2020-11-18 Nr. AB-21828-3-62-3-01552-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3177-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01552-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 24 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nebuvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į odontologą dėl klibančio dantų vainikėlio, bet odontologas neužtaisė jam skylės. Dantų vainikėlį jis prarijo kartu su maistu po kelių mėnesių, todėl buvo paguldytas į stacionarą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dantų vainikėlis tik laikinai jam buvo sutvarkytas tik 2019 m. birželio 21 d. Pravieniškių PN-AK atsisakė jam sutvarkyti dantų vainikėlį, nes trūksta lėšų, pareiškėjo teigimu, tokie atsakovo atstovo veiksmai pažeidė jo teises. Pareiškėjas kentė stiprų dantų skausmą, vartojo antibiotikus, tačiau niekas nepadėjo.

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo 26 d. nebuvo gydančio vidaus ligų gydytojo, nes dirbantis gydytojas atostogavo, o Pravieniškių PN-AK neužtikrino, kad jį kažkas pavaduotų. Dėl to, kad nebuvo gydytojo, pareiškėjui sergant gripu jis nebuvo paguldytas į stacionarą.

4. Dėl tinkamo gydymo nesuteikimo pareiškėjas patyrė didelę dvasinę kančią, fizinį skausmą, diskomfortą ir pan.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų yra konsultuojamas ir gydomas nuolat, tai patvirtina asmens sveikatos istorijos įrašai. Atkreipė dėmesį, kad gydytojo odontologo paslaugos nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Pravieniškių PN-AK 1-ame skyriuje nuteistiesiems buvo teikiamos. Pareiškėjas turėjo galimybę, įstaigoje nustatyta tvarka, kreiptis į gydytoją odontologą, tačiau to nepadarė. 2018 m. birželio 22 d. konsultacijos metu gydytoja odontologė nuteistajam nurodė, kad šiuo metu neturi medžiagų vainikėlio fiksavimui ir paaiškino, kad dantų protezavimas įstaigoje neatliekamas, nes tai nenumatyta teisės aktuose. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę į gydytoją odontologą kreiptis nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. vasario 12 d. bei gauti jam reikiamas gydytojo odontologo paslaugas, tačiau nesikreipė. Į gydytoją odontologą jis kreipėsi tik 2019 m. gegužės 2 d. Dėl skaudančio danties nuteistajam buvo paskirti vaistai nuo skausmo bei antibiotikai. 2019 m. gegužės 23 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl danties tvarkymo jis 2019 m. gegužės 24 d. bus vežamas į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių, kur yra veikianti odontologinė aparatūra, tačiau nuteistasis 2019 m. gegužės 24 d. į priėmimą 2-ame sektoriuje vykti atsisakė. 2019 m. birželio 21 d. po pakartotinio danties skausmo epizodo buvo nuvežtas į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių, kur nuteistajam buvo gydomi 37 ir 46 dantys.

7. Pareiškėjas skundė teigė, kad nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo 26 d. nebuvo teikiamos vidaus ligų gydytojo paslaugos, nebuvo galimybės išsirašyti vaistus. Atsakovas nurodė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas į 1-ame sektoriuje dirbančius gydytojus specialistus kreipėsi daugiau nei 40 kartų. Yra užfiksuoti apsilankymai pas vidaus ligų gydytoją, šeimos gydytoją bei pas gydytoją psichiatrą. Pareiškėjas ne kartą buvo siunčiamas planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms į Laivės atėmimo vietų ligoninę, tačiau jų atsisakydavo, tai patvirtindamas savo parašu (2018 m. liepos 13 d. – gydytojo neurologo konsultacijos; 2018 m. rugpjūčio 16 d. – gydymo ir ištyrimo vidaus ligų skyriuje; 2019 m. sausio 23 d. – gydytojo kardiologo konsultacijos). Atsakovo nuomone, tokiais veiksmais pareiškėjas pats blogino savo sveikatos būklę ir apsunkino gydytojams atlikti ligų diagnostiką. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad vidaus ligų gydytojos atostogų metu nuteistiesiems nebuvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, laikė nepagrįstais, ir nurodė, jog numatytomis dienomis sektoriuje ūmiai susirgusius ir į priėmimą užsiregistravusius nuteistuosius konsultavo ir gydė Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas, turintis vidaus ligų gydytojo licenciją. Nuteistajam vidaus ligų gydytojos paskirti vaistai nuo skrandžio ir širdžiai buvo nepertraukiamai teikiami iki 2019 m. vasario 16 d. (pridedama gydytojo paskyrimai dėl vaistų išrašymo). Vėliau vaistų tiekimas buvo nutrūkęs dėl to, kad nuteistasis nesiregistravo į priėmimą pas gydytoją ir nebuvo apžiūrėtas atostogaujančią gydytoją pakeitusio gydytojo. Vaistų paskyrimai buvo pratęsti 2019 m. kovo 7 d. sektoriuje dirbusios gydytojos psichiatrės ir tiekiami nepertraukiamai.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuolatos išsako nepagrįstus reikalavimus sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojams, elgiasi įžūliai, nuolatos grasina skundais bei teismais. Ne kartą buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Beveik nuolat vartoja psichotropinius vaistus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti medicinines paslaugas ir nėra pagrindo išvadai, kad Pravieniškių PN-AK šiuo atžvilgiu pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, daryti. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti sveikatos priežiūros paslaugų neteikimas, nesikreipė.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 22 d. kreipusis į odontologę dėl judančio danties vainikėlio, jam buvo paaiškinta, kad gydytoja neturi reikiamų medžiagų sutaisyti dantį. Atsakovo atstovas nurodė, jog gydymo priemonių įsigijo 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau pareiškėjas daugiau nei karto nesikreipė į odontologą iki pat 2019 m. gegužės 2 d. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas sprendė, jog neatidėliotina pagalba pareiškėjui nebuvo reikalinga, tokio sprendimo nepriėmė ir jį konsultavusi gydytoja odontologė. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, jog, jo teigimu, dėl iškritusio ir praryto danties vainikėlio, jis buvo paguldytas į pataisos namų stacionarą.

11. Taip pat teismas nustatė, jog neveikiant odontologijos kabinetui, pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. buvo įtrauktas į sąrašą neatidėliotinai odontologinei pagalbai gauti 2-ame pataisos namų sektoriuje, kuriame buvo veikianti odontologijos aparatūra, tačiau 2019 m. gegužės 24 d. vykti atsisakė. Byloje taip pat užfiksuoti dar keturi paties pareiškėjo atsisakymai nuo gydymo ar vykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinėms konsultacijoms (2018 m. birželio 19 d. atsisakė gydymo; 2018 m. liepos 13 d. atsisakė neurologo konsultacijos; 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsisakė gydymo ir ištyrimo vidaus ligų skyriuje; 2019 m. sausio 23 d. atsisakė kardiologo konsultacijos). Iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad visą ginčo laikotarpį jam kreipusis į Sveikatos priežiūros skyrių, gydytojo konsultacija jam buvo suteikiama. Neveikiant odontologijos kabinetui, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vykti į 2-ąjį pataisos namų sektorių, kuriame buvo veikianti gydymo aparatūra, tačiau jis vykti atsisakė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl to, kad 2018 m. birželio 22 d. gydytoja odontologė nebuvo aprūpinta medžiagomis vainikėlio fiksavimui, pareiškėjui atsirado kokios nors neigiamos pasekmės, juolab, kad iki pat 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pakarotinai į gydytoją odontologą nesikreipė. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad 2019 m. birželio 22 d. pareiškėjui kreipusis dėl dantų problemų, jis nebuvo konsultuojamas. Priešingai, pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuota, jog gydytojo odontologo konsultacija įvyko, vadinasi, medicininė pagalba jam buvo reali.

12. Teismas nurodė, kad gydančio gydytojo atostogų metu ar esant būtinumui, gydymo paslaugas pagal turimą licenciją teikia Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo gydomas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ne tik buvo kaskart konsultuojamas gydytojo, tačiau jam buvo sudaroma galimybė pasinaudoti kito pataisos namų sektoriaus gydymo aparatūra arba vykti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, tačiau to pareiškėjas atsisakė. Nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Papildomai teismas pažymėjo, kad nusiskundimai dėl galimai netinkamai suteiktų gydytojų konsultacijų laikytini tiesiogiai susijusiais su gydymo paslaugų kokybe. Šioje byloje klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros skyriuje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas, todėl išaiškino pareiškėjui jo teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

III. 14. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į odontologą dėl klibančio vainikėlio gydymo, 2018 m. rugpjūčio 18 d. jis prarijo vainikėlį su maistu ir buvo paguldytas į ligoninę nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Be to, pareiškėjas nuolat teikdavo prašymus dėl vizito pas odontologą, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami. Dėl nesutvarkytų dantų pareiškėjas negalėjo valgyti, jautė didelius skausmus. Pareiškėjas pažymi, kad jam buvo suteiktas gydytojo odontologo konsultacija, bet ne gydymas. Taip pat jam nebuvo suteikta terapeuto konsultacija.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstais jokiais argumentais, jame nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, ir todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 24 d. netinkamai buvo organizuojamas medicininių paslaugų suteikimas ir dėl to, kad odontologo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, atlyginimo priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog pareiškėjas nuolat teikdavo prašymus dėl vizito pas odontologą, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami. Dėl nesutvarkytų dantų pareiškėjas negalėjo valgyti, jautė didelius skausmus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

24. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XIV skyriaus 174–175 straipsniai. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą; terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į odontologę dėl judančio danties vainikėlio, tačiau jam buvo atsakyta, kad gydytoja neturi reikiamų medžiagų sutaisyti dantį (b. l. 23–24, 35). Atsakovo atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gydymo priemonių įsigijo 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 2 d. į odontologą nesikreipė. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. buvo įtrauktas į asmenų, neatidėliotinai odontologinei pagalbai gauti Pravieniškių PN-AK 2-ame skyriuje, sąrašą, tačiau 2019 m. gegužės 24 d. to atsisakė (b. l. 37). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ne kartą atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinėms konsultacijoms (2018 m. birželio 19 d. atsisakė gydymo; 2018 m. liepos 13 d. atsisakė neurologo konsultacijos; 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsisakė gydymo ir ištyrimo vidaus ligų skyriuje; 2019 m. sausio 23 d. atsisakė kardiologo konsultacijos) (b. l. 97–100). Be to, iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui pasikreipus į sveikatos priežiūros skyrių, gydytojo konsultacijos jam buvo suteikiamos (b. l. 34–76). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui pasikreipus ginčo laikotarpiu, jam buvo suteikiamos gydytojo konsultacijos. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus gydymo aparatūra arba vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau jis šios galimybės atsisakė.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nepriklausomai nuo to, kad asmuo laikomas laisvės atėmimo vietoje, teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne kardomųjų priemonių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl kalinamas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), reiškia ir tai, kad tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsižvelgti ir vertinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai jam suteiktomis odontologo paslaugomis, nes dėl tokios žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

27. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Pravieniškių PN-AK pageidaujamų odontologo paslaugų nesuteikimo, pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

28. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos ar pareigūnų veiksmų teikiant pareiškėjui odontologo pagalbą. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmais teikiant odontologo paslaugas pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų būti priežastimi neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų teikiant odontologo paslaugas jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 24 d. jis patyrė neigiamų ilgalaikių pasekmių savo sveikatai, dėl ko jis jautė didelius išgyvenimus. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.). Nenustačius Pravieniškių PN-AK administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė