2020-10-07 Nr. AB-18513-3-62-3-03000-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1822-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03000-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. I. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3–jį sektorių atvyko 2015 m. rugsėjo 14 d., kuriame periodiškai bausmę atlikinėjo pataisos namų administracijos paskirtose gyvenamosiose patalpose, kurios buvo 11 būrys 3 sekcija, 10 būrys sekcija, 5 būrys 2 sekcija. Akcentavo, kad minėtais laikotarpiais teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Teigė, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo (yra) pelėsis, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; pastatas yra avarinės būklės ir yra priskirtas negyvenamasis pastatas. Tvirtino, kad buvo (yra) tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandžiojimų negalėjo ramiai užmigti ir pailsėti.

3. Pareiškėjas teigė, kad sanitariniai mazgai neatitinka žmonių skaičiui, yra 4 tualetai maždaug 200 suimtųjų, todėl patytė nepatogumus, fizinį skausmą ir kančias, kai tekdavo laukti, kol atsilaisvins kabina, o tai nutikdavo kasdien. Pažymėjo, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2018 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte nurodė, jog 3–io sektoriaus 6 būrio 3–oje gyvenamojoje patalpoje buvo rasta gyvų nariuotakojų. Akcentavo, jog skaičiuodamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į administracinių teismų vertinimą analogiškose bylose.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pataisos namų 3–ojo sektoriaus būrius/gyvenamąsias patalpas, į kuriuos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Pažymėjo, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis. Manė, kad jeigu Pravieniškių PN-AK patalpose sanitarinis mazgas buvo netvarkingas ar matėsi pelėsis, reiškia, jog nuteistieji tinkamai nevykdė savo pareigų arba neinformavo administracijos, jog jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pažymėjo, kad antisanitarinės ar avarinės būklės gyvenamųjų patalpų Pataisos namuose nėra, o grindų, sienų ir lubų danga yra tvarkinga, nenusilupusi, valosi gerai. Nurodė, kad yra sudariusi sutartis su juridiniais asmenimis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad kenkėjus naikinti įmonė atvyksta du kartus per mėnesį; jie naikinami tik patalpose, kuriose buvo pastebėti. Užtikrina tinkamą sanitarinių įrenginių būklę; gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant tvarkomas. Nurodė žiniaraščių informaciją apie nuteistųjų skaičių būriuose. Manė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Atsakovo atstovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

III. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo P. I. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinės žalos, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Teismas sprendė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK 2015 m. rugsėjo 17 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Todėl atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl minimalaus ploto trūkumo, konstatavo, kad nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjui teko 2,8783 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas, nustatantis, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, taigi šiuo aspektu konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taip pat vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį yra reikšmingas baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad gyvenamosiose patalpose buvo (yra) pelėsis, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; pastatas yra avarinės būklės ir yra priskirtas negyvenamasis pastatas, sprendė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų būklės atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Teismas nurodė, kad taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl sienų ir lubų būklės, pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

11. Dėl pareiškėjo argumento, kad gyvenamosiose patalpose buvo (yra) tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandžiojimų negali ramiai užmigti ir pailsėti, teismas pažymėjo, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2018 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte nurodė, jog 3–io sektoriaus 6 būrio 3–oje gyvenamojoje patalpoje buvo rasta gyvų nariuotakojų, rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų (tarakonų, pelių) monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų ir pelių) monitoringą, kontrolę bei naikinimą buvo pakankami, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto reikalavimų pažeidimą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl nurodyto pažeidimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitą instituciją, todėl pareiškėjo minėtą teiginį pripažino abstrakčiu ir nepagrįstu.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad 4 sanitariniai mazgai yra skirti maždaug 200 suimtųjų, todėl jis patytė nepatogumus, fizinį skausmą ir kančias, kai tekdavo laukti, kol atsilaisvins kabina, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktą Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 18 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog 3 – o sektoriaus 10–11 būriuose įrengti 10 klozetų, 4–5 būriuose įrengti 3 klozetai ir 3 unitazai, 2 būryje – 1 klozetas. Būriuose, kuriuose laikoma daugiau nuteistų, yra įrengtas didesnis skaičius klozetų (unitazų). Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti, jog įrengtas skaičius klozetų (unitazų) yra pakankamas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas skundėsi ar kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl to, kad neturi galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu, ar kad jis užimtas. Todėl vertino, kad nėra pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

13. Teismas, spręsdamas dėl patirtos žalos dydžio, nustatė, kad pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra. Tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

14. Teismas sprendė, kad nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjui teko 2,8783 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, todėl jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą tekusio gyvenamojo ploto skirtumą (0,2217 kv. m), konstatuotų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (170 parų), nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją bei nėra duomenų, kad nustatytas pažeidimas kokiu nors būdu pablogino pareiškėjo sveikatą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose, ir į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 20 000 Eur suma. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

IV. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

16. Pravieniškių PN-AK teigia, kad teismas iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsakovas pažymi, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymėta, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys pareiškėjui pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimu kieme ar kitose patalpose. Taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, todėl galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

17. Pravieniškių PN-AK vertina, kad teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

18. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

19. Pareiškėjas P. I. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai skundžiamu 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad 170 parų pareiškėjui teko 2,8783 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinę žalą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo nustatytu Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu ir parinktu žalos atlyginimo būdu. Teigia, kad Konvencijos 3 straipsnis pažeistas nebuvo, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

25. Primintina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 3–ojo sektoriaus 10 būrio 6 patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 17,27 kv. m ir joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,8783 kv. m gyvenamojo ploto.

27. Taigi byloje teisingai konstatuota (ir atsakovo atstovas iš esmės to neginčija), kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 3–ojo sektoriaus 10 būrio 6 patalpoje neatitiko minimalių teisės aktais reglamentuojamų reikalavimų (3,1 kv. m vienam asmeniui). Padarytą išvadą apie ploto nepakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga (b. l. 30, 31–32). Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

28. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo nepagrįstai konstatuoto Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žala pinigais.

30. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tęstinumą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį trukmę (170 parų) ir mastą (pažeistas Konvencijos 3 str.), atsižvelgusi į kitus byloje nustatytus reikšmingus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, kurių intensyvumas šiuo atveju viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, yra nesuderinami su Konvencijos 3 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo patirtos žalos (žr. nutarties 29 p.) pobūdį, yra pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kurios mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė