8cfefded-82fd-43aa-8a22-c8e1d62b1e5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės -Markovienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui Vyčiui AugustAdministracinė byla Nr. I-237-624/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. sausio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo V.

A. Å . atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Pimpytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. A. Å . ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. Å . skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas V.

A. Å . pateiktame patikslintame skunde (toliau – ir skundas) praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2008-02-06 sprendimÄ Nr. 68-27, kuriuo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2007-12-11 sprendimas Nr. (04)-K3-475, bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2008-05-09 sprendimÄ Nr. S-88(7-47/2008) toje dalyje, kuria nuspręsta pagal 2005 m. metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos pareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾inti, o užskaityti V.

P.. Nurodo, kad 2008-05-09 MGK sprendimas Nr. S-88 (7-47/2008) buvo priimtas neteisingai pritaikius pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, kurie turi esminės reikÅ¡mės vienodam teisės aiÅ¡kinimui ir taikymui, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. 2001-09-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jo motina V. P. iÅ¡ U. K. įsigijo 2,68 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. Å io žemės sklypo paskirtis 2003-11-04 iÅ¡ žemės Å«kio paskirties buvo pakeista į namų valdÄ , o žemės sklypas padalintas į 13 sklypų.

V. P. 2004-11-10 12 žemės sklypų padovanojo pareiÅ¡kėjui. Kadangi nuo žemės sklypo pirkimo datos buvo praėję daugiau kaip 3 metai, prieÅ¡ dovanodama žemę, atliko turto vertinimÄ . Todėl dovanojimo sutartyje nurodyta vertė atitinka dovanojimo metu buvusiÄ sklypų rinkos kainÄ . PareiÅ¡kėjas 9 žemės sklypus 2004-12-10 dovanojimo verte, t. y. už 1 098 200 Lt, pardavė UAB „Baltų žemės“, dėl to įmonė Kauno AVMI pervedė 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno AVMI su praÅ¡ymu perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) permokÄ . Tačiau mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad 2004-11-10 žemės sklypų dovanojimo sutartimi buvo siekiama padidinti vėliau parduotų žemės sklypų vertę ir formaliai atitikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) reikalavimus, iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo V. P. vykdytos individualios veiklos, todėl atsisakė grÄ Å¾inti jam 193 800 Lt GPM permokÄ ir jÄ užskaitė V.

P.. Taip pat nurodo, kad MGK nurodė, kad kadangi jo motina V. P. turėjo 45 proc. akcijų bei dirbo UAB „Baltų žemės”, kuriai jis pardavė minėtus žemės sklypus, V. P., sudarydama sandorį ne su bendrove tiesiogiai, o dovanodama žemės sklypus sÅ«nui, siekė gauti mokestinės naudos ir iÅ¡vengti GPM. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybės, kad žemės sklypų įvertinimÄ užsakė ne pardavėjas ar pirkėjas (UAB „Baltų žemės”), o V. P., žemės sklypai įvertinti ta pačia verte, už kuriÄ netrukus po dovanojimo buvo parduoti įmonei.

Be to, UAB „Baltų žemės” 2004-10-30 (dar prieÅ¡ sudarant dovanojimo sutartį) pateikė paraiÅ¡kÄ AB „Vilniaus bankas” paskolai gauti, kurioje, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , nurodė vėliau pareiÅ¡kėjo įmonei parduotus sklypus. Tokie teiginiai bei iÅ¡vados yra nesuprantami verslo logika ar Å«kine prasme. Nuo žemės sklypų pirkimo datos buvo praėję daugiau kaip 3 metai, tad natÅ«ralu, kad motina, prieÅ¡ dovanodama žemę sÅ«nui, atliko Å¡io turto vertinimÄ .

Todėl dovanojimo sutartyje nurodyta vertė atitinka rinkos kainÄ , kuri buvo dovanojimo metu. Niekas kitas, bÅ«tent dovanotoja - V. P. - ir turėjo užsakyti vertinimÄ nepriklausomų ekspertų agentÅ«roje, kad sandoris atitiktų rinkos vertę. Kadangi UAB „Baltų žemės“ dirba daug su pareiÅ¡kėju susijusių asmenų, todėl vėlesnis žemės sklypų pardavimas buvo pagrįstas nepriklausomo turto vertintojo pažyma, t. y. pirkimo kaina atitiko rinkos kainÄ . Jokie mokesčių įstatymai nedraudžia pirkti ar parduoti saviems, jei toks pirkimas - pardavimas atitinka rinkos kainas.

PareiÅ¡kėjas, parduodamas nekilnojamÄ turtÄ , kurį jis gavo 2004-11-10 dovanojimo sutartimi, bei investuodamas jį į bendrovę, atliko vienkartinį sandorį nekilnojamuoju turtu. Tai, kad UAB „Baltų žemės“ paraiÅ¡koje paskolai gauti prievolės įvykdymo užtikrinimui nurodytas bendrovės akcininkės turtas, neįrodo, kad vėliau vykę sandoriai apsimestiniai. Fiziniam asmeniui (t. y. V. P.) sutikus ir bankui neprieÅ¡taraujant, įmonė, neturėdama laisvo neįkeisto turto, pasirinko optimaliausiÄ tuo metu verslo sprendimÄ , siekdama gauti lėšų, bÅ«tinų įmonės veiklos vystymui užtikrinti.

MGK nepagrįstai konstatavo, kad sklypų dovanojimo metu vykusios pareiškėjo tėvų skyrybos, kurių metu buvo dalijamas turtas, dėl to minėti sklypai atiteko pareiškėjui, nėra pakankama priežastis dovanojimo sandoriui pagrįsti. Pažymėjo, kad MGK išvada, jog pareiškėjo nurodyta minėta aplinkybė yra nepagrįsta jokiais įrodymais, bei akcentuojamas faktas, kad pareiškėjo tėvų skyrybos įvyko 2001-09-07, kai, tuo tarpu, ginčo sklypus V. P. įsigijo 2001-09-17, t. y. jau po skyrybų, o dovanojimo sutartyje V.

P. nurodė, kad sklypai įsigyti iÅ¡ jos asmeninių santaupų, todėl dovanojimo sandoris negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip natÅ«rali sutuoktinių valios nutraukiant santuokÄ vykdymo iÅ¡dava, nepagrįsta. V. P. atliktas minėtų žemės sklypų dovanojimas pareiÅ¡kėjui buvo įvykdytas iÅ¡imtinai dėl moralinių paskatų, kaip įsipareigojimas buvusiam sutuoktiniui, kad jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančios lėšos arba iÅ¡ tų lėšų gautas turtas turi atitekti sÅ«nui.

Å is argumentas paremtas ir tuo faktu, kad žemės sklypai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų, kad dovana atitiktų rinkos kainÄ . Taigi, dovanojimo sandorio tikslas buvo ne mokestinės naudos siekimas, o iÅ¡skirtinai moralinių įsipareigojimų, vykdant buvusių sutuoktinių susitarimÄ , įgyvendinimas. Mokesčius apskaičiuoti taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. numatytÄ turinio prieÅ¡ formÄ principÄ galima tik tuomet, kai nustatoma, kad tiriamojo sandorio tikslas yra vienintelis - gauti mokestinę naudÄ .

Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai ar kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas iÅ¡ Å¡io sandorio gauna atitinkamÄ mokestinę naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis Nr. A-719/2007). Ä®statymas neįpareigoja tėvų, kokia forma vaikams padovanoti turtÄ , t. y. ar tėvams (dovanotojams) patiems parduoti turtÄ ir gautas pajamas už Å¡io turto pardavimÄ padovanoti savo vaikams, ar vaikams padovanoti turtÄ , kad jį jie patys galėtų parduoti ir gautas lėšas naudotų savo nuožiÅ«ra savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

PareiÅ¡kėjas gautas lėšas už akcijų pardavimÄ panaudojo asmeninės nuosavybės teise turto įsigijimui, t. y. gautas 1 098 200 Lt lėšas už 9 iÅ¡ 12 sklypų pardavimÄ pervedė į UAB „Baltų žemės” sÄ skaitÄ , akcinio kapitalo formavimui ir už tai įsigijo 10 982 vnt. UAB „Baltų žemės” akcijų. Taigi, dovanojimo sandorio sudarymo tikslas nebuvo mokestinės naudos siekimas. Tiek nekilnojamojo turto ekspertui, tiek bet kuriam eiliniam asmeniui pareiÅ¡kėjo atlikti Å«kiniai veiksmai - nekilnojamojo turto sandoriai, yra aiÅ¡kÅ«s, suprantami ir turintys pagrįstÄ ekonominį tikslÄ : sandorių duomenys yra pateikti valstybinėms institucijoms laiku ir atvirai, laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų, - tiek turto vertės nustatymo atžvilgiu, tiek dėl veiksmų motyvų.

Pats faktas, kad Kauno AVMI, kaip valstybės institucija, bando nustatinėti privačių asmenų sandorių sudarymo aplinkybes, nepateikdama jokių nemotyvuotų tokių iÅ¡vadų argumentų, pažeidžia LR Konstitucijos 46 str. 1 d. bei Lietuvos įstatymuose deklaruotus sutarties laisvės ir nesikiÅ¡imo į privačius santykius principus (b. l. 4-7).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pateiktu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti tiek vietinio, tiek centrinio mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, t. y.

VMI 2008-02-06 sprendimÄ Nr. 68-27 ir Kauno AVMI 2007-12-11 sprendimÄ Nr. (04)-K3-475, taip pat MGK 2008-05-09 sprendimÄ Nr. S-88(7-47/2008). Tiek centrinis, tiek vietinis mokesčių administratorius savo sprendimuose nurodė tik motyvus, dėl ko GPM permokÄ užskaito V. P. ir negrÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjui, tačiau nenurodė tokio sprendimo juridinio pagrindo tam padaryti. GPMÄ® 27 bei 32 str. numato, kad GPM permoka grÄ Å¾inama MAÄ® nustatyta tvarka, o minėto įstatymo 87 str. reglamentuoja mokesčių grÄ Å¾inimo tvarkÄ ir procedÅ«rÄ .

VMI virÅ¡ininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos mokesčio permokos grÄ Å¾inimo (įskaitymo) tvarkos 7-1 p. numato, kad mokesčių permoka gali bÅ«ti įskaityta tik to paties mokesčių mokėtojo mokestinėms nepriemokoms padengti, trečiajam asmeniui permoka gali bÅ«ti užskaityta tik paties mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu. PareiÅ¡kėjas neprašė užskaityti mokesčio permokos V. P., todėl taisyklėmis nustatyta tvarka yra pažeista.             Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrėstÄ .

Nurodo, kad Kauno AVMI, vykdydama MGK 2006-05-11 sprendimÄ Nr. S-134-(7-92/2006), atliko V. A. Å . pakartotinį patikrinimÄ ir surašė 2007-10-08 patikrinimo aktÄ Nr. GA11-2. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu tikrintas pareiÅ¡kėjo GPM už 2005-01-19 ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2005 m. sausio mėn. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2004 m. ekonominės veikos nevykdė ir neturėjo teikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos už 2005 m. sausio mėn., todėl pakartotinio patikrinimo metu PVM sumažintas 181 813 Lt.

Taip pat buvo konstatuota, kad pagal metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2005 m. 193 800 Lt GPM permoka negrÄ Å¾inama, o užskaitoma susijusiam asmeniui V. P. (buvusi V. P., V. Å .), kadangi V. P. mokestinio patikrinimo metu (2007-10-08 patikrinimo aktas Nr. GA11-4) nustatyta, kad gyventoja tęstinį laikotarpį, neįregistravusi individualios veiklos (V. P. tik 2005-03-10 įsiregistravo kaip asmuo vykdantis individualiÄ veiklÄ ) vykdė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius. Kauno AVMI 2007-12-11 sprendimu Nr. (04)-K3-475 patvirtino 2007-10-08 patikrinimo aktÄ Nr. GA11-2.

Centrinis mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , priėmė sprendimÄ patvirtinti Kauno AVMI sprendimÄ . MGK 2008-05-09 sprendimu Nr. S-88(7-47/2008) taip pat atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patvirtino VMI sprendimÄ . UAB „Baltų žemės”, 2004-12-10 įsigijusi 9 žemės sklypus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, iÅ¡skaitė iÅ¡ iÅ¡mokėtinos už žemės sklypÄ 1 098 200 Lt sumos 193 800 Lt GPM ir 2005-01-17 sumokėjo į biudžetÄ . GPMÄ® 32 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyventojas, gavęs pajamų iÅ¡ Lietuvos vienetų už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimÄ arba kitokį perleidimÄ nuosavybėn, nuo kurių Å¡io įstatymo 23 str. nustatyta tvarka buvo iÅ¡skaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotÄ daiktÄ perskaičiavimo, t. y., kad bÅ«tų apskaičiuojamas pajamų mokestis iÅ¡ gautų pajamų atėmus Å¡io įstatymo 19 str. nustatytas iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis nurodytÄ jÄ GPMÄ® nuostata, 2005-01-19 pateikė Kauno AVMI praÅ¡ymÄ perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti 193 800 Lt pajamų mokesčio permokÄ . Tačiau mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo ir jo motinos V. P. patikrinimo metu nustatęs, kad tarp Å¡ių asmenų sudaryta 2004-11-10 12 žemės sklypų dovanojimo sutartimi buvo siekiama padidinti vėliau parduotų žemės sklypų vertę ir formaliai atlikti GPMÄ® reikalavimus, iÅ¡vengti GPM nuo V. P. vykdytos individualios veiklos mokėjimo, atsisakė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui 193 800 Lt GPM permokÄ ir užskaitė jÄ susijusiam asmeniui V.

P. . Patikrinimo metu nustatyta, kad 2001-09-17 V. P. pagal sutartį Nr. 8187 iÅ¡ U. K. įsigijo 2,68 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., už 11 000 Lt. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003-11-04 įsakymu Nr. 02-05-7095 minėtas 2,68 ha žemės sklypas padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį - iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į namų valdos sklypus. V. P. 2004-11-10 padovanojo 12 žemės sklypų individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. savo sÅ«nui, t. y. pareiÅ¡kėjui.

Dovanojimo sutartyje Å¡alys minėtus žemės sklypus įvertino 1 861 000 Lt pagal UAB „Ober-Haus” nekilnojamas turtas 2004-11-03 turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 358K:04-KL, kurioje nurodyta visų žemės sklypų rinkos vertė -1 861 000 Lt. Žemės sklypų įvertinimÄ prieÅ¡ atliekant dovanojimo sandorį UAB „Ober-Haus” nekilnojamas turtas Kauno filiale buvo užsakiusi V. P.. Po mėnesio, t. y. 2004-12-10, pareiÅ¡kėjas, kuriam pagal įgaliojimÄ sandoryje atstovavo E. B. (nuo 2004-12-24 iki 2007-05-03 jis UAB „Baltų žemės” direktorius), viena sutartimi pardavė devynis žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., (iÅ¡ padovanotų 12), UAB „Baltų žemės” už 1 292 000 Lt.

Žemės sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. V. P. yra pareiÅ¡kėjo motina, todėl pareiÅ¡kėjo dovanojimo bÅ«du iÅ¡ V. P. gautas turtas GPM neapmokestinamas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki jo pardavimo praėjo trumpas laiko tarpas (vienas mėnuo) - 2004-12-10 pareiÅ¡kėjas, pardavė 9 žemės sklypus UAB „Baltų žemės”. Ä® pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ 2005-01-17 UAB „Baltų žemės” pervedė 1 098 200 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ Kauno AVMI surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė 193 800 Lt GPM už pareiÅ¡kėjÄ .

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs lėšas iÅ¡ UAB „Baltų žemės”, 1 098 200 Lt iÅ¡ savo sÄ skaitos atgal pervedė į UAB „Baltų žemės” sÄ skaitÄ akcinio kapitalo didinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Baltų žemės” sandoriui finansuoti, ėmė paskolÄ iÅ¡ AB Vilniaus bankas. Kauno AVMI sprendime pažymėjo, kad dėl paskolos derybos buvo pradėtos jau 2004 m. rudenį - paraiÅ¡ka paskolai gauti buvo pateikta 2004-10-30 (dar prieÅ¡ dovanojimo sandorį).

Å ioje paraiÅ¡koje UAB „Baltų žemės”, kaip siÅ«lomÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , siÅ«lo 12 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., kurie įvertinti 1 861 000 Lt. Tokia pačia kaina buvo įvertinti ir V. P. priklausę žemės sklypai. Patikrinimo akte teisingai pažymėta, kad prieÅ¡ sudarant dovanojimo sandorį, V. P. jau galėjo bÅ«ti nusprendusi parduoti šį turtÄ ar jo dalį UAB „Baltų žemės”. TÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad V.

P. dirbo UAB „Baltų žemės” rinkodaros direktore ir kartu su sÅ«nėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB „Baltų žemės” akcininkai (prieÅ¡ dovanojimo sutartį V. P. priklausė 45 proc., o M. J. - 55 proc. bendrovės akcijų). PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad žemės sklypai jam buvo dovanojami dėl tėvų skyrybų, yra vertinami kritiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos ir Gyventojų registro duomenų matyti, kad V. P. ir jos buvusio sutuoktinio G. Å . santuoka iÅ¡registruota dar 2001-09-21, tuo tarpu žemės sklypÄ , kuris vėliau buvo padalintas ir padovanotas pareiÅ¡kėjui, V.

P. įsigijo 2001-09-17, t. y. jau po skyrybų. Be to, pareiškėjo tėvų 1999-09-24 ir 2004-04-23 turto dalybų sutartyse šis žemės sklypas neminimas. V. P., sudarydama 2004-11-10 dovanojimo sutartį, pareiškė, kad sutarties sudarymo dienai nėra sudariusi santuokos (sutarties 3.5 punktas). Iš 2004-11-10 dovanojimo sutarties (3.1, 3.3 punktai) matyti, kad V. P. sūnui padovanotas turtas buvo jos asmeninė nuosavybė, įsigytas iš asmeninių lėšų, ji buvo vienintelė šio turto savininkė.

Todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai dėl Å¡eimos turto padalijimo ir dovanojimo sutarties sudarymo motyvų yra nepagrįsti ir nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas be savo paaiÅ¡kinimų nepateikė jokių šį faktÄ patvirtinančių įrodymų, todėl neįrodė turto dovanojimo sandorio sudarymo tikslingumo. Tuo tarpu mokestinio ginčo byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dovanojimo sandoriu tarp pareiÅ¡kėjo ir V.

P. buvo siekiama tik mokestinės naudos. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl mokesčio bazė ir mokesčio suma apskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis. MAĮ 69 str. nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus.

Å ių sandorių ar Å«kinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ir perskaičiuoti mokesčius, bÅ«tina konstatuoti, kad sandorio ar Å«kinės operacijos turinys, užfiksuotos dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar Å«kinės operacijos turinio.

Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamÄ vykdymÄ , turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar Å«kines operacijas ir nustatyti tikrÄ jÄ atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (b. l. 53-56).Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju yra situacija, kai mokesčių mokėtojas, t. y.

V. P., siekdama pasinaudoti GPMÄ® 17 str. numatyta teise, formaliai perduoda turtÄ susijusiam asmeniui, t. y. pareiÅ¡kėjui, kuris Å¡iuo atveju yra tik formalus turto įgijėjas, todėl visos pajamos, gautos iÅ¡ Å¡io sandorio, pripažintos V. P. pajamomis. Dėl Å¡ios priežasties mokesčių administratorius, kaip ir teismas administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas V. P. mokestinis ginčas, taikydamas MAÄ® 69 str., pripažino, kad GPM bazė pareiÅ¡kėjui buvo perkelta formaliai. MAÄ® 69 str. ir yra pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti permokÄ pareiÅ¡kėjui, kadangi nustatyta, kad pajamas gavo ne pareiÅ¡kėjas, o V.

P., atitinkamai nėra kÄ grÄ Å¾inti.       Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo motina V. P. 2003-2005 m. vykdė neįregistruotÄ individualiÄ veiklÄ , t. y. žemės pirkimo ir pardavimo sandorius. Vykdydama Å¡iÄ veiklÄ , 2001-09-17 įsigijo 2,68 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. už 11 000 Lt, padalino šį sklypÄ Ä¯ 13 sklypų ir pakeitė jų naudojimo paskirtį.

V. P. 2004-11-10 padovanojo savo sÅ«nui – pareiÅ¡kėjui – 12 sklypų. Po mėnesio, t. y. 2004-12-10, V. A. Å . pardavė 9 žemės sklypus UAB „Baltų žemės“. Sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria buvo įvertinti dovanojimo metu. V. A. Å . tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2004-12-10, gautus pinigus pervedė atgal į UAB „Baltų žemės“ sÄ skaitÄ akciniam kapitalui didinti. Jei V. P. Å¡ių devynių sklypų bÅ«tų nedovanojusi sÅ«nui, o pati pardavusi, ji butų turėjusi nuo gautų sumų mokėti GPM.

Pažymėjo, kad žemės sklypų įvertinimÄ užsakė V. P., kuri kartu su sÅ«nėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB „Baltų žemės“ akcininkai. UAB „Baltų žemės” 2004-10-30 pateikė paraiÅ¡kÄ AB Vilniaus bankui paskolai gauti, kurioje, kaip siÅ«lomÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , nurodė minėtus 9 žemės sklypus, kurie tuo metu dar priklausė V. P.. PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui pateikė tik paaiÅ¡kinimus, dėl ko V. P. dovanojo sklypus, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (b. l. 51-52).

Skundas netenkinamas. Mokestinis ginčas kilo dėl Kauno AVMI atlikto pakartotinio mokestinio patikrinimo, kurio metu, patikrinus pareiÅ¡kėjo V. A. Å . gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumÄ laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, vadovaujantis MAÄ® 69 str. nuostatomis bei susijusio asmens V. P. patikrinimo aktu Nr. GA11-4, nurodyta pagal metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2005 m. pajamų mokesčio 193 800 Lt permokos V. A. Å . negrÄ Å¾inti, o užskaityti susijusiam asmeniui V.

P. (MGK byla, b. l. 30-39). Pateiktu skundu pareiÅ¡kėjas ginčija mokesčių administratorių ir MGK sprendimus aspektais, kuriais ginčijamais sprendimais pripažinta, kad MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatos pagrįstai taikytos pareiÅ¡kėjo sudarytiems sandoriams, taip pat, kaip nurodė jo atstovė teismo posėdyje, 193 800 Lt pareiÅ¡kėjo mokesčių permoka užskaityta susijusio asmens V. P. mokestinei nepriemokai padengti.    Įvertinus byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , pagrindai, kuriais Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimti sprendimai turėtų bÅ«ti naikinami, nenustatyti:

MAÄ® 10 str. numato, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. MAÄ® 69 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11-719/2007 2007-07-17 priimtoje nutartyje nurodė, kad aiÅ¡kinant MAÄ® 69 str. 1 d., pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio (Å«kinės operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriami Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad taikant nurodytÄ normÄ yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ .              Kaip nustatyta V.

A. Å . ir V. P. mokestinių patikrinimų metu surinktais įrodymais bei ko iÅ¡ esmės neginčija ir pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo motina V. P. 2001-09-17 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8187 už 11 000 Lt įsigijo 2,68 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., kuris Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003-11-04 įsakymu Nr. 02-05-7095 buvo padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį – iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į namų valdos. 2004-11-10 sudaryta dovanojimo sutartimi 12 žemės sklypų V.

P., prieÅ¡ tai atlikusi jai priklausančių 13 namų valdos žemės sklypų įvertinimÄ , padovanojo pareiÅ¡kėjui V. A. Å ., kuris 2004-12-10 sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi 9 iÅ¡ minėtų 12 sklypų pardavė UAB ,,Baltų žemės”. Žemės sklypai 2004-12-10 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. UAB ,,Baltų žemės” iÅ¡ V. A. Å . iÅ¡mokėtinos už žemės sklypus sumos iÅ¡skaitė GPM ir 2005-01-17 sumokėjo jį į biudžetÄ .

PareiÅ¡kėjas V. A. Å ., gavęs lėšas iÅ¡ UAB ,,Baltų žemės”, tÄ pačiÄ dienÄ (2005-01-17) jas pervedė atgal į UAB ,,Baltų žemės” sÄ skaitÄ akciniam kapitalui didinti. Dovanojimo sandorių sudarymo metu V. P. dirbo UAB ,,Baltų žemės” rinkodaros direktore ir kartu su sÅ«nėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB ,,Baltų žemės” akcininkai. Dar prieÅ¡ sudarant sklypų dovanojimo sutartį, UAB ,,Baltų žemės” kreipėsi į AB ,,Vilniaus bankÄ â€ ir pateikė paraiÅ¡kÄ gauti paskolai, kurioje kaip siÅ«lomÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ nurodė minėtus žemės sklypus, žemės sklypai buvo įvertinti ta pačia verte, už kuriÄ vėliau po trumpo laikotarpio buvo jai parduoti (MGK byla, b. l. 46-76; administracinės bylos Nr. I-3835-602/08 I tomo b. l. 15-100, 181-191, II tomo b. l. 29-41).              Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat susijusio asmens V.

P. mokestinio patikrinimo metu nustatytÄ aplinkybę, kad pastaroji vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklÄ , LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 p. nuostatÄ , numatančiÄ , kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo bÅ«du iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių), tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius V. P. mokestinio patikrinimo metu, taip pat mokestinio ginčo su Å¡ia mokesčių mokėtoja priimtuose sprendimuose konstatavo, kad V.

P. siekdama parduoti sklypus UAB ,,Baltų žemės” ir tuo pačiu iÅ¡vengti GPM mokėjimo, sudarydama sklypų dovanojimo sandorį su sÅ«numi – pareiÅ¡kėju V. A. Å ., įteisino didesnę turto įsigijimo kainÄ ir sumažino turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ . Šį mokestinį ginÄÄ iÅ¡nagrinėję MGK, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Å¡iuo konkrečiu atveju GPM bazė pareiÅ¡kėjui V. A. Å . perkelta formaliai, todėl, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., už sklypų pardavimÄ yra pripažintinos bÅ«tent V.

P. individualios veiklos pajamomis ir apmokestintinos GPM (administracinės bylos Nr. I-3835-602/08 I tomo b. l. 15-100, 181-191).       Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta  jokių naujų įrodymų, kurie nebÅ«tų įvertinti nagrinėjant V. P. mokestinį ginÄÄ , yra pagrindas pripažinti, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad 2004-11-10 dovanojimo sandoris dėl 12 namų valdos žemės sklypų buvo sudarytas siekiant formaliai perkelti GPM bazę pareiÅ¡kėjui V.

A. Å ., atitinkamai - LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatos atkuriant tikrÄ sias sandorio sudarymo aplinkybes taikytos ir 1292000 Lt turto pardavimo pajamos už 9 namų valdos žemės sklypus pagrįstai priskirtos V. P. vykdytos individualios veiklos pajamoms. PareiÅ¡kėjo atstovės teismo posėdyje nurodyti teiginiai, susiję su aplinkybe, kad 193 800 Lt mokesčio permoka neteisėtai, t. y. nesant tam juridinio pagrindo, atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui V. A. Å . ir nuspręsta užskaityti susijusiam asmeniui V.

P., yra nepagrįsti: 1 292 000 Lt turto pardavimo pajamas už 9 namų valdos žemės sklypus pripažinus ne pareiÅ¡kėjo V. A. Å . pajamomis, o V. P. vykdytos individualios veiklos pajamomis, mokesčių administratorius, tiek MGK turėjo pagrindÄ pasisakyti, kad UAB „Baltų žemės“ iÅ¡skaičiuotas ir į biudžetÄ sumokėtas 193 800 Lt GPM pareiÅ¡kėjui V. A. Å . negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas bei užskaitomas asmeniui, kuris ir gavo Å¡ias pajamas – V. P., t. y. pripažinus, kad pareiÅ¡kėjas negavo 1292000 Lt turto pardavimo pajamų, nėra pagrindo tenkinti ir jo praÅ¡ymo dėl 193 800 Lt GPM grÄ Å¾inamo, o klausimas dėl V.

P., kuri ir pripažinta gavusi minėto dydžio turto pardavimo pajamas, apmokestinimo, iÅ¡spęstas pastarosios mokestinio patikrinimo metu priimtais sprendimais.      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjo V. A. Å . skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-05-09 sprendimo Nr. S-88(7-47/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-02-06 sprendimo Nr. 68-17, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-11 sprendimo Nr. (04)-K3-475 dalyse, kuriose nuspęsta pagal 2005 m. metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos V.

A. Å . negrÄ Å¾inti, o užskaityti susijusiam asmeniui V. P., panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                   Violeta Balčytienė ArÅ«nas Dirvonas Ina Kirkutienė                                                                                                                          Â