8d0ad3d9-4e48-49c1-88c8-7d2faf6f79ff · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-404-576/2019 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00281-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 14.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. K. ir J. K. (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi A. K. ir J. K. skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo paÅ¡alinti teisės pažeidimÄ netenkino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta pradėti administracinę teisenÄ , paliko nepakeistÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netaikė normų, kurias turėjo taikyti, neobjektyviai ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisingÄ ir neteisėtÄ nutartį, kuriÄ praÅ¡o panaikinti. 2.1. Toliau apeliaciniame skunde dėstoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog N. P. nepažeidė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d.

įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau — Taisyklės) 8.3., 8.9. ir 8.12. papunkčiuose numatytų reikalavimų, be to, nenustatė, kad N. P. veiksmuose yra Taisyklių 31 punkto pažeidimas. 2.2. Savo turiniu Taisyklių 8.3., 8.9., 8.12. papunkčiuose įtvirtintos teisės normos yra draudžiančiosios, t. y. Å¡iuo atveju Å¡uns savininkui jos nustato pasyviÄ pareigÄ garantuoti ir užtikrinti, kad nebÅ«tų terÅ¡iama aplinka, be kita ko, yra numatyta ir fakultatyvinė įpareigojanti aktyvi pareiga – iÅ¡valyti Å¡uns priterÅ¡tÄ vietÄ .

GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (toliau — ApraÅ¡as), 44 punkte yra nurodyta, kad Å¡unis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvÅ«nų vedžiojimo aikÅ¡telėse, jeigu jos yra, kitais atvejais — laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose žmonių rečiau lankomose vietose. Nurodo, kad tai, jog Å¡uns laikytojas ėmėsi priemonių dėl jo kaltės kilusioms pasekmėms paÅ¡alinti – iÅ¡valė Å¡uns priterÅ¡tÄ vietÄ , nepateisina pareigos nesilaikymo fakto. 2.3.

Apeliantai nesutinka su nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad teisės pažeidimas, pasireiÅ¡kiantis nuolatiniu tyčiniu kiemo terÅ¡imu, nėra daromas nuolat. Nuolat terÅ¡iant dvibučio namo kiemÄ , neabejotinai yra pažeidžiami ne tik Taisyklių 8.3., 8.9. ir 8.12. papunkčių reikalavimai, bet ir Å¡iuo kiemu besinaudojančių ar jame bÅ«nančių asmenų teisės bei teisėti interesai. 2.4. Byloje yra N. P. pateiktas 2016 m. sausio 10 d. susitarimas bei Å¡io susitarimo 2018 m. rugpjūčio 3 d. paaiÅ¡kinimas su kitais žemės sklypo bendraturčiais G.

L., D. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo neva yra leidžiama N. P. naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Pirmiausia nurodo, kad kiti žemės sklypo bendraturčiai čia negyvena bei faktiškai minėta žemės sklypo dalimi nesinaudoja ir nesirūpina, N. P. pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nėra pasirašytas nei vieno žemės sklypo bendraturčio, t. y. negaliojantis, todėl negali būti tinkamu įrodymu šioje byloje. Antra, žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka jokia privati žemės sklypo nuosavybė nei N. P., nei A.

K. faktiÅ¡kai nebuvo, o juridiÅ¡kai ir negalėjo bÅ«ti, suformuota. Trečia, kitų trečiųjų asmenų leidimas naudotis žemės sklypo dalimi savo nuožiÅ«ra jokiais bÅ«dais nesuteikia teisės nesilaikyti Taisyklių 8.3. ir 8.12. punktų nuostatos. 2.5. Taisyklių 31 punkte numatyta, kad laikyti Å¡unis, kates bute, privačiame name, bendrame kieme kur gyvena kelios Å¡eimos, leidžiama tik turint raÅ¡tiÅ¡kÄ visų jame gyvenančių pilnamečių veiksnių asmenų sutikimÄ , o 32 punkte numatyta, kad net ir norint laikyti Å¡unį (iÅ¡skyrus Å¡unis vedlius) daugiabučiame gyvenamajame name, reikia turėti raÅ¡tiÅ¡kÄ daugumos pilnamečių ir veiksnių daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės (kurioje laikomas Å¡uo) gyventojų sutikimÄ .

N. P. laiko Å¡unį privačiame name bei namo bendrame kieme, neturėdamas raÅ¡tiÅ¡ko visų jame gyvenančių pilnamečių veiksnių asmenų sutikimo. Å iuo atveju tam, kad N. P. savo Å¡uns gamtinių poreikių patenkinimui teisėtai galėtų naudotųsi ir bendru kiemu, jam taip pat reikalingas visų Å¡iame gyvenamame name gyvenančių pilnamečių veiksnių asmenų raÅ¡ytinis sutikimas. 2.6. Apeliantai, be kita ko, atsižvelgdami į tai, kad N. P. gali bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda, kad teismas galėtų tinkamai įvertinti jo asmenybę, įskaitant ir jo požiÅ«rį į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos jam duotÄ Å¾odinę pastabÄ dėl teisės normų reikalavimų pažeidimo bei patvirtinti Å¡iame skunde nurodyto minėto fakto teisingumÄ ir pagrįstumÄ , teikia papildomÄ Ä¯rodymÄ , o bÅ«tent 2017 m. balandžio 27 d.

įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ su vertimu iÅ¡ vokiečių kalbos, kadangi pirmosios instancijos teismas įrodymų apie pažeidėjo asmenybę į bylÄ neiÅ¡sireikalavo. 2.7. Apibendrindami apeliantai praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir paskirti N. P. ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinę nuobaudÄ už pakartotinai padarytÄ Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimÄ .

3. Atsiliepime Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kad teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas faktines aplinkybes bei tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti nėra jokio juridinio pagrindo. Be kita ko, nurodyta, kad nei vienas iÅ¡ apeliaciniame skunde nurodytų Taisyklių punktų nereglamentuoja bei nedraudžia priskirtoje teritorijoje vedžioti gyvÅ«nÄ bei kad jis toje teritorijoje galėtų atlikti savo gamtinius reikalus.

Taisyklių 8.12. papunktyje tik numatyta, kad gyvÅ«nų laikytojas turi garantuoti, kad laikomas gyvÅ«nas neterÅ¡tų laiptinių, liftų, kito asmens priskirtos teritorijos ir viešųjų vietų, taigi savo priskirtų teritorijų minimas papunktis nereglamentuoja bei Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas, kadangi teisėti teritorijos, kurioje galimai Å¡lapinosi N. P. priklausantis Å¡uo, Å¡eimininkai pagal 2016 m. sausio 10 d. susitarimÄ leido Å¡ia teritorija savo nuožiÅ«ra naudotis N. P. bei jokių priekaiÅ¡tų dėl Å¡uns vedžiojimo bei Å¡uns gamtinių reikalų atlikimo neturi.

Papildomai pažymi, kad Taisyklių 31 punktas negali bÅ«ti taikomas, nes nėra nustatyto bendro kiemo. Apeliantų valdomas žemės sklypas yra padalintas, nustatyta naudojimosi juo tvarka, todėl N. P. neprivalo gauti apeliantų sutikimo laikyti Å¡unį. Vertinant N. P. veiksmus Taisyklių 8.9. papunkčio aspektu, pažymi, kad vieta, kurioje Å¡uo Å¡lapinosi, yra arčiausiai N. P. buto ir gerokai nutolusi nuo apeliantų buto. Pasisakant Taisyklių 8.3. papunkčio atžvilgiu, pažymi, kad N. P. pažymėjo, kad Å¡uo kartais Å¡lapinasi ant kanalizacijos dangčio, specialiai ten jis nėra vedamas, be to, Å¡uns Å¡lapinimosi vieta yra nuplaunama, kÄ patvirtino ir apeliantai, teismo posėdyje nurodydami, kad N. P. kiemÄ plauna, tik kai jie mato, be to, VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyr. specialistas, kuris tikrino įvykio vietÄ , nustatė, kad kiemo trinkelės ir kanalizacijos Å¡ulinys yra sausi ir jokių dėmių nei kvapo nefiksuota.

Papildomai nurodoma, kad N. P. 2018 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kiant žodinę pastabÄ pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį dar nebuvo žinomos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, o bÅ«tent, kad yra sudarytas minėtas 2016 m. sausio 10 d. susitarimas, kad yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tuo atveju, jeigu Å¡ios aplinkybės bÅ«tų buvę žinomos anksčiau, N. P. nebÅ«tų pareikÅ¡ta žodinė pastaba. Be kita ko nurodo, kad apeliantų pateiktas 2017 m. balandžio 27 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o kopija su vertimu iÅ¡ vokiečių kalbos visiÅ¡kai nėra susijusi su nagrinėjama situacija, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas ir turi bÅ«ti atmestas.

Apibendrinant praÅ¡o palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

4. Atsiliepime N. P. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis nurodo, kad apeliantai puikiai žino, jog trinkelės ir nuotekų dangtis, kur Å¡lapinasi Å¡uo, yra N. P. valdomoje sklypo dalyje, kuri jiems jokia forma nepriklauso. Su savo valdomu turtu N. P. turi teisę elgtis kaip tinkamas, juo labiau, kad net ir savo valdomÄ turtÄ N. P. tvarko itin pavyzdingai o bÅ«tent, po to, kai Å¡uo atlieka gamtinius reikalus, teritorijÄ sutvarko, todėl ir savivaldybės specialistai net nepastebėjo jokių Å¡uns Å¡lapimo pėdsakų ar kvapo.

Sutvarkius teritorijÄ ir nuplovus bei surinkus Å¡uns iÅ¡matas akivaizdu, kad jokių pėdsakų ir bÅ«ti negali. Be to, pažymėta, kad Taisyklių N. P. nepažeidė ir dėl to, kad jo Å¡uo niekada neteršė Taisyklėse nurodytų vietų, o jei taip ir nutiko – jis pats jas nedelsiant sutvarkė. Kadangi apeliantai net neįrodinėjo, kad N. P. Å¡uo terÅ¡ia Taisyklėse nurodytas vietas, vien Å¡iuo pagrindu administracinė teisena privalėjo bÅ«ti nutraukta, o vertinant ir tai, kad niekur ir jokių Å¡uns terÅ¡imo vietų net nebuvo pastebėta, darytina iÅ¡vada, kad N. P. itin preciziÅ¡kai laikosi Taisyklių.

Nurodo, kad visiÅ¡kai palaiko visus teismo iÅ¡dėstytus argumentus bei motyvus. Apibendrinant praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti suinteresuoto asmens N. P. naudai po 250 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ A. K. ir J. K., kadangi suinteresuotas asmuo N. P. dėl Å¡io proceso teisme patyrė 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su teismo sprendimo ir bylos medžiagos analize (susipažinimu su procesu), Å¡io atsiliepimo parengimu, kitu atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai A. K. ir J. K. skundas netenkinamas 5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, vertina, kad pirmosios instancijos priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Prie apeliacinio skundo yra pridėta 2017 m. balandžio 27 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o kopija su vertimu iÅ¡ vokiečių kalbos. Teismas sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad dokumentas visiÅ¡kai nėra susijęs su nagrinėjama situacija, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas ir turi bÅ«ti atmestas. Be to, pastarÄ jį dokumentÄ apeliantai galėjo teikti pirmosios instancijos teismui. Kadangi apeliacinis skundas nėra tenkinamas ir atitinkamai N. P. nebus skiriama nuobauda, nėra pagrindo vertinti jį kaip įrodymÄ byloje.

7. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų. Å io straipsnio 1-2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto dvideÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3-4 dalyje numatyta, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl Taisyklių 8.3., 8.9., 8.12. papunkčių 8. Taisyklių 8.3. papunktyje numatyta, kad gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus; 8.9. papunktyje numatyta, kad gyvūnų laikytojai turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų; 8.12. papunktyje numatyta, kad gyvūnų laikytojai turi garantuoti, kad jų laikomi gyvūnai neterštų laiptinių, liftų, kito asmens priskirtos teritorijos ir viešųjų vietų, o gyvūnams priteršus – ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus gyvūnų savininkas ar laikytojas privalo nedelsiant surinkti ir išvalyti.

9. Taigi, pirmiausia, minėtos Taisyklių nuostatos įtvirtina gyvūnų laikytojų pareigas, susijusias su kitų asmenų teisių ir interesų laikymusi bei gyvūnų teršimu, antra, numato, kokių veiksmų jie turi imtis gyvūnui priteršus. Minėtos nuostatos, priešingai nei nurodo apeliantai, nėra skirstomos į imperatyvias ir fakultatyvias, o būtent, iš Taisyklėse esančių formuluočių matyti, kad bendroji gyvūnų laikytojų pareiga yra užtikrinti, kad gyvūnai neterštų Taisyklėse numatytose vietose, o tais atvejais, kai jie priteršia, Taisyklės įpareigoja išvalyti ir surinkti.

Vadinasi, kad bÅ«tų galima konstatuoti Taisyklių pažeidimÄ , reikia konstatuoti ne faktÄ , kad gyvÅ«nas terÅ¡ia Taisyklėse numatytose draudžiamose vietose, o faktÄ , kad už jį atsakingas asmuo tose vietose terÅ¡alų nesurenka ir neiÅ¡valo. Tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas pastarasis faktas, bÅ«tų galima kvestionuoti, ar tokiais veiksmais nėra pažeidžiamos kitų asmenų teisės bei interesai.

10. Teismas vertina, kad Taisyklių 8.3. ir 8.9. punktuose yra nurodytos vietos, kuriose gyvūnų laikytojai turi laikytis atitinkamos tvarkos, o būtent viešoji vieta, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpos, kito asmens žemės valda, laiptinė, liftas. Aptariamu atveju nenustatyta, kad šuo šlapintųsi dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, lifte ar laiptinėje, tačiau kyla klausimas, ar vieta, kurioje A. K. užfiksavo galimai besišlapinantį šunį, nėra vieša, ar ji nėra kito asmens žemės valda.

Aptariamo įvykio metu, Aprašo tuo metu galiojusioje redakcijoje nebuvo nustatyta, kas laikytina vieša vieta, tačiau 2019 m. gegužės 6 d. atnaujintoje redakcijoje numatyta, kad viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis (Aprašo 2.4. papunktis).

Vertinant sistemiÅ¡kai minėtÄ nuostatÄ darytina iÅ¡vada, kad dviejų butų namo kiemas nėra vieÅ¡a vieta, jame asmenys negali laisvai lankytis, nepaisant to, kad į jÄ patekti įmanoma, nes teritorija nėra aptverta. Be to, dviejų butų namas nėra daugiabutis, todėl aptariamu atveju vieta, kurioje Å¡uo Å¡lapinosi, nelaikytina vieÅ¡a vieta. Be kita ko, iÅ¡ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, sudarytos 2009 m. balandžio 7 d. ir patvirtintos notarės, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, D.

L. ir G. L. bendrai naudoja žemės sklypo dalį, sudarančiÄ 1000 kv. m., kuris plane yra pažymėtas B raide, D. L. ir G. L. bendrai naudoja žemės sklypo dalį, sudarančiÄ 640 kv. m., kuris plane pažymėtas C raide, V. K. atskirai naudoja žemės sklypo dalį, kuri pažymėta E raide ir kurio dydis sudaro 385 kv. m., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai naudoja žemės sklypo dalį, pažymėtÄ A raide bei sudarančiÄ 1200 kv. m. (b. l. 22-24). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, sudarytame 2014 m. balandžio 7 d., matyti, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje B raide, yra iÅ¡skirta 52 kv. m.

žemės sklypo dalis, pažymėta B1 simboliu, kuri ribojasi su žemės sklypu, pažymėtu C raide (Å¡iuo metu priklauso N. P.), ir kurioje yra 14 kv. m. trinkelių, kurios nuo apeliantams priklausančio sklypo yra nutolusios, be kita ko, pastarajame plane yra pažymėta, kad A. K. (žemės sklypo E dalies savininkas) sutiko su žemės sklypo naudojimosi ribomis ir nustatytais plotais (Medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 23 lapas). Nors apeliaciniame skunde žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ apeliantai ginčija, tačiau A.

K. nurodė, kad galimo Taisyklių pažeidimo vieta yra D. L. ir G. L. formaliai priklausančiame žemės sklype, tačiau pažymėjo, kad trinkelėmis grįstas kiemas yra įrengtas taip, kad valda būtų naudojama bendrai visų namo savininkų – tiek patekimo į žemės sklypo naudojimo valdas, tiek į name esančias asmenines patalpas, tiek ir automobilių manevravimui kieme (Medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 lapas).

11. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vieta, kurioje Å¡uo galimai Å¡lapinosi, yra kitų asmenų žemės valda, o bÅ«tent priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. L. ir G. L.. Visgi susitarime, 2016 m. sausio 10 d. sudarytame tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L., D. L. ir N. P., numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L., D. L. susitarė, kad leidžia N. P. naudotis 52 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta B1. Nurodyta, kad nustačius servitutÄ Å¡i sklypo dalis bus perleista N. P. už sutartÄ kainÄ (b. l. 20).

Pastarojo susitarimo 2018 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L. ir D. L. paaiškina, kad vadovaujantis 2016 m. sausio 10 d. susitarimu N. P. minėta žemės sklypo dalimi gali naudotis savo nuožiūra, jokių specialių apribojimų susitarime nebuvo nurodyta, todėl jokių priekaištų dėl šuns vedžiojimo ar šuns gamtinių reikalų atlikimo šioje žemės sklypo dalyje neturi (b. l. 21). Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šuo priteršia, o būtent, kad yra ekskrementų ar kitų šuns paliktų teršalų, kurių N. P. nesurinktų ar neišvalytų.

PrieÅ¡ingai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyr. specialistas T. D. 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu apžiÅ«rėjo A. K. nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ , kurioje galimai Å¡lapinosi N. P. Å¡uo, o apžiÅ«rėjęs nustatė, kad kiemo trinkelės ir kanalizacijos Å¡ulinys yra sausi ir jokių dėmių nėra, kitų įrodymų surinkti nepavyko (b. l. 30). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad N. P. anksčiau trinkeles plaudavo, o bÅ«tent tada, kai jie matydavo, o 2018 m. liepos 26 d., pažeidimo padarymo dienÄ , nenuplovė (b. l. 33-34).

N. P. nurodė, kad kartais šuo šlapinasi ant lietaus nuotekų dangčio, tačiau pažymėjo, kad kiemas yra nuplaunamas (b. l. 50-53). Taigi, teismas vertina, kad nėra neginčytinų įrodymų, jog N. P. nesurenka ir neišvalo šuns teršalų.

12. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl Taisyklių 31 punkto 13. Taisyklių 31 punkte yra numatyta, kad laikyti Å¡unis, kates bute, privačiame name, bendrame kieme, kur gyvena kelios Å¡eimos, leidžiama tik turint raÅ¡tiÅ¡kÄ visų jame gyvenančių pilnamečių veiksnių asmenų sutikimÄ .

Iš byloje esančių duomenų ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pastato – dvibučio gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra gyvenamoji (dviejų butų pastatai). A. ir J. K. priklauso butas/patalpa-butas Nr. 1 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), o N. P. priklauso butas/patalpa-butas Nr. 2 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas vertina, kad šuo yra laikomas dviejų butų gyvenamojo namo bute Nr. 2, kuris nuosavybės teise priklauso N. P..

Kaip nurodyta, A. ir J. K. nuosavybės teise priklauso dviejų butų name esantis butas Nr.

1. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dviejų butų namas minėtų Taisyklių kontekste nėra laikytinas privačiu namu, kadangi privatus namas Å¡iuo atveju laikytinas tokiu, kuris yra pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, kurio paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatas). Atitinkamai apeliantai gyvena bute Nr. 1, o N. P. bute Nr. 2, jie negyvena viename bute, todėl raÅ¡tiÅ¡kas apeliantų sutikimas laikyti Å¡unį nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra reikalingas.

Duomenų byloje, kad N. P. laiko Å¡unį bendro naudojimo kieme nėra, pirma dėl to, kad apskritai nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡uo yra laikomas, pastoviai gyvena kieme, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis galimai Å¡lapinasi, antra, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad yra nustatytas bendro naudojimosi kiemas, be to, kaip minėta, ta vieta, kurioje Å¡uo Å¡lapinasi, pagal žemės sklypo naudojimo tvarkÄ priklauso kitiems asmenims, kurie leido juo naudotis N. P.. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo 14.

N. P. advokatas atsiliepime praÅ¡o N. P. naudai priteisti po 250 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ A. K. ir J. K., kadangi suinteresuotas asmuo N. P. dėl Å¡io proceso teisme patyrė 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su teismo sprendimo ir bylos medžiagos analize (susipažinimu su procesu), atsiliepimo parengimu, kitu atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitÄ , kurie patvirtina, kad N. P. sumokėjo advokatui 500 Eur.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

15. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent A. ir J. K. pateikė skundÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriui dėl N. P.. Pastaroji institucija nutarimu atsisakė pradėti administracinę teisenÄ . Pirmosios instancijos teismas nutarimÄ laikė teisingu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistÄ , laikytina, kad N. P. patyrė iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ apeliantų. Nors N. P. nagrinėjamu atveju yra suinteresuotas asmuo, tačiau, jeigu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus priimtas nutarimas bÅ«tų panaikintas, jis bÅ«tų traukiamas administracinėn atsakomybėn ir atitinkamai baudžiamas, todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-207-312/2018), jam turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡laidos.

Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo teisena yra tęsiama nukentėjusiojo asmens, t. y. jis paduoda apeliacinį skundÄ dėl institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ ir perima kaltinimo funkcijas, tada asmuo atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytas sÄ lygas ir jam kyla pareiga atlyginti dėl jo iniciatyva tęsiamos administracinio nusižengimo teisenos, kilusias asmens, kuriam administracinė teisena nutraukta, procesines iÅ¡laidas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-414-574/2018).

Aptariamu atveju apeliantai ne kartÄ pasinaudojo apskundimo teise, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į advokatÄ , atitinkamai jiems tenka pareiga atlyginti jo turėtas iÅ¡laidas. Duomenų apie tai, kad A. ir J. K. neturi pajamų ar jų turtinė padėtis bÅ«tų sunki, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo keisti praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654, 666 straipsniais bei BPK 105 straipsnio 6 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ ir A. bei J.

K. apeliacinio skundo netenkinti. Priteisti N. P. iÅ¡ A. K. ir J. K. 500 (penkis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Nida Vigelienė (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras. Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė 2019 m. rugsėjo 11 d.