8cf65d8d-50e9-4cf0-a25b-1ccf8bc6cdf7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67932-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.7.2.2; 2.4.6.1; 2.5.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, Mariui Žukauskui, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Å ukiui, Evaldui Tarasevičiui, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistų asmenų – R.

M. ir A. M. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistų asmenų – R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: A. M., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis privalo sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus. R. M., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M. paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis privalo sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) civilinis ieÅ¡kinys dėl 6 591,40 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt vieno euro 40 ct) priteisimo iÅ¡ kaltinamųjų atmestas. Å iuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taip pat atleistas L. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. ir R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su L. K., pastarajam 2017 m. gruodžio 11 d., apie 18.30 val., suradus dvi sumedžiotas saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose, Å¡aldymo įrenginyje, (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vienÄ lūšį, L. K. suradus pirkėjÄ , R. M. 2018 m. sausio 3 d., apie 18 val., automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometrÄ , kur L. K. pardavė jÄ už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, Å¡ia veika kaltinamieji padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei bei Å¡iÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mai konstatavo, jog L. K., A. M. bei R. M. bendrais veiksmais realizavo nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, objektyviÄ jÄ pusę, kaltinamieji suprato ir pažino, jog įgyta lÅ«Å¡is, jÄ laikė ir norėjo realizuoti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

3. Apeliaciniame skunde A. M. ir R. M. gynėjas advokatas Stasys Zabita praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. M. ir R. M. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo netinkamai aiÅ¡kinamas ir taikomas baudžiamasis įstatymas – BK 272 straipsnio 3 dalis, taip pat padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimui keliamais reikalavimais. 3.2.

BK 272 straipsnis (Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas) yra priskirtas BK XXXVIII skyriui Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai, dėl to BK 272 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra laukinių gyvūnų apsauga ir racionalus jų išteklių naudojimas, o dalykas – laukinė gyvūnija. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai įstatyme įtvirtintos alternatyvios veikos:

1) padaro didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei; arba 2) jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu; arba 3) tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos. 3.3. Veiksmai, numatyti BK 272 straipsnio 3 dalyje, daromi su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, nebuvo inkriminuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs didelės žalos požymį dėl disponavimo dvejomis lÅ«Å¡imis, iÅ¡ esmės peržengė kaltinimo ribas.

R. M. ir A. M. inkriminuotas bendrininkavimas su L. K. dėl dviejų lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enų laikymo; A. M. – susitarimas (nutarimas) su L. K. parduoti vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ ; R. M. – gabenimas vienos lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enos į L. K. nurodytÄ vietÄ , kur L. K. Å¡iÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ pardavė. Teismas konstatavo, kad Å¡ia veika padaryta:

1) didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei;

2) ši veika padaryta komerciniais tikslais. Su tokia išvada nesutinkama. 3.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nuosprendyje neatskleidė, kokia konkrečiai ir kokiais teisiamųjų veiksmais saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklė buvo pažeista, kad šiai apsaugos būklei buvo padaryta didelė žala. Didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei vien dviejų lūšių gaišenos įgijimu, o vėliau jų laikymu ir (ar) gabenimu niekaip negalėjo būti padaryta.

Lietuvoje lÅ«Å¡is saugoma naudojant specialias jos apsaugos priemones, t. y. ribojant miÅ¡ko kirtimÄ , draudžiant medžioklę, brakonieriavimÄ , ypač kilpininkavimÄ ir pan. Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimÄ , žala, taip pat ir didelė, lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei gali bÅ«ti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, paprastai naudojant tam tokias priemones, kaip kilpas, spÄ stus ir kt. Å ioje byloje teismas nustatė, kad buvo įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enos, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies saugomų gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei žala, o tuo labiau didelė, buvo padaryta ne apeliantų veiksmais.

Å i objektyvioji nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, pusė nėra įrodyta, dėl to R. M. ir A. M. pagal šį požymį nuteisti nepagrįstai. 3.5. Nepagrįstai jiems inkriminuotas ir kitas Å¡ios veikos požymis – jos darymas komerciniais tikslais, nes Å¡i veika buvo iÅ¡provokuota. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių netyrė ir dėl Å¡io fakto skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. BPK 158 straipsnio 4 d. nurodyta, kad atliekant tyrimÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatskleidus savo tapatybės ar pagal BPK 159 straipsnį atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (Å¡io straipsnio 3 dalis), draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais. Kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Khudobin prieÅ¡ RusijÄ , Pyrgiotakis prieÅ¡ GraikijÄ bylose). ProvokacijÄ draudžia ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos. 3.6.

Advokatas pažymi, kad iÅ¡ liudytojo M. K. parodymų, kuris su jo ginamaisiais nesutaria, matyti, jog jis 2017 m. gruodžio 20 d. pas savo pažįstamÄ L. K. pamatęs, kaip jam pasirodė, nelegaliai sumedžiotų lÅ«Å¡ių fotonuotraukas ir supratęs, kad Å¡is norėtų jas parduoti, žadėjo paklausinėti, tačiau, kai L. K. iÅ¡vyko, apie, jo manymu, ketinamas parduoti lÅ«Å¡is telefonu informavo iÅ¡ pradžių Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistÄ A.

V., o kai Å¡io nesulaukė atvykstant, apie tai pranešė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui T. B.. Pasak liudytojo M. K., Å¡is pareigÅ«nas liepė jam palaikyti ryšį su lÅ«Å¡ių pardavėju, kad lÅ«Å¡ių pardavimÄ bÅ«tų galima užfiksuoti. Å io fakto neneigia ir liudytojas T. B.. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad jis M. K. pažadėjo kreiptis į teisėsaugÄ , tuo pačiu praÅ¡ydamas toliau palaikyti ryšį su L. K.. Viename iÅ¡ liudytojo M.

K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 5 d. pateiktų garso įrašų (failas Call 16-19-43 OUT 862775773.aac.) užfiksuotas pokalbio, vykusio liudytojo M. K. iniciatyva tarp jo ir L. K., turinys (2018 m. sausio 8 d. apžiÅ«ros protokolas). Å io pokalbio metu M. K. užsimena L. K. apie Å¡io minėtus jam „naminius kačiukus“ ir, sukÅ«ręs legendÄ apie tariamÄ draugelį, kuris „ant Å¡venčių grįžta iÅ¡ anglų“, o po „Naujųjų tikriausiai iÅ¡varo“, skatina (kursto) L.

K. abi lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas parduoti, domisi spalva, dydžiu, kaina ir pan. Nors Å¡io pokalbio data (sÄ moningai ar ne) nėra nurodyta, tačiau iÅ¡ pokalbio turinio galima spręsti, kad pokalbis vyko prieÅ¡ Å¡ventes, t. y. prieÅ¡ Å v. Kalėdas ir (ar) Naujuosius Metus. Tuo tarpu sankcionuotus nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmus, taip pat ir liudytojui M. K., buvo leista atlikti tik nuo 2018 m. sausio 3 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. M. ir A. M. kaltės klausimÄ , liudytojo M. K. pateiktu įraÅ¡u rėmėsi, nors jo atsiradimo aplinkybių (pavyzdžiui, dėl įraÅ¡yto pokalbio, kurį privatus asmuo atliko oficialaus tyrimo naudai, datos, valstybės institucijų vaidmens, M.

K. daromo poveikio atlikti ginamiesiems inkriminuotus veiksmus ar pan.) netyrė, Å¡io įraÅ¡o patikimumo, taip pat ir provokacijos aspektu, nevertino, nesigilino, ar M. K. veiksmai po jo „konsultavimo“, praÅ¡ant palaikyti ryšį vien dėl to, kad bÅ«tų galima užfiksuoti lÅ«Å¡ių pardavimÄ , t. y. nusikaltimÄ (nors iki tol, galimai buvo pažeistos tik Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) atitinkamos nuostatos), neperaugo į procesinį veiksmÄ , kuriam reikalinga sankcija.

Å ioje byloje valstybės institucija, atstovaujama kompetentingo valstybės pareigÅ«no (T. B.), vietoj pareigos užkardyti neteisėtÄ veikÄ (pavyzdžiui, imtis priemonių dėl galimai atitinkamų taisyklių pažeidimo, jas pažeidusį asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK), savavaliÅ¡kai pasitelkė privatų asmenį – liudytojÄ M. K. įrodymams baudžiamajame procese rinkti. Kadangi duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. 3.7.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enos pardavimo faktas neįvyko. Nors L. K. veiksmai buvo kontroliuojami pareigÅ«nų, o jis ir toliau buvo skatinamas (kurstomas) parduoti slaptiesiems dalyviams lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas, R. M., pagal L. K. praÅ¡ymÄ , atvežus vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ Ä¯ jo nurodytÄ vietÄ , maiÅ¡Ä su Å¡iuo negyvu gyvÅ«nu, R. M. atidarius automobilio bagažinę, iÅ¡siėmė patys slaptieji dalyviai ir persidėjo į automobilį, kuriuo buvo atvykę.

Kad pinigai už Å¡iÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ nebuvo sumokėti, pripažino operacijoje dalyvavęs pareigÅ«nas D. A.. Pažymima, kad ne L. K., A. M. ir R. M. ieÅ¡kojo pirkėjų, o tariami pirkėjai per L. K. aktyviai siekė, kad Å¡ias gaiÅ¡enas tariamai galėtų nupirkti. Å iame kontekste gana subjektyviai teismas įvertino ir A. M. pokalbio su L. K. turinį, kuris iÅ¡ esmės buvo tik konsultacinio pobÅ«džio. 3.8. Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva.

Valstybė turi pareigÄ imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebÅ«tų daromos ir jokiu atveju pati nekurstyti (neprovokuoti) tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytÄ veikÄ negali bÅ«ti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio jÄ darant negali bÅ«ti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymÄ . Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Dėl to R. M. ir A. M. turi būti išteisinti.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistų asmenų – R. M. ir A. M. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir iÅ¡teisinti R. M. bei A. M., jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prokuroras prašė palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį.

5. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantų gynėjas ginčija apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , tvirtina, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , bei nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad R. M. ir A. M. padarė BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡vadas dėl R. M. ir A. M. kaltės padarius BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus bei iÅ¡vadas dėl kaltinamųjų kaltės.

9. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu R. M. bei A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų arba tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, arba tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

Å io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina alternatyvios veikos: saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių, gaminių iÅ¡ jų neteisėtas naikinimas, žalojimas, paėmimas iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudymas ar kitoks įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ minėtų veikų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla, kai minėtomis veikomis padaroma didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei arba jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, arba tos veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. M. ir R. M., veikdami bendrininkų grupe su L. K., pastarajam 2017 m. gruodžio 11 d., apie 18.30 val., suradus dvi sumedžiotas saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose, Å¡aldymo įrenginyje, A. M. ir L. K. nutarus parduoti vienÄ lūšį, L. K. suradus pirkėjÄ , R. M. 2018 m. sausio 3 d., apie 18 val., automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L.

K. nurodytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometrÄ , kur L. K. pardavė jÄ už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tokiais veiksmais kaltinamieji padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei bei Å¡iÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais 11. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad R. M. ir A. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei bei kad nusikaltimas padarytas komerciniais tikslais, taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, pripažindamas įrodymais byloje esančius duomenis bei juo vertindamas.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 11.1. Pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, nusikaltimo dalyku yra saugomų rÅ«Å¡ių laikiniai gyvÅ«nai, jų dalys, gaminiai iÅ¡ jų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog rastos lÅ«Å¡ys yra ypatingai saugomi laukiniai gyvÅ«nai, įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (kategorija GyvÅ«nai (žinduoliai) 1(E) 2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. miÅ¡ke rado dviejų lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas ir jas paėmė. Tokiu bÅ«du jas įgijo ir, paprašęs R. M., ar gali į jo Å¡aldymo dėžę pasidėti mėsos, lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas gabeno iki R. M. sodybos. Apie R. M. namuose Å¡aldymo dėžėje laikomas lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas L. K. papasakojo A. M.. Pastarasis jas apžiÅ«rėjo, pažino, jog tai lÅ«Å¡ys. L. K. sutarus dėl lÅ«Å¡ies pardavimo, kartu su A. M. nutarus parduoti vienÄ lūšį, iki sutartos vietos gyvÅ«nÄ atvežė R.

M.. Byloje yra pakankamai duomenų, kad R. M. žinojo apie jo sodyboje Å¡aldymo dėžėje laikomas dvi lÅ«Å¡is (1 t., b. l. 87-89). Kaltinamųjų veiksmais, disponuojant lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enomis, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų (lÅ«Å¡ių) apsaugos bÅ«klei. Sprendžiant dėl žalos požymio, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančiÄ informacijÄ apie lÅ«Å¡is (1 t., b. l. 80), kur nurodyta, kad lÅ«Å¡ių populiacijÄ Lietuvos Respublikoje sudaro apie 100 individų; lÅ«Å¡ių patelė kas du metai atsiveda 2-3 jauniklius, iÅ¡ kurių užauga tik pusė, todėl kiekvieno individo, ypač jaunos, produktyvios patelės žūtis yra didelė žala Lietuvos lÅ«Å¡ių populiacijai.

Be to, iš atliktų tiek 2019 m. sausio 6 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 4 (2 t., b. l.

5) duomenų, tiek 2019 m. sausio 6 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 5 (2 t., b. l.

6) duomenų nustatyta, jog L. K. surasti ir kaltinamųjų laikyti bei gabenti laukiniai gyvūnai buvo apytikriai 1 metų amžiaus lūšių patelės, sumedžiotos draudžiamu būdu - naudojant kilpas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo nusikaltimu padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, nes lūšys yra nykstanti gyvūnų rūšis. Byloje pateikta minėta Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės informacija (1 t., b. l.

80) patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , jog lÅ«Å¡ių populiacijos iÅ¡saugojimui, jos didinimui bei palaikymui reikÅ¡mingÄ vaidmenį vaidina reproduktyvios patelės, t. y. galinčios atsivesti jauniklių. Å ioje byloje L. K. surastos ir paimtos lÅ«Å¡ys buvo jauno amžiaus patelės ir reproduktyvios. Atsižvelgus į esamų Å¡ių laukinių gyvÅ«nų individų skaičių bei paimtų lÅ«Å¡ių (gaiÅ¡enų) skaičių, teismas pagrįstai skundžiamÄ nuosprendį motyvavo, jog saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala. 11.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žala lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei gali bÅ«ti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, naudojant tam tikras priemones, kaip kilpas, spÄ stus ir kt., didelė žala Å¡ios rÅ«Å¡ies saugomų gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei buvo padaryta ne apeliantų veiksmais, nes teismas nustatė, jog įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos buvo lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enos. Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju padaryto nusikaltimo dalyku bendriausia prasme pripažįstami laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡tekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvÅ«nai, jų dalys, esančios natÅ«ralioje gamtinėje aplinkoje.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai, vertindamas byloje iÅ¡tirtus įrodymus, sprendė, kad L. K. radus ir įgijus dvi lÅ«Å¡is, A. M., R. M. ir L. K. laikant jas savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavus bendrÄ sumanymÄ vienÄ iÅ¡ lÅ«Å¡ių parduoti, kaltinamieji nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę realizavo bendrais veiksmais ir jų veika kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika. Aptartais kaltinamųjų veiksmais, jiems disponuojant dvejomis lÅ«Å¡imis, jų gaiÅ¡enomis, nors patiems lÅ«Å¡ių ir nesumedžiojus, tačiau Å¡iuos saugomus gyvÅ«nus paėmus iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, turint tikslÄ gauti finansinę naudÄ , buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei. 11.3.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimas ribas, nes pripažino didelės žalos požymį, kai veiksmai, numatyti BK 272 straipsnio 3 dalyje, daromi su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu nebuvo inkriminuoti. Pažymėtina, kad BK 272 straipsnio 3 dalyje numatyti alternatyvÅ«s nusikalstami veiksmai: naikinimas, žalojimas, paėmimas iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudymas ar kitaip įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tada, kai sukeliamos alternatyvios pasekmės: tai daroma su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, arba tokia veika padaroma didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, arba tokia veika padaryta komerciniais tikslais.

Tiek kiekviena inkriminuojama alternatyvi nusikalstama veika, tiek ir inkriminuojamos šių veikų pasekmės turi būti pagrįstos byloje esančių duomenų visuma. Šioje byloje nustatyta, kad R. M. ir A. M. kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota, kad nusikalstamus veiksmus jie atliko su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, tokių pasekmių nenustatė ir pirmos instancijos teismas, todėl nebuvo pagrindo šias pasekmes inkriminuoti. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad R.

M. ir A. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei bei nusikalstamus veiksmus Å¡ie asmenys darė komerciniais tikslais, todėl Å¡ios alternatyvios nusikalstamos pasekmės ir buvo inkriminuotos. 11.4. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai R. M. ir A. M. inkriminavo ir Å¡io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dinantį požymį – komercinius tikslus. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enos buvo pardavimo sandorio objektas.

Pats L. K. rodė liudytojui M. K. dviejų lÅ«Å¡ių nuotraukas ir sakė norintis jas parduoti. Liudytojui nurodžius, kad pasiklausinės, prieÅ¡taravimų dėl pirkėjų paieÅ¡kos nebuvo iÅ¡sakyta. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog apie lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enų pardavimÄ Å¾inojo ir R. M. bei A. M., kurie Å¡iam tikslui ne tik pritarė, bet ir atliko aktyvius veiksmus pardavimo procese (1 t., b. l. 87-89). Atsiradus pirkėjui, buvo priimtas sprendimas parduoti vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ , tartasi dėl gyvÅ«no gaiÅ¡enos pardavimo, kainos, susitikimo.

Å ie aktyvÅ«s veiksmai rodo, jog buvo siekiama turtinės naudos. 11.5. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamieji nebuvo skatinami ar kurstomi (provokuojami) parduoti jų disponuojamas lÅ«Å¡is liudytojo M. K. surastam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-332/2014 ir kt. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡plėtoję provokacijos sÄ vokÄ , kuri suformuota ir įstatymo lygmeniu.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Vertinant bylos duomenis provokacijos aspektu, tikrinami konkretÅ«s asmenų veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas. Svarbu nustatyti ir kas (asmuo (-ys), prieÅ¡ kurį (-iuos) taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas (-i) parodė iniciatyvÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-511/2017).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. pasakė M. K. apie dvi lūšis, kurias norėtų parduoti, parodė jų fotonuotraukas bei teiravosi, ar šis nežinantis, kam šias gyvūnų gaišenas galima parduoti. Šios aplinkybės nustatytos ne tik liudytojo M. K. parodymais, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (1 t., b. l. 87-89). Taigi, šie įrodymai pagrindžia, jog nusikalstamos veikos – lūšių gaišenų pardavimo iniciatorius buvo L.

K.. Liudytojui M. K. apie ketinamus parduoti laukinius gyvÅ«nus telefonu praneÅ¡us Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniajam specialistui A. V. (1 t., b. l. 51-54), tačiau Å¡iam nesureagavus į pateiktÄ informacijÄ , apie ketinimus parduoti dvi lÅ«Å¡is liudytojas pranešė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui T. B.. 2017 m. gruodžio 29 d. T. B. praneÅ¡imo pagrindu (1 t., b. l. 2, 3) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 272 straipsnio 3 dalies požymius (1 t., b. l.

5) ir kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl slaptų procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose, sankcionavimo. 11.6. 2017 m. gruodžio 29 d. teismo nutarties pagrindu leista nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atlikti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę – klausytis L. K. mobilaus ryÅ¡io telefono pokalbių, daryti jų įraÅ¡us, juos fiksuojant ir kaupiant, gauti iÅ¡einančių ir įeinančių SMS praneÅ¡imų turinį (1 t., b. l. 84 -85). 2018 m. sausio 5 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimais dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo buvo leista klausytis R. M. ir A. M. telefonų pokalbių, daryti jų įraÅ¡us, gaunant siunčiamos ir gaunamos informacijos iÅ¡klotines, įeinančių bei iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotinių informacijÄ , nustatant Å¡ių skambučių priklausomybę bei padarant iÅ¡ jų įraÅ¡us, kopijuoti arba gauti nurodytÄ informacijÄ raÅ¡tu laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 15 d. (1 t., b. l. 114-115, 116-117, 124-125, 126-127).

Å ių procesinių prievartos priemonių teisėtumas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimis (1 t., b. l. 118-119, 128-129). Kaltinamojo L. K. atžvilgiu 2018 m. sausio 3 d. teismo nutarties pagrindu vykdytas jo slaptas sekimas, leidžiant naudoti visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir (ar) garso fiksavimo, įraÅ¡ymo technines priemones (1 t., b. l. 136-137, 138-140). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 3 d. atlikti teisėti nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pareigÅ«nams neatskleidžiant savo tapatybės, nes 2018 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis leista juos atlikti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A.

M., vyresniesiems tyrėjams D. A. ir G. M., bei liudytojui M. K. (1 t., b. l. 143-144, 147-148, 151-152). 11.7. Å ie byloje esantys procesiniai dokumentai paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo provokuojami padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Jau minėta, jog BK 272 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais. R. M., A. M. ir L. K. buvo inkriminuoti keli alternatyvÅ«s nusikalstami veiksmai: dviejų sumedžiotų saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enų įgijimas, laikymas, gabenimas ir pardavimas.

Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės dvi lūšių gaišenas įgijo ir laikė savo iniciatyva, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 272 straipsnio 3 dalį šių nusikalstamų veikų pakanka, net ir pasitvirtinus kitų nusikalstamų veikų provokavimo faktui. Apeliaciniame skunde keliamas kitų inkriminuotų veiksmų – dviejų lūšių gaišenų pardavimo ir, ryšium su pardavimu, gabenimo provokavimo klausimas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L.

K. veiksmais buvo inicijuotas ketinimas parduoti turimas lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas. Jis pats M. K. rodė lÅ«Å¡ių nuotraukas, teigė norintis jas parduoti ir klausinėjo, ar pastarasis nežino, kas jas norėtų pirkti. Liudytojo M. K. pokalbyje su L. K., kuomet liudytojas M. K. pranešė pastarajam apie galimÄ â€žnaminių kačiukų“ pirkėjÄ , jam nurodytÄ pardavimo kainÄ bei susitarė susiskambinti, teisėjų kolegija liudytojo veiksmuose jokio spaudimo ar aktyvaus poveikio, skatinančio parduoti abi lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas, kas suponuotų bent menkiausiÄ Ä¯Å¾valgÄ dėl neva tai L.

K. veiksmų pasirinkimo laisvės apribojimo, nenustatė. PrieÅ¡ingai, tarp dviejų asmenų vyko pokalbis dėl galimo sandorio organizavimo. Å io pokalbio turinys, kai M. K. domėjosi laukiniais gyvÅ«nais, jų dydžiu, kailio spalva, nepatvirtina L. K. atžvilgiu daromos prievartos elgtis jam taip, kaip jis nenorėtų. Klausiama informacija apie lÅ«Å¡is – elementarÅ«s duomenys, kurie svarbÅ«s pirkėjui prieÅ¡ įsigyjant daiktÄ (1 t., b. l. 51-54). Skunde keliama abejonė Å¡io garso įraÅ¡o teisėtumu ir patikimumu, nurodoma, jog apylinkės teismas netyrė Å¡ių duomenų provokacijos aspektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-719/2018).

Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi nusistovėjusios teismų praktikos ir pagrįstai pripažino apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame užfiksuotas liudytojo M. K. ir L. K. pokalbis, bei patį garso įraÅ¡Ä teisėtu ir patikimu įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus. Byloje esančių įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik įgijo ir laikė komerciniais tikslais dvi sumedžiotų saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas, bet ir vienÄ jų gabeno bei pardavė, padarydami didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei.

Tiek gabenimas, tiek laikymas nebuvo iÅ¡provokuoti - patys kaltinamieji siekė pasipelnyti, jų veiksmai nebuvo įtakoti kokia nors prievarta ar kitaip jie apriboti, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų tyčia daryti nusikalstamÄ veikÄ buvo susiformavusi savarankiÅ¡kai – be poveikio. 11.8. Baudžiamojo proceso taisyklės iÅ¡ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų reikalauja veikti tik pagal jiems suteiktÄ kompetencijÄ (intra vires) įgyvendinant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus.

Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas. Atliekant sankcionuotus neviešo pobūdžio veiksmus 2018 m. sausio 3 d., BPK 158 straipsnio 4 dalies, 159 straipsnio 3 dalies bei BPK 160 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, nes buvo prisijungta prie jau daromo nusikaltimo realizavimo, o ne šiais veiksmais jį buvo išprovokavus.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir savo išvadas išsamiai motyvavo, pripažindamas R. M. ir A. M. kaltais nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

12. Teismo proceso dalyviams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime BPK ar BK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl kaltinamųjų kaltės padarius BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra teisinga ir pagrįsta byloje surinktais, iÅ¡tirtais ir įvertintais patikimais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Pagrindo iÅ¡teisinti apeliantus apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Jurga Vasiliauskienė