8cf8a0ae-2b78-45a5-b856-ce4f592a2f7c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3679-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01753-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas D. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Skundžiamas laikotarpis). Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2018 m. (bylos duomenimis, 2019 m.) rugsėjo 16 d. raÅ¡te Nr. 42-2947 „Dėl duomenų suteikimo“ iÅ¡dėstytais motyvais dėl jo laikymo sÄ lygų.

Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. jis buvo laikomas suimtas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. – Vilniaus PN. Pažymi, kad tiek vienoje, tiek kitoje įstaigoje nurodomi vienodo pobÅ«džio pažeidimai, kurie nesikeitė net ir po reorganizacijos. Skundžiamu laikotarpiu jis buvo laikomas suimtas LukiÅ¡kių TI-K ir Vilniaus PN esančiose kamerose Nr. 156, 280, 76, 37, 145, 111, 167, 105, 153 nepertraukiamai 141 dienÄ , o dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ir neveikimo patyrė depresijÄ , nervinę įtampÄ , psichozę, dvasinius iÅ¡gyvenimus, menkinimo jausmÄ .

Pirma, nurodo, kad buvo laikomas suimtas dviejų miegamų vietų kamerose, nepritaikytose gyvenimui, kuriose kartu būdavo laikomas ir maksimalus suimtųjų skaičius pagal miegamas vietas. Teigia, kad kamerose buvo įrengtas sanitarinis mazgas, taip pat jose buvo per daug baldų, o visa tai trukdė laisvai judėti. Kamerų viduryje stovėjo skiriamoji dalinė sienelė iš silikatinių baltų pilnavidurių plytų, už jos įrengta praustuvė, ties ta pačia siena įmontuoti suoliukai su stalu ir dviaukštė lova, taip pat atitvaras užėmė nemažai patalpos erdvės. Mano, kad kameros apskritai neatitiko teisės aktų reikalavimų, jos priskiriamas pagalbinių patalpų tipui ir dėl to buvo netinkamos gyventi.

Antra, jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kameroje įrengtu atviru sanitariniu mazgu. Pažymi, kad sanitariniame mazge jį galėjo stebėti netgi pareigÅ«nėmis dirbančios moterys. Be to, kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, dėl ko laikėsi blogas kvapas, taip pat dėl didelės drėgmės buvo sudaryta palanki terpė veistis pelėsiui. Nurodo, kad daugumoje kamerų vandens čiaupai buvo surÅ«diję, todėl geriamam vandeniui ir drabužių plovimui tekdavo naudoti rudÄ vandenį, o radiatoriai buvo maži ir surÅ«diję, todėl kamerose nebuvo pakankamai Å¡ilta.

Trečia, nurodo, kad atsakovės atstovas nesuteikė pareiÅ¡kėjui jokio užimtumo už kameros ribų, dėl ko jam tekdavo 23 valandas per parÄ praleisti rakinamoje kameroje su kitu suimtuoju. Teigia, kad atsakovės atstovas nesudarė pakankamai sÄ lygų suimtiesiems daugiau laiko praleisti už kameros ribų – pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, užsiimti bendra veikla su kitais asmenimis (mokytis, žiÅ«rėti filmus) ir pan. Ketvirta, nurodo, kad Skundžiamu laikotarpiu buvo suteikta teisė tik vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u 15 minučių.

Atsakovas neteisėtai viduryje kameros įrengė vandens nutekėjimo sifonÄ ir laikė, kad taip sudarė tinkamas sÄ lygas Å¡varai palaikyti. Tačiau pareiÅ¡kėjas nurodo, kad visÄ suėmimo laikotarpį jautė diskomfortÄ , t. y. nuo jo sklido nemalonus kvapas, jam perÅ¡tėjo kÅ«nÄ , drabužiai lipo prie kÅ«no, dažnai iÅ¡berdavo nuo prakaito ir nehigieniÅ¡kos aplinkos. Penkta, nurodo, kad administracija neužtikrino galimybės, esant reikalui, susisiekti su pareigÅ«nais, kadangi nė vienoje kameroje nebuvo įrengta ir neveikė aliarmo sistema, o galimybė pakviesti pareigÅ«nÄ buvo tik beldimo į duris bÅ«du.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jis nėra kompetentingas atskirti ir suprasti skirtumus tarp savaime suprantamų natÅ«raliai patiriamų neigiamų padarinių, bÅ«nant suimtam, ir tų patiriamų neigiamų padarinių, kai atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, laikydamas suimtÄ jį. Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, administracijos nesiskaitymo ir nerodomų pastangų gerinti situacijÄ patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 6 000 Eur neturtine žala.

2. Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ , kurį vėliau patikslino, kuriame su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. D. M. LukiÅ¡kių TI-K buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 156, kurios plotas 7,94 m2, kameroje laikomi 2 asmenys. Nurodo, kad toliau iÅ¡vardintais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į Å¡ias kameras: 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. sausio 14 d. kamera Nr. 156 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 280, plotas – 7,82 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 16 d. kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 17 d. kamera Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 18 d. kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 19 d. kamera Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 20 d. kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 21 d. kamera Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 22 d.

– 2019 m. vasario 5 d. kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 6 d. kamera Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 7 d. – 2019 m. vasario 12 d. kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 76, plotas – 7,52 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 14 d. – 2019 m. vasario 19 d. kamera Nr. 76 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 37, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 21 d. – 2019 m. kovo 13 d. kamera Nr. 37 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerÄ Â Nr. 145, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 111, plotas – 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 145, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 16 d.

– 2019 m. kovo 29 d. kamera Nr. 145 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 30 d. kamera Nr. 145 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 31 d. – 2019 m. balandžio 4 d. kamera Nr. 145 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 167, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 6 d. – 2019 m. balandžio 8 d. kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 9 d. – 2019 m. balandžio 11 d. kamera Nr. 167 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 12 d. iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2019 m. balandžio 17 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 153, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 19 d. – 2019 m. balandžio 22 d. kamera Nr. 153 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 23 d. kamera Nr. 153 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 24 d. – 2019 m. gegužės 7 d. kamera Nr. 153 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 8 d. paleistas į laisvę. Teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad vienam suaugusiam asmeniui, laikomam kameroje, tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui kamerose tenkantis plotas pilnai atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus. Taip pat teisės aktuose įtvirtinta pareiga priežiÅ«ros posto pareigÅ«nams nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.2 punkte įtvirtinta, kad, be kita ko, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti.

Be to, Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodo, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtas sanitarinis mazgas. Jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Visose kamerose, kuriose Skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:215 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nenustato sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų.

Nurodo, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Kamerų duris pareigÅ«nai atidarydavo tik per stebėjimo langÄ Ä¯sitikinę, jog nepažeidžia suimtojo ar nuteistojo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, ir tik kai tai padaryti bÅ«davo saugu. Atsakovas pažymi, kad kameros įrengtos vadovaujantis Taisyklių nuostatomis. Kamerose lovos matmenys buvo apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta specialia drėgmei atsparia medžiaga. Visose gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Mygtukai buvo įrengti laikantis elektrosaugos reikalavimų ir buvo lengvai pasiekiami. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K visose kamerose įrengta centrinio Å¡ildymo sistema, todėl Å¡ildymo sezono metu gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, esantys langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl nemalonaus kvapo, taip pat ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus, todėl atsakovės atstovas savo veiksmais pažeidimų nepadarė.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pažymėtina, kad duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje. Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė fakto, jog dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo jam atsirado žala, kuri turėtų bÅ«ti priteista pinigais.

Teismas konstatuoja:

3. PareiÅ¡kėjas D. M., minėta, praÅ¡o teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas jo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K ir Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo pasakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).

5. Pirmiausia pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo laikomas suimtas LukiÅ¡kių TI-K, o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. – Vilniaus PN. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu keitėsi tik įstaigos pavadinimas dėl reorganizavimo, tačiau adresas ir pati laikymo vieta bei sÄ lygos liko tos pačios. Mano, kad buvo laikomas pagal paskirtį negyvenamosiose kamerose, kuriose įrengtas atviras orumÄ Å¾eminantis sanitarinis mazgas, per daug baldų ir pan., todėl jam nebuvo galimybės laisvai judėti. 5.1.

IÅ¡ Vilniaus PN atsiliepime pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 19 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 156, kurios plotas 7,94 m2, kameroje laikomi 2 asmenys, laikotarpiu 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. sausio 14 d. uždarytas į kamerÄ Nr. 156 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 280, plotas – 7,82 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 16 d. laikomas kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 17 d. – kameroje Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 18 d.

– kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 19 d. – kameroje Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 20 d. – kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 21 d. – kameroje Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 22 d. – 2019 m. vasario 5 d. laikomas kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 6 d. – kameroje Nr. 280 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 7 d. – 2019 m. vasario 12 d. laikomas kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 76, plotas – 7,52 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 14 d.

– 2019 m. vasario 19 d. laikomas kameroje Nr. 76 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 37, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 21 d. – 2019 m. kovo 13 d. laikomas kameroje Nr. 37 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 145, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 111, plotas – 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 145, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 16 d.

– 2019 m. kovo 29 d. laikomas kameroje Nr. 145 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 30 d. – kameroje Nr. 145 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 31 d. – 2019 m. balandžio 4 d. laikomas kameroje Nr. 145 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 167, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 6 d. – 2019 m. balandžio 8 d. laikomas kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 9 d. – 2019 m. balandžio 11 d. laikomas kameroje Nr. 167 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 12 d. iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2019 m. balandžio 17 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 153, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 19 d. – 2019 m. balandžio 22 d. laikomas kameroje Nr. 153 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 23 d. – kameroje Nr. 153 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 24 d. – 2019 m. gegužės 7 d. laikomas kameroje Nr. 153 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 8 d. paleistas į laisvę.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių duomenų neginčija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT minėtoje byloje, be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį; EŽTT tvirtinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui.

Tiek Å¡is teisės aktas, tiek ir kiti nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad, apskaičiuojant asmeniui tekusį kameros plotÄ tardymo izoliatoriuje, bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas plotas, tenkantis sanitariniams įrenginiams, taip pat baldams ir kitiems daiktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto tardymo izoliatoriuje, vadovaudamasis EŽTT sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018; 2018 m. sausio 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017).

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant jam tekusį kameros plotÄ tardymo izoliatoriuje iÅ¡skaičiuoti plotÄ , tenkantį baldams ir kitiems įrenginiams (ne sanitariniams įrenginiams), vadovaujamasi nacionalinės teisės aktais bei minėta EŽTT praktika, t. y. baldai ir kiti daiktai nėra iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ bendro ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kiekvienoje kameroje buvo įrengta sanitarinio mazgo su klozetu patalpa, kurios matmenys sudarė apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). PareiÅ¡kėjas teigia, kad Taisyklių 16.5 punkte nurodyta, jog atskira sanitarinio mazgo kabina turi bÅ«ti ne mažesnė negu 100 x 142 cm ploto; tad pareiÅ¡kėjas siÅ«lo Å¡iuo dydžiu vadovautis apskaičiuojant jam tekusios kameros plotÄ , t. y. iÅ¡ kameros ploto atimant 1,42 kv. m ploto dydį bei likusiÄ patalpos dalį padalijant iÅ¡ miegamųjų lovų skaičiaus.

Tačiau teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. Pirmiausia, sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Taisyklių 14.5 punktas, kuriame nėra nurodytas sanitarinio mazgo patalpos plotas, t. y. jis nėra reglamentuotas. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nurodomas taisyklių 16.5 punktas iÅ¡ viso neegzistuoja. Tad esant tokiais situacijai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo patalpos plotÄ , kuris yra 0,56 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, konstatuotina, kad skaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kamerų, kuriose jis buvo uždarytas ginčo laikotarpiu, plotÄ , jis (plotas) visiÅ¡kai atitiko tiek nacionalinius teisės aktus (virÅ¡ijo minimalų 3,6 kv. m plotÄ ), tiek ir Konvencijos 3 straipsnį (virÅ¡ijo 3 kv. m plotÄ , netgi iÅ¡skaičiavus 0,56 kv. m plotÄ , kurį užėmė sanitariniai įrenginiai).

Taigi, byloje nenustatyta neteisėtų Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN administracijos veiksmų, susijusių su pareiškėjui reikiamo ploto užtikrinimu. 5.2. Pareiškėjo teigimu, Skundžiamu laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose teisės aktų, priskirtose pagalbinėms patalpoms, todėl laiko, kad gyvenamasis plotas jose apskritai neskaičiuojamas. Tačiau teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Iš byloje esančio valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad statinio (pastato – kalėjimo), esančio adresu Lukiškių skg. 6, Vilnius, pagrindinė naudojimo paskirtis yra specialioji.

Pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d.), pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus (5.1.1–5.1.2 punktai). Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 punktas), administracinės paskirties pastatai (bankai, paÅ¡tas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai) (7.2 punktas), specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 punktas) ir kt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, jog LukiÅ¡kių TI-K pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai, jog LukiÅ¡kių TI-K pastatas, kuriame buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra specialiosios paskirties, atitinka teisės aktų reikalavimus; tad Å¡is jo argumentas atmestinas.

6. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, pilnai neatskirtas nuo likusios kameros dalies (tik sienele), jam naudojantis sanitariniu mazgu jį galėjo stebėti kiti suimtieji ir pareigÅ«nai, įskaitant moteris, t. y. buvo pažeistas privatumas. Kameroje nebuvo vėdinimo sistemos, nuolat tvyrojo blogas kvapas. Pažymėjo, kad dėl didelės drėgmės buvo sudaryta palanki terpė veistis pelėsiui. Nurodė, kad daugumoje kamerų vandens čiaupai buvo surÅ«diję, todėl geriamam vandeniui ir drabužių plovimui tekdavo naudoti rudÄ vandenį; radiatoriai buvo maži ir surÅ«diję, todėl kamerose nebuvo pakankamai Å¡ilta. 6.1.

Pirmiausia dėl privatumo pažeidimo atsakovės atstovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pažymi, kad Taisyklėse nėra ir negali bÅ«ti nustatyta, jog kamerose esantys sanitariniai mazgai privalėtų bÅ«ti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. PrieÅ¡ingu atveju posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo pakabintos užuolaidos. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, daroma iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2018 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018; 2017 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; ir kt.).

IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, esantis sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017; ir kt.).

Atsakovės atstovas į bylÄ yra pateikęs tris fotonuotraukas (b. l. 121–123), iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo bendros kameros erdvės ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis; nuotraukose nurodyta, kad tai yra tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, vaizdas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ios nuotraukos niekaip nepatvirtina, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas buvo bÅ«tent kamerose Nr. 156, 280, 76, 37, 145, 111, 167, 105, 153, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu.

Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovės atstovas savo paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės neneigia ir pripažįsta, jog įėjimas į sanitarinį mazgÄ pareiÅ¡kėjo kamerose nebuvo atskirtas nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; teigia, kad tokių atitvėrimų nenumato teisės aktai, be to, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti ir numatyti, prieÅ¡ingu atveju, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Vėliau atsakovės atstovas nurodė, kad visose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Taigi, atsakovės atstovo pozicija iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringa. Kita vertus, pagal anksčiau minėtÄ EŽTT praktikÄ gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas, priimtas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad taikytos priemonės sanitarinio mazgo atskyrimui nuo bendros erdvės ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse neužtikrino pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu); t. y. atsakovės atstovas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tai reiÅ¡kia, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. 6.2. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogo kvapo bei pelėsio kameros viduje, taip pat surÅ«dijusių čiaupų ir nepakankamos temperatÅ«ros, pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato anksčiau minėta Lietuvos higienos norma HN 134:2015.

Å io teisės akto 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Taip pat minėto akto 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC) 2019 m. kovo 21 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (10-12 15.4.8)PA-1541 (b. l. 82–84), kuriame nurodė, kad kovo 14 d., atlikęs patikrinimÄ kameroje Nr. 105, nustatė pažeidimÄ , t. y. ant lubų vizualiai buvo matomas pelėsis, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 29 d. buvo laikomas kamerose Nr. 37, 145, 111. Be to, Vilniaus PN 2019 m. balandžio 8 d. informavo NVSC, kad minėtÄ pažeidimÄ paÅ¡alino (b. l. 85).

Tad darytina iÅ¡vada, kad minėto NVSC patikrinimo metu D. M. nebuvo laikomas kameroje, kurioje nustatytas pažeidimas, kadangi į jÄ buvo perkeltas tik 2019 m. balandžio 17 d. Be to, iÅ¡ byloje esančių NVSC patikrinimo aktų (b. l. 88–96) matyti, kad tikrinant kameras buvo nustatyti smulkÅ«s pažeidimai (netinkamas apÅ¡vietimas, neiÅ¡valyti langai), tačiau pareiÅ¡kėjas jų neskundžia, tad teismas jų nevertina. Be to, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ie nedideli pažeidimai, kurie buvo iÅ¡taisyti, bÅ«tų realiai padarę pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ .

Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie tvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės vėdinti patalpas, dėl ko patalpoje bÅ«tų susidariusi drėgmė, atsiradęs pelėsis ir pan. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ar kitų nusiskundimų, tame tarpe dėl surÅ«dijusių kranų; taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į NVSC (b. l. 46), kuriam pavesta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 kontrolė.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės tik apsiriboja deklaratyviais teiginiais, nesiedamas jų su savo konkrečiomis kalinimo sÄ lygomis, todėl jie atmetami.

7. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovės atstovas nesudarė pakankamai sÄ lygų suimtiesiems daugiau laiko praleisti už kameros ribų – pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, užsiimti bendra veikla su kitais asmenimis (mokytis, žiÅ«rėti filmus) ir pan.; atsakovės atstovas jo neįtraukė į socialines programas; dėl ko jam teko 23 valandas per parÄ praleisti rakinamose kamerose su kitu asmeniu. 7.1. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d.) 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nėra reglamentuota. Byloje nenustatyta, kad įstaigos vadovas bÅ«tų priėmęs atskirÄ Ä¯sakymÄ dėl pasivaikščiojimo trukmės. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas turėdavo galimybę pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kiemelyje, neneigia ir pareiÅ¡kėjas. Kadangi galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

Atsiliepime į skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kaip ir kitiems suimtiesiems dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 1371 straipsniais. Pažymėtina, kad Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 „Dėl socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Atsakovės atstovas pradiniame teismui teiktame atsiliepime (b. l.

59) pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K Resocializacijos skyrius vykdė įvairias programas, pavyzdžiui, naujai atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K asmenų adaptacijos programÄ , pozityvaus užimtumo priemones, kompiuterinio raÅ¡tingumo priemones ir kt. Nuteistieji turėjo galimybę žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį bei tinklinį; darbo ir poilsio bei Å¡venčių dienomis jie bÅ«davo iÅ¡vedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Taip pat Å v. MiÅ¡ios, koncertai, renginiai ir kt. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms.

Be to, pažymėjo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra grindžiamas savanoriškumo principu, o ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismas neturi pagrindo šiais atsakovės atstovo argumentais netikėti. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 42-2947 (b. l. 20), pareiškėjas pagal prašymus turėjo galimybę, kaip ir visi suimtieji, eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose (pozityvaus užimtumo priemonės).

Taip pat galėjo susitikti su įvairaus tikėjimo kunigais, eiti į laukÄ Å¾aisti krepÅ¡inį bei tinklinį. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas įstaigos administracijai bÅ«tų teikęs atitinkamus praÅ¡ymus dėl lankymosi užimtumo vietose, o administracija bÅ«tų atsisakiusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu tenkinti. PareiÅ¡kėjas skunde tik nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas užimtumas, tačiau kokių konkrečiai renginių pareiÅ¡kėjui trÅ«ko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, nedetalizavo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse yra pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, o tai reiÅ¡kia, kad nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų, tačiau jis pats vengė tai daryti, be to, byloje nėra jo teiktų praÅ¡ymų dalyvauti įvairiose užimtumo programose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobÅ«džio, neįrodantys jo teisių pažeidimo. 7.2.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas D. M. Skundžiamu laikotarpiu turėjo suimtojo teisinį statusÄ . Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkto nuostatomis, tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, iÅ¡skyrus Å«kio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Tad darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pažeidimų rakinant kameras, yra nepagrįsti.

8. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam tik vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių buvo sudaryta galimybė visÄ kÅ«nÄ nusiprausti duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu, dėl ko patyrė diskomfortÄ . Lietuvos higienos normos Nr. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 4 punkte nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e; gyvenamuosiuose korpusuose esančiomis duÅ¡o patalpomis suimtieji ir nuteistieji gali naudotis iki 15 minučių (5 punktas).

Taip pat iÅ¡ minėto Tvarkos apraÅ¡o matyti, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys iÅ¡vedami nusiprausti į duÅ¡Ä pagal nustatytÄ grafikÄ (6 punktas). Jeigu iÅ¡ suimtojo ar nuteistojo gaunama informacija, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos nusiprausti duÅ¡e, atsižvelgiant į priežastis ir aplinkybes, organizuojamas tokio asmens iÅ¡vedimas nusiprausti į duÅ¡Ä (Tvarkos apraÅ¡o 12 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau, nei nustatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudaryta galimybė bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; ir kt.).

Pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių buvo sudaryta galimybė visÄ kÅ«nÄ nusiprausti duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu. Byloje nenustatyta, kad jam dėl sveikatos sutrikimų reikėtų praustis dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, t. y. vienÄ kartÄ per savaitę. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjui dėl per reto naudojimosi duÅ¡u kilo alergija, iÅ¡berdavo kÅ«nÄ ir pan. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡to Nr. 42-2947 (b. l. 22), matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. lankėsi pas psichiatrÄ dėl nemigos, nerimo ir pan., taip pat Å¡eimos gydytojÄ bei urologÄ dėl Å¡lapinimosi sutrikimų, tačiau nėra paminėta, kad lankėsi dėl alergijos ar pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos bÅ«klės kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl galimybės dažniau praustis duÅ¡e. Taigi, tai, kad pareiÅ¡kėjui vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių buvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl apibendrinant konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose Å¡iuo aspektu nėra neteisėtų veiksmų, dėl kurių valstybei galėtų kilti civilinė atsakomybė.

9. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas saugumas Vilniaus PN, nes kamerose nebuvo įrengtas arba neveikė signalizacijos mygtukas budinčiam pareigÅ«nui iÅ¡kviesti. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktÄ kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). IÅ¡ byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡to Nr. 42-2947 (b. l.

20) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2016–2017 metais buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose, tačiau dėl suimtųjų ir nuteistųjų pastovaus aliarminio mygtukų gadinimo, pasitaikė trumpalaikių gedimų, kurie buvo nedelsiant Å¡alinami. Pats pareiÅ¡kėjas nenurodė jokio konkretaus įvykio ar datos, kada jam prireikė pareigÅ«nų pagalbos ir teko juos kviesti, beldžiant į duris, tad atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas Vilniaus PN, atmestini kaip nepagrįsti; atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Kita vertus, net ir nustačius, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tai nereiÅ¡kia, jog automatiÅ¡kai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilo neturtinė žala; vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ ; argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. M. tik abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas, tačiau šių savo teiginių jis niekaip nedetalizuoja, kad jam dėl to būtų kilusi kokia nors reali grėsmė, pavojus gyvybei ar pan.

10. Kiti pareiÅ¡kėjo nurodomi laikymo sÄ lygų neatitikimai nėra iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai detalizuoti, tad tai negali bÅ«ti pagrindu priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

11. Taigi byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) neužtikrinimu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, t. y. neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., iÅ¡ viso – 141 dienÄ . Tad Å¡ioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebÅ«tų tinkamas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos kompensavimo bÅ«das.

Todėl spręstinas klausimas dėl neturinės žalos atlyginimo pinigais. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017;; ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę (141 parÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigų kamerose, pažeidžiant jo privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, dalį laikotarpio jis kamerose buvo laikomas vienas, todėl laikytina, kad privatumo pažeidimas buvo minimalus), tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų stengęsis sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad byloje nenustatyta, jog minėtas pažeidimas bÅ«tų neigiamai atsiliepęs pareiÅ¡kėjo sveikatai, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 282 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kaip matyti, tokios nuomonės, vertinant neturtinę žalÄ pinigais už privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimÄ , laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-2605-662/2020).

12. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui D. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 282 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus ir 0 ct) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis