Legislator Case Law & Legislation
8d042c4f-0121-4bd5-aa95-be31a2e4097d AI generated

8d042c4f-0121-4bd5-aa95-be31a2e4097d · Kauno apygardos teismas

Case Number 8d042c4f-0121-4bd5-aa95-be31a2e4097d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-210-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10170-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.29.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.4.5. Kauno apygardos teismas s p r e n d i m a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant apelianto A.

Legislator headnote

AI generated

8d042c4f-0121-4bd5-aa95-be31a2e4097d · Kauno apygardos teismas: Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant CK 2.150 straipsnį, nėra teisinio pagrindo reikalauti raÅ¡ytinio patvirtinimo apie atsiskaitymo patvirtinimÄ , todėl ieÅ¡kovo ir jo atstovo argumentai, jog nesant raÅ¡ytinio pakvitavimo apie pinigų grÄ Å¾inimÄ atsakovas neįrodė, jog pinigus ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Pripažįstant, kad atstovo ir atstovaujamojo santykiuose atsiskaitymo sandoris neprivalėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovo argumentas, jog Å¡iuo atveju, liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi leistina įrodinėjimo priemone.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-210-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10170-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.29.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.4.5. Kauno apygardos teismas s p r e n d i m a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant apelianto A.

R. atstovui advokatui Aurimui Navikui, atsakovo S. R. atstovei advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. atstovaujamo advokato Aurimo Naviko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-5429-435/2016 pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A.

R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 18 535,68 Eur skolos, 4 633,92 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2005 m. sausio mėn. 19 d. savo broliui – atsakovui S. R. notarine tvarka iÅ¡davė įgaliojimÄ parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 13,43 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 10,75 ha ir 9,49 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Broliu visiÅ¡kai pasitikėjo, todėl įgaliojime numatė jam teisę parduoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ už kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra. 2005 m. sausio 20 d. įgaliotinis sudarė tris žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis ieÅ¡kovo vardu P. K. už 26 000,00 Lt pardavė 13,43 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., už 17 000,00 Lt pardavė 10,75 ha žemės sklypÄ ir už 21 000,00 Lt pardavė 9,49 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Bendra įgaliotinio sudarytų ieÅ¡kovo vardu sandorių vertė – 64 000,00 Lt, kuriuos, kaip matyti iÅ¡ sutarčių 3.2.1. punkto, įgaliotinis gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis. Visos trys sutartys buvo patvirtintos notaro. Kad nėra jam priklausiusių žemės sklypų savininku, ieÅ¡kovas sužinojo atsitiktinai, kai 2005 m. liepos mėnesį gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė S. M. 2005 m. liepos 4 d. nutarimu panaikino dalį 2005 m. sausio 24 d. nutarimo apriboti nuosavybės teises į aukščiau nurodytus žemės sklypus.

Pinigų, gautų už jam priklausiusį turtÄ , įgaliotinis ieÅ¡kovui nėra perdavęs, todėl jie priteistini iÅ¡ įgaliotinio. Kadangi įgaliotinis yra praleidęs protingumo kriterijus atitinkančius CK 2.150 straipsnyje numatytos pareigos perduoti turtÄ terminus daugiau nei penkeri metai, todėl įgaliotiniui už pastaruosius penkerius prievolės nevykdymo metus yra priskaičiuotinos 4 633,92 Eur palÅ«kanos.

3. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15177-451/2015 ieÅ¡kinį tenkino. 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tenkino pareiÅ¡kėjo – atsakovo S. R. praÅ¡ymÄ ir atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-15177-451/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

4. Atsakovas S. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad neginčija fakto, kad pagal įgaliojimÄ atstovaudamas ieÅ¡kovÄ A. R. 2005 m. sausio 20 d. sudarė jam nuosavybes teise priklausiusių trijų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su P. K. ir pagal Å¡ias sutartis gavo 18 535,68 Eur. Tačiau nesutinka, kad vykdant pavedimÄ gautų pinigų nėra perdavęs ieÅ¡kovui. Visa nurodyta pinigų suma ieÅ¡kovui buvo realiai perduota sandorių sudarymo dienÄ .

Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė CK 2.150 straipsnio numatytas pareigas – pateikti ataskaitÄ už savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ . Kartu su pinigais atsakovas ieÅ¡kovui perdavė pirkimo – pardavimo sutartis bei grÄ Å¾ino įgaliojimÄ . Tuo metu atsakovas su ieÅ¡kovu palaikė draugiÅ¡kus santykius, todėl nematė reikalo raÅ¡tu patvirtinti pinigų perdavimo faktÄ , be to, pats ieÅ¡kovas nepageidavo bÅ«ti nurodytas kaip gaunantis pinigus už ginčo sklypus asmuo dėl jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje.

IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad apie parduotus žemės sklypus ieÅ¡kovas sužinojo tik 2005 m. liepos mėnesį. IeÅ¡kovas iÅ¡duodamas atsakovui 2005 m. sausio 19 d. įgaliojimÄ , žinojo, kad kitÄ dienÄ po įgaliojimo patvirtinimo, įvyks jam priklausiusių žemės sklypų pardavimas, pritarė turto pardavimo kainai ir sÄ lygoms. Pats atsakovui patvirtino, kad parduodami žemės sklypai nėra iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas naudojimasis ar disponavimas jais.

Atsakovui perdavus pinigus už parduotus žemės sklypus, ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, jų tarpusavio santykiai buvo geri, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo 2010 m. balandžio 7 d. sudarytas testamentas, kuriuo visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ po mirties jis ketino palikti atsakovui. Jeigu pinigai grÄ Å¾inti nebuvo, neaiÅ¡ku kodėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tik praėjus 10 metų. Netiesiogiai pinigų perdavimÄ Ä¯rodo tai, kad ieÅ¡kovas tokį ilgÄ laiko tarpÄ nesikreipė į teismÄ dėl jo pažeistų teisių gynimo.

Apie žemės sklypų pardavimo sandorius ieÅ¡kovui buvo žinoma jų sudarymo dienÄ , todėl ieÅ¡kovas yra praleidęs bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant CK 2.150 straipsnį, nėra teisinio pagrindo reikalauti raÅ¡ytinio patvirtinimo apie atsiskaitymo patvirtinimÄ , todėl ieÅ¡kovo ir jo atstovo argumentai, jog nesant raÅ¡ytinio pakvitavimo apie pinigų grÄ Å¾inimÄ atsakovas neįrodė, jog pinigus ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Pripažįstant, kad atstovo ir atstovaujamojo santykiuose atsiskaitymo sandoris neprivalėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovo argumentas, jog Å¡iuo atveju, liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi leistina įrodinėjimo priemone.

Liudytoja J. K. patvirtino atsakovo nurodytÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovui buvo perduoti pinigai už parduotus žemės sklypus sandorių sudarymo dienÄ , ji tai tvirtino nuosekliai, tiksliai nurodydama sandorių sudarymo vietÄ ir laikÄ , bei patvirtindama aplinkybę, jog iÅ¡ karto po sandorio sudarymo matė ieÅ¡kovÄ su pinigais ir dokumentais, kuris pats jai patvirtino gavęs pinigus iÅ¡ atsakovo už parduotus žemės sklypus. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymais. IeÅ¡kovo atstovo aiÅ¡kinimas, jog liudytoja atėjo į teismÄ smerkti ieÅ¡kovo ir nepagrįstai teigia, kad jis elgiasi neteisingai, vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi duodama paaiÅ¡kinimus liudytoja ne kartÄ pabrėžė, jog neturi jokio pykčio ieÅ¡kovo atžvilgiu, jo nesmerkia, o prieÅ¡ingai, jo gailisi ir norėtų jam padėti.

Aplinkybė kad liudytoja matė, jog ieÅ¡kovas pinigus gavo, pati savaime negali bÅ«ti vertinama, kaip prieÅ¡ingas nusistatymas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Tai, kad atsakovas pas antstolę 2016 m. sausio 18 d. pasirašė raÅ¡tÄ dėl skolos mokėjimo, kuriuo pažadėjo grÄ Å¾inti skolÄ dalimis, negali bÅ«ti vertinamas kaip skolos pripažinimas jau vien dėl tos aplinkybės, jog iki suraÅ¡ant minėtÄ raÅ¡tÄ atsakovui antstolė buvo iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad priimtas teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas, kad atsakovui priklausantis turtas yra areÅ¡tuotas ir siekiant sustabdyti turto realizavimÄ yra galimas priteistos skolos dengimas dalimis.

Atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintas antstolio reikalavimų privalomumas ir tokių reikalavimų nevykdymo pasekmės, atsakovo raÅ¡tas buvo logiÅ¡kas. Atsakovas nėra teisininkas ir, anot jo, neturėjęs reikalų su teisėsauga, neatmestina atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Å¡iame raÅ¡te jis parašė tai, kÄ jam nurodė antstolė. Be to, iÅ¡ karto sekę atsakovo veiksmai – ėjimas pas advokatÄ , operatyvus procesinių dokumentų rengimas siekiant atnaujinti procesÄ baigtoje civilinėje byloje patvirtina, jog jis skolos nepripažino, nesutiko su priimtu teismo sprendimu ir siekė iÅ¡naudoti visas teisines priemones savo teisių gynimui.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negavo iÅ¡ atsakovo, kaip įgaliotinio, pinigų už parduotÄ jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, nėra įrodymų, jog atsakovas už ieÅ¡kovo pinigus bÅ«tų kÄ nors įsigijęs ar iÅ¡leidęs kitoms reikmėms. Teismas vertina visas nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog ieÅ¡kovas dėl nesumokėtų pinigų už parduotus sklypus į teismÄ kreipėsi tik po 10 metų, kad Å¡alių svainis įsigijęs iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypus po metų juos pardavė tretiesiems asmenims, tai, kad ieÅ¡kovas 2010 metais surašė testamentÄ atsakovui, kuriuo visÄ jo mirties dienÄ bÅ«siantį turtÄ paliko atsakovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nereikalaujama absoliutaus faktų įrodymo ir klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Surinktų įrodymų visuma, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, turėdamas problemų su teisėsauga ir vengdamas turto areÅ¡to skubėjo perleisti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl pradžioje jis buvo parduotas artimiems giminaičiams, vėliau perleistas tretiesiems asmenims.

Tuo tikslu jis rašė įgaliojimus broliui, kuriuo labai pasitikėjo ir per jį, kaip atstovÄ , pardavė žemės sklypus, už kuriuos gavo pinigus tÄ pačiÄ sklypų pardavimo dienÄ , nereikalaudamas jų pervesti į sÄ skaitÄ banke ir neraÅ¡ydamas jokių pakvitavimų. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieÅ¡kinį, atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas ir dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui ir valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas A. R., atstovaujama advokato Aurimo Naviko prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1.Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, įrodymų vertinimo taisykles ir darė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių.

Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nustatančiÄ , kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga teko atsakovui, tvirtinusiam, kad jis perdavė pinigus ieÅ¡kovui, o ne ieÅ¡kovui, neigusiam pinigų perdavimÄ . Teismas taikė neigiamas įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmes, kai tokia pareiga ieÅ¡kovui net nebuvo kilusi, kita vertus, teismo nurodytos kaip ieÅ¡kovo neįrodytos aplinkybės net nebuvo įrodinėjimo dalyku.

Sprendimui esant nepagrįstam, jo iÅ¡vados, jog atsakovas ieÅ¡kovo vardu gautų pinigų nenaudojo turto įsigijimui, aspektu patvirtina ir pridedamas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas po to, kai jis ieÅ¡kovo vardu sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ir iÅ¡ pirkėjo gavo pinigus, 2007 m. balandžio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 7.2. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovas įvykdė jam tekusiÄ pareigÄ Ä¯rodyti pinigų sumokėjimo ieÅ¡kovui faktÄ .

Atsakovo nurodytos pinigų mokėjimo aplinkybės yra prieÅ¡taringos ir nenuoseklios. Liudytojas P. K. nepatvirtino aplinkybės, jog pinigai už parduotus žemės sklypus yra grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Atsakovas kiekvienÄ kartÄ nurodydavo vis kitokias pinigų perdavimo aplinkybes, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, Å¡ių prieÅ¡taravimų ir nenuoseklumų visiÅ¡kai nevertino. Atsakovo paaiÅ¡kinimai neatitinka kasacinio teismo suformuluotų Å¡alies parodymams keliamų nuoseklumo reikalavimų, teismas turėjo jais nesiremti.

Liudytojas P. K. 2016 m. liepos 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad pirkti žemės sklypus jam pasiÅ«lė S., t. y. atsakovas, kad bÅ«tent su juo tarėsi dėl žemės sklypų kainos, važiavo apžiÅ«rėti sklypų, o su ieÅ¡kovu nei prieÅ¡ sandorį, nei po jo nebendravo. Teismas prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Liudytojos J. K. parodymai, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, negali bÅ«ti laikomi pakankamais pinigų sumokėjimo aplinkybei patvirtinti. Liudytojos J. K. iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė apie ieÅ¡kovÄ rodo jos akivaizdų ir tendencingÄ nusiteikimÄ prieÅ¡ jį, todėl yra svarus pagrindas abejoti jos paaiÅ¡kinimų objektyvumu ir patikimumu.

Teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp Å¡ios liudytojos parodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovui taikytos kardomosios priemonės. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas dėl nesumokėtų pinigų už parduotus sklypus į teismÄ kreipėsi tik po 10 metų, kad Å¡alių svainis, įsigijęs iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypus po metų juos pardavė tretiesiems asmenims, kad ieÅ¡kovas 2010 metais surašė testamentÄ atsakovui, kuriuo visÄ jo mirties dienÄ bÅ«siantį turtÄ paliko atsakovui, jog ieÅ¡kovas, turėdamas problemų su teisėsauga, skubėjo perleisti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , nei visos kartu, nei kiekviena iÅ¡ jų atskirai niekaip nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto, kÄ Å¡ioje byloje turėjo įrodyti atsakovas, ir yra niekuo nepagrįsta faktinių aplinkybių interpretacija.

Be to, Å¡ias aplinkybes yra paaiÅ¡kinęs ir pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, Å¡ių paaiÅ¡kinimų visiÅ¡kai nevertino. IeÅ¡kovas yra nurodęs, jog į teismÄ kreipėsi tik besibaigiant deÅ¡imtiems metams po to, kai jis sužinojo apie žemės sklypų pardavimÄ . 7.3. Teismas pinigų sumokėjimo aplinkybę, kuriÄ Å¡ioje byloje turėjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovas, turėjo laikyti ne tik neįrodyta, bet net paneigta byloje esančių antstolės R.

P. parodymų bei paties atsakovo 2016 m. sausio 18 d. antstolės kontoroje suraÅ¡yto raÅ¡to, kuriuo pripažįstamas skolos egzistavimas, tačiau teismas Å¡ių įrodymų tinkamai neįvertino. Å io raÅ¡to neatitikimas atsakovo valiai negali bÅ«ti grindžiamas antstolės veiksmais, jei tų veiksmų neteisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Antstolės R. P. paaiÅ¡kinimai apie atsakovo veiksmus apsilankius jos kontoroje bei paties atsakovo suraÅ¡yto raÅ¡to, kuriuo pripažįstamas skolos egzistavimas, įrodomoji galia vienareikÅ¡miai nusveria įrodomÄ jÄ galiÄ teismo sprendime nurodytų įrodymų ir aplinkybių, kurių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas perdavė ieÅ¡kovui pinigus dar tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai.

8. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašus. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

9. Atsakovas S. R. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas tvirtindamas, jog negavo iÅ¡ atsakovo, kaip įgaliotinio pinigų už parduotÄ jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ .

Apeliantas remiasi pavieniais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visuma, o tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir darė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Viso proceso metu atsakovo nurodyti faktiniai duomenys dėl bylos svarbių aplinkybių iÅ¡ esmės nesiskyrė. Kadangi atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės nurodė savo turiniu tapačius faktus, nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovo parodymai nenuoseklÅ«s, todėl Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi atsakovo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje surinkti leistini įrodymai – liudytojos J.

K. parodymai. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojos J. K. parodymai, kurie pasak ieÅ¡kovo, patvirtina Å¡ios liudytojos prieÅ¡iÅ¡kumÄ jo atžvilgiu, yra iÅ¡imti iÅ¡ konteksto. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra įrodymų, jog atsakovas už ieÅ¡kovo pinigus bÅ«tų kÄ nors įsigijęs ar iÅ¡leidęs kitoms reikmėms. Taigi, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė apie neva atsakovo negrÄ Å¾intų pinigų panaudojimo faktÄ yra ne tik, kad neįrodyta, bet ir paneigiama pateikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas teisėtai ir pagrįstai nesirėmė paties ieÅ¡kovo parodymais kaip pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, kadangi ieÅ¡kovo parodymai yra ne tik akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys tarpusavyje, bet ir nelogiÅ¡ki. Pinigai už parduotus žemės sklypus ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inti tÄ pačiÄ sandorių sudarymo dienÄ , teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas žinojo apie sandorių sudarymÄ bei kam žemės sklypai yra parduodami. IeÅ¡kovas suraÅ¡ydamas įgaliojimÄ jau žinojo, kad žemės sklypai nėra areÅ¡tuoti ir siekė kuo greičiau juos parduoti, kÄ patvirtina aplinkybė, kad sandoriai sudaryti kitÄ dienÄ po įgaliojimo sudarymo.

Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovo pas antstolę suraÅ¡ytas raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip skolos pripažinimas. Teismas įvertino įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , nepažeidė, kasacinio teismo formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių atstovavimo santykius, todėl naikinti skundžiamÄ 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

10. Atsakovas su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2004 m. balandžio 20 d., 2007 m. balandžio 19 d., 2007 m. kovo 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® „Registrų centras“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (8.4.3.)Å G-1526. Nurodė, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik susipažinus su apeliacinio skundo argumentais ir ieÅ¡kovo atstovo pridedamais naujais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio santykius bei teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį aiškinimo ir taikymo.

13. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias Å¡io Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡us. Nurodė, kad bÅ«tinybė pateikti juos su apeliaciniu skundu iÅ¡kilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis:

1) ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) ar įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

16. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt.).

17. Teisėjų kolegija vertinimu, VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenys apie atsakovo S. R. ir jo sutuoktinės vardu turėtÄ ir turimÄ turtÄ iÅ¡ esmės neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo juos priimti.

18. Atsakovo S. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas yra iÅ¡spręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi. Dėl ieÅ¡kinio senaties 19. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apelianto nuomone, jis nėra praleidęs senaties termino, nes apie sudarytus sandorius sužinojo 2005 m. liepos mėnesį, kai gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2005 m. liepos 5 d. praneÅ¡imÄ Nr. 38-SD-2-2394, kuriame buvo nurodyta, kad panaikintas 2005 m. sausio 24 d. nutarimas apriboti ieÅ¡kovo teises į žemės sklypus. Atsakovo atstovės nuomone, ieÅ¡kovas apie sandorį žinojo jo sudarymo dienÄ , t.y. 2005 m. sausio 20 d. ir tai jos nuomone patvirtina VÄ® Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tas Nr. (8.4.3.)Å G-1526, kuriame nurodyta, jog pažymas sandoriams 2004 m. gruodžio 23 d. atsiėmė A. R..

20. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties nepasisakė, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šio prašymo.

21. Pagal CK 1.31 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), ieÅ¡kinio reikalavimus teismas nagrinėja iÅ¡ esmės nustatęs, ar Å¡is terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kuriÄ teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas norėjo parduoti žemės sklypus. Tačiau nesutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad ieÅ¡kinio senaties pradžia laikytina data, kai buvo paimtos pažymos sandoriams. Kaip matyti iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų – įgaliojimas parduoti žemės sklypus buvo pasiraÅ¡ytas tik 2016 m. sausio 19 d., sandoriai sudaryti 2016 m. sausio 20 d. IÅ¡ byloje pateikto 2005 m. sausio 24 d. nutarimo nustatyta, kad buvo apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtÄ Å¾emės sklypus: 13,43 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 10,75 ha ir 9,49 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieÅ¡kovo A. R. nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo registruotos iki 2005 m. vasario 3 d. Pareiga įgaliotiniui atsiskaityti su įgaliotoju atsirado tik sudarius sandorius, t. y. ne anksčiau kaip 2005 m. sausio 20 d. Kad Å¡iÄ dienÄ buvo atsiskaityta atsakovas įrodinėjo tik liudytojos J. K. parodymais. Jokių kitokių įrodymų byloje nepateikta. Tuo tarpu ieÅ¡kovas A. R. teigimu apie sudarytus sandorius ir savo teisės pažeidimÄ (kad negavo pinigų) jis sužinojo gavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2005 m. liepos 5 d. praneÅ¡imÄ Nr. 38-SD-2-2394.

IÅ¡ pateikto 2016 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti tyrimÄ matyti, jog atsakovas S. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nurodė, jog su broliu susipykę maždaug prieÅ¡ 10 metų, kas paneigia jo paaiÅ¡kinimus, kad santykiai su broliu visÄ laikÄ buvo geri. Ä®vertinus Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent 2005 m. liepos 5 d. laikytina teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentu, t. y. momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ senaties terminas pagal CPK 1.125 straipsnio 1 dalį yra deÅ¡imt metų. IeÅ¡kinys teismui paduotas 2015 m. gegužės 20 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti 18 535,68 Eur skolos ir 4 633,92 Eur palÅ«kanų 24. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. R. 2005 m. sausio 19 d. davė įgaliojimÄ S. R. parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Įgaliojimas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės B. V.. 2005 m. sausio 20 d. buvo sudaryti trys žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai, patvirtinti Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B.: 13,43 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas už 26 000,00 Lt, 10,75 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas už 17 000,00 Lt, 9,49 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). buvo parduotas už 21 000,00 Lt.

Bendra ieškovo vardu įgaliotinio sudarytų sandorių vertė sudarė 64 000,00 Lt, kuriuos įgaliotinis gavo prieš pasirašant sutartis (sutarčių 3.2.1. p.).

25. Nagrinėdamas bylÄ teismas turi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes susieti su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų teisės normų hipotezėmis. Ä®rodinėjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar egzistuoja konkrečiai civilinei bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo naÅ¡ta).

Ä®rodinėjimo dalykÄ sudaro tam tikri juridiniai faktai (Å¡ių faktų egzistavimas arba nebuvimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ä®rodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos Å¡alių ginčo santykiams. Materialiojo teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje.

Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

27. Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Ä®galiojimas, bÅ«damas vienaÅ¡aliu sandoriu, apibrėžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ (CK 6.150 str.).

28. Prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitÄ už savo veiklÄ (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ (turto perdavimo pareiga). Å i teisės norma nereglamentuoja ataskaitos apie savo veiklÄ formos, nereikalauja jos raÅ¡ytinės formos. Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, kÄ atstovas vykdydamas pavedimÄ gauna iÅ¡ atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali bÅ«ti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi bÅ«ti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016).

29. Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

30. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

31. Pagal CK 6.65 straipsnį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ . Å i nuostata – dispozityvioji, nes Å¡alims leidžiama susitarti kitaip. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimÄ , tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ iki jam bus iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymÄ .

32. Pakvitavimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas ir patvirtinti prievolės atsiskaityti įvykdymÄ , todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui, siekiant įrodyti tinkamÄ prievolės įvykdymÄ . Byloje nėra pateikta nei raÅ¡ytinės įgaliotinio ataskaitos nei kreditoriaus iÅ¡duoto raÅ¡ytinio pakvitavimo apie prievolės įvykdymÄ . Kadangi įstatymo nuostatos (CK 6.65 str., 6.929 str.), reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymÄ tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja raÅ¡ytinės atsiskaitymo formos, nesant tiesioginių įrodymų, pinigų sumokėjimo aplinkybė privalo bÅ«ti įrodinėjama netiesioginiais įrodymais. Savo teiginius Å¡alys privalėjo įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.), o teismas pateiktus įrodymus įvertinti (CPK 185 str. 1 d.).

33. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti aplinkybę, jog jis negavo iÅ¡ atsakovo reikalaujamos priteisti sumos, ir ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neįrodė. IÅ¡ esmės teismas savo iÅ¡vadas grindė tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovui tuo metu buvo pareikÅ¡tas įtarimas baudžiamojoje byloje, kad nuo 2014 m. lapkričio 26 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, kad 2010 m. balandžio 7 d. surašė testamentÄ atsakovo naudai, kad deÅ¡imt metų nereikalavo, kad atsakovas grÄ Å¾intų pinigus, bei remdamasi liudytojos J. K. parodymais, kad pinigai ieÅ¡kovui buvo perduoti sandorio sudarymo dienÄ .

34. Teisėjų kolegija, remdamasi žemiau iÅ¡dėstytais argumentais, Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ vertina kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , padarytÄ neatsižvelgus į ginčo esmę, jam iÅ¡spręsti taikytinų materialiosios teisės normų hipotezėse įtvirtintas jų taikymo sÄ lygas, netinkamai nustačius ieÅ¡kovo ir atsakovo įrodinėjimo pareigos apimtis.

35. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Ä®galiotojas privalo tuojau pat priimti iÅ¡ įgaliotinio visa, kÄ Å¡is įvykdė pagal pavedimo sutartį (CK 6.761 str. 2 d.). Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina tapačiÄ pareigÄ atstovui / įgaliotiniui atsiskaityti su atstovaujamuoju / įgaliotoju įvykdžius pavedimÄ . Pagal įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str.) atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis įvykdė pareigÄ atstovaujamajam (ieÅ¡kovui) pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir perdavė visa, kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ .

36. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius ieÅ¡kovo vardu sudarė atsakovas S. R., veikdamas pagal ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypai buvo parduoti Å¡alių svainiui P. K. už 64 000,00 Lt. Apklaustas liudytoju byloje P. K. nurodė, jog dėl sklypų pirkimo ir jų kainos tarėsi su atsakovu S. R.. Sudarant sandorius pas notarÄ ieÅ¡kovas nedalyvavo, pinigus buvo sumokėjęs atsakovui S. R. dar iki sudarant sandorius.

37. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos antstolės R. P. parodymų, kad atsakovas S. R., atvykęs antstolės kontorÄ kaip ir visi skolininkai elgėsi nemandagiai, o iÅ¡aiÅ¡kinus skolininko teises pats 2016 m. sausio 18 d. parašė įsipareigojimÄ , kuriame nurodė, jog visos skolos sumokėti negali ir praÅ¡o leisti skolÄ mokėti dalimis (01:42 – 01:45). Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad raÅ¡to turinį padiktavo antstolė, tačiau pats atsakovas, nei teismo posėdyje, nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nei kituose procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nenurodė.

38. Teismas vertindamas liudytojos Å¡alių sesers J. K. parodymus, konstatavo, jog liudytoja nuosekliai tvirtino, jog matė, kaip ieÅ¡kovas pinigus gavo. Su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti, nes perklausius 2016 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad teismo posėdžio metu liudytoja tvirtino, jog pinigų perdavimo fakto nematė, tik matė, kad ieÅ¡kovas grįžo su dokumentais ir nepermatomu maiÅ¡eliu, kiek pinigų buvo nežino, kiek atiduoti turėjo nežino, todėl atsakovas nieko neskolingas (laikas 02:13:59 – 02:14:30; 02:20:20 – 02:21:56).

Liudytojos J. K. parodymus taip pat negalima vertinti kaip nuoseklius, nes pradžioje ji tvirtina, jog nematė pinigų perdavimo fakto, po to, kad matė pinigus maiÅ¡elyje suriÅ¡tus kanceliarinėmis gumytėmis, be to, teismo posėdyje nuolat tvirtino, kad ieÅ¡kovui reikalinga psichologinė pagalba, kad apie tai, jog pinigai grÄ Å¾inti kalbėjo su atsakovu S. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojos parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja liudytojo P. K. parodymams, kad pinigus perdavė atsakovui S. R. dar iki sandorių sudarymo, tiek ir liudytojos antstolės R.

P. parodymams, kad atsakovas prašė iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ dalimis.

39. Nors nagrinėjamu atveju yra netaikomas CK 1.93 straipsnyje yra nustatytas ribojimas remtis liudytojų parodymais sandorio įvykdymo faktui įrodyti, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo bei liudytojos J. K. nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad nuo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos praėjo deÅ¡imt metų bei tai, kad ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė, ar kad ieÅ¡kovas 2010 m. surašė testamentÄ atsakovo naudai, įrodo, jog atsakovas ieÅ¡kovui yra perdavęs pagal 2005 m. sausio 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorius gautus 64 000,00 Lt.

40. Aplinkybes, jog su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Bylos įrodymų pagrindu darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovui visa, kÄ yra gavęs vykdydamas įgaliojimÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 18 535,68 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

41. Apeliantas A. R., vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašė priteisti iš atsakovo S. R. 4 633,92 Eur palūkanas priskaičiuotas už penkerius metus.

42. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytos trys sÄ lygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. R. neperdavė pagal įgaliojimÄ gautų pinigų, taigi piniginė prievolė yra neįvykdyta. Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jokių raÅ¡ytinių sutarčių dėl pinigų grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų mokėjimo. Pareiga skolininkui, mokėti palÅ«kanas atsiranda tik praleidus terminÄ piniginei prievolei įvykdyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas A. R. bÅ«tų Å¡ių pinigų pareikalavęs anksčiau, nei tik pateiktu ieÅ¡kiniu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nebuvo aktyvus ir operatyvus gindamas savo pažeistas teises, todėl nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palÅ«kanų ir priteisti jas už praėjusį penkerių metų laikotarpį.

44. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Kaip jau minėta įstatyminių palÅ«kanų dydis, kuris kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Dėl bylos baigties 45.

Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , turi teisę priimti vienÄ iÅ¡ CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimÄ ar nutartį pakeisti; panaikinti teismo sprendimÄ (nutartį) ir priimti naujÄ sprendimÄ (nutartį).

46. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, esant aukščiau iÅ¡vardintoms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ už akių – ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį (CPK 93 str. 5 d.).

48. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas A. R. prašė priteisti 2 121,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei 1 621,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 042,00 Eur už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis ir 2 000,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, viso apeliantas turėjo 3 742,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais.

49. Atsakovas S. R. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo turėtas išlaidas, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais sudaro 3 000,00 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovui S. R. iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 521,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

50. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ (patenkinta 80 proc.) ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo S. R. ieÅ¡kovui A. R. priteistina 2 993,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. IÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. atsakovui S. R. priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių mokėjimų įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo S. R. ieÅ¡kovui A. R. priteistina 2 393,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

51. Valstybė viso patyrė 526,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 521,00 Eur atidėtas žyminis mokestis ir 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš apelianto A. R. valstybei priteistina 105,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo S. R. valstybei priteistina 421,18 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ už akių pakeisti, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant sekančiai: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 535,68 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 68 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (18 535,68 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 393,60 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105,30 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 421,18 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 18 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Nerijus Meilutis Egidijus Tamašauskas