8d01dc1a-ec5e-4bb2-b80c-be4ae0a98ffa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3061-1053/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23860-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13.; 2.3.6.4.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam V. K., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, nedirba, teistas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį- paskirta bausmė 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : V. K. baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ baudžiamojo poveikio priemonę: 2018-01-24 apie 09.24 val. Ž. L. g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį "VW Toureg", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jis 2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017-03-31, buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, tokiu bÅ«du jis vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Å iais savo veiksmais V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad vairavo dėl, kad labai reikėjo, nebuvo pinigų taksi. Reikėjo atvežti krovinį ir iÅ¡krauti, nerado kas galėjo nuvežti, o buvo skubu, reikėjo skubiai atvežti įrangÄ , žmogus negalėjo laukti ir taip įvyko. Vairavo draugo tėvo automobilį, pats automobilio neturi. Čia vienintelis toks atvejis, Å¡iaip nevairuoja automobilio, reidai kiekvienÄ dienÄ vyksta, jeigu vairuotų, sustabdytų.

Kelių policija jį nubaudė už tai, kad vairavo be teisių, baudos kol kas nesumokėjo, nes dar pinigų negavo. Blogai vertina savo veiksmus, negalėjo vairuoti, tačiau vairavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad 2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo priimtas nuosprendis byloje, kurioje jis buvo įstatyminis atstovas savo mažamečio sūnaus A. V.. Byla buvo išnagrinėta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kurioje jo sūnus buvo nukentėjusysis. Eismo įvykį padarė V.

K., jis tuo metu vairavo automobilį "VW Toureg", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juo teko bendrauti iškart po įvykio laukiant pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 2016-11-22 teismo nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 60 MGL dydžio bauda, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė- 1 metams ir 6 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017-03-31. 2018-01-24 apie 09.24 val. važiuodamas savo automobiliu Kosciuškos gatve, priešais save pastebėjo automobilį "VW Toureg", valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam buvo žinomas iš minėto eismo įvykio ir susijusios baudžiamosios bylos, todėl jis į jį atkreipė dėmesį ir norėjo pasižiūrėti kas jį vairuoja.

Tas automobilis važiavo antra eismo juosta, o jis važiavo pirma, t. y. deÅ¡ine eismo juosta, su juo susigretino, jis buvo iÅ¡ kairės, tuo metu labai aiÅ¡kiai pamatė jam pažįstamÄ vairuotojÄ V. K., kuris tuo metu tuo automobiliu važiavo vienas. Jis iÅ¡kart paskambino į BPC, pranešė apie jo daromÄ teisės pažeidimÄ ir važiuodamas iÅ¡ paskos diktavo jo važiavimo marÅ¡rutÄ . Važiavo KosciuÅ¡kos gatve, po to Žygimantų, Radvilų, Tilto, Sirvydo ir įsukus į Liauksmino gatvę, V.

K. sustojo kairėje važiuojamosios dalies pusėje, netrukus prie jo automobilio priėjo keli statybininkai, iÅ¡ automobilio bagažinės pasiėmė kažkokius daiktus, V. K. sėdant atgal prie automobilio vairo, jis jį kelis kartus savo telefonu nufotografavo ir jam užvedus variklį pradėjo filmuoti. Jam pradėjus važiuoti toliau Liauksmino gatve filmavimÄ jis nutraukė ir vėl paskambino į BPC, važiavo paskui jį ir diktavo važiavimo marÅ¡rutÄ , jis įvažiavo į Tilto gatvę, tada pasuko į Å ventaragio, Universiteto, Domininkonų, Vokiečių, Rotušės, RÅ«dninkų, Pylimo, Gėlių ir Sodų gatves, kur sustojo prie 15-ojo namo.

Atsidarius bromos vartams įvažiavo į kiemÄ ir netrukus privažiavo policijos ekipažas, kuris taip pat įsuko į 15-ojo namo kiemÄ , tačiau surado tik užrakintÄ automobilį, paties V. K. nerado. Filmuota medžiagÄ persiuntė į policijÄ . Taip pat visa eiga užfiksuota BPC. Nori pasakyti, kad paliudija, jog V. K. vairavo transporto priemonę laikotarpiu, kai jam teismo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 1 metus ir 6 mėn. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

Kadangi V. K. jis yra matęs ir su juo bendravęs ne kartÄ , tai gali tvirtai teigti, kad 2018-01-24 tÄ pačiÄ transporto priemonę vairavo bÅ«tent jis. ApžiÅ«ros protokolo duomenimis, apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, paimtas iÅ¡ liudytojo A. V., jame užfiksuotas automobilis "VW Toureg", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-24 vairuojamas V. K. (b. l. 50). Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018-01-24. 9.24 val. vairavo automobilį, nors jam įsiteisėjusiu 2016-11-22 teismo nuosprendžiu uždrausta naudotis specialiÄ ja teise 1 metus ir 6 mėnesius. 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu jam paskirta 675 eurų bauda (b. l. 84).

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 243 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , baudžiamas bauda arba areÅ¡tu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar apskritai, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pvz., iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiui, kuriuo V. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, 2018-01-24 apie 09.24 val. jis vairavo automobilį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio kaltinamojo padarytas pažeidimas, t. y. nenustatytas veikos sistemingumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jam skubiai reikėjo atvežti krovinį ir iÅ¡krauti, nerado kas galėtų jam pagelbėti, todėl vairavo pats. Nors pastaroji aplinkybė objektyviai nepateisina V. K. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau visgi teismas, spręsdamas dėl veikos pavojingumo, pagrįstai vertina ir jÄ , pripažindamas, kad Å¡is V. K. padarytas teisės pažeidimas nebuvo piktavaliÅ¡kas. Teismas pagal byloje nustatytų aplinkybių visumÄ daro pagrįstÄ iÅ¡vada, kad V.

K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kasacinės instancijos teismas be to, iÅ¡aiÅ¡kino, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad V. K. jau nubaustas už 2018-01-24 vairavimÄ neturint tam teisės administracine tvarka. Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis V. K. savo sÄ moningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gręsiančias pasekmes, sistemingai ar piktybiÅ¡kai vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numato įstatymai bei formuojama teismų praktika, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymių.

Dėl to kaltinamasis V. K. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . T. U. GailiÅ«nienė