8cf7252f-d2ea-44cf-8b72-e16bf77d5d45 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-940-603/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14865-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ž. T. ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) P. K. (P. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei V.

K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti sutuoktinių K. K. bei V. K. bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , patvirtintÄ 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biure, negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2005 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovo tėvai, sutuoktiniai, K. K. ir V. K. Druskininkų notarų biure sudarė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kuriuo vienas kitÄ paskyrė savo įpėdiniu po kito sutuoktinio mirties. Testatorius, K. K., mirė 2016 m. gruodžio 29 d. Vilniuje. 2011 m. kovÄ atsakovė V. K. iÅ¡vyko gyventi į MaskvÄ , Rusijos FederacijÄ bei ten, ieÅ¡kovo žiniomis, sudarė naujÄ testamentÄ . IeÅ¡kovas turi pagrindo manyti, kad V. K. laikotarpyje nuo 2011 iki 2016 m. gruodžio 29 d. sudarė naujÄ testamentÄ bei pakeitė savo valiÄ , numatytÄ bendrame sutuoktinių testamente.

3. Vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 44 straipsniu – „Testamento formÄ nustato įstatymai Susitariančios Å alies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarant testamentÄ . Tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų Susitariančios Å alies, kurios teritorijoje buvo sudarytas testamentas. Å i nuostata taikytina ir panaikinant testamentÄ â€œ. Atsižvelgiant į tai, kad V.

K. veikė Rusijos Federacijoje bei į aukščiau nurodytÄ Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį darytina iÅ¡vada, kad tiek naujajam V. K. testamentui, sudarytam Rusijos Federacijoje, tiek 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikoje sudaryto testamento atÅ¡aukimui, iÅ¡ V. K. pusės, taikytina Rusijos Federacijos teisė. Rusijos Federacijos civilinis kodeksas nenumato pareigos atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ prieÅ¡ sudarant kitÄ testamentÄ . Å io kodekso 1130 straipsnio 1 dalis numato, kad „Testatorius turi teisę atÅ¡aukti ar pakeisti jo sudarytÄ testamentÄ bet kuriuo metu po testamento sudarymo, nenurodydamas jokių atÅ¡aukimo ar pakeitimo priežasčių.

Tam, kad atÅ¡aukti ar pakeisti testamentÄ nereikalingas niekieno sutikimas, įskaitant ir asmenis, paskirtus įpėdiniais atÅ¡aukiamajame arba keičiamajame testamente“. To paties Rusijos Federacijos civilinio kodekso straipsnio 2 dalies antra pastraipa numato, kad „Vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus atÅ¡aukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieÅ¡ tai buvusį testamentÄ pilna apimtimi arba toje dalyje, kuria jis prieÅ¡tarauja paskutiniajam testamentui.“ Taigi vadovaujantis Rusijos Federacijos civiliniu kodeksu, V.

K. galėjo sudaryti naujÄ testamentÄ neatÅ¡aukdama bendrojo sutuoktinių testamento, o jos sudarytas naujasis testamentas panaikino jos anksčiau, 2005 m. gegužės 2 d., kartu su sutuoktiniu K. K. Lietuvos Respublikoje sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , t. y. padarė testamentÄ negaliojančiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.46 straipsnio 1 dalimi, vienam iÅ¡ sutuoktinių atÅ¡aukus savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , kito sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas taip pat netenka galios.

Tai reiÅ¡kia, kad V. K., atÅ¡aukus savo valiÄ dėl 2005 m. gegužės 2 d. testamento, kartu neteko galios ir velionio K. K. valios iÅ¡reiÅ¡kimas, t. y. 2005 m. gegužės 2 d. testamentas tapo negaliojančiu visa apimtimi.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės manymu, 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikoje sudaryto testamento nuginčijimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Taigi abiem sutuoktiniams jų abiejų bendra valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma ir vienas iÅ¡ sutuoktinių, neatÅ¡aukęs bendrojo sutuoktinių testamento, bendrajame testamente iÅ¡reikÅ¡tos abiejų valios keisti neturi teisės. Å iuo atveju nė viena iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų neegzistavo, nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neatliko veiksmų, kurie atÅ¡auktų bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad 2015 m. spalio 14 d. V. K. sudarytas asmeninis testamentas, sudarytas Rusijos Federacijoje, neturi teisinės galios ir yra niekinis dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 5.46 straipsnio 2 daliai. Atsakovės teisė sudaryti naujÄ asmeninį testamentÄ buvo apribota jos pačios valia 2005 m. gegužės 2 d. sudarius bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Todėl konstatuotina, kad 2015 m. spalio 14 d. V. K. sudarytas asmeninis testamentas, sudarytas Rusijos Federacijoje, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis). 5. 2015 m. spalio 14 d.

Rusijos Federacijos notaro patvirtintas testamentas negali turėti teisinių pasekmių paveldėjimo teisiniams santykiams dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiradusio palikimo, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Rusijos Federacijos kodeksas nenumato tokio instituto, kaip bendras sutuoktinių testamentas. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1118 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad testamente gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vienÄ testamentÄ yra neleidžiama.

Todėl negalima vadovautis į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktu Rusijos Federacijos CK 1130 straipsniu – jis yra skirtas vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atÅ¡aukimo klausimams. Naujo testamento sudarymas vienasmeniÅ¡kai ir bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimas nėra tapatÅ«s veiksmai. Tai, kad sudarydama testamentÄ Rusijos Federacijoje, atsakovė siekė atÅ¡aukti Lietuvoje sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tėra prielaidos. Atsakovė yra garbaus amžiaus, testamentai yra sudaryti skirtingose valstybėse, kuriose reglamentavimas skirtingas, neaiÅ¡ku, ar testamentų santykio klausimas atsakovei buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintas.

Atsakovės tiesioginio nurodymo, kad Å¡i atsisako bendrojo sutuoktinių testamento, nėra. Rusijoje sudarytas testamentas negali bÅ«ti laikomas bendrojo testamento atÅ¡aukimo sandoriu, nes neatitinka bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimui keliamų formos reikalavimų, be to, nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 627 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biuro notarė patvirtino bendrÄ jį sutuoktinių K. K. bei V. K. testamentÄ , notarinio reg. Nr. T-1674. Minėtu testamentu sutuoktiniai priėmė patvarkymÄ , kad jų mirties atveju pergyvenęs sutuoktinis paveldės visÄ mirusiam sutuoktiniui priklausantį turtÄ bei, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visÄ turtÄ paveldės sÅ«nus P. K. (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas).

8. Ä® bylÄ pateiktas V. K. testamentas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d. Maskvoje, Maskvos miesto notarės, reg. Nr. 2-2010, kuriuo V. K. teikė nurodymÄ visÄ jos turtÄ , koks jai priklausys jos mirties dienÄ , kas jį besudarytų ir kur jis bebÅ«tų, įskaitant jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu palikti N. G. B.. 9. 2017 m. kovo 3 d. atsakovė, atstovaujama N. B., kreipėsi į Vilniaus miesto 1 notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ , patvirtintÄ 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biure, notarinio reg. Nr. T-1674, po sutuoktinio K. K. mirties 2016 m. gruodžio 29 d. IeÅ¡kovas prašė pripažinti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ negaliojančiu, motyvuodamas aplinkybe, kad atsakovė Rusijos Federacijoje sudarydama asmeninį testamentÄ atÅ¡aukė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ .

10. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – teisinės pagalbos sutartis) 44 straipsniu, kuris nustato, kad „Testamento formÄ nustato įstatymai Susitariančios Å alies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarant testamentÄ . Tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų Susitariančios Å alies, kurios teritorijoje buvo sudarytas testamentas. Å i nuostata taikytina ir panaikinant testamentÄ â€œ.

11. Ginčo atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimo. Šiuo atveju taikytinas teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad „Nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.“.

12. CK 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. CK 1.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimų arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus. Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.

13. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , negalima sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės 2015 m. spalio 14 d. testamentas sudarytas Rusijos Federacijoje, vadovaujantis aukščiau minėtu teisinės pagalbos sutarties 44 straipsniu, tiek naujajam V. K. testamentui, sudarytam Rusijos Federacijoje, tiek atsakovės 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikoje sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimui (panaikinimui) taikytina Rusijos Federacijos teisė.

14. Ä®vertinus aukščiau paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , daryta iÅ¡vada, kad dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, taigi Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.61 straipsnio 2 dalis).

15. CK 5.46 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis iki palikimo atsiradimo gali atÅ¡aukti savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ ta pačia tvarka, kokia sudarytas testamentas. Minėto straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

16. AiÅ¡kinant CK 5.46 straipsnio nuostatas traktuota, kad pareiÅ¡kimas, kuriame yra atÅ¡aukiama vieno sutuoktinio valia bendrame sutuoktinių testamente, sudaromas ir tvirtinamas vadovaujantis specialiomis, t. y. testamentų sudarymÄ ir patvirtinimÄ reglamentuojančiomis CK normomis. Tokia iÅ¡vada daryta atsižvelgiant į tai, jog bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų testatorių sudarytas raÅ¡ytinis sandoris, kuriame iÅ¡reiÅ¡kiama abiejų sutuoktinių laisva valia, todėl tokio sandorio iÅ¡skirtinumas ir teisinė reikÅ¡mė lemia ir tai, kad jo negaliojimo pasekmėms pagal CK 5.46 straipsnio 1 dalį kilti, t. y., kad kito sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas netektų galios, sutuoktinis savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ turi atÅ¡aukti laikantis specialios tvarkos.

17. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia Rusijos Federacijos CK nuostatomis, teigdamas, kad Å¡is kodeksas nenumato pareigos atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ prieÅ¡ sudarant kitÄ testamentÄ bei vadovaujasi Å¡io kodekso 1130 str. 1 d., kuri numato, kad „Testatorius turi teisę atÅ¡aukti ar pakeisti jo sudarytÄ testamentÄ bet kuriuo metu po testamento sudarymo, nenurodydamas jokių atÅ¡aukimo ar pakeitimo priežasčių. Tam, kad atÅ¡aukti ar pakeisti testamentÄ nereikalingas niekieno sutikimas, įskaitant ir asmenis, paskirtus įpėdiniais atÅ¡aukiamajame arba keičiamajame testamente“ bei to paties straipsnio 2 dalies antra pastraipa, kuri numato, kad „Vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus atÅ¡aukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieÅ¡ tai buvusį testamentÄ pilna apimtimi arba toje dalyje, kuria jis prieÅ¡tarauja paskutiniajam testamentui.“ 18.

Pažymėta, kad Rusijos Federacijos CK nenumato tokio instituto, kaip bendras sutuoktinių testamentas. Rusijos Federacijos CK 1118 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad testamente gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vienÄ testamentÄ yra neleidžiama. Todėl ieÅ¡kovo nurodomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis yra skirtas vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atÅ¡aukimo klausimams. Pažymėta, kad analogiÅ¡kas reglamentavimas nustatomas ir Lietuvos Respublikos CK, kurio 5.35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vėliau sudarytas testamentas panaikina visÄ pirmesnį testamentÄ arba jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja vėliau sudarytam testamentui, tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Å¡i nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atÅ¡aukimo normų taikymas bendrajam sutuoktinių testamentui reikÅ¡tų normų taikymÄ santykiams, kurių jos nereglamentuoja.

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , teismas neturėjo pagrindo pripažinti 2005 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovo tėvų sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu, todėl ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 20. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius tarptautinės privatinės kolizines ir materialines teisės normas.

21. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nustatyta, jog sprendžiant ginčijamo 2005 m. gegužės 2 d. atsakovės ir dabar jau velionio K. K. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo klausimÄ turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos, o ne Rusijos Federacijos, teisė, iÅ¡ esmės motyvuojant tokiÄ iÅ¡vadÄ vieninteliu argumentu, jog tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas susijęs su nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje paveldėjimu. Tačiau teismas, spręsdamas, kad ginčijamo testamento negaliojimui taikytina teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad „nekilnojamojo turto pavedėjimo teisę reguliuoja Susitariančios Å alies, kurios teritorijoje yra turtas įstatymai“ nepagrįstai iÅ¡plėtė Lietuvos Respublikos materialinės teisės normų taikymÄ nuo teisės paveldėti vienokį ar kitokį turtÄ (testamento ar įstatymo pagrindu) iki testamento sudarymui, keitimui ar panaikinimui, t. y. testamento formai ir turiniui taikytinos teisės.

22. Kitaip tariant, teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuria vadovautasi ginčijamame sprendime, reguliuoja ne testamento sudarymui ir panaikinimui taikytinÄ teisę, o pačiai paveldėjimo teisei kaip tokiai, atsirandančiai įpėdiniams po palikėjo mirties, taikytinÄ teisę. Å i tarptautinės privatinės teisės norma reguliuoja ne testamento sudarymo, pakeitimo ir panaikinimo, o nekilnojamojo daikto paveldėjimo teisės, t. y. galėjimo paveldėti ir paveldėjimui taikytinų procedÅ«rų klausimus, siekiant iÅ¡vengti, tokių situacijų, kuomet testamentinis įpėdinis, neturėdamas teisės įgyti tam tikrÄ turtÄ nuosavybės teise (kaip pavyzdžiui žemės Å«kio paskirties žemės), taptų nekilnojamojo daikto savininku todėl, kad tam toks daiktas bÅ«tų jam paliktas testamentu.

23. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis testamentu paliktų žemės Å«kio paskirties žemę užsienio subjektui neatitinkančiam europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jo mirties atveju, įpėdinis užsienietis, vadovaujantis CK 5.75 straipsniu įgytų teisę tik į pinigų sumÄ , gautÄ pardavus paveldėtÄ Å¾emę. Vadovaujantis bendromis tarptautinės privatinės teisės normomis įtvirtintomis CK, o santykiuose tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalimi, toks įpėdinis negalėtų paveldėti žemės Å«kio paskirties žemės, nes žemės, kaip nekilnojamojo daikto, paveldėjimui turėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad testamentas, kuriuo tokiam įpėdiniui žemės Å«kio paskirties žemės bÅ«tų paskirta, negaliotų.

Net jeigu toks testamentas būtų sudarytas už Lietuvos Respublikos ribų, jis būtų galiojantis, jeigu atitiktų sudarymo vietos valstybės teisę bei jo forma atitiktų Lietuvos Respublikos teisę, o Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos atveju, egzistuojant tarptautinei sutarčiai, užtektų, kad testamento forma atitiktų Rusijos Federacijos įstatymų reikalavimus.

24. Tarptautinėje privatinėje teisėje yra įprasta, jog valstybės nekilnojamojo daikto paveldėjimo teisės reguliavimÄ palieka iÅ¡imtinei Å¡alies, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, jurisdikcijai. Dėl įvairaus nekilnojamųjų daiktų teisinio reguliavimo, nulemto vienos ar kitos Å¡alies specifikos, Å¡i iÅ¡imtinė jurisdikcija taikoma įpėdinio galėjimui ar negalėjimui paveldėti tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nekilnojamojo daikto paveldėtojų pagal įstatymÄ ratui nustatyti, privalomų dalių paveldėjimui, paveldėjimo procedÅ«rų taikymui ir pan., tačiau Å¡i iÅ¡imtinė jurisdikcija nėra taikoma testamento sudarymui ir / ar panaikinimui, t. y., ne tik formai bet ir turiniui, nes prieÅ¡ingu atveju tai per daug ribotų žmogaus galimybes iÅ¡reikÅ¡ti bei keisti savo paskutinę valiÄ jam gyvenant keliose Å¡alyse, iÅ¡vykus gyventi į kitÄ Å¡alį ar netgi keliaujant.

IÅ¡imtinės jurisdikcijos testamento ir jo atÅ¡aukimo formai (nepriklausomai nuo to, ar testamentu paliekamas nekilnojamasis daiktas, ar ne) nebuvimÄ aiÅ¡kiai parodo ir tai, jog testamento formos klausimai visuomet aptariami atskirai nuo paveldėjimo teisei taikytinos teisės, t. y. reguliuojami atskiromis tarptautinės privatinės teisės kolizinėmis taisyklėmis kaip, pvz. teisinės pagalbos sutarties 44 straipsnis, CK 1.61 straipsnis, 1961 m. spalio 5 d. „Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamento nuostatų formÄ , kolizijos“ ir pan.

25. Kadangi analizuojant įvairias tarptautinės teisės normas aiÅ¡kiai matyti, jog testamento atÅ¡aukimas ir tokio atÅ¡aukimo galiojimas yra bÅ«tent testamento formos ir turinio klausimas, teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo vadovautis ne 42 straipsnio 2 dalimi, o teisinės pagalbos sutarties 44 straipsniu, reguliuojančiu testamento panaikinimui taikytinÄ teisę, ir tuo pagrindu taikyti Rusijos Federacijos materialinės teisės normas, o bÅ«tent Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnio 2 dalį, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.

26. Nepanaikinus ginčijamo sprendimo, bÅ«tų formuojama ydinga teisinį netikrumÄ sukurianti praktika, pagal kuriÄ bet kokie už Lietuvos Respublikos ribų sudaryti testamentai, jų pakeitimai ir / ar atÅ¡aukimai, liečiantys nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimÄ , potencialiai bÅ«tų negaliojantys, nors ir iÅ¡pildytų visus tarptautinės privatinės teisės normų ir / ar tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, reikalavimus testamento turiniui ir formai, t. y. bÅ«tų tinkamai sudaryti, pakeisti ar panaikinti pagal sudarymo vietos valstybės teisę ir atitiktų Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties reikalavimus testamento formai ar Lietuvos Respublikos įstatymų reikalaujamÄ formÄ (raÅ¡ytinę, suraÅ¡ytÄ testatoriaus ranka, asmeniniams testamentams arba notarinę – oficialiesiems).

27. Vadovaujantis ginčijamu teismo sprendimu, iÅ¡eitų, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimui Lietuvos Respublikoje turėtų negalioti, pavyzdžiui, toks testamentas, kurį sudarė du ar daugiau asmenų (pavyzdžiui partnerystę įregistravę partneriai), iÅ¡skyrus sutuoktinius, net jeigu toks testamentas sudarytas kitos Å¡alies piliečių ir galėjo bÅ«ti sudarytas pagal testatorių pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ar testamento sudarymo vietos teisę bei jo forma atitinka tarptautinės sutarties ar nekilnojamo daikto buvimo vietos įstatymo reikalaujamÄ formÄ , kadangi CK numato tik vieno asmens arba tik specialiojo subjekto – susituokusių asmenų testamentų galimybę.

28. Ginčijamame teismo sprendime pažymėta, jog Rusijos Federacijos CK 1118 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad testamente gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vienÄ testamentÄ yra neleidžiama ir tuo pagrindu motyvuojama, kad Lietuvos Respublikoje sudaryto sutuoktinių testamento negaliojimui negali bÅ«ti taikomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis (vadovaudamasi kuriuo atsakovė, 2015 m. spalio 14 d. sudarydama testamentÄ , panaikino visus savo ankstesnius testamentus), nes tai neva reikÅ¡tų Rusijos Federacijos normų taikymÄ santykiams, kurių jos nereguliuoja.

Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti, kadangi, vadovaujantis Å¡iuo sprendime nurodytu argumentu taikant analogijÄ iÅ¡eitų, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys sutuoktiniai negali sudaryti tokio bendrojo sutuoktinių testamento, kuriuo paliktų jiems priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Rusijos Federacijoje, kurioje nėra bendrojo sutuoktinių testamento instituto. Toks testamentas, vadovaujantis ginčijamo sprendimo logika ir teisės taikymu, Rusijos Federacijoje bÅ«tų negaliojantis, kadangi vadovaujantis teisinės pagalbos sutarties 42 straipsniu Rusijos Federacijoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Rusijos Federacijos įstatymai.

Be abejonės, tokioje situacijoje būtų pažeistos sutuoktinių teisės su savo nuosavybe elgtis kaip tinkamiems ir tai prieštarautų jų teisėtiems lūkesčiams.

29. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta teismo sprendime, tokia Rusijos Federacijos CK 1118 straipsnio nuostata kaip tik parodo ir patvirtina, kad testatorius, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo ir neiÅ¡manydamas Lietuvos Respublikos teisės, t. y. nežinodamas, kad bendrasis sutuoktinių testamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.46 straipsnio 2 dalimi, prieÅ¡ įforminant realiai pakeistÄ valiÄ , t. y. sudarant naujÄ testamentÄ , turi bÅ«ti atÅ¡auktas, norėdamas įforminti valios pakeitimÄ bÅ«nant Rusijos Federacijoje ir ten kreipdamasis į notarÄ , realiai neturi galimybės įvykdyti Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų, taikytinų bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimui, nes jis apie tokį reikalavimÄ gali ir nežinoti bei neturi galimybės to sužinoti iÅ¡ vietos notaro, kuriam toks teisės institutas nėra žinomas ir kuris vadovaujasi vietos įstatymais.

Vertinti, kad dėl to testatorius apskritai praranda teisę keisti valiÄ ir atÅ¡aukti savo testamentÄ tinkamai tai atlikdamas pagal vietos įstatymus, yra neteisinga ir prieÅ¡tarauja ne tik tarptautinės teisės normų kolizijos taisyklėms, bet ir bendram teisingumo ir protingumo principui.

30. Teismo sprendime iÅ¡dėstytas tarptautinės privatinės teisės normų vertinimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisinės pagalbos sutarties tikslams bei jos 44 straipsniui, numatančiam, kad testamento panaikinimo formÄ nustato įstatymai tos Å¡alies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarydamas ar panaikindamas testamentÄ , tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų Å¡alies, kurios teritorijoje testamento sudarymas ar panaikinimas buvo atliktas. 2005 metų bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ atsakovė naujojo testamento sudarymu 2015 metais įvykdė Rusijos Federacijoje, todėl Å¡io atÅ¡aukimo turiniui ir formai taikytina bÅ«tent Rusijos Federacijos materialinė teisė.

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, t. y. testamento panaikinimo ar atÅ¡aukimo tinkamumas ir galiojimas, įskaitant ir bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ iki tol, kol abu testatoriai yra gyvi, vienareikÅ¡miÅ¡kai yra tokio veiksmo formai ir turiniui taikytinos teisės klausimas. Atsakovė ne tik kad yra Rusijos Federacijos pilietė ir nuo 2011 metų ten nuolatos gyvena, tačiau ir naujÄ jį testamentÄ 2015 m. spalio 14 d. sudarė Maskvoje. Atsakovės ryÅ¡ys su Rusijos Federacija visuomet buvo ir iki Å¡iol yra daug glaudesnis nei su Lietuvos Respublika, todėl nėra pagrindo jos veiksmų, atliktų Rusijos Federacijoje, vertinimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę nukrypstant nuo bendrų tarptautinės teisės normų kolizijos taisyklių.

32. Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis numato, kad „Testatorius turi teisę atÅ¡aukti ar pakeisti jo sudarytÄ testamentÄ bet kuriuo metu po testamento sudarymo, nenurodydamas jokių atÅ¡aukimo ar pakeitimo priežasčių. Tam, kad atÅ¡aukti ar pakeisti testamentÄ , nereikalingas niekieno sutikimas, įskaitant ir asmenis, paskirtus įpėdiniais atÅ¡aukiamajame arba keičiamajame testamente“. To paties straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatyta, kad „vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių, reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus, atÅ¡aukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieÅ¡ tai buvusį testamentÄ pilna apimtimi arba toje dalyje, kuria jis prieÅ¡tarauja paskutiniajam testamentui.“ Kadangi atsakovė savo nauju 2015 m. testamentu visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko kitam įpėdiniui, akivaizdu, kad Å¡is naujas testamentas panaikino prieÅ¡ tai buvusį atsakovės sudarytÄ testamentÄ pilna apimtimi.

33. Kaip jau nurodyta aukščiau, Lietuvos Respublikos materialinės teisės normų taikymas testamento panaikinimo formai, kuomet Å¡is veiksmas atliekamas už Lietuvos Respublikos ribų, prieÅ¡tarautų tarptautinės privatinės teisės normų, reguliuojančių užsienio teisės taikymÄ tikslams bei sukurtų teisinį netikrumÄ .

34. Kaip matyti iÅ¡ 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkuose sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento teksto, atsakovei Å¡io testamento panaikinimo tvarka nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta. Vadovaujantis Å¡io testamento tekstu atsakovei (kaip ir antrajam testatoriui K. K.) buvo iÅ¡aiÅ¡kintas tik CK 5.20 straipsnio „teisė į privalomÄ dalį“ turinys. Todėl „reikalavimas“ ar teisinis vertinimas, kad atsakovė, bÅ«dama Rusijos Federacijos pilietė ir daugelį metų gyvendama Å¡ioje Å¡alyje, kreipdamasi į notarų biurÄ Rusijos Federacijoje, iÅ¡manytų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ ir, prieÅ¡ sudarydama naujÄ testamentÄ , t. y. bÅ«dama apsisprendusi pakeisti savo valiÄ , ne tik, kad susivoktų atÅ¡aukti senÄ jį testamentÄ notarine forma, bet dar ir sugebėtų paaiÅ¡kinti vietos notarui (kuriam bendrojo sutuoktinių testamento institutas apskirtai nėra pažįstamas), kad jis turi parengti tokį dokumentÄ ir to iÅ¡sireikalautų, akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi realiai yra neįvykdytinas.

35. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad sprendžiant ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai (o nagrinėjamu atveju – testamento atÅ¡aukimo tvarkos trÅ«kumai) yra pagrindas pripažinti testamento panaikinimÄ negaliojančiu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar net nustačius tam tikrų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad Å¡is dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl tikrosios sandorio Å¡alies valios. O nagrinėjamu atveju abejonių dėl atsakovės valios nekyla.

36. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 14 d. atsakovė V. K. atliko aktyvų veiksmÄ , t. y. sÄ moningai ir niekieno neverčiama nuvyko į notarų biurÄ ir sudarė naujÄ testamentÄ . Toks veiksmas niekaip negalėjo bÅ«ti atliktas netyčia ar per apsirikimÄ todėl jis nepalieka abejonių dėl atsakovės pakeistos valios ir akivaizdžiai parodo, kad atsakovė nusprendė visÄ jai priklausantį turtÄ po savo mirties palikti nebe jos sutuoktiniui K. K., su kuriuo jau nuo 2011 m. kartu negyveno, nesimatė ir iÅ¡ esmės nebendravo, o N. G. B., bei ėmėsi veiksmų Å¡iÄ savo valiÄ Ä¯forminti tam, kad jos valia atėjus laikui galėtų bÅ«ti įgyvendinta.

37. Atsakovės valios pakeitimÄ patvirtina ne tik jos aktyvus, notaro užtvirtintas, veiksmas, t. y. naujo testamento sudarymas, bet ir pats faktas, kad nuo 2011 m. ji su savo sutuoktiniu, kuris buvo paskirtas įpėdiniu pagal jos tuo metu galiojusį testamentÄ , nebendravo, leidžia manyti, kad atsakovė tikrai norėjo savo valiÄ pakeisti. Nuo tuo momento kuomet atsakovė iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nuo sutuoktinio K. K. buvo slepiamas atsakovės telefono numeris ir bendravimas tarp sutuoktinių vyko tik per atsakovės sÅ«nų V., kuris velioniui K. K. buvo minėjęs apie tai, kad jo motina, t. y. atsakovė, sudarė naujÄ testamentÄ N. B. naudai, todėl iÅ¡ esmės byloje egzistuoja dar ir ta aplinkybė, kad kitam sutuoktiniui t. y. K. K. buvo žinoma apie bendro testatorių testamento atÅ¡aukimÄ .

38. Taigi, toks formalus situacijos vertinimas, kaip kad ginčijamame teismo sprendime, prieštarauja aiškiai 2015 m. spalio 14 d. atsakovės išreikštai valiai, pažeidžia jos teisę su savo nuosavybe elgtis kaip tinkama, jei nenustatyta, jog toks jos elgesys neatitinka jos tikrosios valios ir prieštarauja jos interesams.

39. Jeigu toks atsakovės valios pakeitimas bÅ«tų vykęs Lietuvos Respublikoje, jai atvykus į notarų biurÄ su tikslu pakeisti valiÄ ir sudaryti naujÄ testamentÄ , notaras, testamentų registre matydamas bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo faktÄ , bÅ«tų atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ sudarydama naujÄ testamentÄ , ji turi atÅ¡aukti senÄ jį. Savaime suprantama, kad valiÄ pakeitęs žmogus neabejotinai bÅ«tų tai padaręs. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė savo valios pakeitimui įforminti kreipėsi į Å¡ios srities specialistÄ â€“ notarÄ , pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Maskvoje, dėl ko natÅ«ralu, kad vėlesnis testamentas buvo sudarytas pagal vietos teisę.

Tokį testamentÄ tvirtinantis notaras, vadovaudamasis vietos įstatymais ir žinodamas, kad testamento formai ir turiniui taikytina testamento vietos sudarymo teisė arba testatoriaus pilietybės ar / arba gyvenamosios vietos teisė, ne tik kad negalėtų patarti pasiraÅ¡yti notarinės formos ankstesnio testamento atÅ¡aukimo, bet ir nematytų prasmės tai daryti, kadangi, vadovaujantis Rusijos Federacijos CK 1130 straipsniu naujo testamento sudarymas senÄ jį testamentÄ panaikina savaime. Tai yra viena iÅ¡ daugelio priežasčių, dėl ko tarptautinės privatinės teisės normos bÅ«tent taip reguliuoja tiek testamento sudarymo, tiek jo atÅ¡aukimo formai taikytinos teisės klausimus.

Asmuo nebÅ«damas profesionalus teisininkas, nežinodamas paveldėjimo teisės subtilybių ir siekdamas sudaryti oficialųjį testamentÄ yra priklausomas nuo vietos specialistų ir / ar pareigÅ«nų, turinčių tam reikiamus įgaliojimus, kas logiÅ¡kai veda prie to, jog taikytina yra Å¡alies, kurioje dokumentas yra sudaromas, o ne Å¡alies, kurioje jis laikui atėjus bus naudojamas, teisė, nes tik toks bÅ«das geriausiai užtikrina testatoriaus teises disponuoti savo nuosavybe.

40. Pažymi, kad tuo metu, kuomet 2015 m. atsakovė pakeitė savo valiÄ ir sudarė naujÄ testamentÄ , antrasis bendrojo sutuoktinių testamento testatorius, o tuo pačiu ir testamentinis atsakovės įpėdinis – dabar jau velionis K. K., dar buvo gyvas, todėl nagrinėjamos situacijos negalima vertinti kaip sutuoktinio valios keitimo jam nesant gyvam, kas reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis CK, atsakovė turėjo teisę atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kÄ ir padarė.

41. Kadangi atsakovei yra žinoma, jog nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje, jai su sutuoktiniu priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kÄ patvirtina ir pats 2005 m. bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo faktas, akivaizdu, kad keisdama savo valiÄ ir sudarydama naujÄ testamentÄ 2015 m., t. y. dar esant gyvam atsakovės sutuoktiniui, atsakovė savo testamentinei įpėdinei N. G. B. galėjo ir siekė palikti tik savo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes kitaip ji pati bÅ«tų dviejų, vienas kitam prieÅ¡taraujančių testamentų „autorė“ vienÄ ir tÄ patį turtÄ visa apimtimi paliekanti dviem asmenims. 42. 2016 m. gruodžio 29 d. mirus atsakovės sutuoktiniui K.

K., atsakovė dėl savo sveikatos ir garbaus amžiaus pati negalėjo atvykti į LietuvÄ tvarkyti nuosavybės ir paveldėjimo reikalų, todėl veikė per įgaliotinę N. G. B., kuri tuo pačiu yra ir atsakovės testamentinė įpėdinė pagal jos 2015 m. spalio 14 d. testamentÄ . Apeliantas (ieÅ¡kovas) yra tikras, kad atsakovės įgaliotinė N. B., žinodama, jog atsakovė 2015 m. spalio 14 d. Rusijos Federacijoje sudarė naujÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko bÅ«tent įgaliotinei, sÄ moningai nuo Vilniaus miesto notarės, vedusios velionio K.

K. paveldėjimo bylÄ , nuslėpė, jog bendrasis sutuoktinių testamentas buvo panaikintas atsakovei sudarius naujÄ testamentÄ dėl ko po K. K. mirties atsiradęs palikimas turėtų bÅ«ti priimtas pagal įstatymÄ , o ne pagal nebegaliojantį testamentÄ , bei savavaliÅ¡kai atsakovės vardu priėmė palikimÄ pagal 2005 metų bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tokiu bÅ«du ateityje tikėdamasi paveldėti didesnės apimties turtÄ . Tokį ieÅ¡kovo įsitikinimÄ , kad 2015 m. atsakovės testamento sudarymo faktas buvo sÄ moningai nuslėptas nuo Vilniaus miesto notarės, patvirtina ir byloje esantis ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas su pussesere S. Ž..

43. Apeliantas (ieÅ¡kovas) yra tikras, kad jeigu atsakovė bÅ«tų galėjusi veikti asmeniÅ¡kai, o ne per atstovÄ , ji bÅ«tų priėmusi palikimÄ pagal įstatymÄ , o ne pagal nebegaliojantį 2005 m. bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , kurį pati ir atÅ¡aukė 2015 m.

44. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. sutuoktinių testamentu atsakovė visÄ savo turtÄ paliko savo sutuoktiniui K. K., o 2015 m. testamentu, K. K. dar gyvam esant, visÄ savo turtÄ paliko N. B., atsakovė negalėjo ir negali abiejų savo pačios sudarytų vienas kitam prieÅ¡taraujančių testamentų vertinti kaip galiojančių tuo pat metu. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovė nebÅ«tų ir priėmusi palikimo pagal ginčijamÄ testamentÄ . Be to, priimdama palikimÄ pagal įstatymÄ atsakovė bÅ«tų iÅ¡ dalies įvykdžiusi ir savo velionio sutuoktinio K. K. 2005 m. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl įpėdinio, kuris buvo paskirtas paveldėti mirus jį pergyvenusiam sutuoktiniui. Todėl, ieÅ¡kovo (apelianto) nuomone, toks 2005 m. testamento vertinimas kaip galiojančio ir toks teismo sprendimas neatitinka nei atsakovės tikrosios valios nei interesų ir yra įtakotas jos atstovės, testamentinės įpėdinės pagal 2015 m. testamentÄ N. B..

45. Nagrinėjamu atveju ginčijamo testamento atÅ¡aukimui turi bÅ«ti taikomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis, vadovaudamasi kuriuo, atsakovė V. K. galėjo ir turėjo teisę sudaryti naujÄ testamentÄ , neatÅ¡aukdama bendrojo sutuoktinių testamento, o jos sudarytas vėlesnis testamentas panaikino jos ankstesnįjį, t. y. 2005 m. gegužės 2 d., kartu su sutuoktiniu K. K. Lietuvos Respublikoje sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , t. y. padarė šį sutuotkinių testamentÄ negaliojančiu.

46. Pažymi ir tai, kad teismas ginčijamu teismo sprendimu nuspręsdamas, jog bendrasis sutuoktinių testamentas galioja vadovaujantis CK 1.61 straipsnio nuostata nurodydamas, kad „dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė“, ne tik kad neteisingai pritaikė iÅ¡ iÅ¡kraipė Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , vadovaujantis kuria „...testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę“ (o nagrinėjamu atveju nors forma, kadangi yra notarinė, daikto buvimo vietos teisę ir atitinka, Å¡i įstatymo norma vis tiek neturi bÅ«ti taikoma, nes, vadovaujantis CK 1.13 straipsnio 1 dalimi, turėtų bÅ«ti taikomos teisinės pagalbos sutarties, o ne CK normos), bet ir buvo nenuoseklus, nes tokiu atveju turėjo pasisakyti ir dėl testamento dalies, sudarytos dėl kilnojamojo turto (t. y. velionio sÄ skaitose buvusių lėšų) galiojimo ar negaliojimo, o ne tiesiog nenurodant motyvų kilnojamojo turto klausimu palikti testamentÄ galioti visa apimtimi.

47. Kadangi ginčijamame bendrajame sutuoktinių testamente nebuvo įvardintas konkretus turtas ir testamentu buvo paliktas visas kilnojamasis ir nekilnojamasis sutuoktinių turtas, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, priimdamas tokį sprendimÄ jame nurodytų motyvų pagrindu, teismas turėjo motyvuotai iÅ¡spręsti ir klausimÄ , ar naujo testamento sudarymas Rusijos Federacijoje nepanaikino, 2005 m. testamento galiojimo iÅ¡ dalies, t. y. kilnojamojo turto, tokio kaip velionio K. K. sÄ skaitoje buvusios piniginės lėšos, atžvilgiu. Teismo sprendime Å¡is klausimas neaptartas.

48. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, ieÅ¡kinį patenkinant pilna apimtimi, t. y. pripažįstant sutuoktinių K. K. ir V. K. testamentÄ , patvirtintÄ 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biuro, registro Nr. I-1674, negaliojančiu ir priteisiant ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės.

49. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2796-595/2018 ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovės V. K. ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

50. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka. Laiko, kad priimtas teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas galiojančiomis teisės normomis.

51. Apelianto pozicija iÅ¡ esmės grindžiama prielaida, kad sudarydama testamentÄ Rusijos Federacijoje, atsakovė atÅ¡aukė Lietuvoje sudarytÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , ir Å¡is atÅ¡aukimas yra galiojantis. Tačiau pati prielaida yra klaidinga. Atsakovė nesiekė atÅ¡aukti Lietuvoje sudaryto bendro sutuoktinių testamento, jos pasiraÅ¡ytuose dokumentuose neužsimenama, kad ji pageidauja jį atÅ¡aukti, taigi įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ prielaidÄ , nėra.

52. Siekiant, kad bendras sutuoktinių testamentas bÅ«tų laikomas atÅ¡auktu atsakovės, bÅ«tina įrodyti, kad atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kad Å¡i valios iÅ¡raiÅ¡ka atitinka jos tikrÄ jÄ valiÄ , bei valios iÅ¡reikÅ¡imo forma yra tinkama, t. y. valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra teisiÅ¡kai galiojantis. Å iuo atveju nėra nei vieno iÅ¡ Å¡ių elementų.

53. Bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimas jau yra vienaÅ¡alis sandoris, tačiau atsižvelgiant į tai, kad juo yra atÅ¡aukiamas bendrai pasiektas dviejų asmenų susitarimas, atÅ¡aukimo, kaip vienaÅ¡alio sandorio, reglamentavimas yra specifinis. Visų pirma, jam yra taikomi specialios formos reikalavimai – CK 5.46 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atÅ¡aukti savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas, t. y. testamentÄ sutuoktinis gali atÅ¡aukti tik pats atvykęs pas notarÄ ir iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ notaro akivaizdoje bei įforminęs tai notaro patvirtintu dokumentu.

Antra, notaras ar konsulinis pareigÅ«nas, priėmęs sutuoktinio pareiÅ¡kimÄ atsisakyti bendrojo sutuoktinių testamento, turi praneÅ¡ti Testamentų registrui. Atsižvelgiant į tai, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių atÅ¡aukus savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , netenka galios ir kito sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas, notaras ar konsulinis pareigÅ«nas, patvirtinęs sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimo atÅ¡aukimÄ , turėtų informuoti kitÄ sutuoktinį, kad neteko galios ir jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas. Kitaip sakant, yra numatyta ne tik speciali atÅ¡aukimo forma, bet ir speciali procedÅ«ra.

Jos neatlikus, antrasis sutuoktinis nėra informuojamas apie bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ , kas reikÅ¡tų jo interesų pažeidimÄ . Suformavus praktikÄ , leidžiančiÄ nesilaikyti specialios bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimo formos ir procedÅ«ros, atsivertų terpė teisiniam apibrėžtumui, kuomet bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ sudaręs asmuo negalėtų bÅ«ti tikras, ar jo sudarytas testamentas galioja, ar jau nebegalioja, nes yra atÅ¡auktas kito sutuoktinio. Laikytis bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimo formos ir procedÅ«ros yra bÅ«tina siekiant apsaugoti tiek antrojo sutuoktinio interesus bei užtikrinant teisinį tikrumÄ .

54. Apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kiama nuomonė, jog pagal 2005 m. gegužės 2 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento tekstÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovei Å¡io testamento panaikinimo tvarka nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantas daro atsižvelgiant į tai, kad bendrame sutuoktinių testamente nėra pažymėta, jog sutuoktiniams Å¡io testamento atÅ¡aukimo tvarka yra iÅ¡aiÅ¡kinta. Su tokiu argumentu nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NÄ®) 30 straipsnį, notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

Doktrinoje akcentuojama, kad notaras, tvirtindamas bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , iÅ¡siaiÅ¡kina tikrÄ jÄ sutuoktinių valiÄ , bei iÅ¡aiÅ¡kina jiems sudaromo testamento padarinius ir panaikinimo tvarkÄ . Byloje nepateikta duomenų ar įrodymų, kad bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ patvirtinęs notaras bÅ«tų netinkamai atlikęs savo pareigas. Todėl nesant duomenų ar įrodymų apie netinkamÄ notaro pareigų atlikimÄ , reikia vadovautis prezumpcija, kad notaras savo pareigas atliko tinkamai, tame tarpe ir iÅ¡aiÅ¡kino bendrÄ sutuoktinių testamentÄ sudariusiems K.

K. ir V. K. sudaryto testamento atÅ¡aukimo tvarkÄ .

55. Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad valia ir jos tinkamas iÅ¡reiÅ¡kimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Mano, kad tie patys kriterijai yra tinkami, vertinant ir testamento, ypač sutuoktinių, atÅ¡aukimÄ , kaip sandorį. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tina vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė siekė atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Tokios vidinės valios ji neturėjo, juo labiau, tokia valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta notaro patvirtintu dokumentu.

56. Pagal faktines aplinkybes matyti, kad atsakovę ir jos įgaliotinę N. G. B., kuri yra ir įpėdinė pagal atsakovės Maskvoje sudarytÄ testamentÄ , sieja artimas pasitikėjimo santykis. IÅ¡ to, kad atsakovė yra iÅ¡davusi generalinį įgaliojimÄ N. G. B., darytina iÅ¡vada, kad atsakovė ja pasitiki, įgaliotinė rÅ«pinasi atsakovės reikalais, jai padeda. Atsidėkodama už pagalbÄ ir rÅ«pinimÄ si, atsakovė iÅ¡ tiesų ketino perleisti N. B. savo turtÄ .

57. Priėmusi palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , atsakovė turėtų teisę turtu disponuoti – tam apribojimų bendrasis sutuoktinių testamentas nenumato. Jeigu atsakovei bÅ«tų buvę iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jos Maskvoje sudarytas asmeninis testamentas N. B. naudai bus vertinamas kaip sutuoktinių sudaryto testamento atÅ¡aukimas, ji galimai bÅ«tų pasirinkusi kitokiÄ atsilyginimo teisinę formÄ , pavyzdžiui, piniginį atsiskaitymÄ iki bendrojo sutuoktinių testamento įsigaliojimo, ir rentos sutartį, po palikimo pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ priėmimo.

58. Pagal susidariusias aplinkybes negalima atsakovės Maskvoje sudaryto testamento prilyginti visiÅ¡kai kitam sandoriui – bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimui, kuriam taikoma speciali forma (griežtesnė, nei asmeninio testamento sudarymui), bei speciali procedÅ«ra, kuria siekiama apsaugoti ir antrojo sutuoktinio interesus. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė turėjo valiÄ atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ .

59. IeÅ¡kovo įsitikinimas, atsispindintis į bylÄ teiktuose elektroniniuose laiÅ¡kuose, kad pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ po antrojo sutuoktinio (atsakovės) mirties, butas turėtų likti jam, yra klaidingas. Kaip jau minėta, pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ paveldėjęs pergyvenęs sutuoktinis gali laisvai disponuoti paveldėtu turtu, todėl nėra teisinio pagrindo tikėtis, jog po antrojo sutuoktinio mirties sutuoktinių bendrai turėtas turtas neiÅ¡vengiamai pereis antriniam įpėdiniui.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog CK 5.44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tik galimybė sutuoktiniams bendrai aptarus paskirti įpėdinį, kuris paveldės turtÄ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, t. y. tai nėra privalomas bendrojo sutuoktinių testamento elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015). Taigi antrinių įpėdinių numatymas yra tik papildomas bendrojo sutuoktinių testamento elementas, visiÅ¡kai nekeičiantis bendrojo sutuoktinių testamento esmės.

60. Apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kiama nuomonė, kad galimai atsakovė prieÅ¡ sudarydama asmeninį testamentÄ Maskvoje neatÅ¡aukė bendrojo sutuoktinių testamento dėl to, kad galimai nežinojo apie tokiÄ pareigÄ , mat nesant Rusijos Federacijos teisėje bendrojo sutuoktinių testamento instituto, tikėtina, kad notaras apie Å¡iÄ pareigÄ neiÅ¡aiÅ¡kino. Kitaip sakant, apeliantas mano, kad kolizinė situacija, kuomet buvo sudarytas ir notariÅ¡kai patvirtintas asmeninis testamentas nepanaikinus bendrojo sutuoktinių testamento susidarė dėl to, kad testamentai sudaryti skirtingose valstybėse, kuriose reglamentavimas yra skirtingas.

Tačiau Å¡i nuomonė paneigiama Lietuvos praktikoje susiklostančiais pavyzdžiais. Net ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai esant sudarytam bendram sutuoktinių testamentui, notaras patvirtina asmeninį testamentÄ . Tačiau tai savaime nedaro negaliojančiu bendrojo sutuoktinių testamento – prieÅ¡ingai, pagal teisminę praktikÄ , tokiu atveju negaliojančiu laikomas vėliau sudarytas asmeninis testamentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014).

Jeigu notaras, vesdamas paveldėjimo bylÄ , gauna duomenis, kad buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, o vėliau, neatÅ¡aukus sutuoktinio valios, buvo sudarytas naujas testamentas, turėtų laikyti jį negaliojančiu ir neatsižvelgti į jame iÅ¡reikÅ¡tÄ testatoriaus valiÄ .

61. Apeliantas daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jeigu atsakovė bÅ«tų kreipusis dėl asmeninio sutuoktinių testamento sudarymo Lietuvoje, ir notaras bÅ«tų atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prieÅ¡ tai yra bÅ«tina atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , atsakovė bÅ«tų tai padariusi. PrieÅ¡ingai, galimai tokiu atveju atsakovė bÅ«tų pasirinkusi kitÄ teisinį keliÄ , iÅ¡saugant sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Juo labiau, kad sudarytas bendras sutuoktinių testamentas neatima teisės disponuoti asmeniniu turtu.

62. Svarbu ir tai, kad atsakovės velionis sutuoktinis iki pat mirties nesiėmė veiksmų, siekiant atÅ¡aukti bendrajame sutuoktinių testamente savo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , nepaisant to, kad sutuoktiniai nuo 2011 m. gyveno skirtingose valstybėse. Apeliantas nurodo, kad velioniui K. K. buvo žinoma apie atsakovės Maskvoje sudarytÄ testamentÄ . Nepaisant to, K. K. nesiėmė veiksmų savo valiai pakeisti – arba net nesikreipė į notarÄ , nei dėl bendrame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡tos savo valios atÅ¡aukimo, nei dėl naujo testamento sudarymo (kas bÅ«tų įmanoma tik atÅ¡aukus bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ), arba, jei ir kreipėsi į notarÄ ir buvo informuotas, kad bendrasis sutuoktinių testamentas pagal Lietuvos teisę yra galiojantis, nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų atÅ¡aukta ar pakeista jame iÅ¡reikÅ¡ta jo valia.

Kitaip sakant, pagal aplinkybes galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad velionis K. K., nepaisant atitolusių santykių su atsakove, turėjo valiÄ po mirties savo turtÄ palikti savo sutuoktinei, juo labiau, kad santuokoje su ja gyveno labai ilgÄ laikÄ â€“ nuo 1960 metų. Tai visiÅ¡kai atitinka pagrindinį bendrojo sutuoktinių testamento tikslÄ â€“ sutuoktinių siekį pasirÅ«pinti vienas kitu. Jeigu testamentÄ sudarančio asmens tikslas ir valia nukreipti ne į tai, kad turtÄ paveldėtų jo sutuoktinis, o kitas asmuo, tai jis turėtų sudaryti ne bendrÄ jį sutuoktinių, o savo oficialųjį ar asmeninį testamentÄ , paveldėtoju nurodydamas konkretų asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015).

Todėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimas negaliojančiu reikÅ¡tų velionio K. K. valios nepaisymÄ .

63. Apelianto įsitikinimu, sprendžiant bendrojo sutuoktinių testamento, sudaryto 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvoje klausimÄ , kaip ir atsakovės Maskvoje sudaryto testamento galiojimo klausimÄ , turi bÅ«ti taikomos ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos teisės normos. Su Å¡iuo teiginiu nesutinka.

64. Apeliaciniame skunde teisinės pagalbos sutartyje vartojama sÄ voka „paveldėjimo teisė“ nepagrįstai susiaurinama. Apelianto nuomone, Å¡i sÄ voka apima tik teisę paveldėti vienokį ar kitokį turtÄ , bet neapima testamento sudarymui, keitimui ar panaikinimui, t. y. testamento formai ir turiniui taikytinos teisės. Toks apelianto vertinimas neatitinka doktrininės paveldėjimo teisės sampratos. Paveldėjimo teisės normomis laikomos ir tos normos, kurios reglamentuoja testamento sudarymÄ , pakeitimÄ ir panaikinimÄ .

65. Apelianto nuomone, teismas, kaip vienÄ iÅ¡ motyvų nurodydamas tai, jog „dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, taigi Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė“, buvo nenuoseklus, nes tokiu atveju turėjo pasisakyti ir dėl testamento dalies, sudarytos dėl kilnojamojo turto galiojimo ar negaliojimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ , kurį atsakovės vardu pasirašė jos įgaliotinė N. B., suformuluotas toks pareiÅ¡kimas:

“AÅ¡, K. V. V.atstovė N. B., pareiÅ¡kiu, kad K. V. V. sutinka, jog bÅ«tų iÅ¡duotas mirusio sutuoktinio K. K. dalies nuosavybės teisės liudijimas į butÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ jų santuokos metu.“ Apie sutuoktinio dalį piniginėms lėšoms nėra užsimenama. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikiami reikalavimai ar argumentai dėl skirtingos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo tvarkos, todėl teismas neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti.

66. Å ioje situacijoje labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi aplinkybė, jog Rusijos Federacijos teisė apskritai nenumato galimybės dviem asmenims sudaryti bendro testamento, Rusijos Federacijos teisėje nėra bendro sutuoktinių testamento instituto. Kitaip sakant, Lietuvoje sudaryto bendro sutuoktinių testamento atÅ¡aukimo klausimams ir neįmanoma pritaikyti Rusijos Federacijos teisės normų, nes jų tiesiog nėra.

67. Apelianto nuomone, nepaisant Å¡ios aplinkybės, byloje turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad „vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus atÅ¡aukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieÅ¡ tai buvusį testamentÄ pilna apimtimi, arba toje dalyje, kuria jis prieÅ¡tarauja paskutiniam testamentui“. Tačiau Å¡i norma taikoma tuomet, kai asmuo keičia savo paties valiÄ , o ne bendrÄ dviejų asmenų suderintÄ valiÄ .

68. Bendras sutuoktinių testamentas yra iÅ¡skirtinis sandoris paveldėjimo teisėje. Pirmiausia tai dviÅ¡alis sandoris, prieÅ¡ingai negu kitos testamentų rÅ«Å¡ys, kuriam galioja dviÅ¡aliam sandoriui taikomi teisiniai principai, kaip, pavyzdžiui, galimybė pakeisti testamentÄ tik bendru sutuoktinių valios sutikimu (iÅ¡skyrus atvejus mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių). Å io testamento specifiÅ¡kumas lemia ir skirtingÄ teisinį jo sudarymo, pakeitimo ir atÅ¡aukimo reguliavimÄ . Tiek sudarant, tiek keičiant, tiek atÅ¡aukiant bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tai privalomai turi bÅ«ti daroma notaro tvirtinamu valios iÅ¡reiÅ¡kimu.

Notaro dalyvavimas tiek Å¡io testamento sudaryme, tiek keitime ar atÅ¡aukime turi užtikrinti, kad Å¡ių sandorių specifika ir pasekmės bÅ«tų Å¡alims aiÅ¡kios ir žinomos. Tai, kad atsakovei sudarant asmeninį testamentÄ Maskvoje, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tai bus laikoma Lietuvoje sudaryto bendro sutuoktinių testamento atÅ¡aukimu, reiÅ¡kia, kad apskritai nebuvo sprendžiama dėl Lietuvoje sudaryto testamento atÅ¡aukimo ar neatÅ¡aukimo. Priimti valiÄ atitinkantį sprendimÄ asmuo gali tik tuo atveju, jeigu jam yra žinomos ir suprantamos sprendimo pasekmės. Å iuo atveju tinkamos formos ir procedÅ«ros nesilaikymas lemia, jog iÅ¡ tiesų nebuvo užfiksuota atsakovės valia bendrojo sutuoktinių testamento atžvilgiu, nes Maskvoje dirbantis notaras jos net ir nesiaiÅ¡kino.

69. Be to, bendrojo testamento, kaip dviÅ¡alio sandorio specifika lemia ir tai, kad bet kokiame etape – tiek jį sudarant, tiek keičiant, tiek atÅ¡aukiant – vienokia ar kitokia forma dalyvauja du asmenys – abu sutuoktiniai. Nors vienam iÅ¡ sutuoktinių atÅ¡aukiant bendrÄ jį testamentÄ nėra reikalaujama antrojo sutuoktinio atvykimo pas notarÄ , apie testamento atÅ¡aukimÄ antrasis sutuoktinis yra informuojamas. Tokiu bÅ«du jis įgyja galimybę sudaryti naujÄ testamentÄ , ir, jeigu nepaisant pasikeitusios kito sutuoktinio valios, turi tikslÄ po mirties palikti visÄ savo turtÄ valiÄ pakeitusiam sutuoktiniui, jis turi galimybę tÄ padaryti suraÅ¡ydamas asmeninį testamentÄ .

Ir prieÅ¡ingai, jeigu antrasis sutuoktinis neinformuojamas apie bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ , jo turtas bus paveldimas pagal įstatymÄ , nors gal tai ir neatitinka jo valios. Tokia situacija pažeistų asmens teisę spręsti, kam po jo mirties liks jo turėtas turtas. Dėl Å¡ios priežasties tinkamas bendro sutuoktinių testamento atÅ¡aukimo procedÅ«rų laikymasis yra bÅ«tinas, siekiant užtikrinti antrojo sutuoktinio teises.

70. Teigia, jog dėl bendrojo sutuoktinių testamento specifiÅ¡kumo, bendrosios testamentų sudarymÄ , pakeitimÄ ir panaikinimÄ reglamentuojančio tesės normos jiems nėra ir negali bÅ«ti taikomos, neatsižvelgiant į specifikÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atÅ¡aukimo normų taikymas bendrajam sutuoktinių testamentui reikÅ¡tų normų taikymÄ santykiams, kurių jos nereglamentuoja.

71. Atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 72. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

73. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

74. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau - Teisinės pagalbos sutartis) 42 straipsnio 2 dalis, kuria vadovautasi ginčijamame sprendime, reguliuoja ne testamento sudarymui ir panaikinimui taikytinÄ teisę, o pačiai paveldėjimo teisei kaip tokiai, atsirandančiai įpėdiniams po palikėjo mirties, taikytinÄ teisę. Be to, apelianto teigimu, skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatyta, kad sprendžiant ginčijamo 2005 m. gegužės 2 d. atsakovės ir velionio K.

K. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo klausimÄ turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos, o ne Rusijos Federacijos teisė, iÅ¡ esmės motyvuojant tokiÄ iÅ¡vadÄ vieninteliu argumentu, jog tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas susijęs su nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje paveldėjimu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo vadovautis ne Teisinės pagalbos 42 straipsnio 2 dalimi, o Å¡ios sutarties 44 straipsniu, reguliuojančiu testamento panaikinimui taikytinÄ teisę, ir tuo pagrindu taikyti Rusijos Federacijos materialinės teisės normas, o bÅ«tent Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnio 2 dalį.

Tačiau su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka.

75. Teisinės pagalbos sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad vienos susitariančiosios Å¡alies piliečiai yra lygiateisiai su kitos susitariančiosios Å¡alies piliečiais, gyvenančiais jos teritorijoje, gebėjimu sudaryti arba panaikinti testamentÄ turtui, esančiam kitos susitariančiosios Å¡alies teritorijoje, arba įgyvendintinoms ten teisėms, taip pat gebėjimu įgyti paveldimÄ turtÄ arba paveldimas teises. TurtÄ arba teises jie įgyja tokiomis pat sÄ lygomis, kokios nustatytos saviems susitariančiosios Å¡alies piliečiams, gyvenantiems jos teritorijoje.

76. Teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. CK 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. CK 1.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimus arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus. Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.

77. Teisinės pagalbos sutarties 44 straipsnyje numatyta, kad testamento formÄ nustato įstatymai susitariančiosios Å¡alies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarant testamentÄ . Tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje buvo sudarytas testamentas. Å i nuostata taikytina ir panaikinant testamentÄ .

78. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamoje byloje taikytina Teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kaip minėta, jog nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai, ir tokiu bÅ«du dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo yra taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, bÅ«tent Å¡iuo nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teisė pagal CK 1.61 straipsnio 2 dalies prasmę. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog atsakovės Valentinos K. R. Federacijoje sudarytam testamentui ir Lietuvos Respublikoje sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimui (panaikinimui) yra taikytina Rusijos Federacijos teisė.

79. Kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ , kurį atsakovės vardu pasirašė jos įgaliotinė N. B., nurodytas po sutuoktinio K. K. mirties paveldėtojos sutikimas dėl teisės liudijimo iÅ¡davimo tik į butÄ (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu, ir kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , bylos nagrinėjimo metu nebuvo reiÅ¡kiami reikalavimai ir / ar nurodyti argumentai dėl skirtingos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti Å¡iuo klausimu.

80. Kolegija taip pat pažymi, kad bendrÄ jį testamentÄ gali sudaryti tik specialusis subjektas – sutuoktiniai (CK 5.44 straipsnio 1 dalis). Bendrasis testamentas sudaromas tik kaip oficialusis ir turi bÅ«ti patvirtintas notaro ar kito oficialaus pareigÅ«no įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.44 straipsnis). Bendruoju testamentu įpėdiniu skiriamas konkretus asmuo – pergyvenęs sutuoktinis, t. y. mirusiojo sutuoktinio turtas ir (ar) jo dalis, įeinanti į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, iÅ¡skyrus privalomÄ jÄ palikimo dalį (CK 5.43 straipsnis).

Bendruoju testamentu yra iÅ¡reiÅ¡kiama bendra sutuoktinių valia dėl jų turto tvarkymo, todėl atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , taip pat jį pakeisti galima tik tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka, kaip ir jį sudaryti. Jei pasikeičia kurio nors iÅ¡ sutuoktinių valia ir iki palikimo atsiradimo jis atÅ¡aukia savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas, nes nėra bendros sutuoktinių valios (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). CK 5.46 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

81. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Rusijos Federacijos CK nenumato bendro sutuoktinių testamento instituto, ir Å¡io kodekso 1118 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad testamente gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vienÄ testamentÄ neleidžiama. Tai leidžia teigti, jog apelianto nurodomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis reglamentuoja tik vieno asmens sudaryto testamento keitimo bei atÅ¡aukimo klausimus. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ reglamentavimÄ numato ir Lietuvos Respublikos CK 5.35 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodant, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visÄ pirmesnį testamentÄ arba jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja vėliau sudarytam testamentui, ir galiausiai minėto straipsnio 2 dalyje nurodant, kad Å¡i nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui.

82. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, jog valia ir jos tinkamas iÅ¡reiÅ¡kimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Todėl pagrįstai teigia, jog tie patys kriterijai yra tinkami, vertinant ir testamento, ypač sutuoktinių, atÅ¡aukimÄ , kaip sandorį. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tina vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Å iuo nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė siekė atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ â€“ ji tokios vidinės valios neturėjo, juo labiau, tokia valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta notaro patvirtintu dokumentu.

Svarbi atsakovės nurodyta aplinkybė, jog velionis sutuoktinis iki pat mirties nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atÅ¡aukti bendrajame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , nepaisant to, jog sutuoktiniai nuo 2011 m. gyveno skirtingose valstybėse.

83. Nors apeliantas nurodo, kad velioniui K. K. buvo žinoma apie atsakovės Maskvoje sudarytÄ testamentÄ , tačiau nepaisant ir Å¡ios aplinkybės, K. K. nesiėmė veiksmų savo valiai pakeisti – arba net nesikreipė į notarÄ nei dėl bendrame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡tos savo valios atÅ¡aukimo, nei dėl naujo testamento sudarymo (kas bÅ«tų įmanoma tik atÅ¡aukus bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ), arba, jei ir kreipėsi į notarÄ ir buvo informuotas, kad bendrasis sutuoktinių testamentas pagal Lietuvos teisę yra galiojantis, nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų atÅ¡aukta ar pakeista jame iÅ¡reikÅ¡ta jo valia.

Kaip teisingai nurodo atsakovė, jeigu testamentÄ sudarančio asmens tikslas ir valia nukreipti ne į tai, kad turtÄ paveldėtų jo sutuoktinis, o kitas asmuo, tai jis turėtų sudaryti ne bendrÄ jį sutuoktinių, o savo oficialųjį ar asmeninį testamentÄ , paveldėtoju nurodydamas konkretų asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015). Todėl tokiu atveju bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimas negaliojančiu reikÅ¡tų velionio K.

K. valios nepaisymÄ .

84. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

85. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

86. Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos. Atsakovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ji patyrė sumokėdama advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ â€“ 1037,36 Eur. Atsakovė pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, protingomis, todėl yra priteistinos atsakovei iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2796-596-2018 palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo P. K. 1037,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atstovo pagalba. Teisėjai Loreta Bujokaitė Žilvinas Terebeiza Vytautas Zelianka