8cfeea43-0eb3-47cf-aea0-e99160a7499d · Vilniaus apygardos teismas

? Apeliacinė byla Nr. 1A-367-873/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16200-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams D.

R. ir V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, jam skirta laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė. A. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės apribojimo 11 mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, A. P. paskirta laisvės apribojimo 11 mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktais, kartu su A. P. paskirta bausme per visÄ jos laikotarpį skirti Å¡ie įpareigojimai:

1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi;

2) atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. balandžio 7 d., 21.10 val. iki 2018 m. balandžio 9 d., 15.56 val. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nutrauktas procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, solidariai iš E. B. ir A. P. priteista D. R. 25 Eur turtinė žala ir 2500 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajai V. S. priteista 2000 Eur neturtinė žala. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. B., tačiau nuosprendis jo dalyje nėra apskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. P. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ir E. B. 2018 m. balandžio 7 d., apie 20.40 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (E. B. nustatytas 1,82 promilių girtumas, A.

P. – 2,25 promilių girtumas), vieÅ¡oje vietoje – ketvirtame namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, aukÅ¡te, bendro naudojimo koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sukėlė muÅ¡tynes, kurių metu sumušė V. S. ir D. R., t. y. kartu bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. S. sudavė mažiausiais Å¡eÅ¡is smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami jai poodines kraujosruvas žastuose, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje alkÅ«nėje, keliuose, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairėje plaÅ¡takoje, taip nežymiai sutrikdydamas V.

S. sveikatÄ , o D. R. sudavė ne mažiau kaip trylika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami jam nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, akių vokuose, poodines kraujosruvas deÅ¡inio užausio srityje, kairiame žande, kakle, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, sumuÅ¡imÄ kairio momens srityje, pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, tuo padarydami D.

R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendį ir bylÄ jam nutraukti (pagal BK 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nuteistasis A. P. su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, savo kaltės ir veikos apimties neginčija, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė bausmę, kadangi buvo visos sÄ lygos taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 38 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsnio pagrindu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, atleidžiant nuteistÄ jį A.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį susitaikiusį su nukentėjusiaisiais. 2.2 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 38 straipsnio ir atleisti nuteistÄ jį A. P. nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, nors jie tokiÄ pozicijÄ teisme iÅ¡reiÅ¡kė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visame procese nuteistasis nesinaudojo advokato teisinėmis paslaugomis. Nurodoma, jog nuteistasis nėra baigęs teisės mokslų, todėl nežinojo, kad įstatymas numato galimybę susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu, tokios teisės nuteistajam neiÅ¡aiÅ¡kino teisėja, nagrinėjusi bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Pažymima, jog tik po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, pasikonsultavus su teisininkais, nuteistasis suprato, kad turėjo galimybę susitaikyti su nukentėjusiaisiais (nukentėjusioji V. S. yra nuteistojo vaiko krikšto mama), todėl nedelsiant kreipėsi į juos. 2.3. Nuteistasis pažymi, kad teismo nustatytų faktinių aplinkybių neneigė, t. y. pripažino, kad su E. B. atvažiavo į svečius pas nukentėjusiuosius, vartojo alkoholinius gėrimus, po to kilo konfliktas ir muštynės. Tai, kad jis neprisimena konflikto priežasties ar suduotų smūgių kiekio ir eiliškumo, nereiškia, kad savo kaltės nepripažįsta, nėra nuoširdus ar bando sumenkinti savo vaidmenį.

Nurodoma, jog kai kurių faktinių aplinkybių neprisiminimÄ lėmė jo bÅ«klė po pavartoto alkoholio. Nuteistojo A. P. manymu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai. 2.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog dar vykstant procesui, jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalÄ už nukentėjusiųjų gydymÄ , atsiprašė nukentėjusiųjų, po teismo atlygino jiems padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusieji A.

P. atsipraÅ¡ymÄ priėmė, jam atleido, materialinių pretenzijų neturi, apie tai buvo suraÅ¡ytas susitaikymo protokolas. Pažymima, kad žalos atlyginimas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ yra pripažįstamas atsakomybę lengvinančia atsakomybe. 2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statymų leidėjas priskiria prie mažiausiai pavojingų tyčinių teisės pažeidimų, t. y. nesunkių nusikaltimų. Nukentėjusiesiems nebuvo sukeltos sunkios ar nepataisomos pasekmės. 2.6.

Nuteistasis pažymi, jog jo pozicija teisme dėl pareikÅ¡to kaltinimo, savanoriÅ¡kas žalos atlyginimas, atsipraÅ¡ymas bei susitaikymas su nukentėjusiaisiais, teistumo praeityje nebuvimas leidžia manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kita nuteistÄ jį A. P. charakterizuojanti medžiaga atitinka BK 38 straipsnyje numatytas sÄ lygas. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai jam netaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutrauktina atleidžiant A.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusieji nurodė, kad A. P. atlygino dalį žalos, E. B. jiems nieko neatlygino. Su A. P. jie susitaikė. Prokurorė nurodė, kad nėra visų sÄ lygų taikyti BK 38 straipsnį, prašė apeliacinio skundo netenkinti. III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija savo kaltės taip pat nėra ginčo dėl veikos kvalifikacijos, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta bausme, mano, jog yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nuteistasis A. P. praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad toks praÅ¡ymas nepagrįstas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015 nurodyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sÄ lygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sÄ lygų visumÄ teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimÄ atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį.

Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobÅ«dį. Nustatant Å¡io intereso pažeidimo mastÄ Ä¯vertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

7. Byloje yra nukentėjusiųjų V. S., D. R. ir nuteistojo A. P. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusieji priėmė A. P. atsipraÅ¡ymÄ , jam atleidžia, žala jiems pilnai atlyginta ir daugiau jokių turtinių pretenzijų dėl įvykio A. P. neturi (t. 2, b. l. 7). Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , nukentėjusieji V. S. ir D. R. parodė, jog nuteistasis jiems bendrai yra atlyginęs 2000 eurų, iÅ¡ apelianto kiekvienas gavo po 1000 eurų. Be to, nukentėjusysis D. R. parodė, kad A. P., tame tarpe, atlygino turtinę žalÄ â€“ 25 eurus, jie pretenzijų nuteistajam neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusieji susitaikė, iÅ¡ dalies atlygino žalÄ , nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. 8.

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. P. bei E. B. padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir dėl jų kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų kilusias pasekmes nustatė, kad V. S. atlygintina 2000 Eur neturtinė žala, D. R. 2500 Eur neturtinė ir 25 eurų turtinė žala. Kadangi žala nukentėjusiesiems buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, teismas priteisė jÄ atlyginti solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje nėra apskųstas.

Nukentėjusieji apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuteistasis A. P. jiems atlygino po 1000 eurų, tai yra mažiau nei pusę nukentėjusiems priteistos žalos. Nors nukentėjusieji nurodė, kad pretenzijų nuteistajam A. P. neturi, turtinė žala (25 eurai) atlyginta, tačiau Å¡iuo atveju nėra BK 38 straipsnio 2 punkte nustatytos sÄ lygos - savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019 nurodyta, kad dalinis žalos atlyginimas gali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau tokia situacija yra daugiau iÅ¡imtis negu bendra taisyklė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016).

Å ioje nutartyje taip pat nurodyta, kad aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimÄ , savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtÄ nuosprendį, už kurios nevykdymÄ gresia kita atsakomybė. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, vertindamas nukentėjusiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris, kaip minėta, Å¡ioje dalyje nėra skundžiamas, priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydį, iki Å¡iol atlygintos žalos dalį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

10. Nuteistasis nurodo, kad teismo nustatytų faktinių aplinkybių neneigė, t. y. pripažino, jog su E. B. atvažiavo į svečius pas nukentėjusiuosius, vartojo alkoholinius gėrimus, po to kilo konfliktas ir muÅ¡tynės. Pasak nuteistojo, tai kad jis neprisimena konflikto priežasties ar suduotų smÅ«gių kiekio ir eiliÅ¡kumo, nereiÅ¡kia, kad savo kaltės nepripažįsta, nėra nuoÅ¡irdus ar bando sumenkinti savo vaidmenį. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , tik savanoriÅ¡kas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti Å¡velninti bausmę ar nuo jos atleisti.

Kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, tai nelaikoma savanoriÅ¡ku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra Å¡i sÄ lyga, turi įvertinti parodymų visumÄ , nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veikÄ ir kaltas dėl jos padarinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

11. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apeliantas paneigė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes: neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiesiems, nurodė, kad muÅ¡tynėse nedalyvavo, niekam nesudavė, tik skyrė besimuÅ¡ančius E. B. ir D. R.. 2018 m. balandžio 8 d. įtariamuoju apklaustas A. P. visiÅ¡kai neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, jog muÅ¡tynėse nedalyvavo, niekam nesudavė, tik skyrė besimuÅ¡ančius E. B. ir D.

R. (t. 1, b. l. 107). 2018 m. spalio 11 d. apklausos metu įtariamasis A. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies tiek, kad bÅ«damas įvykio vietoje, neblaivus demonstravo nepagarbÄ aplinkai triukÅ¡maudamas. Tai, kad sukėlė muÅ¡tynes, mušė nukentėjusiuosius nepripažino, nurodė, kad bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius E. B. ir D. R. (t.1, b. l. 109). 2018 m. rugsėjo 26 d. akistatoje tarp apelianto ir D. R. A. P. parodė, kad nukentėjusiojo nemušė, o bandė iÅ¡skirti E. B. ir D.

R. (t. 1, b. l. 112). 2018 m. rugsėjo 26 d. akistatoje tarp apelianto ir nukentėjusiosios V. S. A. P. parodė, kad norėdamas iÅ¡skirti E. B. su D. R., trenkė nukentėjusiajai netyčia, neatsimena, ar griebė jai už gerklės, gulinčiam D. R. nespyrė, tiesiog praeidamas užkabino koja jo galvÄ (t. 1, b. l. 113-114). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. P. parodė, kad gindamasis galėjo suduoti ir Vaidai (S.). Jam atrodė, kad bandė iÅ¡skirti E. B. ir D. R., bet pasirodo, kad ir jis dalyvavo tuose veiksmuose (t. 1, b. l. 170).

12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji iÅ¡ esmės neprisiminė ir negalėjo paaiÅ¡kinti nei vieno suduoto smÅ«gio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra galimybės byloje taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad apeliantas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu daugelio aplinkybių neprisiminė, tyrimo metu savo kaltę neigė, teisme nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, atskleidė aplinkybes, kurios patvirtina, jog prisipažinimas yra deklaratyvus ir formalus, o tai yra pagrindinė kliÅ«tis konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ . Teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka. Ä®vertinus nuteistojo parodymus matyti, kad jis iki galo neatskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybių, motyvų bei priežasčių, savo kaltę bandė pateisinti suvartotu alkoholiu. Tokį nuteistojo A. P. neteisingÄ bylos faktinių aplinkybių iÅ¡kraipymÄ teisėjų kolegija vertina kaip teismo klaidinimÄ , siekiant pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir suÅ¡velninti savo vaidmenį darant nusikaltimÄ .

Apeliantas tokiais savo veiksmais neprisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo, atvirkščiai, bandė įtikinti teismÄ , kad faktinės aplinkybės buvo visai kitokios nei nustatytos. Å i aplinkybė teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl kaltininko atgailos nuoÅ¡irdumo, toks prisipažinimas nelaikytas nei laisvanoriÅ¡ku, nei nuoÅ¡irdžiu.

13. Kaip jau minėta, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , BK 38 straipsnis gali bÅ«ti taikomas ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti atleidžiamas tik tuo atveju, kai yra nustatomos visos Å¡io straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytos sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju nėra sÄ lygų visumos atleisti apeliantÄ pagal BK 38 straipsnį. Tenkinti skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė