2022-09-07 Nr. AB-22594-3-65-3-00600-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-421-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00600-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio pragiedruliai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio pragiedruliai“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Rokiškio pragiedruliai“ 362,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., ir 16,67 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjas skunde apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.

2. Atsakovas UAB „Rokiškio pragiedruliai“ atsiliepime į skundą („Rašytiniai paaiškinimai“) prašė atmesti pareiškėjo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nurodė tik dalį teisingų faktinių aplinkybių, nepateikė visų dokumentų (susirašinėjimų). Atsakovas neatsisakė mokėti vietinės rinkliavos, bet prašė pateikti paaiškinimus dėl kintamosios dalies paskaičiavimo, pavyzdžiui, kada buvo vežamos šiukšlės, kokiu teisiniu pagrindu skaičiuojama kintamoji dalis. Pareiškėjas nepateikė atsakovui atsakymų, tik siųsdavo naujus mokėjimo pranešimus, kurie neatitiko realios padėties ir teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas tokius mokėjimo pranešimus grąžindavo atgal. Pareiškėjas nepaisė atsakovo kvietimų su juo susisiekti, bendradarbiauti. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo pateikti paskaičiavimai nepagrįsti, klaidingi, pavyzdžiui, nors būdavo pažymėta, jog taikyta rinkliava už gamybos šiukšlių išvežimą, tačiau nenurodytas jų kiekis, mato vienetai ir kt. Pareiškėjas skunde taip pat nepaaiškino, kaip gavo paskaičiavimus dėl šiukšlių išvežimo, kokius koeficientus taikė, iš kur juos paėmė, kaip apskaičiuojama kintamoji dalis – 70 proc., kaip susidarė tariama skola. Manytina, kad pareiškėjas priskaičiuodavo mokestį už neatliktus darbus, todėl neteisingai apskaičiuodavo vietinės rinkliavos pastoviąją ir kintamąją dalis. Atsakovas pabrėžė, jog jis buvo informavęs pareiškėją, kad jo veikloje nesusidaro atliekos (nei gamybinės, nei komunalinės). Atsakovas veikia pagal patentus, jis įvykdė visus reikalavimus jiems gauti. Atsakovo veikloje susidaręs nedidelis kiekis medžiagų (ne gamybinių atliekų) yra sunaudojamas ir nėra pavojingas aplinkai. Net jei atsakovas turėtų kokių nors gamybinių atliekų, jos nebūtų (negalėtų būti) tvarkomos per savivaldybės organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas pažeidinėja teisės aktų nuostatas bei teisės principus (be kita ko, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, įstatymo viršenybės principą), veikia viršydamas jam suteiktos kompetencijos ribas (lot. ultra vires), jo veiksmai laikytini sukčiavimu, dokumentų klastojimu (atsakovas jau bandė inicijuoti dėl to ikiteisminį tyrimą, bet nesėkmingai).

4. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose pastebėjo, kad atsakovas nepaaiškino kaip, jo nuomone, turėtų būti jam apskaičiuojama vietinė rinkliava. Pažymėjo, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, ir apžvelgė tokią poziciją pagrindžiantį teisinį reglamentavimą, vietinės rinkliavos sudarymo taisykles. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise turi 1 108,56 kv. m gamybos pastatą, vietinė rinkliava jam už mėnesį – 10,99 Eur: pastovioji dalis – 5,54 Eur (1 108,56 x 0,50 Eur), kintamoji dalis – 5,45 Eur (1 108,56 x 0,49 Eur). Atsakovui priskirtas individualus konteineris, tačiau jis juo nesinaudoja, todėl fiksuojamas konteinerio pakėlimų skaičius – 0 (t. y. kintamoji dalis, atsižvelgiant į konteinerio ištuštinimo dažnį, talpą, atliekų susikaupimo normas, neskaičiuojama). Kintamoji dalis atsakovui apskaičiuojama atsižvelgiant į jo turimo nekilnojamojo turto bendrąjį plotą, preziumuojant, kad jis naudojasi kolektyviniais konteineriais. Pareiškėjo vertinimu, vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota tinkamai, ji pagrįsta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors atsakovas nurodė nesutinkantis tik su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, tačiau jis taip pat nesumokėjo pastoviosios dalies.

5. Atsakovas 2021 m. gegužės 17 d. atsiliepime į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus tvirtino, kad pareiškėjas ir toliau atsisako bendradarbiauti, siūlo teismui nepaisyti teisės aktų hierarchijos ir nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių, jog jis neturi nei komunalinių, nei gamybinių atliekų. Atsakovas moka kitus mokesčius, todėl jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes ją moka tik komunalinių atliekų turėtojai.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo UAB „Rokiškio pragiedruliai“ 362,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., taip pat 16,67 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Nustatė, kad iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų matyti, jog atsakovas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. privalėjo sumokėti 362,67 Eur vietinės rinkliavos.

8. Teismas dėl apskaičiuotos pastoviosios vietinės rinkliavos dalies, vadovaudamasis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 (pakeista 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-257) patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21.1 papunkčiu ir teismų praktika, pažymėjo, kad pastoviąją dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Ši dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Rokiškio raj., šis turtas netinkamas naudotis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, kad jis nesukuria jokių komunalinių atliekų, todėl jam negali būti paskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis, atmestas.

9. Teismas dėl apskaičiuotos kintamosios vietinės rinkliavos dalies, atsižvelgdamas į Nuostatų 21.2 ir 54 punktus, akcentavo, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo pateiktą pareiškėjui prašymą atleisti jį nuo kintamosios dalies mokėjimo, todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui minėtos dedamosios dalies.

10. Teismas atsakovo teiginį, kad pareiškėjas nepateikė jam duomenų apie tai, kaip apskaičiuota vietinė rinkliava, laikė nepagrįstu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siuntė atsakovui mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta kaip apskaičiuota pastovioji ir kintamoji dalys. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 362,67 Eur vietinės rinkliavos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atitinkamai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra tenkintinas, o atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – netenkintinas (juolab kad atsakovas neįvardijo patirtų išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų).

III. 11. Atsakovas UAB „Rokiškio pragiedruliai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo cento skundą.

12. Atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų (be pakankamų motyvų), teismas vengė atsakyti į atsakovo argumentus dėl teisės normų taikymo. Teismas nepadarė nė vienos teisinės išvados dėl byloje keliamų esminių klausimų. Teismo aprašyti faktai, išdėstyti motyvai ir pacituota teismų praktika yra tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, jog jis neturi jokių komunalinių atliekų ir vykdo gamybą be atliekų, veikia pagal patentus, todėl neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apžvelgia su komunalinių atliekų tvarkymu susijusį teisinį reglamentavimą (akcentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 384 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str., 4 str. ir kt.).

13. Pareiškėjas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog jam neturi būti taikomas Atliekų tvarkymo įstatymas, ir nepaaiškina, kaip nagrinėjamam ginčui yra reikšminga aplinkybė, jog atsakovas yra gavęs patentus ir įvykdęs reikalavimus jiems gauti. Mano, jog akivaizdu, kad, vykdant bet kokią ūkinę veiklą, neišvengiamai susidaro bent nedidelis kiekis atliekų, kuris turi būti sutvarkytas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovo bendrovėje dirba 6 darbuotojai, todėl vien jiems patenkinus kasdienius poreikius jų darbo vietoje susidaro tam tikras komunalinių atliekų kiekis, papildomas kiekis susidaro tokias atliekas sutvarkius, išvalius darbo vietas. Kita vertus, vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą – 362,67 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo pareigą mokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą, bet neįvykdė šios pareigos, todėl susidariusi skola priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neatsakė į jo argumentus ir nemotyvavo (nepakankamai motyvavo) savo sprendimo. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

18. Pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą pirmiausiai kildino iš Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 (pakeista 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-257) patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Nuostatų 1 punkte įtvirtinta, kad dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Rokiškio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nuostatų 5.2 papunktyje komunalinių atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, turintis nekilnojamo turto, gyvenantis ir / ar vykdantis veiklą Savivaldybės teritorijoje. Pagal to paties akto 5.4 papunktį, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų 6 punkte pakartotinai įtvirtinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Nuostatų 33 punkte nurodyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje.

19. Pagal Nuostatų 21 punktą, vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Savivaldybės taryba: 21.1. Pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. 20.2. Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

20. Nuostatų 25 punkte įtvirtinta, jog, kai naudojamasi individualiais konteineriais, metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio. Atitinkamos talpos (tūrio) konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių. Kadangi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos nustatytos kg/m2, nustatant minimalų naudojamų konteinerių ištuštinimo dažnį taikomas 180 kg/m3 tūrinis svoris. Gavus nelyginį konteinerių skaičių jis suapvalinamas į didesnę pusę (pvz., 8,2 ar 8,7 konteinerio suapvalinama iki 9 konteinerių).

21. Nuostatų 26 punkte nurodyta, kad, kai naudojamasi kolektyviniais konteineriais, metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš gyventojų skaičiaus (gyvenamosios paskirties objektams) arba nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams).

22. Iš Nuostatų matyti, jog atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už nekilnojamojo turto objektą (gamybinį pastatą), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko Nuostatuose įtvirtintą sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju šių nuostatų prasme.

23. Be to, pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovui (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, įspėjimas apie susidariusią skolą, vadovaujantis Nuostatų 35, 37 ir 51 punktais. Atsakovas pripažino, jog gavo šiuos jam siunčiamus dokumentus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, mokėjimo pranešimuose buvo pateiktas pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių apskaičiavimas (t. y. akivaizdu, jog pastato plotas buvo padaugintas iš įkainio). Taigi, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam apskaičiuotą rinkliavą.

24. Akcentuotina ir tai, jog, skirtingai nei teigia atsakovas, jo nurodomos aplinkybės, kad ginčo pastate nesusidaro komunalinės atliekos, kad jis veikia pagal patentus, kuriems gauti įvykdė daugybę teisės aktų reikalavimų, o susidaręs nedidelis kiekis medžiagų (ne gamybinių atliekų) yra sunaudojamas ir nėra pavojingas aplinkai, savaime nepaneigia vertinimo, jog atsakovas laikytinas „komunalinių atliekų turėtoju“ Nuostatų 5.2 papunkčio prasme. Iš atsakovo paaiškinimų manytina, jog ginčo pastate yra vykdoma tam tikra veikla (kažkaip susidaro „nedidelis kiekis medžiagų“), šis pastatas yra naudojamas, o atsakovas tik deklaratyviai tvirtinta, jog komunalinės atliekos nesusidarė (pvz., nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad bendrovė neturi darbuotojų arba darbuotojai dirba kitur ar kad valant ir prižiūrint patalpas nesusidaro atliekų).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad „atliekų turėtojo“ sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XII-832 redakcija) 17 dalyje: atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (2 str. 8 d.). Šiuo aspektu pastebėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto, objektų skaičiaus, objekto rūšies, objekte gyvenančių gyventojų skaičiaus ir pan. (Nuostatų 24 p. ir kt.).

Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme.

Primintina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020).

Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

26. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnyje pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. prejudicinį sprendimą byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinį sprendimą byloje Commune de Mesquer (C-188/07).

27. Pažymėtina ir tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta.

28. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tokios aplinkybės (atsakovo atleidimas nuo vietinės rinkliavos arba jos kintamosios dalies mokėjimo) nebuvo pagrįstos ir patvirtintos objektyviais įrodymais.

29. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą 362,67 Eur už laikotarpi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo kitais aspektais. Byloje nėra duomenų apie atsakovui suteiktas lengvatas arba prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumokėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o atsakovo argumentai, jog teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), tačiau pareiškėjas neįvardijo prašomos priteisti sumos ir nepagrindė patirtų išlaidų realumo įrodymais (iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtos sąskaitos faktūros matyti, kad pareiškėjo buvo prašoma apmokėti už procesinių dokumentų dėl 10 skolininkų parengimą, bet nė vieno iš skolininkų mokėtojo kodas nesutampa su mokėtojo kodu, nurodytu atsakovui siųstuose mokėjimo pranešime ir įspėjime), todėl šis jo prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio pragiedruliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė