8d068295-bf4f-4622-bea5-4e186e16dcd0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1707-560/2019 Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00267-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V.

C. 5 502,78 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 124 Eur žyminį mokestį bei iÅ¡laidas už advokato paslaugas. Atsakovė V. C. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019-05-29 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiÅ¡kės mirusios V. C. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių parėmimas neįvyko. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-09-18 nutartimi atnaujino bylÄ ir bylÄ nutraukė.

Nurodė, kad V. C. testamento sudariusi nebuvo, tokiu duomenų registre nėra. 2019-09-16 Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. raÅ¡tu pranešė, jog paveldėjimo byla po V. C. mirties nebuvo užvesta. Po atsakovės mirties praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Tokiu bÅ«du iÅ¡nykus aplinkybėms dėl kurių byla buvo sustabdyta, teismas civilinę bylÄ atnaujino. Teismas sprendė, kad po atsakovės mirties paveldėjimo bylÄ užvesta nebuvo, testamento mirusioji nepaliko, tokiu bÅ«du teisių perėmimas neįvyko, dėl to bylÄ nutraukė.

III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovas A. J. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-18 nutartį toje dalyje, kurioje byla buvo nutraukta ir bylos nagrinėjimÄ atnaujinti. Nurodo, kad mirusiajai mirties dienai priklausė 1/3 dalis 1,6080 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis 0,7200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.).

Kadangi po atsakovės mirties liko jos turėtas turtas, kurį pagal įstatymÄ paveldėjo valstybė, tik dėl jo paveldėjimo įforminimo dar nesikreipė, akivaizdu, jog teismo sprendimas nutraukti bylÄ yra nepagrįstas, nes teisių perėmimas vis dėl to įvyko, ir todėl byla turėjo bÅ«ti tęsiama, sudarant galimybę ieÅ¡kovui įtraukti į bylÄ atsakovu Lietuvos valstybę, kuriÄ atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė sÅ«kio ministerijos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ nutraukė nepagrįstai. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių (fizinis asmuo) pasitraukia iÅ¡ bylos dėl Å¡io asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai fizinis asmuo, kuris buvo bylos Å¡alis, mirÅ¡ta, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas).

Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iÅ¡ dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi, vienos iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikÅ¡tus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas. Å iuo atveju teismas nutraukė bylÄ , nustatęs, jog teisių perėmimas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir jo procesinių teisių. Sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo teisinio santykio pobÅ«dį ir nustatyti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (praÅ¡ymų) ryšį su Å¡alies, iÅ¡ bylos pasitraukusios dėl mirties asmeniu.

Byloje nustatyta, jog Å¡ioje byloje ginčas yra kilęs dėl skolos. IeÅ¡kovo teigimu, jis paskolino atsakovei 5 502,78 Eur, kurių ji negrÄ Å¾ino. Apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog Å¡is reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės asmeniu, todėl, įvertinęs ginčo pobÅ«dį teismas sprendžia, jog materialinių subjektinių teisių perėmimas Å¡ioje byloje yra galimas. Esant galimam materialinių teisių perėmimui, galimas ir procesinių teisių perėmimas.

Taigi teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ .

6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto argumentu, jog mirusiosios turtas pereina valstybei. CPK 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus.

Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi Å¡iuo atveju, kaip ir teisingai nurodo apeliantas, nesant duomenų apie kitus palikimo perėmėjus, palikimÄ perima valstybė.

Taigi, valstybė yra atsakovės teisių perėmėja, kuri turėtų pakeisti byloje dalyvavusiÄ atsakovę.

7. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino, o priėmė tik formalų sprendimÄ ir nutraukė bylÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl teisių perėmimo perduotas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo A. J. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl Å¡alies pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Dainius Rinkevičius