8d06046e-e669-4a66-ad82-c0ac24b03e7a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4083-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02246-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. E. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Kameroje tualetas buvo atskirtas tik užuolaida, todėl atlikdamas gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas buvo stebimas jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų pro kameros stebėjimo langelį ir kitų kameroje esančių asmenų.

Pareigūnai duris atidarydavo be perspėjimo, todėl dažnai būdavo užklumpamas atliekantis gamtinius reikalus. Tokiu būdu buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas netinkamai, nebuvo durų, nebuvo įrengtos atskiros nuo gyvenamosios patalpos mechaninės oro šalinimo sistemos, todėl turėjo kvėpuoti sklindančiu nemaloniu kvapu. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad nebuvo užtikrintas užimtumas. Nebuvo išvedamas į sporto salę, nesuteikta teisė lankytis bibliotekoje.

Turėjo nuolat sėdėti kameroje. Dėl Å¡ių pažeidimų buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, patyrė dvasines kančias, jautė gėdos jausmÄ , diskomfortÄ , pažeminimÄ , didelį stresÄ , vidinį sukrėtimÄ , itin nemalonų, žeminantį, diskriminuojantį, sutrikdantį emocinės pusiausvyros pojÅ«tį. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 14–18) nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus. Dėl asmenų stebėjimo kamerose atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis teisės aktais priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.2. punkte reglamentuotas stebėjimo akutės kameros duryse įrengimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymėjo, kad nuteistasis atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, galėjo naudotis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekos iÅ¡tekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankÅ¡tos kambaryje.

Pateikus praÅ¡ymÄ buvo sudaryta galimybė susitikti su kunigais, kapelionu, vienuoliu ar savanoriais, su Lietuvos Carito atstove, kuri individualiai konsultuoja nuteistuosius rÅ«pimais klausimais, vykdo Integracijos į visuomenę programÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. įtrauktas į linkusių užpulti įskaitÄ ir iÅ¡ kameros yra iÅ¡vedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus, ir nepatogumus, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms vykdyti.

Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse, užsiėmimuose. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo. Teismas k o n s t a t u o j a Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. E. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 2018-12-04 – 2018-12-10 kameroje Nr. 219, plotas 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2018-12-11 – 2019-05-19 kameroje Nr. 235A, plotas 5,44 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2019-05-20 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerose sanitarinių mazgų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015). TIÄ®ET numato, kad gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”. TIĮET 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokio konkrečiomis aplinkybėmis apibrėžto fakto, įvykio, situacijos, kurie pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sukėlę neigiamas konkrečias pasekmes. Kaip minėta, teisės aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus (b.l. 29-31). 2019 m. liepos praneÅ¡ime dėl D. E. skundo atsakovės atstovas nurodė, kad sanitariniame mazge buvo įrengtos užuolaidos privatumui nuo pareigÅ«nų stebėjimo užtikrinti. Taip pat nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, ir tai atitinka HN134:2015 17 punkto reikalavimus (b. l. 65-66). Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 13 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerose 219, 235A patikrinimo metu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (pareiÅ¡kėjas tuo metu kalėjo kameroje 235A) sanitariniai įrenginiai nebuvo sulūžę, techniÅ¡kai tvarkingi, Å¡ios aplinkybės atitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimÄ , pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 43-44).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , jam buvo pateiktas atsakymas dėl sanitarinio mazgo įrengimo (b. l. 8-9, 45-46, 48-49, 50-51, 53). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Toks sanitarinio mazgo kameroje įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių keliamus reikalavimus. Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje ir pareigÅ«nams (Byla A.

M. prieÅ¡ RusijÄ , 2009 m. kovo 12 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį kamerose Nr. 219 ir 235A buvo vienas, nenustatyta jokių faktų, kad pareigÅ«nų buvo stebimas Å¡iems nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos.

Todėl remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, įvertinus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus bei atsakovės atstovo pateiktus duomenis ir įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad kamerose visa laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo vienas, sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas besinaudojantis sanitariniu mazgu buvo nepagrįstai stebimas pareigÅ«nų, darytina iÅ¡vada, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, nebuvo vedamas į sporto salę, negalėjo naudotis biblioteka. Byloje pateiktame Vilniaus PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. E. užimtumo“ (b. l.

62) nurodyta, jog nuteistasis, atlikdamas nuobaudÄ kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, galėjo naudotis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekos iÅ¡tekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankÅ¡tos kambaryje. Tačiau pažymėta, kad nuo 2018 m. gruodžio 13 d. pareiÅ¡kėjas įtrauktas į linkusių užpulti įskaitÄ ir iÅ¡ kameros iÅ¡vedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus ir nepatogumus, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundu reg. Nr. 29-3652 dėl jo užimtumo. LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. gruodžio 28 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-4644 (b. l. 6–7) nurodoma, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo agresyvų elgesį (pareiÅ¡kėjas įtrauktas į linkusių užsipulti įskaitÄ , yra kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimÄ bei yra iÅ¡reiÅ¡kęs grasinimus žudyti administracijos darbuotojus) bei į pareigÅ«nų saugumo reikalavimus, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta eiti pasivaikščioti gryname ore, iÅ¡vedant jį iÅ¡ kameros su uždėtais antrankiais už nugaros.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jam atsisakius, kad iÅ¡vedant iÅ¡ kameros bÅ«tų uždėti antrankiai už nugaros, dėl saugumo pareiÅ¡kėjas į pasivaikščiojimÄ 2018 m. gruodžio 11 d. nebuvo iÅ¡vestas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pateikė aiÅ¡kius paaiÅ¡kinimus, įrodymus dėl užimtumo užtikrinimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o pareiÅ¡kėjas jų nepaneigė reikÅ¡mingais ir objektyviais duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje A ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08).

Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu. Nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo iÅ¡dėstyta pozicija, kadangi pareiÅ¡kėjas skundo aplinkybių dėl užimtumo konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu bÅ«du jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė. Juolab, kad dėl paties pareiÅ¡kėjo agresyvaus elgesio buvo apribotos Å¡iuo aspektu jo teisės. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl apsaugos ir priežiÅ«ros vykdymo“ buvo nustatyta nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iÅ¡vesti nuteistÄ jį D.

E. iÅ¡ kameros galima tik uždėjus antrankius bei taikant kitas papildomas saugumo priemones, atsižvelgiant į D. E. agresyvų elgesį (jis įtrauktas į linkusių užpulti įskaitÄ , kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimÄ bei 2018-12-10 yra iÅ¡reiÅ¡kęs grasinimus žudyti administracijos darbuotojui) bei į pareigÅ«nų saugumo reikalavimus, iÅ¡vedant nuteistÄ jį iÅ¡ kameros bÅ«tina uždėti antrankius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ nuteistasis iÅ¡ kameros į laisvalaikio praleidimo patalpas žiÅ«rėti televizorių arba į mankÅ¡tos kambarį neiÅ¡vedamas dėl saugumo.

Pažymėta, kad teisės aktai LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams nenustato pareigos kartÄ per savaitę ar kitu periodiÅ¡kumu vesti nuteistuosius žiÅ«rėti televizoriaus ar į mankÅ¡tos kambarį (b. l. 24). Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įrodymus byloje, nenustatyta, kad administracija bÅ«tų vykdžiusi prieÅ¡ingus teisės aktams veiksmus, bÅ«tų sÄ moningai siekusi pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, neužtikrinusi jam teisės į užimtumÄ ginčo kalinimo laikotarpiu.

Kaip minėta, tokia teisė pareiÅ¡kėjui buvo apribota dėl paties jo elgesio. Skunde pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagristi jokiais faktiniais įrodymais. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir Å¡iuo aspektu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus. LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. E. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė