8d00c718-cd81-4e1a-99b4-c69827ec4b4d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-774-565/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01859-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo V.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam buvo suteiktas 6 arų žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir naudojasi 6 arų ploto sodo sklypu, plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Sodo sklypas pareiÅ¡kėjui yra suteiktas 1992 metais. PareiÅ¡kėjas 1992 m. rugsėjo 20 d. buvo pateikęs Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus raj. skyrius) praÅ¡ymÄ pirkti jam skirtÄ sodo sklypÄ .

Sodo sklypas buvo įkainuotas ir pareiÅ¡kėjui pateiktas mokėjimo praneÅ¡imas dėl sodo sklypo pirkimo-pardavimo kainos sumokėjimo. PareiÅ¡kėjas 1992 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo mokėjimo praneÅ¡ime nurodytÄ sodo sklypo kainÄ ir buvo įsitikinęs, kad pirkimo-pardavimo kainos sumokėjimas užbaigia pirkimo-pardavimo sandorį, todėl papildomai nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. PareiÅ¡kėjas negali įteisinti sodo sklypo nuosavybės savo vardu, nesudaręs sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus raj. skyrius pareiÅ¡kėjui nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jam yra suteiktas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o, tokių dokumentų neturint, pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo V.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žemės sklypas, dėl kuriuo suteikimo yra praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ , yra adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 446 straipsnio nuostatomis, tokiu atveju, kai juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatinėjamas su tikslu gauti nuosavybę – nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui, Å¡iuo atveju žemės sklypo buvimo vietos apylinkės teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai 5. PareiÅ¡kėjas V. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nėra susijęs su žemės sklypo sodininkų bendrijoje nuosavybės fakto nustatymu. PareiÅ¡kimo dalykas yra žemės sklypo suteikimo fakto nustatymas; 5.2. pareiÅ¡kėjas naudojasi sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiu žemės sklypu nuo 1992 metų ir yra Å¡ios bendrijos narys.

Sodininkų bendrijų veiklÄ 1992 metais reglamentavo Tipiniai sodininkų bendrijų įstatai, patvirtinti LTSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių SÄ jungų Tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimu Nr.

61. Å is teisės aktas nustatė žemės sklypelių skyrimo (suteikimo) sodininkų bendrijų nariams sÄ lygas. Ä®statai nenustatė žemės sklypelių suteikimo nuosavybės teisėmis, teisė įsigyti nuosavybės teisėmis žemės sklypelius sodininkų bendrijos nariams buvo nustatyta kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos taisyklės). Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose taisyklės, patvirtintos minėtu Vyriausybės nutarimu, nustato asmenis, turinčius teisę pirkti sodų teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus.

Tokių asmenų tarpe yra sodininkų bendrijų nariai, kuriems yra suteikti žemės sklypai. Taigi, pareiÅ¡kėjas siekia įrodinėti žemės sklypo suteikimo faktÄ , bet ne nuosavybę į jį; 5.3. pareiÅ¡kėjas 2016 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ Ä¯forminimo užbaigimo, tačiau jam buvo nurodyta pateikti įrodymus apie žemės sklypo suteikimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas neturi reikalaujamų įrodymų, tokių dokumentų pareiÅ¡kėjui nepateikė ir archyvai.

Kitais bÅ«dais pareiÅ¡kėjas neturi galimybių patvirtinti žemės sklypo suteikimo fakto, kaip tik kreipiantis į teismÄ ; 5.4. pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, todėl bylos teismingumas negali bÅ«ti perkeltas Vilniaus regiono apylinkės teismui, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypas, dėl kuriuo suteikimo yra praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti paduodamas žemės sklypo buvimo vietos apylinkės teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.

11. Bylų teismingumas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo numatytas CPK 446 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kitų atvejų, kuomet pareiškimų dėl juridinių faktų nustatymo teismingumas gali būti siejamas su kitokiu, nei pareiškėjo gyvenamosios vietos, kriterijumi, įstatyme nenumatyta.

12. Pagal CPK 446 straipsnį bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal iÅ¡imtinio teismingumo taisyklę nagrinėjamos tik tuo atveju, kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suformuluoto reikalavimo – nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam buvo suteiktas 6 arų žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad pareiÅ¡kimu nėra siekiama nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto.

13. PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime nurodo, kad jam nuo 1992 metų yra suteiktas 6 arų žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat, kad nuo 1992 m. pareiÅ¡kėjas yra Å¡ios bendrijos narys. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog 1992 metais siekė įgyti nuosavybę į jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ â€“ pateikė praÅ¡ymÄ , sumokėjo sklypo kainÄ ir buvo įsitikinęs, kad žemės sklypo nuosavybės teisės įforminimas yra užbaigtas, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas negali įteisinti sodo sklypo nuosavybės savo vardu, nesudaręs sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

PareiÅ¡kėjas 2016 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ Ä¯forminimo užbaigimo, tačiau jam buvo nurodyta, kad bÅ«tina pateikti įrodymus apie žemės sklypo suteikimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus regioninį Valstybinį archyvÄ , tačiau gavo atsakymÄ , kad dokumentų apie sodo sklypo skyrimÄ V. A. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nerasta. PareiÅ¡kėjas neturi kitų galimybių pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus raj. skyriui sodo sklypo skyrimÄ patvirtinančių įrodymų, todėl kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Nurodytiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė turimus rašytinius įrodymus.

14. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo reikalavimo ir jo turinio, pareiÅ¡kėjas sieks įgyti nuosavybės teisę į 6 arų valstybinės žemės sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus r., kuris jam buvo suteiktas 1992 metais, tačiau pirmiausiai Nacionalinei žemės tarnybai pareiÅ¡kėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius Å¡io žemės sklypo suteikimo jam faktÄ . PareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tas reikalavimas yra pakankamai aiÅ¡kus ir jis atitinka dėstomoms faktinėms aplinkybėms.

PareiÅ¡kimu nėra siekiama nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526–529 straipsniai). PareiÅ¡kimu siekiama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas naudotis 6 arų žemės sklypas plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Teismui patvirtinus šį faktÄ , pareiÅ¡kėjas turės galimybę užbaigti reikiamas procedÅ«ras ir įteisinti nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

15. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju netaikytina išimtinio teismingumo taisyklė, nustatyta CPK 446 straipsnyje.

16. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog nurodytu adresu pareiÅ¡kėjas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , taigi pareiÅ¡kimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pateikimo tvarkÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kėjo V. A. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja RÅ«ta Burdulienė