2023-04-05 Nr. AB-7456-3-62-3-03409-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-270-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03409-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. balandžio 14 d. išsiuntė savo draugui D. A., kuris bausmę atliko Šiaulių TI, adresuotą laišką, tačiau laiškas draugui nebuvo įteiktas, nes buvo paimtas patikrinimui. Pareiškėjas teigė, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai, neturėdami nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir įgaliojimų, skaitė pareiškėjo parašytą laišką ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad laišką pareigūnai perdavė ikiteisminio tyrimo įstaigai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai narkotinių medžiagų siuntimo, tačiau, įtarimams nepasitvirtinus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jis patyrė moralinę žalą, t. y. buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pažeistas privatumas į susirašinėjimą laiškais, todėl prašė jam priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-420 „Dėl Resocializacijos skyriaus specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo pakeitimo“ 5.35 punktu, nuo 2021 m. sausio 1 d. laiškus įteikia nuteistiesiems iki gyvos galvos ir ūkio būrio aptarnavimo būryje dirbantiems nuteistiesiems Resocializacijos skyriaus specialistai. Nagrinėjamu atveju Resocializacijos skyriaus specialistė informavo, kad 2021 m. balandžio 22 d. iš Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus raštvedės buvo paimti trys laiškai, kurie adresuoti Šiaulių TI bausmę atliekantiems nuteistiesiems iki gyvos galvos, iš kurių du laiškai adresuoti nuteistajam D. A.. Pastarojo akivaizdoje praplėšus patikrinimui voko turinį, ant kurio buvo nurodytas siuntėjas V. G., buvo rastas ranka parašytas dviejų A4 formato lapų laiškas bei laiško pirmojo lapo kairiajame kampe metaline spaude prisegtas polietileninis maišelis, kuriame buvo įdėta 21 vnt. pašto ženklų. Vizualiai apžiūrint pašto ženklus, jie sukėlė įtarimą, nes matėsi, jog vietomis jie yra pageltę, dėmėti, matėsi neaiškios kilmės medžiagų likučiai, kurie buvo įsigėrę į pašto ženklus, todėl minėtas laiškas ir pašto ženklai buvo perduoti aplinkybių išsiaiškinimui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

5. Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi teisės aktais ir laikomasi nustatytų tvarkų bei reikalavimų. Atsakovo atstovo vertinimu, pareigūnė, vykdydama savo darbines pareigas, vadovavosi teisės aktais, pažeidimų jos veiksmuose nenustatyta, pareigūnė veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, t. y. vykdydama savo tiesiogines pareigas paėmė pareiškėjo siųstus laiškus, laišką tikrino nuteistojo D. A. akivaizdoje ir, įtarus apie neaiškios kilmės pageltimą ant pašto vokų, o galimai ir psichotropinių medžiagų buvimą, perdavė voką su turiniu atsakingiems pareigūnams ištirti. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus specialistė E. G. 2021 m. balandžio 22 d. iš Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus raštvedės paėmė tris laiškus, adresuotus Šiaulių TI bausmę atliekantiems nuteistiesiems iki gyvos galvos, iš kurių du laiškai buvo adresuoti nuteistajam iki gyvos galvos D. A.. Įteikiant prie kameros uždarą Lietuvos pašte registruotą laišką, adresuotą D. A., jo akivaizdoje praplėšus patikrinimui voko turinį, ant kurio buvo nurodytas siuntėjas V. G., jame buvo rastas ranka parašytas dviejų A4 formato lapų laiškas bei laiško pirmojo lapo kairiajame kampe metaline spaude prisegtas polietileninis maišelis, kuriame įdėta 21 vnt. pašto ženklų, kuriuos, vizualiai apžiūrint, jie iš karto sukėlė įtarimą, nes matėsi, jog vietomis jie yra pageltę, dėmėti, matėsi neaiškios kilmės medžiagų likučiai, kurie buvo įsigėrę į pašto ženklus. Po atlikto patikrinimo minėta pareigūnė registruotą laišką, gautą D. A. vardu, kartu su 21 vnt. pašto ženklų, perdavė aplinkybių išsiaiškinimui Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams. Pareigūnė nurodė, kad laiškai nėra recenzuojami. Kituose dviejuose laiškuose, adresuotose nuteistiesiems iki gyvos galvos, jokių draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų nebuvo aptikta, todėl jie buvo įteikti laiškų gavėjams.

8. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo skundo matyti, jog jis dėl šio įvykio ištyrimo kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, kuris jam atsakė 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu „Dėl gauto skundo“ Nr. 17-1221, paaiškindamas, kad pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, vadovaujasi bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais bei etikos principais. Informavo, jog nuteistųjų vardu gautų laiškų nuteistiesiems įteikimą ir patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 80 punktas. Jame numatyta, kad nuteistųjų vardu gautus laiškus šiems nuteistiesiems įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam. Taip pat pažymėta, kad 2021 m. balandžio 22 d. Resocializacijos skyriaus specialistė, vykdydama pareigybės aprašyme numatytą funkciją – įtekdama adresatui pareiškėjo siųstą voką, jį patikrino nuteistojo akivaizdoje. Kadangi voke buvęs turinys pareigūnei sukėlė įtarimų, todėl vokas su visu jo turiniu buvo perduotas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams aplinkybėms išsiaiškinti.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių TI atsakymu, skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2S-4145 pareiškėjui atsakė, kad jo siųstas draugui laiškas nebuvo įteiktas, nes apžiūrimas sukėlė įtarimą, todėl buvo perduotas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams aplinkybių išsiaiškinimui. Teismas pažymėjo, kad tiek Šiaulių TI, tiek Kalėjimų departamento minėti raštai laikytini teisėtais ir pagrįstais, nes jie nenuginčyti teismo tvarka.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 1–2 dalių, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 80 punkto, Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-420 „Dėl Resocializacijos skyriaus specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo pakeitimo“ 5.35 punkto nuostatas), nenustatė neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl atmetė jo skundo argumentus dėl siųsto laiško draugui neįteikimo. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl to, jog jo siųstą laišką galėjo skaityti pareigūnai, todėl buvo pažeistas jo privatumas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, pareiškėjas nepateikė, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo laiškas pareigūnės/ų buvo perskaitytas, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

11. Teismas byloje taip pat nenustatė jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs žalos atsiradimo fakto ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo jis prašė pirmosios instancijos teisme.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Šiaulių TI pareigūnė padarė grubų tarnybinį pažeidimą, kurio metu neteisėtai paėmė pareiškėjo siųstą laišką, adresuotą D. A., laišką apžiūrėjo, skaitė, perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, laiško adresatui negrąžino, tokiu būdu pareigūnė kišosi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą, pažeidė jo teisę į konfidencialų susirašinėjimą. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl minėtų neteisėtų pareigūnės veiksmų jis patyrė moralinę žalą, buvo pažemintas jo orumas, teisė į privatų susirašinėjimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo išreikalauti duomenis iš Šiaulių TI apie pareiškėjo siųstus panaudotus pašto ženklus D. A., taip pat turėjo apklausti D. A. apie jam pareiškėjo siunčiamus pašto ženklus, apie pareiškėjo siųsto laiško viešą skaitymą. Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl tik tą kartą jo siųstas laiškas su pašto ženklais „užkliuvo“ Šiaulių TI pareigūnams. Pareiškėjas taip pat stebisi, kad jis nebuvo informuotas apie siųsto laiško paėmimą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas tvirtina, kad nei laiškas, nei siųsti pašto ženklai nebuvo grąžinti adresatui, todėl nėra aišku, kur laiškas yra šiuo metu. Pasak pareiškėjo, teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovas, pakartodamas bylai aktualias faktines aplinkybes, nurodo, kad Šiaulių TI pareigūnė veikė, neperžengdama savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, pagrįstai vadovavosi jos pareigas reglamentuojančiais teisės aktais, o pareiškėjas neįrodė būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl teismas pagrįstai jo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI pareigūnės neteisėtų veiksmų tikrinant pareiškėjo siųstą laišką, atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Šiaulių TI pareigūnės neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nenustatyti Šiaulių TI pareigūnės neteisėti veiksmai 2021 m. balandžio 22 d. tikrinant pareiškėjo siųstą laišką D. A.. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Šiaulių TI pareigūnė turėjo ir teisę, ir pareigą, kilus įtarimui dėl pareiškėjo siunčiamo laiško, jį paimti ir perduoti atitinkamiems pareigūnams patikrinti (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 80 punktas).

Atsakant į pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamą klausimą, kodėl tik tą kartą jo siųstas laiškas su pašto ženklais „užkliuvo“ Šiaulių TI pareigūnams, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šios nutarties 7 p.), Šiaulių TI pareigūnei, atplėšus D. A. akivaizdoje pareiškėjo jam siųstą laišką, kilo įtarimų dėl polietileniniame maišelyje esančio 21 vnt. pašto ženklų, todėl pareigūnė pareiškėjo siųstą laišką ir jo priedus perdavė aplinkybių išsiaiškinimui Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

Aplinkybė, jog pareiškėjas ir anksčiau buvo siuntęs D. A. pašto ženklus, kurie Šiaulių TI pareigūnams įtarimų nesukėlė, savaime nereiškia, jog šiuo nagrinėjamu atveju, kilus įtarimams, Šiaulių TI pareigūnė, paimdama ir perduodama patikrinimui pareiškėjo siųstą laišką ir jo priedus, atliko neteisėtus veiksmus. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas dėl 2021 m. balandžio 22 d. įvykio tikrinant jo siųstą laišką ištyrimo kreipėsi tiek į Šiaulių TI direktorių, tiek į Kalėjimų departamento direktorių. Pareiškėjui Šiaulių TI direktoriaus ir Kalėjimų departamento direktoriaus raštais, kurie nebuvo nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, buvo paaiškintas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaudamasi Šiaulių TI pareigūnė tikrino ir perdavė išsamiam ištyrimui pareiškėjo siųstą laišką ir jo priedus, atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus dėl laiško dingimo, Šiaulių TI pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškėjo siųstų laiškų D.

A.. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 11-13132 „Dėl skundo-prašymo išnagrinėjimo“ nurodė pareiškėjui, kad klausimą dėl laiško, kaip tyrimo objekto, grąžinimo ar perdavimo adresatui, sprendžia ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai kaltina Šiaulių TI pareigūnę negrąžinus adresatui pareiškėjo siųsto laiško, nes laiško grąžinimo klausimą sprendžia ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo siųsto laiško viešą skaitymą. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 80 punkte nustatyta, kad <...> nuteistajam (suimtajam) atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo (suimtojo) akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam) <...>. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas laiško patikrinime nedalyvavo, nes laiškas buvo tikrinamas gavėjo, t. y. D. A., akivaizdoje, todėl pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes / faktus, kuriuose jis nedalyvavimo ir kurių pats nematė, kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašomo apklausti liudytoju D. A. paaiškinimai apie laiško viešą skaitymą, atsižvelgiant į tai, jog jis yra pareiškėjo draugas ir galimai yra suinteresuotas pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimu, taip pat nebūtų vertinami kaip objektyvūs parodymai, dėl to nebuvo tikslinga jį kviesti į posėdį kaip liudytoją.

24. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Šiuo atveju nenustatyti Šiaulių TI pareigūnės neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu atmetė pareiškėjo skundą.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė