2013-04-08 Nr. AB-1111-3-61-3-00734-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-424/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00734-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.1; 2.3.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaistgirio skalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaistgirio skalda“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, akcinei bendrovei „Dolomitas“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (7)-1.7-294 dalį, kuria buvo nuspręsta neišduoti uždarajai akcinei bendrovei „Skaistgirio skalda“ (toliau – ir UAB „Skaistgirio skalda“) leidimo naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius; 2) įpareigoti Tarnybą išduoti UAB „Skaistgirio skalda“ leidimą naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius sklypuose, nurodytuose kartu su 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškimu (Tarnyboje gautas 2012 m. sausio 18 d.) dėl leidimo išdavimo, t. y. UAB „Skaistgirio skalda" nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, kurių kadastro numeriai yra: 6543/0011:104 (dalis), 6543/0011:116, 6543/0011:218, 6543/0011:207, 6543/0011:141, 6543/0011:135, 6543/0011:138, 6543/0011:150, 6543/0011:136 (dalis), 6543/0011:144 (dalis), 6543/0011:140 (dalis), 6543/0011:142 (dalis), 6543/0011:200 (dalis), 6543/0011:206, 6543/0011:130 (dalis), 6543/0011:210 (dalis), taip pat valstybiniuose sklypuose, kurie neturi identifikacinių numerių ir yra išsidėstę tarp sklypų Nr. 6543/0011:116 ir Nr. 6543/0011:218 ir tarp sklypų Nr. 6543/0011:206 ir Nr. 6543/0011:72.

Nurodė, jog 2009 m. spalio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą leisti naudoti detaliai išžvalgyto Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinio (toliau – ir Telkinys) dalį 41,1 ha plote. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo būtina surinkti reikiamus dokumentus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, Tarnybai 2011 m. lapkričio 7 d. buvo įteiktas pakartotinis prašymas dėl leidimo išdavimo su reikiamais priedais: sprendimu, telkinio dalies kontūrų žemėlapiu, kasybos darbų vadovo pažymėjimu, įmonės registravimo pažymėjimu, darbo sutarties kopija, bendrovės įstatų kopija.

Paaiškino, jog šalia pareiškėjo bendrovės esančiuose plotuose dolomito telkinius naudoja akcinė bendrovė „Dolomitas“ (toliau – ir AB „Dolomitas“), todėl patogumo dėlei ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas) pageidavimą abi bendrovės užsakė vieną poveikio aplinkai vertinimą. Pažymėjo, jog abi bendrovės pretendavo naudoti žemės gelmių išteklius ne tik į joms nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, bet ir valstybiniuose žemės sklypuose, todėl buvo suderinusios, kuri bendrovė į kuriuos valstybinės žemės sklypus pretenduos.

Nurodė, jog pateikus paraišką dėl leidimo išdavimo, tapo aišku, jog UAB „Dolomitas“ nesilaiko susitarimo, todėl pareiškėjas patikslino savo prašymą, kai kuriuose sklypuose koncentruodamas prašymo objekto plotus į labiau vientisą sklypą, išsidėsčiusį pietinėje telkinio dalyje, tačiau iš esmės pretenduojamo ploto nekeisdamas. Atsakovas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, atsižvelgdamas į racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo, aplinkosauginius, ekologinius aspektus bei pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Dolomitas“ pateiktą informaciją, kad šioms bendrovėms nepavyko rasti abi šalis tenkinančio sprendimo dėl telkinio padalijimo į du konsoliduotus žemės plotus kaip tai buvo numatyta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendime.

Minėtame sprendime nurodyta, jog dėl to, kad į vienos ir kitos bendrovės pageidaujamą plotą yra įsiterpę kitai bendrovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, pageidaujami naudoti telkinio plotai yra dirbtinai suskaidomi, nenaudojamų plotų išskyrimas viduryje planuojamo naudoti masyvo nepagrįstai didina naudingosios iškasenos nuostolius, neįmanoma racionaliai planuoti ir vykdyti dolomito gavybos darbų, taip, kad jų organizavimo principai atitiktų nustatyta tvarka parengtos ir suderintos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sprendimus.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog žemės gelmių išteklių naudojimas pareiškėjo pretenduojamuose telkinio plotuose būtų neracionalus. Nurodė, jog minėtuose telkinio plotuose nebuvo įsteigta saugomų teritorijų, o pareiškėjas ėmėsi visų Žemės gelmių įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų racionalaus žemės gelmių naudojimo principo užtikrinimo priemonių – teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir žemės gelmių tyrimo. Pažymėjo, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu nusprendė pritarti Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinio naudojimui su sprendime nurodytomis sąlygomis bei numatytomis priemonėmis neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ir jo pasekmėms likviduoti pagal poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

Minėtas sprendimas priimtas kompetentingoms institucijoms išsamiai ištyrus visus ekologinius ir aplinkosauginius aspektus, todėl atsakovas nepagrįstai šiais aspektais remiasi kaip savo sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo pagrindu. Pažymėjo, jog priešingai nei teigia atsakovas, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendime nėra numatyta konsoliduoti žemės sklypus, jame pabrėžiama, jog bendrovės vykdys veiklą skirtinguose kasybos sklypuose. Nurodė, jog neteisingu minėtos institucijos sprendimo išvadų interpretavimu atsakovas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

Tvirtino, jog teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas sudaryti rašytinį susitarimą, kai kelios bendrovės pretenduoja į tame pačiame valstybei priklausančiame žemės plote esančius išteklius ir tokio susitarimo nebuvimas negali būti laikomas teisėtu pagrindu neišduoti leidimo, kadangi toks pagrindas nenumatytas Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 42.2 punktas numato, kad tuo atveju, kai objektas negali būti skaidomas, leidimas išduodamas pareiškėjui, kuris pirmasis pateikė prašymą. Pareiškėjas tvirtino, jog, jo žiniomis, jis pirmasis pateikė prašymą atsakovui. Manė, kad nepagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą bent jau dalyje dėl leidimo naudoti dolomito išteklius pareiškėjo nuosavybės teise valdomuose sklypuose. Paaiškino, kad į pareiškėjo pageidaujamą naudoti plotą nėra įsiterpęs joks kitai bendrovei priklausantis sklypas. Pretenduojamo ploto išorinės ribos linija yra vientisa ir neapima jokiam kitam savininkui priklausančio žemės sklypo.

Pabrėžė, jog galimybę iškasti žemės gelmėse esantį dolomitą išanalizavo poveikio aplinkai vertinimą atlikę specialistai, kurie nurodė, kokia technika yra būtina, kad ištekliai būtų iškasti tinkamai. Pareiškėjas nurodė turintis tokią techniką bei reikiamą patirtį, todėl manė, kad nėra jokių kliūčių dolomitui, esančiam pretenduojamuose sklypuose, iškasti. Taip pat teigė, jog detali informacija, tikslūs skaičiavimai būna pateikiami kasybos projekte, kuris rengiamas tik po to, kai gaunamas atsakovo leidimas naudoti žemės gelmių išteklius.

Pažymėjo jog praktikoje yra susiklostę, kad, jeigu tokiame projekte yra numatytos netinkamos priemonės ištekliams išgauti, kurios gali įtakoti nuostolingą gelmių išteklių naudojimą, projektas yra netvirtinamas ir duodamas įpareigojimas jį koreguoti. Tvirtino, kad paskaičiavimai dėl priemonių ir būdų kaip išteklius iškasti nenuostolingai yra pateikiami tik gavus leidimą naudoti išteklius. Remdamasis minėtais argumentais tvirtino, jog atsakovo motyvas, kad dėl geologinės sąrangos bus neįmanoma iškasti naudingųjų iškasenų yra nepagrįstas ir skubotas, kadangi tikslūs skaičiavimai daromi ir pateikiami tik po leidimo naudoti žemės gelmių išteklius gavimo.

Atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Skaistgirio skalda“, vykdydama kasybos darbus Telkinyje, sukurtų maždaug 30 darbo vietų, taip pat padidėtų konkurencija ir dėl to mažėtų išgaunamos žaliavos kaina, ji taptų prieinamesnė. Negavus leidimo pareiškėjui tektų nutraukti savo veiklą, nepaisant to, kad jis yra daug investavęs pirkdamas modernią kasybos techniką bei pirkdamas telkinį apimančius žemės sklypus.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad skundo teismui teiginiai yra klaidinantys ir neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodė, jog prašymus išduoti leidimus naudoti Telkinio dolomito išteklius pateikė AB „Dolomitas“ (2011 m. lapkričio 8 d.) ir UAB „Skaistgirio skalda“ (2011 m lapkričio. 9 d.). Paaiškino, kad prieš tai abiejų pretendentų bendru sutarimu buvo atliktas išsamus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ (toliau – ir UAB „GJ Magma“) parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita).

Nurodė, jog Ataskaitoje nuodugniai ir visapusiškai išanalizuotos telkinio išteklių naudojimo galimybės tuo atveju, kai šiuos išteklius naudos dvi kartu veikiančios įmonės. Ataskaitoje numatyta, kad gavybos darbai bus vykdomi dviejuose atskiruose Telkinio plotuose, išsidėsčiusiuose atitinkamai šiaurinėje ir pietinėje telkinio dalyse, be to, pateikiama detali darbų vykdymo technologinė schema. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos Telkinyje leistinumo buvo priimtas atsižvelgiant į visus Ataskaitoje išnagrinėtus šios veiklos vykdymo aspektus.

Tvirtino, kad AB „Dolomitas“ ir UAB „Skaistgirio skalda“ prašymuose išduoti leidimus nurodyti pageidaujami naudoti Telkinio plotai iš esmės skyrėsi nuo Ataskaitoje nagrinėjamų variantų, t. y. kartu su UAB „Skaistgirio skalda“ 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 171 pateikti dokumentai atitiko Ataskaitos sprendinius, tačiau UAB „Skaistgirio skalda“ pateiktas pageidaujamo kasybos sklypo planas nebuvo suderintas su visais žemės savininkais, t. y. nebuvo suderintas su AB „Dolomitas“. Paaiškino, jog kartu su UAB „Skaistgirio skalda“ raštais 2011 m. gruodžio 8 d. ir 2012 m. sausio 18 d. pateikti pageidaujami kasybos sklypai apėmė visiškai suderintus žemės sklypų plotus, tačiau neatitiko Ataskaitos.

Pažymėjo, jog apie tai, kad abi bendrovės nukrypo nuo Ataskaitos ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo, Tarnybos specialistai žodžiu atkreipė abiejų bendrovių dėmesį, priimdama jų paraiškas ir pridedamus dokumentus. Nurodė, kad UAB „Skaistgirio skalda“ pateikė naują jo pageidaujamo naudoti Telkinio ploto variantą, kuris taip pat neatitiko Ataskaitoje teikiamo varianto. Kitas pretendentas naujo pageidaujamo naudoti Telkinio ploto varianto nepateikė. Išnagrinėjusi abiejų pretendentų pateiktus galutinius pageidaujamo naudoti Telkinio plotų variantus, Tarnyba konstatavo, kad leidimai naudoti dolomito išteklius Telkinio plotuose, kaip jie nurodyti abiejų bendrovių prašymuose, negali būti išduoti: bendrovių pageidaujami naudoti plotai išsidėstę per visą telkinį atskirais, dažnai tarpusavyje nesusijungiančiais sklypais, jie nesudaro vientiso Telkinio masyvo, kuriame būtų galima racionaliai planuoti ir vykdyti dolomito gavybos darbus.

Pažymėjo, jog apie tai bendrovės buvo informuotos Tarnybos 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 6.3-1.7-3079, kuriuo, be kita ko, buvo pasiūlyta abiems bendrovėms susitarti dėl Telkinio suskaidymo į dvi dalis (kaip tai buvo padaryta Ataskaitoje), kuriose galima būtų abiem naudotojams racionaliai naudoti dolomito išteklius, atsižvelgiant į Ataskaitos sprendinius, ir iki 2012 m. sausio 20 d. pateikti Tarnybai rašytinį susitarimą dėl Telkinio pasidalijimo. Pažymėjo, jog atsakydamas į pastarąjį Tarnybos raštą, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą naudoti dolomito išteklius dalyje pietinės Telkinio dalies ploto, į kurį yra įsiterpęs ir nesuderintas AB „Dolomitas“ priklausantis žemės sklypas.

AB „Dolomitas“ atsakyme nurodyta, kad bendrovėms nepavykus susitarti dėl Telkinio ploto pasidalijimo, ši bendrovė pageidauja gauti leidimą naudoti dolomito išteklius visuose jai nuosavybės teise priklausančiuose ir valstybiniuose telkinio žemės sklypuose. Pažymėjo, jog įvertinusi galutinius abiejų pretendentų atsakymus bei atsižvelgdama į Telkinio geologinę sąrangą, Ataskaitos, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl Telkinyje planuojamos veiklos galimybių nuostatas, į pageidaujamų naudoti telkinio plotų išsidėstymą detaliai išžvalgyto telkinio atžvilgiu, Tarnybos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisija (toliau – ir Komisija) 2012 m. sausio 26 d. posėdyje nutarė teikti siūlymą Tarnybos direktoriui neišduoti AB „Dolomitas“ ir UAB „Skaistgirio skalda“ leidimų naudoti Telkinio dolomito išteklius, kadangi bendrovių pateikti pageidaujami naudoti kasybos sklypai neatitiko Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo ir Ataskaitos.

Pažymėjo, kad Tarnybos sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių 41 punkto nuostatomis bei įvertinus Komisijos nutarimo argumentus. Tarnybos nuomone, bendrovių pageidaujamuose naudoti plotuose, nesudarančiuose vientiso telkinio masyvo, neįmanoma racionaliai planuoti ir vykdyti dolomito gavybos darbų taip, kad jų organizavimo principai atitiktų nustatyta tvarka parengtos ir suderintos Ataskaitos sprendinius. Pažymėjo, jog telkinio nuogulos yra didelio storio (nuo 8 iki 16,5 m storio), kurioms atidengti reikės didelio žemės sklypo, o kaupiant jas telkinio teritorijoje bus apribojimas priėjimas prie naudingosios iškasenos, ir tokiu būdu nebus tinkamai naudojami ištekliai.

Paaiškino, kad kasavietė bus didelio gylio ir nesant vientisam kasybos sklypo masyvui, o sudėtingos konstrukcijos sklypui siekiant suformuoti tinkamus saugos požiūriu šlaitus, bus patiriami papildomi naudingosios iškasenos nuostoliai. Tvirtino, jog viena iš priežasčių, sąlygojusių skundžiamą Tarnybos sprendimą, yra abiejų pretendentų atsisakymas ieškoti kompromisų, padalinant pageidaujamą naudoti Telkinį į dvi dalis, kaip buvo numatyta Ataskaitoje. Paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja racionalaus išteklių naudojimo principą.

Tarnybos manymu, racionalus išteklių naudojimas – tai yra galimybė maksimaliai išgauti detaliai išžvalgytus dolomito išteklius iš kasybos darbais pažeidžiamo žemės ploto vieneto. Įvertinus pareiškėjo prašomos išskirti naudojimui Telkinio dalies paviršiaus konfigūraciją bei Telkinio geologines sąlygas, pagrįstai galima teigti, kad tokiomis sąlygomis formuojamų karjero šlaitų zonoje susidarytų nepagrįstai dideli naudingosios iškasenos nuostoliai, kurie, nesant sutarimo tarp pretendentų naudoti Telkinį, liktų neprieinami tolimesniam panaudojimui.

Nurodė, jog Taisyklių 42 punkto nuostata priimant sprendimą nebuvo taikoma, kadangi pretendentų pateikti prašymai neatitiko Ataskaitos sprendinių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad AB „Dolomitas“ ir UAB „Skaisgirio skalda“ bendru sutarimu buvo atliktas išsamus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal UAB „GJ Magma“ parengtą Ataskaitą. Nurodė, jog Ataskaitoje nuodugniai ir visapusiškai išanalizuotos telkinio išteklių naudojimo galimybės tuo atveju, kai šiuos išteklius naudos dvi kartu veikiančios įmonės. Pažymėjo, jog priimdamas sprendimą pritarti Telkinio naudojimui, vadovavosi tokiais pagrindiniais motyvais: Pakruojo rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniuose planuojamo naudoti Telkinio dalis numatyta kaip gavybos plėtros teritorija; Šiaulių visuomenės sveikatos centras pateikė išvadą, kad AB „Dolomitas“ ir UAB „Skaisgirio skalda“ planuojama veikla Telkinyje nesukels rizikos gyventojų sveikatai; bendrovės dolomito kasavietes planuoja įrengti skirtinguose sklypuose, kurios bus nutolusios viena nuo kitos dideliu atstumu, todėl kasybos metu viena kasavietė neįtakos kitos veiklos ir jų poveikis už karjero ribų nepersidengs ir nesisumuos; Tarnybos nuomone, pagal kurią Ataskaitoje išsamiai išnagrinėti visi planuojamos veiklos aspektai, todėl numatyti sprendimai yra pakankami sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priimti; telkinys yra vienintelis nenaudojamas dolomito detaliai išžvalgytas telkinys Lietuvoje, kitų vietų, kur būtų analogiškos kokybės dolomito, Lietuvoje taip pat nėra, o AB „Dolomitas“ ir UAB „Skaistgirio skalda“ šiuo metu dolomito išteklius kasa iš kitų dolomito telkinių, kuriuose ištekliai senka. Nurodė sprendimą priėmęs atsižvelgdamas į visus veiklos vykdymo aspektus, taip pat kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas. Pažymėjo, jog nei vienas iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų iš esmės neprieštaravo, kad Telkinyje būtų vykdoma ūkinė veikla. Pabrėžė, jog visi aplinkosauginiai ir ekologiniai aspektai buvo pagrįsti principine nuostata, kad Telkinio ištekliai bus naudojami dviejuose konsoliduotuose sklypuose, bei kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietovėje neįpareigoja Tarnybos išduoti ar neišduoti leidimą naudoti išteklius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Dolomitas“ su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad tarp pareiškėjo ir AB „Dolomitas“ nebuvo jokio žodinio ar rašytinio susitarimo dėl valstybinės žemės sklypų pasidalijimo pretenduojamuose naudingųjų išteklių plotuose. Pažymėjo, jog tarp šalių vyko derybos dėl Telkinyje nuosavybės teise turimų žemės sklypų mainų, pirkimo-pardavimo ar kitokio jų perleidimo, tačiau valstybinės žemės sklypai tuo metu nebuvo derybų objektas, nes Nacionalinė žemės tarnyba suderino kasybos planus laisvoje valstybinės žemės fondo žemėje, nedetalizuodama, kuriam pareiškėjui ir kiek žemės ploto priskirti. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas sprendė, kad tikslinga rengti vieną planuojamos ūkinės veiklos atskaitą ir įpareigojo abi bendroves pateikti atsakymą dėl tokios galimybės. Atsižvelgdamos į minėtą pasiūlymą, bendrovės nutarė rengti vieną ataskaitą. Nurodė, kad atsakovas siūlė pareiškėjui ir AB „Dolomitas“ susitarti dėl Telkinio suskaidymo į dvi dalis, kuriose būtų galima racionaliai naudoti dolomito išteklius, atsižvelgiant į Ataskaitos sprendinius, ir pateikti atsakovui rašytinį susitarimą, tačiau tokio susitarimo šalims nepavyko priimti, todėl į pareiškėjo prašomą naudoti plotą vis dar yra įsiterpęs AB „Dolomitas“ priklausantis sklypas, dėl kurio pareiškėjas neturi AB „Dolomitas“ pritarimo jį naudoti. AB „Dolomitas“ manymu, racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principas aiškintinas kaip visuma priemonių, kurių imamasi sudarant sąlygas apsirūpinti žaliavomis dabartinei ir ateities kartoms, šių išteklių apsaugai, jų atkūrimui. Tik racionaliai naudojant žemės gelmių išteklius galima gauti maksimalią naudą, darant minimaliausią žalą ir įtaką visai ekosistemai. Tvirtino, kad Ataskaita parengta ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. lapkričio 3 d. teigiamas sprendimas dėl Ataskaitos priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir AB „Dolomitas“ laikomi susitarę dėl Telkinyje esančių sklypų, t. y. kad ginčų dėl žemės sklypų nėra ir kad abi įmonės veiks atskiruose konsoliduotuose sklypuose. Pažymėjo, jog nekeltinas klausimas dėl pirmumo teisės į valstybinius žemės sklypus, kadangi buvo galimybė žemės sklypą skaidyti į dalis, ši galimybė buvo projektuojama Ataskaitoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas sprendė, jog iš esmės teisinis atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius pagrindas buvo Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 621 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 48.6 punktas, pagal kurį leidimas neišduodamas šių taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais. Šių Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad, kai gauti daugiau nei vieno pareiškėjo prašymai (ir šių taisyklių reikalavimus atitinkantys dokumentai):

Lietuvos geologijos tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus dokumentus ir esamą galimybę (jeigu ji yra) skaidyti objektą, siūlo pareiškėjams per 30 dienų susitarti dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus). Pareiškėjams per nurodytą terminą nepateikus rašytinio susitarimo, Lietuvos geologijos tarnyba, vadovaudamasi racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principu, priima sprendimą dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus) ir leidimų išdavimo pareiškėjams. Pareiškėjai pagal prašymų pateikimo eiliškumą įgyja teisę pasirinkti suskaidyto objekto dalį.

Jeigu kurių nors pareiškėjų prašymai netenkinami, jiems apie tai pranešama raštu. Jeigu objektas dėl technologinių ar kitų priežasčių, susijusių su racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu, negali būti skaidomas, Lietuvos geologijos tarnyba priima sprendimą dėl leidimo išdavimo pareiškėjui, kuris pirmasis pateikė prašymą. Kitiems pareiškėjams motyvuotai pranešama apie atsisakymą išduoti leidimą. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad administracinio akto teisinio pagrindo nenurodymas vertintinas kaip Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą aktą, jei individualus administracinis aktas yra tinkamai motyvuotas ir iš šios motyvacijos galima numanyti apskundimo teisinį pagrindą.

Teismo nuomone, skundžiamas aktas šiuos reikalavimus iš esmės atitinka. Nurodė, kad sprendimą pagal vieną iš dviejų Taisyklių 42 punkto papunkčių numatytų sprendimą galima priimti, jeigu toks sprendimas atitiktų kitus Žemės gelmių įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimus, o jei tokių galimybių nėra – priimamas neigiamas sprendimas pagal šių 48.6 punktą. Pažymėjo, jog šiuo atveju neigiamas sprendimas yra paremtas būtinybe laikytis Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei 47 straipsnio 1 dalies numatančios, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso inter alia žemės gelmės, taip pat Žemės gelmių įstatymo reikalavimais, Taisyklių 10 punkto, kuriuo nustatyta, kad leidimas išduodamas naudoti tik nustatytąja tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai, nuostatomis.

Pagal Taisyklių 25 punktą Lietuvos geologijos tarnybai teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu, Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu (išskyrus atvejus, kai pateikiami šių taisyklių 22.6 punkte nurodyti dokumentai) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu. Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sprendiniai bei išvados, kuriais savo skundą teismui grindžia pareiškėjas, yra padaryti vertinant, kad eksploatuojamas Telkinio žemės sklypas bus konsoliduotas abiejų pretendentų susitarimu, jis bus jų pasidalintas (nepaisant nuosavybės teisių į atskirus žemės sklypus turėjimo) taip, kad dolomitas galėtų būti kasamas paisant racionalumo ir neigiamo poveikio gamtai išvengimo principų, ir kad teigiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimai priimti įvertinus būtent tokią dolomito kasybos tokioje (didesnėje) Telkinio dalyje technologiją.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad dolomito kasimas mažesniame nei anksčiau buvo prašyta žemės sklype (telkinio dalyje) atitinkamai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, nes toks vertinimas yra mechaniškas, aritmetiškas. Pažymėjo, jog į bylą pateiktas Petrašiūnų III dolomito telkinio planas ir pareiškėjo pageidaujami eksploatuoti žemės sklypai (plane pažymėti oranžine spalva) rodo, jog jie išsidėstę neracionaliai (t. y. nesudaro daugiau mažiau taisyklingo keturkampio), į juos įsiterpę AB „Dolomitas“ priklausantys žemės sklypai (plane Nr. 60, 70, dalis Nr. 66), o pareiškėjo žemės sklypai (Nr. 40, 44, 24, 12, 30) giliai įsiterpę į AB „Dolomitas“ žemės sklypus.

Teismas sutiko su Komisijos, kaip institucijos, turinčios specialių žinių, argumentais dėl Telkinio geologinės sandaros ypatumų, kuri sąlygoja sudėtingesnes būsimos eksploatacijos sąlygas, negu šiuo metu naudojamuose dolomito telkiniuose, dėl ko bus gerokai didesnės, lyginant su šiuo metu greta eksploatuojamu Petrašiūnų II telkiniu, nuodangos darbų apimtys, karjeras bus gilesnis, susidarys daugiau dolomito nuostolių karjero šlaituose. Įvertinęs nurodytus argumentus teismas sprendė, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, pagrindų jį naikinti nėra.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai priėmė vieną sprendimą dėl dviejų atskirų juridinių asmenų pateiktų paraiškų. Pažymėjo, kad pareiškėjo galutinėje paraiškoje nurodyti sklypai beveik nesiskyrė nuo Ataskaitos sprendinių, išskyrus tai, kad pretenduojamas plotas buvo šiek tiek sumažintas, nepavykus kai kurių sklypų suderinti su AB „Dolomitas“. Manė, jog atsakovo sprendime nurodyti argumentai taikytini tik AB „Dolomitas“, nes jis pateikė prašymą iš esmės pažeidžiantį Ataskaitos sprendinius. AB „Dolomitas“ neskundus atsakovo sprendimo, darytina išvada, kad į leidimą kasti naudingąsias iškasenas pretenduoja tik pareiškėjas, kurio paraiška atitinka Ataskaitą.

Pažymėjo, jog atsakovas nenurodė savo sprendimo teisinio pagrindo, o teismo sprendime nurodytas Taisyklių 42 punktas, kuris reglamentuoja situaciją kai į tą patį objektą ar jo dalį pretenduoja daugiau nei vienas pareiškėjas, taikytinas tik dalyje dėl dviejų valstybinių sklypų, į kuriuos pretendavo abi bendrovės. Tuo tarpu dalyje dėl prašymo leisti naudoti žemės gelmių išteklius, esančius skirtinguose bendrovėms nuosavybės teise priklausančius plotuose, ši teisės norma negalėjo būti taikoma. Pats atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog ši teisės norma nebuvo taikoma, todėl teismo išvada yra nepagrįsta.

Tvirtino, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio, įpareigojančio teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir išsiaiškinti visas svarbias bylai aplinkybes bei visapusiški jas ištirti, nuostatas. Pareiškėjas nurodė, jog jam nėra suprantama, kodėl atsakovas neišdavė leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, esančius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius plotuose. Nurodė, jog tokia situacija, kai pareiškėjui iki šiol nėra žinomas atsakovo priimto sprendimo teisinis, pagrindas pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

Atsakovui nemotyvavus sprendimo buvo pažeistas teisėtumo principas, taip pat pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnis, įtvirtinantis asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų prašymų nagrinėjimą, teisėtumo principas, Konstitucijos 5 straipsnio nuostata – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, reglamentuojančiais įrodymų vertinimą, kadangi neteisingai suprato bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjas nurodė nepretendavęs nei į vieną iš žemės sklypų, nurodytų teismo sprendime.

Nurodė, jog teismas neteisingai aiškino Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsnio, nustatančio poveikio aplinkai vertinimo tikslus, nuostatas. Pažymėjo, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaita turėtų būti vertinama tik poveikio aplinkai aspektu. Tvirtino, jog pareiškėjo poziciją, kad darbus vykdant tik jam vienam ir mažesniame plote nei nurodyta Ataskaitoje, būtų sumažintas galimas neigiamas poveikis aplinkai, patvirtina byloje esantis poveikio aplinkai vertinimą atlikusio UAB „GJ Magma“ 2012 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 150, kurio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė.

Nurodė, jog leidimo išdavimo stadijoje teiginys apie galimus nuostolius grindžiamas tik spėjimu, kadangi tikslūs skaičiavimai dėl galimų nuostolių atliekami kasybos projekte, rengiamame jau turint leidimą. Pažymėjo, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad kasybos plotas nesudaro taisyklingo keturkampio, kadangi praktikoje taip beveik niekada nebūna, o ir pats Telkinio ploto kontūras neatitinka šio reikalavimo. Paaiškino, jog praktikoje kasamas plotas suskirstomas blokais. Padalinus kasamą plotą į du blokus ir susidarytų daugiau mažiau keturkampio formos plotai.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Be argumentų, pateiktų atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai nurodė, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių 42 punkto ir Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei įvertinus Komisijos argumentus. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad galutinėje paraiškoje nurodyti sklypai beveik nesiskyrė nuo Ataskaitos sprendinių, išskyrus tai, kad pretenduojamas plotas buvo šiek tiek sumažintas. Nurodė, jog faktiškai minėtas plotas apima tik pusę Telkinio pietinės dalies, o jo konfigūracija neleidžia organizuoti dolomito išteklių gavybos taip, kad būtų išvengta nepagrįstai didelių nuostolių kasavietės šlaituose. Pažymėjo, kad būtent atsižvelgdamos į Taisyklių 42 punkto nuostatas bendrovės pradėjo objekto pasidalijimo procedūras ir jų rezultatas buvo įtvirtintas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendime, tačiau vėliau bendrovės atsisakė pasiekto susitarimo nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklėse objektas suprantamas kaip detaliai išžvalgytas pageidaujamų naudoti naudingųjų iškasenų telkinys, o ne kaip žemės sklypas. Pažymėjo, kad atsakovas nevertino galimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai pasikeitimo, keičiantis pageidaujamo naudoti ploto dydžiui. Akcentavo, jog atsakovo sprendime pabrėžiama neracionaliai pasirinkta pageidaujamo naudoti ploto konfigūracija, kas atsižvelgiant į telkinio geologines ir kasybos sąlygas, pernelyg padidina valstybės lėšomis išžvalgytų dolomito išteklių eksploatacinius nuostolius. Pažymėjo, jog išdavęs leidimą, atsakovas neturėtų galimybės netvirtinti parengto naudojimo projekto. Tvirtino, kad bet koks Telkinio skaidymas į atskirus kasybos plotus tik padidina eksploatacinius nuostolius.

Trečiasis asmuo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Dolomitas“ su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjo pateiktame kadastro žemėlapyje sklypai, esantys tarp pareiškėjui priklausančių sklypų Nr. 116 ir Nr. 218, bei tarp sklypų Nr. 206 ir Nr. 72, priklausantys valstybiniam žemės fondui, nepagrįstai pažymėti kaip pareiškėjo. Pažymėjo, kad poveikis aplinkai yra siejamas ne su naudojamų sklypų plotu, o su kasybai naudojamu būdu ir technologijomis. Tvirtino, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai, o pareiškėjo nurodytame UAB „GJ Magma“ rašte nepaneigiama racionalaus žemės gelmių naudojimo principo pažeidimo galimybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos geologijos tarnybos 2012 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (7)-1.7-294 „Dėl leidimo išdavimo“, kuriuo buvo nuspręsta neišduoti UAB „Skaistgirio skalda“ leidimo naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius.

Lietuvos geologijos tarnybos 2012 m. sausio 30 d. sprendime Nr. (7)-1.7-294 nurodoma, kad vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 punktu ir įvertinus Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos argumentus, kuriais vadovaujantis buvo priimta šios komisijos išvada dėl leidimų išdavimo, nuspręsta pritarti komisijos siūlymui neišduoti UAB „Skaistgirio skalda“ ir AB „Dolomitas“ leidimų naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius. Nurodyta, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo, aplinkosauginius ir ekologinius aspektus bei bendrovių pateiktą informaciją, kad joms nepavyko rasti abi šalis tenkinančio sprendimo dėl telkinio padalijimo į du konsoliduotus žemės plotus, kaip tai buvo numatyta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimtame sprendime, o taip pat įvertinus telkinio geologinės sąrangos ypatumus.

Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos 2012 m. sausio 26 d. posėdžio protokole Nr. 1 nurodoma, kad UAB „Skaistgirio skalda“ ir AB „Dolomitas“ nesusitarus dėl telkinio pasidalijimo atsižvelgiant į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje nuostatas, bendrovių pageidaujamuose naudoti plotuose, nesudarančiuose vientiso telkinio masyvo, neįmanoma racionaliai planuoti ir vykdyti dolomito gavybos darbų, kaip tai buvo numatyta planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo ataskaitoje, todėl įvertinus telkinio geologinės sąrangos ypatumus bei atsižvelgiant į racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo, aplinkosauginius ir ekologinius aspektus, komisija manė, kad leidimai naudoti telkinio dolomito išteklius bendrovių nurodytuose plotuose negali būti išduoti (t. I, b. l. 82-83).

Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje.

Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimą juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, reglamentuoja minėtos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės, kurių 22.6 punktas nustato, jog pageidaujantys gauti leidimą juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, Lietuvos geologijos tarnybai turi pateikti atrankos išvados dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (taikoma išžvalgytiems ištekliams ir ertmėms) kopiją (jeigu vertinimas ir atranka privalomi ir šie dokumentai yra parengti).

Remiantis Taisyklių 48.1 punktu, leidimas (taip pat pakartotinis) juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, arba dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų (šių Taisyklių 22–28, 30 ir 31 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyboje 2011 m. lapkričio 8 d. buvo gautas AB „Dolomitas“ prašymas išduoti leidimą dolomito telkinio Petrašiūnai III naudojimui (t. I, b. l. 57-58), 2011 m. lapkričio 9 d. gautas UAB „Skaistgirio skalda“ prašymas išduoti leidimą naudoti dolomito išteklius pietinėje telkinio dalyje (t. I, b. l. 59). Prieš teikiant šiuos prašymus, UAB „GJ Magma“ parengė Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Kaip matyti, šioje ataskaitoje išanalizuotos minėto telkinio išteklių naudojimo galimybės dviems kartu veikiančioms bendrovėms UAB „Skaistgirio skalda“ ir AB „Dolomitas“. Kaip nurodyta ataskaitoje, atsižvelgiant į tai, kad yra du planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovai, šioje ataskaitoje ūkinės veiklos poveikis aplinkai vertintas integruotai, įvertinant abiejų bendrovių planuojamus veiklos mastus, veiklos padėtį, planuojamas naudoti technologijas. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad gavybos darbai bus vykdomi dviejuose atskiruose telkinio plotuose, esančiuose šiaurinėje ir pietinėje telkinio dalyse (t. I, b. l. 52-56).

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą pritarti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio naudojimui priėmė išnagrinėjusi minėtą UAB „GJ Magma“ parengtą Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą bei atsižvelgusi į tai, kad telkinio ištekliai bus naudojami dviejuose – rytinėje ir vakarinėje telkinio dalyse esančiuose konsoliduotuose sklypuose. Kaip vienas iš pagrindinių motyvų priimant šį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą nurodyta tai, kad AB „Dolomitas“ ir UAB „Skaistgirio skalda“ dolomito kasavietes telkinyje planuoja įrengti skirtinguose sklypuose, kurios bus nutolusios viena nuo kitos dideliu atstumu, todėl kasybos metu viena kasavietė neįtakos kitos veiklos ir jų poveikis už karjero ribų nepersidengs ir nesisumuos (t. I, 60-65).

UAB „Skaistgirio skalda“ Lietuvos geologijos tarnybai 2011 m. gruodžio 8 d. ir 2012 m. sausio 18 d. pateikė raštus Nr. 181, papildydamas minėtą 2011 m. lapkričio 9 d. prašymą išduoti leidimą naudoti dolomito išteklius telkinyje, iš kurių matyti, kad pareiškėjo pageidaujami kasybos sklypai neatitinka minėtos Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sprendinių (t. I, b. l. 76-77, 80-81). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Skaistgirio skalda“ ir AB „Dolomitas“ nesutiko padalinti telkinį į du konsoliduotus žemės plotus (t. I, b. l. 79, 80). Tačiau, kaip minėta, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita parengta pagal kitokį ūkinės veiklos variantą, t. y. poveikis aplinkai vertintas atsižvelgiant į dviejų kartu veikiančių bendrovių planuojamus veiklos mastus, veiklos padėtį, planuojamas naudoti technologijas, taip pat tai, kad gavybos darbai bus vykdomi dviejuose konsoliduotuose sklypuose. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas dėl Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos, kuriuo buvo pritarta telkinio naudojimui, taip pat priimtas atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, įvertinus tai, kad gavybos darbai bus vykdomi konsoliduotuose sklypuose. Todėl UAB „Skaistgirio skalda“ prašyme nurodyti sklypai, kuriuose pareiškėjas pageidavo kasti dolomitą, neatitiko UAB „GJ Magma“ parengtos Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dėl Pakruojo rajono Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos. Tokia situacija vertintina kaip sprendimo dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, reikalaujamo pagal Taisyklių 22.6 punktą, nepateikimas, kas sudarė pagrindą neišduoti leidimo naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius vadovaujantis minėtu Taisyklių 48.1 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino, kad teisinis atsisakymo išduoti leidimą naudoti telkinio išteklius buvo Taisyklių 48.6 punktas, numatantis, kad leidimas neišduodamas šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais. Pažymėtina, kad remiantis Taisyklių 42 punktu, tuo atveju, kai gauti daugiau nei vieno pareiškėjo prašymai (ir šių Taisyklių reikalavimus atitinkantys dokumentai), Lietuvos geologijos tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus dokumentus ir esamą galimybę (jeigu ji yra) skaidyti objektą, siūlo pareiškėjams per 30 dienų susitarti dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus). Pareiškėjams per nurodytą terminą nepateikus rašytinio susitarimo, Lietuvos geologijos tarnyba, vadovaudamasi racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principu, priima sprendimą dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus) ir leidimų išdavimo pareiškėjams. Pareiškėjai pagal prašymų pateikimo eiliškumą įgyja teisę pasirinkti suskaidyto objekto dalį. Jeigu kurių nors pareiškėjų prašymai netenkinami, jiems apie tai pranešama raštu (42.1 punktas); jeigu objektas dėl technologinių ar kitų priežasčių, susijusių su racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu, negali būti skaidomas, Lietuvos geologijos tarnyba priima sprendimą dėl leidimo išdavimo pareiškėjui, kuris pirmasis pateikė prašymą. Kitiems pareiškėjams motyvuotai pranešama apie atsisakymą išduoti leidimą (42.2 punktas).

Nors aptariama situacija iš esmės atitinka Taisyklių 42 punktą tuo aspektu, kad pareiškėjai UAB „Skaistgirio skalda“ ir AB „Dolomitas“ nesutarė dėl telkinio padalijimo į du konsoliduotus žemės plotus ir todėl, pasak atsakovo, neįmanoma racionaliai planuoti ir vykdyti dolomito gavybos darbų taip, kad jų organizavimo principai atitiktų nustatyta tvarka parengtos ir suderintos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sprendinių, tačiau, kaip nurodyta, Taisyklių 42 punktas reglamentuoja atvejus, kuomet kartu su pareiškėjų prašymai yra gauti ir šių Taisyklių reikalavimus atitinkantys dokumentai. Aptariamu atveju nustatyta, kad pateikta Petrašiūnų III dolomito telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitiko prašyme išduoti leidimą naudoti telkinio išteklius nurodytos ūkinės veiklos varianto, todėl Taisyklių 48.6 punkte numatytas leidimo neišdavimo pagrindas netaikytinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečios teisės normos, kuria grindžiamas atsisakymas išduoti leidimą naudoti telkinio išteklius, šiuo atveju yra tik formalus pažeidimas, kadangi iš ginčijamo atsakovo sprendimo matyti, jog teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas sprendimą, buvo minėtos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti atsakovo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (7)-1.7-294 neišduoti UAB „Skaistgirio skalda“ leidimo naudoti Pakruojo rajono Petrašiūnų III telkinio dolomito išteklius iš esmės pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaistgirio skalda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė