8d032808-fb40-4e9a-9e2e-9c4f30864483 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. eI3-1806-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03007-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Singora“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK arba Komisija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ Nr. S-150(7-136/2020) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2020 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. 331-252945 „GrÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas“ (toliau – ir VMI Sprendimas). PaaiÅ¡kina, kad jos atstovas – nemokumo administratorius bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rancas“ (toliau – ir nemokumo administratorius) 2020 m. gegužės 20 d. VMI pateikė PraÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimÄ permokÄ (toliau – ir PraÅ¡ymas), kurį VMI ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti.

PareiÅ¡kėja su Å¡iuo sprendimu nesutinka ir teigia, kad nemokumo procedÅ«rÄ administruojantis nemokumo administratorius negalėjo sudaryti ir pateikti VMI reikalaujamų deklaracijų bei duomenų apie Bendrovę, kadangi į VMI su praÅ¡ymu kreipėsi ne jos vadovas, o nemokumo administratorius. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nemokumo administratorius negali sudaryti Bendrovės dokumentų atgaline data, nes neturi tam įgaliojimų, teisės ir duomenų, todėl laikosi pozicijos, kad VMI netinkamai aiÅ¡kina ir taiko norminių teisės aktų reikalavimus.

Teigia, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, kad Bendrovei yra vykdoma nemokumo procedÅ«ra ir tai nėra normaliomis sÄ lygomis ir įprastai veikianti Bendrovė, kuri gali pateikti deklaracijas ir kitus finansinius duomenis, kuriuos reikalauja pateikti atsakovė, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad tik tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui Mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, Metinę gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijÄ už 2019 m. (GPM312), gali bÅ«ti nustatyta, ar Bendrovė turi nepriemokÄ , kuriai padengti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausiai turi bÅ«ti įskaityta jos turima permoka, ir tik po to įvertinta, ar ji turi po įskaitymo likusiÄ grÄ Å¾intinÄ permokos sumÄ .

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentu, kad nemokumo administratorius negali sudaryti ir pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamų deklaracijų bei duomenų, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ jis bankroto proceso metu įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas valdo, naudoja juridinio asmens turtÄ ir juo disponuoja, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, todėl turi teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu teikiant tiek mokesčių deklaracijas, tiek kitus dokumentus ar praÅ¡ymus.

Sutikdama su MGK sprendimo motyvais VMI pažymi, kad Komisija iÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertino visus pareiÅ¡kėjos skundo argumentus bei bylos medžiagÄ , tinkamai iÅ¡analizavo bei taikė teismų praktikÄ ir teisės aktus, todėl priėmė teisėtÄ sprendimÄ . Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl atsakovės VMI 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 331-252945, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiÅ¡kėjos 2020 m. gegužės 20 d. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti jai 2 539,49 Eur mokesčio permokÄ ir MGK 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. S-150(7-136/2020), kuriuo buvo patvirtintas VMI sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2353-273/2019 (dabartinis bylos Nr. eB2-192-273/2022) UAB „Singora“ iÅ¡kelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Rancas“, 2020 m. balandžio 9 d. teismo nutartimi nuspręsta bankrutuojančiÄ UAB „Singora“ likviduoti dėl bankroto. Administracinėje byloje ir MGK byloje Nr. 7-136/2020 esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, atstovaujama nemokumo administratorius UAB „Rancas“ direktoriaus L.

T., 2020 m. gegužės 20 d. pateikė VMI praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) 2 539,49 Eur permokÄ (skirtumÄ ) (toliau – ir PraÅ¡ymas). VMI 2020 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu Nr. (17.17-40) RES-77011 nurodė Bendrovei iki 2020 m. gegužės 30 d. pateikti papildomus dokumentus: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn.; Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius;

Metinę gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijÄ už 2019 m. (GPM312) bei informavo, jog nepateikus deklaracijų per nurodytÄ terminÄ bus priimtas sprendimas negrÄ Å¾inti (neįskaityti) mokesčio permokos (skirtumo). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyrius 2020 m. birželio 5 d. parengė iÅ¡vadÄ Nr. 331-251595 „Dėl mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimÄ permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo)“ (toliau – IÅ¡vada), kurioje konstatavo, jog Bendrovė nustatytu terminu nepateikė pareikalautų pateikti deklaracijų.

VMI 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimÄ Nr. 331-252945 „GrÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas“, kuriuo nusprendė negrÄ Å¾inti UAB „Singora“ 2539,49 Eur dydžio mokesčio permokÄ , kadangi ji iki 2020 m. gegužės 30 d. nepateikė reikalautų pateikti deklaracijų. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su atsakovės Sprendimu, pateikė skundÄ Komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimÄ Nr. S-150(7-136/2020) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundo“, kuriuo patvirtino VMI 2020 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. 331-252945.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAÄ®) ir Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos VMI virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo)“ (2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VA-9 redakcija) (toliau – Taisyklės).

MAÄ® 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad mokesčio permoka – tai mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Pagal MAÄ® 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. To paties straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grÄ Å¾inamos mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu.

Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pagrįstumÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pagrįstumui patikrinti bÅ«tini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po raÅ¡ytinio praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trÅ«kstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminÄ .

MAÄ® 87 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali bÅ«ti grÄ Å¾inta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamÄ Å¡io įstatymo 68 straipsnyje nurodytÄ mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminÄ , - skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo, o kai yra mokesčių mokėtojo praÅ¡ymas, - skaičiuojama atgal nuo Å¡io praÅ¡ymo pateikimo dienos.

Jei iki praÅ¡ymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmÄ , liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Pagal MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu kitaip nenustatyta Å¡iame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratoriaus mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Mokesčio permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui grÄ Å¾inama tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia, kad mokesčio permoka (skirtumas) yra realiai susidariusi ir mokesčių mokėtojas neturi nepriemokų, kurioms padengti Å¡i permoka pirmiausia turi bÅ«ti panaudota. Mokesčių administratoriui suteikta teisė patikrinti mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pagrįstumÄ . Bendroji pareiga pagrįsti permokos susidarymo realumÄ ir praÅ¡ymo jÄ grÄ Å¾inti pagrįstumÄ tenka mokesčių mokėtojui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo prasme pareiga įrodyti praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokos pagrįstumÄ tenka mokesčių mokėtojui, o jam Å¡ios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permokÄ (LVAT 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-182-438/2016, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1526-556/2020).

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja neįvykdė VMI jai duoto 2020 m. gegužės 21 d. reikalavimo iki 2020 m. gegužės 30 d. pateikti papildomus dokumentus: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius ir Metinę gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijÄ už 2019 m. (GPM312).

Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į atsakovę, nurodydama atitinkamas negalimumo įvykdyti reikalavimÄ pateikti nurodytus dokumentus priežastis. Atsižvelgdamas į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei tai, kad pareiÅ¡kėjos nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Rancas“ neįvykdė reikalavimo pateikti papildomus dokumentus, reikÅ¡mingus sprendžiant pateikto PraÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tik tinkamai užpildžius ir pateikus atitinkamas deklaracijas mokesčių administratorius galėjo nustatyti, ar pareiÅ¡kėja turi nepriemokÄ , kuriai padengti pagal MAÄ® 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausiai turi bÅ«ti įskaityta jos turima permoka, ir tik po to įvertinti, ar Bendrovė turi po įskaitymo likusiÄ grÄ Å¾intinÄ permokos sumÄ , todėl konstatuoja, kad ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymas pagrįstai nebuvo tenkintas.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovė VMI teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti minėtus papildomus dokumentus, reikÅ¡mingus nagrinėjant jos PraÅ¡ymÄ , o jų nepateikus, PraÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde nurodo, kad bankroto administratoriaus, kaip Bendrovės atstovo, teisinis statutas yra specifinis ir jis nėra įgaliotas pateikti mokesčių deklaracijų ir apyskaitų už praėjusius mokestinius laikotarpius, todėl VMI reikalavimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - ir JANÄ®) 59 straipsnį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimÄ ir apsaugÄ , taip pat sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumÄ juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. Pagal JANÄ® 66 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 17–21 punktų nuostatas, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtÄ ir juo disponuoja Å¡io įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ; užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymÄ ; teikia informacijÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui; teikia informacijÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka; atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas Å¡io ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Taigi, iš JANĮ 59 ir 66 straipsniuose nustatyto reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinti bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kaip juridinių asmenų vadovų, atitinkamų teisių ir pareigų perėmėjo, teisiniai pagrindai. Šių teisės aktų nuostatos suteikia teisę nemokumo administratoriui veikti įmonės vardu teikiant tiek mokesčių deklaracijas, tiek kitus dokumentus ar prašymus. Pareiškėja nenurodo teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, kuris draustų nemokumo administratoriui teikti mokesčių deklaracijas.

Vien tik konstatavimas, kad nemokumo administratorius yra specifinis subjektas, nėra pakankamas tam, kad paneigtų pareigas, kurios kyla bankrutuojančiÄ (likviduojamÄ ) bendrovę atstovaujantiems asmenims santykiuose su mokesčių administratoriumi. Pažymėtina, kad pagal MAÄ® nemokus juridinis asmuo, kaip ir kiti mokesčių mokėtojai, nors ir atstovaujamas specifinio subjekto (nemokumo administratoriaus), turi tas pačias pareigas įrodyti mokesčių permokos realumÄ . Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų atleista nuo atitinkamų mokesčių deklaracijų pateikimo, todėl ji nuo Å¡ios pareigos nėra atleista.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos vardu PraÅ¡ymÄ VMI pateikė nemokumo administratorius, o ne Bendrovės direktorius, ir kad ji negali pateikti papildomų atsakovės praÅ¡omų dokumentų, neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo pareigos įrodyti susidariusiÄ mokesčio permokÄ , nes pagal MAÄ® nuostatas mokesčio permoka grÄ Å¾inama ne mokesčio mokėtojo atstovui, o mokesčių mokėtojui, kuris pagal MAÄ® 40 straipsnį turi pareigÄ teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai buvo nurodyti (aiškiai įvardinta, jog Prašymas netenkinamas, nes nėra pateiktos deklaracijos), todėl atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti VMI 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 331-252945 ir MGK 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. S-150(7-136/2020), todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė