Legislator Case Law & Legislation
8cf67b21-daeb-4e11-b8e3-98a6d5c7db92 AI generated

8cf67b21-daeb-4e11-b8e3-98a6d5c7db92 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 8cf67b21-daeb-4e11-b8e3-98a6d5c7db92
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismoPirmos instancijos teismo teisėjas                                          Civilinė byla Nr. 2A-884-212/2013Gediminas Karpavičius                                                      Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06905-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 22.3.1; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

8cf67b21-daeb-4e11-b8e3-98a6d5c7db92 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių galėjo kilti ginčas, bÅ«ti įtampa, tačiau tai neįrodo, kad buvo psichologinis smurtas, ir kad buvo pakankamas pagrindas iÅ¡sigÄ sti dėl savo sveikatos, gyvybės ar pan.Taip pat teismas sprendė, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog nebuvo pagrindo vekselio iÅ¡davimui. IeÅ¡kovui tenka pareiga pagrįsti Å¡ias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė. 2009 m. vasaros pradžioje buvo konfliktas, kuris liudytojų parodymais galimai baigėsi oficialiai nenustatytais kÅ«no sužalojimais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismoPirmos instancijos teismo teisėjas                                          Civilinė byla Nr. 2A-884-212/2013Gediminas Karpavičius                                                      Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06905-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 22.3.1; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Ž. B. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-839/2013 pagal Ž. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. B., Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarei L. P. dėl paprastojo vekselio ir vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiais Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 1 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselio davėjo Ž. B. vekselio gavėjui V. B. CK 1. 91 straipsnio 1 dalies pagrindu, pripažinti niekiniu 2011-09-23 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. LP-2256 ir priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog vekselį buvo priverstas pasiraÅ¡yti dėl prieÅ¡ jį naudojamo smurto. Be to, vekselis pateiktas vykdymui ir vykdomasis įraÅ¡as atliktas praleidus nustatytÄ vienerių metų terminÄ , todėl notarė turėjo atsisakyti atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančiu Kėdainių rajono 3 – ojo notarų biuro notarės L. P. 2011-09-23 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. LP-2856; priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų po 550 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovo V. B. naudai 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 619,11 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai.

Nustatė, kad 2009-07-01 vekselio davėjo Ž. B. vardu yra išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 20 000 Lt sumos sumokėjimo vekselio gavėjui V. B. per 30 dienų nuo pareikalavimo. Ieškovas nurodė, kad vekselį pasirašyti buvo priverstas dėl L. D. ir V. K. grasinimų bei smurto už neva tai padarytus sužalojimus atsakovui 2009 m. vasaros pradžioje. Teismas vertino, jog nepakanka pagrindo konstatuoti, jog ieškovas įrodė, kad vekselis sudarytas dėl realaus grasinimo bei prieš jį panaudoto smurto.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vekselis buvo suraÅ¡omas du kartus. PirmÄ kartÄ jį iÅ¡vežus į nuoÅ¡aliÄ vietÄ - miÅ¡kÄ , antrÄ kartÄ vekselis buvo perraÅ¡ytas atsakovo darbo vietoje, kuri, kaip paaiÅ¡kino Å¡alys, yra parduotuvėje – prekybos centre „Vyturiai“, (duomenys neskelbtini) mieste. IeÅ¡kovas teigė, kad bÅ«nant pas M. A. (duomenys neskelbtini) kaime kieme jį prievarta iÅ¡sivežė, grasino kaip jis įvardino „optine lazdele“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas nurodė, kad atvykus L.

D., V. K., kuriuos jis pažino, jis be jokios baimės ar įtarimų įlipo į automobilį kur buvo kitas neįvardintas asmuo ir iÅ¡važiavo su jais, o grįžusį sumuÅ¡tÄ , be akinių jį matė M. A.. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu atliktos M. A. apklausos duomenų nustatė, kad jis nenurodė jokios informacijos apie grasinimus „optine lazdele“ ir prievartÄ prieÅ¡ iÅ¡važiuojant Ž. B. su atvykusiais asmenimis. Jis nurodė tik pastebėjęs, jog ieÅ¡kovas grįžo iÅ¡sigandęs, tačiau sužalojimų nematė, o dėl ko Ž.

B. buvo sumuÅ¡tas nežinojo, nes ieÅ¡kovas jam nepasakė. Liudytojo S. J. parodymai dėl grasinimų ieÅ¡kovui taip pat remiasi tik iÅ¡ pačio ieÅ¡kovo gauta informacija. Liudytojas A. V. informacijÄ apie ieÅ¡kovo „iÅ¡vežimÄ â€œ yra girdėjęs ir patvirtino, jog iÅ¡ jo taip pat reikalavo atlyginti žalÄ dėl V. B. sumuÅ¡imo, tačiau pakalbėjus iÅ¡ jo daugiau nieko nereikalavo. Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad dėl gÄ sdinimų teko trauktis į kitas gyvenamÄ sias vietas, V. B. rodė „abdukcijÄ â€œ dėl sulaužytos nosies ir gulėjimo ligoninėje.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų nustatė, kad iÅ¡ rodytų asmenų vardu ir pavarde „L. D.„ ieÅ¡kovas neatpažino, nors minėjo jog atvykus L. D., V. K. juos pažino. V. K. ir atsakovas neigia bet kokias sÄ sajas tarpusavyje bei su ieÅ¡kovu. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankami duomenų, pagrindžiančių atsakovo ir V. K. kaltę. Liudytojo A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu dėl įvykio aplinkybių skiriasi, kas atsižvelgiant į tai, jog jis yra ieÅ¡kovo draugas ir seniai bendrauja, neleido teismui jų laikyti visiÅ¡kai objektyviais ir patikimais, juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausa atlikta 2012-02-08, t.y. po įvykio praėjus apytiksliai 2,5 metų.

Civilinėje byloje jo paklausa atlikta praėjus dar 7 mėn., tačiau parodymai yra detalesni ir akcentuojamas persekiojimas, ko nebuvo pažymima ankstesniuose parodymuose. Be to, nepakankamai aiškiai nurodoma įvykių seka laiko atžvilgiu, todėl nėra visiškai aišku ar ieškovo V. K. ir kiti asmenys ieškojo po vekselio pasirašymo, ar prieš, nepakankamai aišku, kodėl jis slėpėsi, jeigu po pokalbio jo niekas daugiau neieškojo.Šalys nurodė, kad byloje pateiktas 2009-07-01 vekselis buvo pasirašytas V.

B. darbo vietoje, kuri yra vieÅ¡oje vietoje parduotuvėje, kurioje neabejotinai buvo kitų paÅ¡alinių asmenų – parduotuvės darbuotojų, pirkėjų ir pan., tačiau ieÅ¡kovas pagalbos nesikvietė, nuvyko savo noru, o į policijÄ kreipėsi tik pradėjus realų skolos pagal vekselį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nors atsakovas 2009 m rudenį siekė pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovas Å¡ioje situacijoje galėjo rinktis alternatyvÄ naujo dokumento nepasiraÅ¡inėti, nes vienas dokumentas jau buvo prieÅ¡ tai pasiraÅ¡ytas, kaip nurodė ieÅ¡kovas miÅ¡ke, o esant reikalui galėjo kviestis pagalbÄ ar iÅ¡kart kreiptis į policijÄ .

Tokios aplinkybės neleido teismui daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas vekselio iÅ¡raÅ¡ymo momentu buvo iÅ¡sigandęs. Jis, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę savo teises ginti iÅ¡ karto, juolab, kad vienas dokumentas jau buvo pasiraÅ¡ytas, tačiau ieÅ¡kovas jokių priemonių nesiėmė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas kreipimÄ si į policijÄ vertintino tik kaip viena iÅ¡ galimybių iÅ¡vengti civilinių santykių ir atsakomybės prieÅ¡ atsakovÄ , be to ir vekselį ieÅ¡kovas ėmė ginčyti praėjus daugiau kaip dvejiems metams po jo iÅ¡raÅ¡ymo, o priimto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ neskundė, todėl darytina iÅ¡vada, jog su priimtu nutarimu sutiko.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių galėjo kilti ginčas, bÅ«ti įtampa, tačiau tai neįrodo, kad buvo psichologinis smurtas, ir kad buvo pakankamas pagrindas iÅ¡sigÄ sti dėl savo sveikatos, gyvybės ar pan.Taip pat teismas sprendė, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog nebuvo pagrindo vekselio iÅ¡davimui. IeÅ¡kovui tenka pareiga pagrįsti Å¡ias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė. 2009 m. vasaros pradžioje buvo konfliktas, kuris liudytojų parodymais galimai baigėsi oficialiai nenustatytais kÅ«no sužalojimais.

Å alys turėjo pagrindÄ spręsti tarpusavio teisinius santykius. Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad jis nėra gavęs iÅ¡ atsakovo jokių lėšų ir jam skolingas, nes vekselio iÅ¡davimui nėra bÅ«tini vien tik paskoliniai santykiai. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais ieÅ¡kinį dalyje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetė.Atsakovas 2009-10-08 iÅ¡siuntė registruota siunta reikalavimÄ apmokėti vekselį. PraneÅ¡imÄ , jog pagal vekselį neatsiskaityta bei siÅ«lymÄ atsiskaityti taip pat iÅ¡siuntė ir Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė, į kuriÄ dėl vykdomojo iÅ¡raÅ¡o iÅ¡davimo kreipėsi atsakovas.

IeÅ¡kovas pareikalavimÄ ir notarės raÅ¡tÄ gavo, nes pateikė prieÅ¡taravimus, tačiau vekselio neakceptavo ir jo neapmokėjo. Vekselio turėtojas vekselį apmokėjimui pateikė 2009-10-08 ir vekselyje numatytas 30 d. vekselio apmokėjimo terminas baigėsi 2009-11-08, o vienerių metų terminas kreiptis notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo baigėsi 2010-11-08. Duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų akceptavęs vekselį byloje nėra pateikta, todėl atsakovų argumentai, jog reikalavimai pagal vekselį gali bÅ«ti pareikÅ¡ti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, nepagrįsti, nes Å¡is terminas taikomas tuo atveju, kai pateikus vekselį akceptuoti vekselio davėjas jį akceptuoja ir tampa akceptantu.Ä® Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarę atsakovas kreipėsi 2009-11-11, tačiau kaip nurodė liudytoja apklausta notarė ji gavusi ieÅ¡kovo prieÅ¡taravimus dėl vekselio vykdomojo įraÅ¡o nedarė ir žodžiu pasakiusi atsakovui, jog notarinio veiksmo neatliks, dokumentus atidavė atsakovui.

Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimas (atsisakymas jį iÅ¡duoti) yra notarinis veiksmas, todėl jis gali bÅ«ti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka, tačiau atsakovas atsisakymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä neskundė, o į kitÄ notarÄ nesikreipė iki 2011-08-30. Ä® Kėdainių rajono 3 – ojo notarų biuro notarę atsakovas kreipėsi tik 2011-08-30, tačiau praÅ¡yme informacijos apie tai, jog vekselis jau buvo teiktas apmokėjimui nenurodė, o pateikė tik pakartotinai 2011-07-28 siųstÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui.

Pakartotinė reikalavimų atsirandančių pagal vekselį patenkinimo tvarka negalima, nes vekselio turėtojas pažeidęs reikalavimus dėl vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka, netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimus. Argumentai, jog atsakovas nežinojo, nesuprato, jog Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė be pagrindo neiÅ¡davė vykdomojo įraÅ¡o, kÄ apklausos metu patvirtino ir pati notarė, Å¡iuo atveju negali pateisinti termino praleidimo priežasčių, juolab, kad 1 metų terminas kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o suėjo 2010-11-08, o atsakovas į kitÄ notarÄ kreipėsi tik 2011-08-30, t.y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui.

Teismas konstatavo, kad Kėdainių rajono 3 – ojo notarų biuro notarės 2011-09-23 vykdomasis įraÅ¡as, notarinio registro Nr. LP-2856, iÅ¡duotas pažeidžiant Ä®PVÄ® 72 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , todėl pripažino negaliojančiu. Vekselio turėtojui nurodoma sÄ Å¾iningai pareikÅ¡ti apie tai, kad jis įvykdė Ä®PVÄ® 40 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ pateikti vekselį apmokėti, tačiau atsakovas nebuvo pakankamai sÄ Å¾iningas ir Å¡ios informacijos notarei nenurodė, kas iÅ¡ dalies lėmė klaidingų notarės veiksmų atlikimÄ . 2009-07-01 vekselyje nėra nustatyta sÄ lyga dėl palÅ«kanų skaičiavimo, palÅ«kanų nebuvo reikalaujama, todėl iÅ¡ dalies pagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomajame įraÅ¡e nurodytas nepagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas dalinai ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas netinkamai taikė įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas neatsižvelgė į Ä®PVÄ® 80 str. 1 d., nes paprastojo vekselio davėjo teisės ir pareigos yra tokios pačios kaip ir įsakomojo vekselio davėjui, nereikia vekselio akceptuoti tam, kad jis įgytų visas vekselio akceptanto teises ir pareigas.

Å ioje byloje buvo sprendžiama dėl paprastajame vekselyje padaryto vykdomojo įraÅ¡o teisėtumo, teismas nepagrįstai taikė 72 str. 2 d., kuri reglamentuoja įsakomųjų vekselių realizavimo tvarkÄ , nes remiantis Ä®PVÄ® 80 str. 1 d. paprastojo vekselio davėjui yra taikomas įsakomojo vekselio akceptanto teisinis rėžimas, o ne įsakomojo vekselio davėjo, todėl Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti taikoma Ä®PVÄ® 72 str. 1 d., kad visi reikalavimai gali bÅ«ti pareikÅ¡ti per 3 metus nuo mokėjimo termino dienos.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo iÅ¡raÅ¡o iÅ¡davimo baigėsi 2010-11-08, nes terminas suėjo tik 2012-11-08. Tai reiÅ¡kia, jog vykdomasis įraÅ¡as iÅ¡duotas pagrįstai. Atsižvelgiant į Ä®PVÄ® 50 str. 1 d. 2 p., Vyriausybės 1999-09-13 nutarimo „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 4 d., 9 d., nepagrįstas teismo argumentas, kad nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti palÅ«kanas, notaras jų negali įtraukti į vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimÄ dalyje, kurioje reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009-07-01 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį atmestas ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nepasisakė dėl kito ieÅ¡kinyje nurodyto vekselio negaliojimo pagrindo, t. y. nebuvo analizuota, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo ir tÄ aplinkybę, kad su atsakovu V. B. ieÅ¡kovo nesiejo jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu jam bÅ«tu kilusi prievolė sumokėti 20 000 Lt sumÄ .

Mano, jog teismas turėjo pareigÄ aiÅ¡kintis kokių asmeninių santykių pagrindu atsirado turtinė prievolė. IeÅ¡kovas teismui nurodė, jog tarp jo ir atsakovo nesiejo jokie teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių bÅ«tų kilusi pareiga sumokėti atsakovui V. B. 20 000 Lt. Be to, atsakovas taip pat neįrodė tokių teisinių santykių egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad nebuvo pagrindo vekselio iÅ¡davimui padaryta neteisingai paskirsčius Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių.

Teismas turėjo atsižvelgti, kad neigdamas teisinių santykių buvimÄ su atsakovu ieÅ¡kovas objektyviai negalėjo pateikti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paties paaiÅ¡kinimus, nes jokios sutartys ar kiti dokumentai nesant teisinių santykių neegzistuoja. PrieÅ¡ingai, teismas turėjo vertinti ar atsakovas atsikirsdamas į ieÅ¡kinį įrodė teisinių santykių buvimÄ . Teismas, vertindamas 2009-07-01 paprastojo neprotestuotino vekselio teisėtumo klausimÄ , nenustatė kokios gi prievolės pagrindu Å¡is vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, nenustatė, kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina sutartinės ar deliktinės prievolės egzistavimÄ , nenustatė ar tie įrodymai atitinka leistinumo ir sÄ sajumo kriterijus, todėl nepagrįstai nepripažino jo niekiniu.

Mano, jog nebuvo jokio vekselio iÅ¡raÅ¡ymo pagrindo. Teismas turėjo įvertinti tai, jog neįtikinama, kad laisva valia ir niekieno neverčiamas asmuo prisiims 20 000 Lt piniginį įsipareigojimÄ nesant tam jokio pagrindo. Mano, jog teismas darė prielaidÄ , jog tarp Å¡alių vyko konfliktas, todėl turėjo pagrindo spręsti tarpusavio teisinius santykius, tačiau oficialiai jokie kÅ«no sužalojimai nebuvo nustatyti. Pagal CPK nuostatas, teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti nepakeistÄ Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas dalinai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Ä®PVÄ® teisės norma niekaip nereglamentuoja vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo tvarkos, todėl ginčo teisiniams santykiams netaikytina. VisiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, jog teismas be teisinio pagrindo taikė Ä®PVÄ® 72 str. 2 d., nes pagal 79 str. 1 d. 8 p., paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl reikalavimų pateikimo senaties terminų. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o yra kreipiamasi per vienerius metus visiÅ¡kai atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

Teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusÄ , todėl nebegali bÅ«ti įvykdytas ne ginčo tvarka. Be to, pakartotinė reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį patenkinimo tvarka negalima. Atsakovo apeliacinį skundÄ ruošė advokato padėjėjas, tačiau teisinių paslaugų sutartyje nėra praktikos vadovo raÅ¡ytinio sutikimo atstovauti konkrečioje byloje. RaÅ¡ytinis sutikimas nėra pateiktas ir kaip atskiras dokumentas, todėl negali bÅ«ti tenkintinas reikalavimas priteisti apelianto V.

B. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas V. B. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog jis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė teisinių santykių tarp su ieÅ¡kovu egzistavimo, kadangi įrodinėjimo pareiga Å¡iuo atveju atitenka pačiam vekselio davėjui, kuris teismo proceso metu nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų patvirtinančių pagrindo iÅ¡raÅ¡yti ginčijamÄ vekselį nebuvimÄ .

Laikantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos pozicijos, kad vekselio davėjo paaiÅ¡kinimai ir tai, kad jis objektyviai negali pateikti jokių įrodymų apie prievolinių santykių nebuvimÄ , yra pakankamas įrodymas pripažinti vekselį negaliojančiu, susidarytų situacijÄ , kai visi vekseliai galėtų bÅ«ti nuginčyti vien remiantis vekselio davėjo parodymais. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog vekselis suraÅ¡ytas vieÅ¡oje vietoje, todėl galimybės paveikti apelianto valiÄ atsakovas neturėjo galimybės. Tai, kad ieÅ¡kovas vekselį iÅ¡rašė laisva valia patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik tada, kai buvo pareikalauta apmokėti vekselį.

Be to, ieÅ¡kovas, žinodamas, kad be pagrindo iÅ¡rašė vekselį dėl prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto, nedelsdamas kreiptųsi į teisėsaugos institucijas ar teismÄ siekdamas nuginčyti tokio dokumento teisėtumÄ . Mano, jog ieÅ¡kovas siekia iÅ¡vengti prievolės vykdymo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo. IeÅ¡kovas nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 1 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį atmetimo.

Jo nuomone, teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo svarbaus nurodyto motyvo, kad jo su atsakovu nesiejo jokie teisniai santykiai, kurių pagrindu bÅ«tų kilusi prievolė iÅ¡raÅ¡yti vekselį.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto argumentu. Ä®statymas nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius ir dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau– Ä®PVÄ®).

Paprastasis vekselis reiÅ¡kia savarankiÅ¡kÄ ir besÄ lygiÅ¡kÄ vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., Ä®PVÄ® 2 str. 4 p.). Taigi, vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Tuo tarpu prievolės abstraktumas reiÅ¡kia, kad: prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu; prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ iÅ¡aiÅ¡kino, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – abstraktus vienaÅ¡alis sandoris ir skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tam tikrÄ sandorį, dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Tačiau, vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo, arba kai pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių. Dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, ir iÅ¡ Å¡io sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryÅ¡ys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (vekselio davėjas) iÅ¡rašė atsakovui (vekselio turėtojui) paprastÄ jį vekselį, kuris reiÅ¡kia savarankiÅ¡kÄ ir besÄ lyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ teisėtam vekselio turėtojui. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad jam nebuvo jokio pagrindo iÅ¡duoti atsakovui vekselį, privalėjo pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius jo teiginį. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovas taip pat turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybę apie teisinių santykių tarp jų egzistavimÄ .

Å iuo atveju atsakovo, kaip kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, galioja tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, t. y įrodinėjimo pareigÄ turi ne atsakovas, bet ieÅ¡kovas.Pažymėtina, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad pagrindÄ iÅ¡duoti vekselį ieÅ¡kovas turėjo, nes jis kartu su kitais dviem asmenimis sumušė jį ir dėl to jis buvo gydomas. Atsakovas pateikė ir įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 37-38).

IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių nenuneigė. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas 2009-07-01 iÅ¡davęs vekselį, kurį iÅ¡rašė net du kartus, 2009-11-11 gavęs Utenos rajono I-ojo notarų biuro praneÅ¡imÄ , kad atsakovas pateikė vekselį vykdymui, nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į policijÄ , kad prieÅ¡ jį buvo smurtaujama, neginčijo vekselio teisėtumo ir pan. Jeigu vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitiko ieÅ¡kovo valios, jis, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėjo iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kad atsakovas perduos jį vykdymui.

IeÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ beveik po trijų metų, 2012-01-23, ieÅ¡kinį pateikė 2012-03-06 (t. 1, b. l. 3-6, 119-121). Nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl pagrindo iÅ¡duoti vekselį atsakovui nepasisakė. Teismas, aptaręs visas Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių konfliktas, buvęs 2009 m. vasaros pradžioje ir dėl to atsakovui padaryti kÅ«no sužalojimai ir buvo pagrindu spręsti tarpusavio teisinius santykius.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo. Atsakovas nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P. 2011-09-23 vykdomasis įrašas pripažintas negaliojančiu.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį ir netaikė ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies. Teigia, kad reikalavimai pagal vekselį gali būti pareikšti per trejus metus ir jis to termino nepraleido.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.Byloje nustatyta, kad ieškovas Ž.

B. 2009-07-01 iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį įsipareigojo pareikalavus besÄ lygiÅ¡kai sumokėti V. B. 20 000 Lt per 30 dienų nuo pareikalavimo (t. 1, b. l. 14). Atsakovas 2009-10-09 pareikalavo, kad ieÅ¡kovas apmokėtų vekselį per 30 dienų nuo pareikalavimo, t. y. iki 2009-11-09 (t. 1, b. l. 32). IeÅ¡kovas per šį terminÄ vekselio neapmokėjo, atsakovas vykdomojo įraÅ¡o nereikalavo, tačiau 2011-07-28 atsakovas pakartotinai pareikalavo apmokėti vekselį (t. 1, b. l. 44).Pažymėtina, kad Ä®PVÄ® 72 straipsnyje nustatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai.

Ä®PVÄ® 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendras terminas, per kurį vekselio turėtojas turi kreiptis į notarÄ ir pareikÅ¡ti reikalavimus vekselio davėjui, yra vieneri metai nuo nustatytu laiku įformintos protesto dienos, o kai vekselyje įraÅ¡yta sÄ lyga „neprotestuotinas“ – nuo mokėjimo termino dienos. Kaip minėta, atsakovas pareikalavo apmokėti vekselį 2009-10-09 iki 2009-11-09. Suėjus mokėjimo termino dienai, atsakovas į notarÄ per vienerius metus nesikreipė, vietoje to, pakartotinai pareikalavo apmokėti vekselį ir į notarÄ kreipėsi tik 2011-08-29 (t. 1, b. l. 44-45).

Ä®statymas nenumato vekselio turėtojui galimybės du kartus reikalauti apmokėti tÄ patį vekselį. Taigi, pagal įstatymÄ reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas ne ginčo tvarka notarui iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä tik tuomet, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarÄ per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas vienerių metų terminÄ praleido, todėl Utenos rajono apylinkės teismas pagrįstai Kėdainių rajono 3–ojo notarų biuro notarės L. P. 2011-09-23 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. LP-2856 pripažino negaliojančiu.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:             Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Zina MickevičiÅ«tė Ramunė Čeknienė Laimutė Sankauskaitė