8d042c4f-0121-4bd5-aa95-be31a2e4097d · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-210-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10170-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.29.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.4.5. Kauno apygardos teismas s p r e n d i m a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Nerijaus MeiluÄio, Egidijaus TamaÅ¡ausko, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant apelianto A.
Legislator headnote
AI generated8d042c4f-0121-4bd5-aa95-be31a2e4097d · Kauno apygardos teismas: Teismas nurodÄ, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant CK 2.150 straipsnį, nÄra teisinio pagrindo reikalauti raÅ¡ytinio patvirtinimo apie atsiskaitymo patvirtinimÄ , todÄl ieÅ¡kovo ir jo atstovo argumentai, jog nesant raÅ¡ytinio pakvitavimo apie pinigų grÄ Å¾inimÄ atsakovas neįrodÄ, jog pinigus ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Pripažįstant, kad atstovo ir atstovaujamojo santykiuose atsiskaitymo sandoris neprivalÄjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovo argumentas, jog Å¡iuo atveju, liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi leistina įrodinÄjimo priemone.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-210-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10170-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.29.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.4.5. Kauno apygardos teismas s p r e n d i m a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Nerijaus MeiluÄio, Egidijaus TamaÅ¡ausko, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant apelianto A.
R. atstovui advokatui Aurimui Navikui, atsakovo S. R. atstovei advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. atstovaujamo advokato Aurimo Naviko apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. eA2-5429-435/2016 pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui S. R. dÄl skolos priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas A.
R. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 18 535,68 Eur skolos, 4 633,92 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. NurodÄ, kad 2005 m. sausio mÄn. 19 d. savo broliui â atsakovui S. R. notarine tvarka iÅ¡davÄ Ä¯galiojimÄ parduoti jam asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantį 13,43 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 10,75 ha ir 9,49 ha žemÄs sklypus, esanÄius (duomenys neskelbtini). Broliu visiÅ¡kai pasitikÄjo, todÄl įgaliojime numatÄ jam teisÄ parduoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ už kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra. 2005 m. sausio 20 d. įgaliotinis sudarÄ tris žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sutartis, kuriomis ieÅ¡kovo vardu P. K. už 26 000,00 Lt pardavÄ 13,43 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., už 17 000,00 Lt pardavÄ 10,75 ha žemÄs sklypÄ ir už 21 000,00 Lt pardavÄ 9,49 ha žemÄs sklypÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini).
Bendra įgaliotinio sudarytų ieÅ¡kovo vardu sandorių vertÄ â 64 000,00 Lt, kuriuos, kaip matyti iÅ¡ sutarÄių 3.2.1. punkto, įgaliotinis gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis. Visos trys sutartys buvo patvirtintos notaro. Kad nÄra jam priklausiusių žemÄs sklypų savininku, ieÅ¡kovas sužinojo atsitiktinai, kai 2005 m. liepos mÄnesį gavo Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros prokurorÄ S. M. 2005 m. liepos 4 d. nutarimu panaikino dalį 2005 m. sausio 24 d. nutarimo apriboti nuosavybÄs teises į aukÅ¡Äiau nurodytus žemÄs sklypus.
Pinigų, gautų už jam priklausiusį turtÄ , įgaliotinis ieÅ¡kovui nÄra perdavÄs, todÄl jie priteistini iÅ¡ įgaliotinio. Kadangi įgaliotinis yra praleidÄs protingumo kriterijus atitinkanÄius CK 2.150 straipsnyje numatytos pareigos perduoti turtÄ terminus daugiau nei penkeri metai, todÄl įgaliotiniui už pastaruosius penkerius prievolÄs nevykdymo metus yra priskaiÄiuotinos 4 633,92 Eur palÅ«kanos.
3. Kauno apylinkÄs teismas 2015 m. rugsÄjo 8 d. sprendimu už akių civilinÄje byloje Nr. e2-15177-451/2015 ieÅ¡kinį tenkino. 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apylinkÄs teismas tenkino pareiÅ¡kÄjo â atsakovo S. R. praÅ¡ymÄ ir atnaujino procesÄ civilinÄje byloje Nr. e2-15177-451/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
4. Atsakovas S. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad neginÄija fakto, kad pagal įgaliojimÄ atstovaudamas ieÅ¡kovÄ A. R. 2005 m. sausio 20 d. sudarÄ jam nuosavybes teise priklausiusių trijų žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sutartis su P. K. ir pagal Å¡ias sutartis gavo 18 535,68 Eur. TaÄiau nesutinka, kad vykdant pavedimÄ gautų pinigų nÄra perdavÄs ieÅ¡kovui. Visa nurodyta pinigų suma ieÅ¡kovui buvo realiai perduota sandorių sudarymo dienÄ .
TodÄl nÄra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidÄ CK 2.150 straipsnio numatytas pareigas â pateikti ataskaitÄ už savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavÄs vykdydamas pavedimÄ . Kartu su pinigais atsakovas ieÅ¡kovui perdavÄ pirkimo â pardavimo sutartis bei grÄ Å¾ino įgaliojimÄ . Tuo metu atsakovas su ieÅ¡kovu palaikÄ draugiÅ¡kus santykius, todÄl nematÄ reikalo raÅ¡tu patvirtinti pinigų perdavimo faktÄ , be to, pats ieÅ¡kovas nepageidavo bÅ«ti nurodytas kaip gaunantis pinigus už ginÄo sklypus asmuo dÄl jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje.
IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad apie parduotus žemÄs sklypus ieÅ¡kovas sužinojo tik 2005 m. liepos mÄnesį. IeÅ¡kovas iÅ¡duodamas atsakovui 2005 m. sausio 19 d. įgaliojimÄ , žinojo, kad kitÄ dienÄ po įgaliojimo patvirtinimo, įvyks jam priklausiusių žemÄs sklypų pardavimas, pritarÄ turto pardavimo kainai ir sÄ lygoms. Pats atsakovui patvirtino, kad parduodami žemÄs sklypai nÄra iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas naudojimasis ar disponavimas jais.
Atsakovui perdavus pinigus už parduotus žemÄs sklypus, ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kÄ, jų tarpusavio santykiai buvo geri, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo 2010 m. balandžio 7 d. sudarytas testamentas, kuriuo visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ po mirties jis ketino palikti atsakovui. Jeigu pinigai grÄ Å¾inti nebuvo, neaiÅ¡ku kodÄl ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ tik praÄjus 10 metų. Netiesiogiai pinigų perdavimÄ Ä¯rodo tai, kad ieÅ¡kovas tokį ilgÄ laiko tarpÄ nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl jo pažeistų teisių gynimo.
Apie žemÄs sklypų pardavimo sandorius ieÅ¡kovui buvo žinoma jų sudarymo dienÄ , todÄl ieÅ¡kovas yra praleidÄs bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ bei priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
6. Teismas nurodÄ, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant CK 2.150 straipsnį, nÄra teisinio pagrindo reikalauti raÅ¡ytinio patvirtinimo apie atsiskaitymo patvirtinimÄ , todÄl ieÅ¡kovo ir jo atstovo argumentai, jog nesant raÅ¡ytinio pakvitavimo apie pinigų grÄ Å¾inimÄ atsakovas neįrodÄ, jog pinigus ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Pripažįstant, kad atstovo ir atstovaujamojo santykiuose atsiskaitymo sandoris neprivalÄjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovo argumentas, jog Å¡iuo atveju, liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi leistina įrodinÄjimo priemone.
Liudytoja J. K. patvirtino atsakovo nurodytÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovui buvo perduoti pinigai už parduotus žemÄs sklypus sandorių sudarymo dienÄ , ji tai tvirtino nuosekliai, tiksliai nurodydama sandorių sudarymo vietÄ ir laikÄ , bei patvirtindama aplinkybÄ, jog iÅ¡ karto po sandorio sudarymo matÄ ieÅ¡kovÄ su pinigais ir dokumentais, kuris pats jai patvirtino gavÄs pinigus iÅ¡ atsakovo už parduotus žemÄs sklypus. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymais. IeÅ¡kovo atstovo aiÅ¡kinimas, jog liudytoja atÄjo į teismÄ smerkti ieÅ¡kovo ir nepagrįstai teigia, kad jis elgiasi neteisingai, vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi duodama paaiÅ¡kinimus liudytoja ne kartÄ pabrÄžÄ, jog neturi jokio pykÄio ieÅ¡kovo atžvilgiu, jo nesmerkia, o prieÅ¡ingai, jo gailisi ir norÄtų jam padÄti.
AplinkybÄ kad liudytoja matÄ, jog ieÅ¡kovas pinigus gavo, pati savaime negali bÅ«ti vertinama, kaip prieÅ¡ingas nusistatymas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Tai, kad atsakovas pas antstolÄ 2016 m. sausio 18 d. pasiraÅ¡Ä raÅ¡tÄ dÄl skolos mokÄjimo, kuriuo pažadÄjo grÄ Å¾inti skolÄ dalimis, negali bÅ«ti vertinamas kaip skolos pripažinimas jau vien dÄl tos aplinkybÄs, jog iki suraÅ¡ant minÄtÄ raÅ¡tÄ atsakovui antstolÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad priimtas teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas, kad atsakovui priklausantis turtas yra areÅ¡tuotas ir siekiant sustabdyti turto realizavimÄ yra galimas priteistos skolos dengimas dalimis.
Atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintas antstolio reikalavimų privalomumas ir tokių reikalavimų nevykdymo pasekmÄs, atsakovo raÅ¡tas buvo logiÅ¡kas. Atsakovas nÄra teisininkas ir, anot jo, neturÄjÄs reikalų su teisÄsauga, neatmestina atsakovo nurodyta aplinkybÄ, jog Å¡iame raÅ¡te jis paraÅ¡Ä tai, kÄ jam nurodÄ antstolÄ. Be to, iÅ¡ karto sekÄ atsakovo veiksmai â Äjimas pas advokatÄ , operatyvus procesinių dokumentų rengimas siekiant atnaujinti procesÄ baigtoje civilinÄje byloje patvirtina, jog jis skolos nepripažino, nesutiko su priimtu teismo sprendimu ir siekÄ iÅ¡naudoti visas teisines priemones savo teisių gynimui.
IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad jis negavo iÅ¡ atsakovo, kaip įgaliotinio, pinigų už parduotÄ jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, nÄra įrodymų, jog atsakovas už ieÅ¡kovo pinigus bÅ«tų kÄ nors įsigijÄs ar iÅ¡leidÄs kitoms reikmÄms. Teismas vertina visas nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog ieÅ¡kovas dÄl nesumokÄtų pinigų už parduotus sklypus į teismÄ kreipÄsi tik po 10 metų, kad Å¡alių svainis įsigijÄs iÅ¡ ieÅ¡kovo žemÄs sklypus po metų juos pardavÄ tretiesiems asmenims, tai, kad ieÅ¡kovas 2010 metais suraÅ¡Ä testamentÄ atsakovui, kuriuo visÄ jo mirties dienÄ bÅ«siantį turtÄ paliko atsakovui.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad civilinÄje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nereikalaujama absoliutaus faktų įrodymo ir klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Surinktų įrodymų visuma, byloje nustatytos aplinkybÄs leidžia teismui daryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, turÄdamas problemų su teisÄsauga ir vengdamas turto areÅ¡to skubÄjo perleisti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , todÄl pradžioje jis buvo parduotas artimiems giminaiÄiams, vÄliau perleistas tretiesiems asmenims.
Tuo tikslu jis raÅ¡Ä Ä¯galiojimus broliui, kuriuo labai pasitikÄjo ir per jį, kaip atstovÄ , pardavÄ Å¾emÄs sklypus, už kuriuos gavo pinigus tÄ paÄiÄ sklypų pardavimo dienÄ , nereikalaudamas jų pervesti į sÄ skaitÄ banke ir neraÅ¡ydamas jokių pakvitavimų. Esant tokioms aplinkybÄms, ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieÅ¡kinį, atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas ir dÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos atsakovui ir valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas A. R., atstovaujama advokato Aurimo Naviko praÅ¡Ä panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1.Teismas pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymo taisykles, įrodymų vertinimo taisykles ir darÄ iÅ¡vadas, neatitinkanÄias faktinių aplinkybių.
Teismas pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄ, nustatanÄiÄ , kad įrodinÄjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. NagrinÄjamu atveju įrodinÄjimo pareiga teko atsakovui, tvirtinusiam, kad jis perdavÄ pinigus ieÅ¡kovui, o ne ieÅ¡kovui, neigusiam pinigų perdavimÄ . Teismas taikÄ neigiamas įrodinÄjimo pareigos neįvykdymo pasekmes, kai tokia pareiga ieÅ¡kovui net nebuvo kilusi, kita vertus, teismo nurodytos kaip ieÅ¡kovo neįrodytos aplinkybÄs net nebuvo įrodinÄjimo dalyku.
Sprendimui esant nepagrįstam, jo iÅ¡vados, jog atsakovas ieÅ¡kovo vardu gautų pinigų nenaudojo turto įsigijimui, aspektu patvirtina ir pridedamas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas po to, kai jis ieÅ¡kovo vardu sudarÄ Å¾emÄs sklypų pirkimo â pardavimo sutartis ir iÅ¡ pirkÄjo gavo pinigus, 2007 m. balandžio 12 d. Pirkimo â pardavimo sutartimi įsigijo žemÄs sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 7.2. Byloje nÄra jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima sprÄsti, kad atsakovas įvykdÄ jam tekusiÄ pareigÄ Ä¯rodyti pinigų sumokÄjimo ieÅ¡kovui faktÄ .
Atsakovo nurodytos pinigų mokÄjimo aplinkybÄs yra prieÅ¡taringos ir nenuoseklios. Liudytojas P. K. nepatvirtino aplinkybÄs, jog pinigai už parduotus žemÄs sklypus yra grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Atsakovas kiekvienÄ kartÄ nurodydavo vis kitokias pinigų perdavimo aplinkybes, taÄiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, Å¡ių prieÅ¡taravimų ir nenuoseklumų visiÅ¡kai nevertino. Atsakovo paaiÅ¡kinimai neatitinka kasacinio teismo suformuluotų Å¡alies parodymams keliamų nuoseklumo reikalavimų, teismas turÄjo jais nesiremti.
Liudytojas P. K. 2016 m. liepos 18 d. teismo posÄdyje nurodÄ, kad pirkti žemÄs sklypus jam pasiÅ«lÄ S., t. y. atsakovas, kad bÅ«tent su juo tarÄsi dÄl žemÄs sklypų kainos, važiavo apžiÅ«rÄti sklypų, o su ieÅ¡kovu nei prieÅ¡ sandorį, nei po jo nebendravo. Teismas prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Liudytojos J. K. parodymai, prieÅ¡ingai nei sprendÄ teismas, negali bÅ«ti laikomi pakankamais pinigų sumokÄjimo aplinkybei patvirtinti. Liudytojos J. K. iÅ¡reikÅ¡ta nuomonÄ apie ieÅ¡kovÄ rodo jos akivaizdų ir tendencingÄ nusiteikimÄ prieÅ¡ jį, todÄl yra svarus pagrindas abejoti jos paaiÅ¡kinimų objektyvumu ir patikimumu.
Teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp Å¡ios liudytojos parodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovui taikytos kardomosios priemonÄs. Teismo nustatytos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovas dÄl nesumokÄtų pinigų už parduotus sklypus į teismÄ kreipÄsi tik po 10 metų, kad Å¡alių svainis, įsigijÄs iÅ¡ ieÅ¡kovo žemÄs sklypus po metų juos pardavÄ tretiesiems asmenims, kad ieÅ¡kovas 2010 metais suraÅ¡Ä testamentÄ atsakovui, kuriuo visÄ jo mirties dienÄ bÅ«siantį turtÄ paliko atsakovui, jog ieÅ¡kovas, turÄdamas problemų su teisÄsauga, skubÄjo perleisti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , nei visos kartu, nei kiekviena iÅ¡ jų atskirai niekaip nepatvirtina pinigų sumokÄjimo fakto, kÄ Å¡ioje byloje turÄjo įrodyti atsakovas, ir yra niekuo nepagrįsta faktinių aplinkybių interpretacija.
Be to, Å¡ias aplinkybes yra paaiÅ¡kinÄs ir pats ieÅ¡kovas teismo posÄdžio metu, taÄiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, Å¡ių paaiÅ¡kinimų visiÅ¡kai nevertino. IeÅ¡kovas yra nurodÄs, jog į teismÄ kreipÄsi tik besibaigiant deÅ¡imtiems metams po to, kai jis sužinojo apie žemÄs sklypų pardavimÄ . 7.3. Teismas pinigų sumokÄjimo aplinkybÄ, kuriÄ Å¡ioje byloje turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovas, turÄjo laikyti ne tik neįrodyta, bet net paneigta byloje esanÄių antstolÄs R.
P. parodymų bei paties atsakovo 2016 m. sausio 18 d. antstolÄs kontoroje suraÅ¡yto raÅ¡to, kuriuo pripažįstamas skolos egzistavimas, taÄiau teismas Å¡ių įrodymų tinkamai neįvertino. Å io raÅ¡to neatitikimas atsakovo valiai negali bÅ«ti grindžiamas antstolÄs veiksmais, jei tų veiksmų neteisÄtumas nÄra nuginÄytas įstatymo nustatyta tvarka. AntstolÄs R. P. paaiÅ¡kinimai apie atsakovo veiksmus apsilankius jos kontoroje bei paties atsakovo suraÅ¡yto raÅ¡to, kuriuo pripažįstamas skolos egzistavimas, įrodomoji galia vienareikÅ¡miai nusveria įrodomÄ jÄ galiÄ teismo sprendime nurodytų įrodymų ir aplinkybių, kurių pagrindu teismas sprendÄ, jog atsakovas perdavÄ ieÅ¡kovui pinigus dar tÄ paÄiÄ dienÄ , kai buvo sudaryti žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sandoriai.
8. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikÄ naujus įrodymus â Nekilnojamojo turto registro centrinÄs duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡us. NurodÄ, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
9. Atsakovas S. R. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodÄ, kad ieÅ¡kovas tvirtindamas, jog negavo iÅ¡ atsakovo, kaip įgaliotinio pinigų už parduotÄ jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nepateikÄ tai patvirtinanÄių įrodymų, todÄl teismas teisÄtai ir pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ .
Apeliantas remiasi pavieniais įrodymais, o ne byloje esanÄių įrodymų visuma, o tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles ir darÄ iÅ¡vadas, neatitinkanÄias faktinių aplinkybių. Viso proceso metu atsakovo nurodyti faktiniai duomenys dÄl bylos svarbių aplinkybių iÅ¡ esmÄs nesiskyrÄ. Kadangi atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmÄs nurodÄ savo turiniu tapaÄius faktus, nebuvo pagrindo sprÄsti, kad atsakovo parodymai nenuoseklÅ«s, todÄl Kauno apylinkÄs teismas teisÄtai ir pagrįstai rÄmÄsi atsakovo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje surinkti leistini įrodymai â liudytojos J.
K. parodymai. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojos J. K. parodymai, kurie pasak ieÅ¡kovo, patvirtina Å¡ios liudytojos prieÅ¡iÅ¡kumÄ jo atžvilgiu, yra iÅ¡imti iÅ¡ konteksto. Teismas pagrįstai nustatÄ, kad nÄra įrodymų, jog atsakovas už ieÅ¡kovo pinigus bÅ«tų kÄ nors įsigijÄs ar iÅ¡leidÄs kitoms reikmÄms. Taigi, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ apie neva atsakovo negrÄ Å¾intų pinigų panaudojimo faktÄ yra ne tik, kad neįrodyta, bet ir paneigiama pateikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais.
Teismas teisÄtai ir pagrįstai nesirÄmÄ paties ieÅ¡kovo parodymais kaip pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu įrodinÄjamai aplinkybei nustatyti, kadangi ieÅ¡kovo parodymai yra ne tik akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys tarpusavyje, bet ir nelogiÅ¡ki. Pinigai už parduotus žemÄs sklypus ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inti tÄ paÄiÄ sandorių sudarymo dienÄ , teismas teisÄtai ir pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas žinojo apie sandorių sudarymÄ bei kam žemÄs sklypai yra parduodami. IeÅ¡kovas suraÅ¡ydamas įgaliojimÄ jau žinojo, kad žemÄs sklypai nÄra areÅ¡tuoti ir siekÄ kuo greiÄiau juos parduoti, kÄ patvirtina aplinkybÄ, kad sandoriai sudaryti kitÄ dienÄ po įgaliojimo sudarymo.
Kaip teisingai nurodÄ teismas, atsakovo pas antstolÄ suraÅ¡ytas raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip skolos pripažinimas. Teismas įvertino įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , nepažeidÄ, kasacinio teismo formuojamų įrodinÄjimo civiliniame procese taisyklių bei materialinÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių atstovavimo santykius, todÄl naikinti skundžiamÄ 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nÄra pagrindo.
10. Atsakovas su atsiliepimu apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ naujus įrodymus â 2004 m. balandžio 20 d., 2007 m. balandžio 19 d., 2007 m. kovo 19 d. pirkimo â pardavimo sutartis, Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® âRegistrų centrasâ 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (8.4.3.)Å G-1526. NurodÄ, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo tik susipažinus su apeliacinio skundo argumentais ir ieÅ¡kovo atstovo pridedamais naujais raÅ¡ytiniais įrodymais.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str.).
12. Byloje kilo ginÄas dÄl materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio santykius bei teisÄs normų, reglamentuojanÄių ieÅ¡kinio senatį aiÅ¡kinimo ir taikymo.
13. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinÄjimÄ , teismas bylÄ nagrinÄja pakartotinai pagal bendrÄ sias Å¡io Kodekso taisykles, taÄiau neperžengdamas ribų, kurias apibrÄžia proceso atnaujinimo pagrindai. DÄl naujų įrodymų priÄmimo 14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡us. NurodÄ, kad bÅ«tinybÄ pateikti juos su apeliaciniu skundu iÅ¡kilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinÄs instancijos teismui draudimas nÄra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinÄjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis:
1) ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ priimti įrodymus;
2) ar įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Be to, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo sprendimui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
16. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatÄs bylai svarbias faktines aplinkybes. ApeliacinÄs instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinÄs bylos aplinkybÄs, todÄl gali bÅ«ti priimami nauji įrodymai, jeigu Å¡alis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsÄjo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt.).
17. TeisÄjų kolegija vertinimu, VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenys apie atsakovo S. R. ir jo sutuoktinÄs vardu turÄtÄ ir turimÄ turtÄ iÅ¡ esmÄs neturi jokios reikÅ¡mÄs nagrinÄjamoje byloje, todÄl nÄra pagrindo juos priimti.
18. Atsakovo S. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų naujų įrodymų priÄmimo klausimas yra iÅ¡sprÄstas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi. DÄl ieÅ¡kinio senaties 19. Atsakovas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apelianto nuomone, jis nÄra praleidÄs senaties termino, nes apie sudarytus sandorius sužinojo 2005 m. liepos mÄnesį, kai gavo Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro 2005 m. liepos 5 d. praneÅ¡imÄ Nr. 38-SD-2-2394, kuriame buvo nurodyta, kad panaikintas 2005 m. sausio 24 d. nutarimas apriboti ieÅ¡kovo teises į žemÄs sklypus. Atsakovo atstovÄs nuomone, ieÅ¡kovas apie sandorį žinojo jo sudarymo dienÄ , t.y. 2005 m. sausio 20 d. ir tai jos nuomone patvirtina VÄ® Registrų centras 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. raÅ¡tas Nr. (8.4.3.)Å G-1526, kuriame nurodyta, jog pažymas sandoriams 2004 m. gruodžio 23 d. atsiÄmÄ A. R..
20. Pirmosios instancijos teismas dÄl ieÅ¡kinio senaties nepasisakÄ, todÄl atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teisÄjų kolegija toliau pasisako dÄl Å¡io praÅ¡ymo.
21. Pagal CK 1.31 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), ieÅ¡kinio reikalavimus teismas nagrinÄja iÅ¡ esmÄs nustatÄs, ar Å¡is terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nÄra pagrindo jį atnaujinti.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklÄ, pagal kuriÄ teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų â subjektinÄs teisÄs turÄtojo suvokimÄ , kad jo teisÄ pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų â turÄjimÄ sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-180/2010).
Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisÄs pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkreÄiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vÄliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisÄ sužinojo ne vÄliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisÄmis besielgiantis asmuo.
Be to, teismas turi atsižvelgti į teisÄs pažeidimo nustatymo sudÄtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosÄiusios situacijos vertinimui, kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
23. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovas norÄjo parduoti žemÄs sklypus. TaÄiau nesutiktina su atsakovo atstovÄs argumentais, kad ieÅ¡kinio senaties pradžia laikytina data, kai buvo paimtos pažymos sandoriams. Kaip matyti iÅ¡ kitų byloje esanÄių įrodymų â įgaliojimas parduoti žemÄs sklypus buvo pasiraÅ¡ytas tik 2016 m. sausio 19 d., sandoriai sudaryti 2016 m. sausio 20 d. IÅ¡ byloje pateikto 2005 m. sausio 24 d. nutarimo nustatyta, kad buvo apribotos A. R. nuosavybÄs teisÄs į turtÄ Å¾emÄs sklypus: 13,43 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 10,75 ha ir 9,49 ha žemÄs sklypus, esanÄius (duomenys neskelbtini).
IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieÅ¡kovo A. R. nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypus buvo registruotos iki 2005 m. vasario 3 d. Pareiga įgaliotiniui atsiskaityti su įgaliotoju atsirado tik sudarius sandorius, t. y. ne anksÄiau kaip 2005 m. sausio 20 d. Kad Å¡iÄ dienÄ buvo atsiskaityta atsakovas įrodinÄjo tik liudytojos J. K. parodymais. Jokių kitokių įrodymų byloje nepateikta. Tuo tarpu ieÅ¡kovas A. R. teigimu apie sudarytus sandorius ir savo teisÄs pažeidimÄ (kad negavo pinigų) jis sužinojo gavÄs Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro 2005 m. liepos 5 d. praneÅ¡imÄ Nr. 38-SD-2-2394.
IÅ¡ pateikto 2016 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradÄti tyrimÄ matyti, jog atsakovas S. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nurodÄ, jog su broliu susipykÄ maždaug prieÅ¡ 10 metų, kas paneigia jo paaiÅ¡kinimus, kad santykiai su broliu visÄ laikÄ buvo geri. Ä®vertinus Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus, teisÄjų kolegijos nuomone, bÅ«tent 2005 m. liepos 5 d. laikytina teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo momentu, t. y. momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo ir galÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
NagrinÄjamu atveju teisÄs kreiptis į teismÄ senaties terminas pagal CPK 1.125 straipsnio 1 dalį yra deÅ¡imt metų. IeÅ¡kinys teismui paduotas 2015 m. gegužÄs 20 d., todÄl ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas. DÄl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti 18 535,68 Eur skolos ir 4 633,92 Eur palÅ«kanų 24. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. R. 2005 m. sausio 19 d. davÄ Ä¯galiojimÄ S. R. parduoti jam asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄius žemÄs sklypus, esanÄius (duomenys neskelbtini).
Ä®galiojimas buvo patvirtintas KlaipÄdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarÄs B. V.. 2005 m. sausio 20 d. buvo sudaryti trys žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sandoriai, patvirtinti Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarÄs S. B.: 13,43 ha žemÄs sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas už 26 000,00 Lt, 10,75 ha žemÄs sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas už 17 000,00 Lt, 9,49 ha žemÄs sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas už 21 000,00 Lt.
Bendra ieÅ¡kovo vardu įgaliotinio sudarytų sandorių vertÄ sudarÄ 64 000,00 Lt, kuriuos įgaliotinis gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis (sutarÄių 3.2.1. p.).
25. NagrinÄdamas bylÄ teismas turi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄias aplinkybes susieti su ginÄo teisinius santykius reglamentuojanÄių materialiųjų teisÄs normų hipotezÄmis. Ä®rodinÄjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar egzistuoja konkreÄiai civilinei bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs. Teisingai taikyti materialiosios teisÄs normas ir iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinÄjimo dalykas civilinÄje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinÄjimo pareiga (įrodinÄjimo naÅ¡ta).
Ä®rodinÄjimo dalykÄ sudaro tam tikri juridiniai faktai (Å¡ių faktų egzistavimas arba nebuvimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ä®rodinÄtinų faktų apimtis konkreÄioje civilinÄje byloje priklauso nuo Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkreÄios teisÄs normos, taikytinos Å¡alių ginÄo santykiams. Materialiojo teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisÄs normos hipotezÄje.
Ä®rodinÄjimo naÅ¡ta â tai bÅ«tinybÄ Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.
26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai santykiai â tarp atstovo ir atstovaujamojo â ir iÅ¡oriniai atstovavimo santykiai â tarp atstovo ir treÄiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. IÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su treÄiuoju asmeniu turi teisÄ atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-461/2010).
27. Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Ä®galiojimas, bÅ«damas vienaÅ¡aliu sandoriu, apibrÄžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavÄs vykdydamas pavedimÄ (CK 6.150 str.).
28. PrievolÄ atsiskaityti apima dvi pareigas â pirma, pateikti ataskaitÄ už savo veiklÄ (informacinÄ pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavÄs vykdydamas pavedimÄ (turto perdavimo pareiga). Å i teisÄs norma nereglamentuoja ataskaitos apie savo veiklÄ formos, nereikalauja jos raÅ¡ytinÄs formos. Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, kÄ atstovas vykdydamas pavedimÄ gauna iÅ¡ atstovaujamojo arba treÄiųjų asmenų. Tai gali bÅ«ti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolÄ ir turi bÅ«ti vykdoma pagal prievolÄms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dÄl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisÄ ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todÄl jis yra skolininkas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2016 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016).
29. PažymÄtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisÄtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonÄmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, suformavÄs ir iÅ¡plÄtojÄs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinÄjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-415/2011).
30. Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. DÄl to Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pabrÄžÄs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais tam, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ bÅ«tų mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147/2005). TaÄiau, nepaisant tokių bylų įrodinÄjimo proceso specifikos, įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).
31. Pagal CK 6.65 straipsnį kreditorius, priimdamas prievolÄs įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolÄs įvykdymÄ . Å i nuostata â dispozityvioji, nes Å¡alims leidžiama susitarti kitaip. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimÄ , tai skolininkas turi teisÄ sustabdyti prievolÄs vykdymÄ iki jam bus iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis prievolÄs įvykdymÄ .
32. Pakvitavimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas ir patvirtinti prievolÄs atsiskaityti įvykdymÄ , todÄl jis svarbus ir naudingas skolininkui, siekiant įrodyti tinkamÄ prievolÄs įvykdymÄ . Byloje nÄra pateikta nei raÅ¡ytinÄs įgaliotinio ataskaitos nei kreditoriaus iÅ¡duoto raÅ¡ytinio pakvitavimo apie prievolÄs įvykdymÄ . Kadangi įstatymo nuostatos (CK 6.65 str., 6.929 str.), reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymÄ tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja raÅ¡ytinÄs atsiskaitymo formos, nesant tiesioginių įrodymų, pinigų sumokÄjimo aplinkybÄ privalo bÅ«ti įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais. Savo teiginius Å¡alys privalÄjo įrodyti kitomis leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis (CPK 177 str.), o teismas pateiktus įrodymus įvertinti (CPK 185 str. 1 d.).
33. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti aplinkybÄ, jog jis negavo iÅ¡ atsakovo reikalaujamos priteisti sumos, ir ieÅ¡kinį atmetÄ konstatavÄs, kad ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybÄs neįrodÄ. IÅ¡ esmÄs teismas savo iÅ¡vadas grindÄ tokiomis nustatytomis aplinkybÄmis, kad ieÅ¡kovui tuo metu buvo pareikÅ¡tas įtarimas baudžiamojoje byloje, kad nuo 2014 m. lapkriÄio 26 d. jam buvo skirta kardomoji priemonÄ â namų areÅ¡tas, kad 2010 m. balandžio 7 d. suraÅ¡Ä testamentÄ atsakovo naudai, kad deÅ¡imt metų nereikalavo, kad atsakovas grÄ Å¾intų pinigus, bei remdamasi liudytojos J. K. parodymais, kad pinigai ieÅ¡kovui buvo perduoti sandorio sudarymo dienÄ .
34. TeisÄjų kolegija, remdamasi žemiau iÅ¡dÄstytais argumentais, Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ vertina kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , padarytÄ neatsižvelgus į ginÄo esmÄ, jam iÅ¡sprÄsti taikytinų materialiosios teisÄs normų hipotezÄse įtvirtintas jų taikymo sÄ lygas, netinkamai nustaÄius ieÅ¡kovo ir atsakovo įrodinÄjimo pareigos apimtis.
35. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Ä®galiotojas privalo tuojau pat priimti iÅ¡ įgaliotinio visa, kÄ Å¡is įvykdÄ pagal pavedimo sutartį (CK 6.761 str. 2 d.). Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina tapaÄiÄ pareigÄ atstovui / įgaliotiniui atsiskaityti su atstovaujamuoju / įgaliotoju įvykdžius pavedimÄ . Pagal įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas (CPK 178 str.) atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis įvykdÄ pareigÄ atstovaujamajam (ieÅ¡kovui) pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir perdavÄ visa, kÄ yra gavÄs vykdydamas pavedimÄ .
36. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sandorius ieÅ¡kovo vardu sudarÄ atsakovas S. R., veikdamas pagal ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad žemÄs sklypai buvo parduoti Å¡alių svainiui P. K. už 64 000,00 Lt. Apklaustas liudytoju byloje P. K. nurodÄ, jog dÄl sklypų pirkimo ir jų kainos tarÄsi su atsakovu S. R.. Sudarant sandorius pas notarÄ ieÅ¡kovas nedalyvavo, pinigus buvo sumokÄjÄs atsakovui S. R. dar iki sudarant sandorius.
37. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos antstolÄs R. P. parodymų, kad atsakovas S. R., atvykÄs antstolÄs kontorÄ kaip ir visi skolininkai elgÄsi nemandagiai, o iÅ¡aiÅ¡kinus skolininko teises pats 2016 m. sausio 18 d. paraÅ¡Ä Ä¯sipareigojimÄ , kuriame nurodÄ, jog visos skolos sumokÄti negali ir praÅ¡o leisti skolÄ mokÄti dalimis (01:42 â 01:45). Nors atsakovo atstovÄ teismo posÄdžio metu tvirtino, kad raÅ¡to turinį padiktavo antstolÄ, taÄiau pats atsakovas, nei teismo posÄdyje, nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nei kituose procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nenurodÄ.
38. Teismas vertindamas liudytojos Å¡alių sesers J. K. parodymus, konstatavo, jog liudytoja nuosekliai tvirtino, jog matÄ, kaip ieÅ¡kovas pinigus gavo. Su tokia teismo iÅ¡vada nÄra pagrindo sutikti, nes perklausius 2016 m. liepos 18 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad teismo posÄdžio metu liudytoja tvirtino, jog pinigų perdavimo fakto nematÄ, tik matÄ, kad ieÅ¡kovas grįžo su dokumentais ir nepermatomu maiÅ¡eliu, kiek pinigų buvo nežino, kiek atiduoti turÄjo nežino, todÄl atsakovas nieko neskolingas (laikas 02:13:59 â 02:14:30; 02:20:20 â 02:21:56).
Liudytojos J. K. parodymus taip pat negalima vertinti kaip nuoseklius, nes pradžioje ji tvirtina, jog nematÄ pinigų perdavimo fakto, po to, kad matÄ pinigus maiÅ¡elyje suriÅ¡tus kanceliarinÄmis gumytÄmis, be to, teismo posÄdyje nuolat tvirtino, kad ieÅ¡kovui reikalinga psichologinÄ pagalba, kad apie tai, jog pinigai grÄ Å¾inti kalbÄjo su atsakovu S. R.. TeisÄjų kolegijos nuomone, liudytojos parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja liudytojo P. K. parodymams, kad pinigus perdavÄ atsakovui S. R. dar iki sandorių sudarymo, tiek ir liudytojos antstolÄs R.
P. parodymams, kad atsakovas praÅ¡Ä iÅ¡dÄstyti skolos mokÄjimÄ dalimis.
39. Nors nagrinÄjamu atveju yra netaikomas CK 1.93 straipsnyje yra nustatytas ribojimas remtis liudytojų parodymais sandorio įvykdymo faktui įrodyti, taÄiau teisÄjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo bei liudytojos J. K. nurodytos aplinkybÄs, t. y. tai, kad nuo žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sandorių sudarymo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos praÄjo deÅ¡imt metų bei tai, kad ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kad jam buvo skirta kardomoji priemonÄ, ar kad ieÅ¡kovas 2010 m. suraÅ¡Ä testamentÄ atsakovo naudai, įrodo, jog atsakovas ieÅ¡kovui yra perdavÄs pagal 2005 m. sausio 20 d. žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sandorius gautus 64 000,00 Lt.
40. Aplinkybes, jog su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, turÄjo įrodyti atsakovas, taÄiau tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikÄ (CPK 178 str., 185 str.). Bylos įrodymų pagrindu darytina labiau tikÄtina iÅ¡vada, kad atsakovas neperdavÄ ieÅ¡kovui visa, kÄ yra gavÄs vykdydamas įgaliojimÄ , todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl 18 535,68 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.
41. Apeliantas A. R., vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 4 633,92 Eur palÅ«kanas priskaiÄiuotas už penkerius metus.
42. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytos trys sÄ lygos. Pirma, neįvykdyta prievolÄ turi bÅ«ti piniginÄ. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginÄs prievolÄs įvykdymo terminas. TreÄia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).
43. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. R. neperdavÄ pagal įgaliojimÄ gautų pinigų, taigi piniginÄ prievolÄ yra neįvykdyta. Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jokių raÅ¡ytinių sutarÄių dÄl pinigų grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų mokÄjimo. Pareiga skolininkui, mokÄti palÅ«kanas atsiranda tik praleidus terminÄ piniginei prievolei įvykdyti. Byloje nÄra įrodymų, jog ieÅ¡kovas A. R. bÅ«tų Å¡ių pinigų pareikalavÄs anksÄiau, nei tik pateiktu ieÅ¡kiniu, todÄl teisÄjų kolegijos nuomone, apeliantas nebuvo aktyvus ir operatyvus gindamas savo pažeistas teises, todÄl nÄra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palÅ«kanų ir priteisti jas už praÄjusį penkerių metų laikotarpį.
44. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Kaip jau minÄta įstatyminių palÅ«kanų dydis, kuris kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolÄs įvykdymo termino praleidimo nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, todÄl iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo DÄl bylos baigties 45.
Atnaujinus bylos nagrinÄjimÄ , teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , turi teisÄ priimti vienÄ iÅ¡ CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: praÅ¡ymÄ dÄl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimÄ ar nutartį pakeisti; panaikinti teismo sprendimÄ (nutartį) ir priimti naujÄ sprendimÄ (nutartį).
46. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, esant aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintoms byloje nustatytoms aplinkybÄms, bei nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikai, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, netinkamai taikÄ procesinÄs ir materialinÄs teisÄs normas, todÄl ginÄijamas Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas â pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. rugsÄjo 8 d. sprendimÄ už akių â ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 2 p.).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 47. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį (CPK 93 str. 5 d.).
48. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas A. R. praÅ¡Ä priteisti 2 121,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei 1 621,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme, kurias sudaro 1 042,00 Eur už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumokÄtas žyminis mokestis ir 2 000,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, viso apeliantas turÄjo 3 742,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, kurios pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais.
49. Atsakovas S. R. taip pat praÅ¡Ä priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Jo turÄtas iÅ¡laidas, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais sudaro 3 000,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose. Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovui S. R. iki sprendimo priÄmimo buvo atidÄtas 521,00 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimas.
50. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ (patenkinta 80 proc.) ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo S. R. ieÅ¡kovui A. R. priteistina 2 993,60 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose. IÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. atsakovui S. R. priteistina 600,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių mokÄjimų įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo S. R. ieÅ¡kovui A. R. priteistina 2 393,60 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
51. ValstybÄ viso patyrÄ 526,48 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinÄjimu, kurias sudaro 521,00 Eur atidÄtas žyminis mokestis ir 5,48 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ apelianto A. R. valstybei priteistina 105,30 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo S. R. valstybei priteistina 421,18 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. rugsÄjo 8 d. sprendimÄ už akių pakeisti, jo rezoliucinÄ dalį iÅ¡dÄstant sekanÄiai: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 535,68 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstanÄių penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 68 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (18 535,68 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2015 m. gegužÄs 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 393,60 Eur (du tÅ«kstanÄius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 60 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose.
Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105,30 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 30 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų (Å¡i suma turi bÅ«ti sumokÄta Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie LR FM, įmonÄs kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 421,18 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 18 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų (Å¡i suma turi bÅ«ti sumokÄta Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie LR FM, įmonÄs kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai ŽibutÄ BudžienÄ Nerijus Meilutis Egidijus TamaÅ¡auskas