijos teisės institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylÄ ir iÅ¡kilus abejonėms dėl Europos SÄ jungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiÅ¡kinimo, kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo. Nors nacionalinės valstybių narių teisės aiÅ¡kinimas, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo yra galimas, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos SÄ jungos teisę, arba susiję su Europos SÄ jungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (ESTT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieÅ¡ Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas).SESV 267 straipsnio 2 ir 3 dalyse teismo teisė (pareiga) kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bei jos įgyvendinimo sÄ lygos yra atskiriami, atsižvelgiant į galimybės apskųsti atitinkamo teismo sprendimÄ instancine tvarka egzistavimÄ .

Nors SESV 267 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nacionalinių teismų, kurių priimti procesiniai sprendimai negali būti skundžiami instancine tvarka, pareiga kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo yra imperatyvaus pobūdžio, ši pareiga turi išimčių. Nacionalinis teismas, kurio sprendimai negali būti toliau skundžiami pagal nacionalinę teisę, yra atleidžiamas nuo pareigos kreiptis dėl prejudicinio spendimo, jeigu:

1) jau yra priimtas Teismo sprendimas panašioje ar tokioje pačioje byloje (ESTT Sprendimas byloje Nr. 28-30/62 Da Costa Schaake NV prieš Administratie der Belastigen) (Acte éclairé doktrina);

2) nacionalinis teismas nustato, jog teisingas Bendrijos teisės taikymas yra toks akivaizdus, jog nebėra jokio pagrindo kilti pagrįstai abejonei (Teisingumo Teismo Sprendimas byloje Nr. 283/81) (Acte clair doktrina);

3) klausimas de facto nėra aktualus nagrinėjamam ginčui arba yra tik hipotetinio pobÅ«džio, t.y. tais atvejais, kai nepriklausomai nuo atsakymo į klausimÄ , jis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai. Teisingumo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atsižvelgti į nagrinėjamos bylos ypatybes ir vertinti tiek prejudicinio sprendimo poreikį sprendimo priėmimui, tiek ir pateikiamų klausimų reikÅ¡mingumÄ , tenka nacionalinio teismo, kuriam tenka atsakomybė už byloje priimamÄ sprendimÄ , kompetencijai (Teisingumo Teismo Sprendimas byloje C-415/93 Union royale belge des societes de football ass.

PrieÅ¡ Bosman). Taigi sprendimÄ dėl poreikio kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ priima pats bylÄ nagrinėjantis nacionalinis teismas. Nustačius Å¡ias aplinkybes, teismas pasisako dėl bylos iÅ¡nagrinėjimui aktualių teisės aktų, nustato, ar egzistuoja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika ginčo iÅ¡nagrinėjimui aktualiais klausimais.Nagrinėjamu atveju nustačius, kad mokesčių administratoriaus veiksmai atitiko PVM neutralumo, teritorialumo ir bendrojo proporcingumo principus, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje poreikio aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos teisės aktus nėra.

Bendrovės praÅ¡ymas dėl kreipimosi į ESTT nėra grindžiamas Europos SÄ jungos teisės normų neaiÅ¡kumu. Bendrovei nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų nurodomus 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos Nr. 2006/112/EB 41 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo pažeidimus, todėl Bendrovės praÅ¡ymas kreiptis į ESTT atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad VMI neturėjo pagrindo Bendrovei apskaičiuoti delspinigius.Pagal MAÄ® 95 straipsnį delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų.

Remiantis Å¡io įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotÄ mokestį). MAÄ® 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ .

MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAÄ® 97 straipsnio 2 dalį Å¡io įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per Å¡io įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti Å¡io įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad jai neteisėtai nustatyta mokestinė prievolė, todėl Bendrovei neturi bÅ«ti skaičiuojami ir PVM delspinigiai. Teismas pažymi, kad delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das (MAÄ® 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl esant įstatyme nurodytiems delspinigių skaičiavimo pagrindams mokesčių administratorius neturi teisės jų neskaičiuoti.

LVAT 2010 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442–438/2010, 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575–851/2011 yra pažymėjęs, kad aiÅ¡kinant MAÄ® 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiÅ¡kai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumÄ , nurodytÄ mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo.

Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis Å¡iuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienÄ . Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų.

Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAÄ® 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ MAÄ® 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundÄ dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Vykstant mokestiniam ginčui, teisė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ mokesčių administratoriui atsiranda tik pasibaigus mokestiniam ginčui. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius sprendimu (II) pagrįstai Bendrovei apskaičiavo 19 379,88 Eur PVM delspinigių.

Pažymėtina, jog VMI, atsižvelgdama į tai, jog Bendrovė bendradarbiavo su VMI, t. y. teikė paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, atleido Bendrovę nuo 50 proc. delspinigių (el. b. l. 51–54). Teismas neturi pagrindo kitaip interpretuoti delspinigių skaičiavimÄ reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiÅ¡kėjos argumentus dėl neteisėtai nustatytos mokestinės prievolės atmeta kaip nepagrįstus.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamu VMI 2017 m. liepos 14 d. sprendimu (II), Komisijos 2017 m. spalio 24 d. sprendimu (I), VMI 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktu ir VMI 2017 m. rugpjūčio 30 d.

VMI papildomu sprendimu Bendrovei teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo 30 954,15 Eur mokėtino PVM, 3 095,41 Eur PVM baudÄ ir 19 379,88 Eur PVM delspinigių, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalis).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė :             PareiÅ¡kėjos UAB ,,Solmita“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Bronius Januška