8cf3fee1-bd0f-495c-bfcf-6fe1b6f7ec3e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. eI-4360-561/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03401-2014-8                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS     SPRENDIMAS                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                   2015 m. gegužės 28 d.          Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui J.

L., pareiÅ¡kėjo atstovei adv. Inesai Arbočienei, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Administracijos departamento 2014-05-07 sprendimÄ Nr. 12-01-773;

2) panaikinti Ministerijos 2014-06-06 sprendimÄ Nr. 12-01-990;

3) įpareigoti MinisterijÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl valstybinės pareigÅ«no ir kario pensijos J. L. skyrimo pagal jo 2014-04-07 praÅ¡ymÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 1991-01-03 pareiÅ¡kėjas tapo tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos kariu, davė kario priesaikÄ , jam buvo iÅ¡duota kario uniforma bei iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos departamento biudžeto mokamas atlyginimas. 1993-04-28 įsakymu Nr. 26-Å¡ „Dėl apsaugos padalinio reorganizavimo“ Å iaulių „Nuklono“ apsaugos bÅ«rys buvo reorganizuotas į 616 apsaugos kuopÄ , o pareiÅ¡kėjas paskirtas kuopos vadu.

SavanoriÅ¡kosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos apsaugos padalinio nuostatų 3.3. punktas nustatė, kad kuopos apsaugos padaliniams vadovauti skiriami kuopos vadai, kurie yra etatiniai darbuotojai, apmokami iÅ¡ valstybės skirtų SKAT lėšų, o sprendimÄ dėl jų tarnybos priima SKAT Å¡tabo virÅ¡ininkas rinktinės vado teikimu. Nors 1994-07-13 įsakymu Nr. 50-Å¡ „Dėl 616 apsaugos kuopos likvidavimo“ pareiÅ¡kėjo vadovaujama kuopa buvo likviduota ir pagal darbo sutartis dirbę pareiÅ¡kėjo pavaldiniai buvo atleisti, bÅ«damas tikrosios karo tarnybos karys pareiÅ¡kėjas nebuvo atleistas.

Pagal KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 2003-10-08 pažymÄ Nr. 16 apie draudžiamÄ sias pajamas akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo tarnyba tęsėsi iki 1994 m. gruodžio mėn. imtinai. 1995 m. sausio mėn. vadovybė pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad jis turi pereiti tarnauti į budėtojų dalį arba bus iÅ¡leistas į atsargÄ , tačiau jokių atleidimÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėjas niekada negavo. Apie atleidimo pagrindÄ galima spręsti iÅ¡ su KAM 2005-05-20 raÅ¡to priedo – pristatymo Lietuvos kariuomenės kÅ«rėjų savanorių medaliui, kuriame užfiksuota, kad J.

L. iÅ¡leistas į atsargÄ pačiam praÅ¡ant. Tačiau objektyvių tai pagrindžiančių duomenų nėra.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 3 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų.

Ä®statymo 16 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti kraÅ¡to apsaugos pareigÅ«nais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami konkretÅ«s laikotarpiai, buvę iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę gauti valstybinę kario pensijÄ , nes atitinka Ä®statymo 3 str. 1 d. 5 punkto nuostatas. PaaiÅ¡kino, kad jau 2004 m. kreipėsi į MinisterijÄ dėl pensijos skyrimo, tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (toliau – ir VAAT), Å¡alys vedė tris administracines bylas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) galutine neskundžiama nutartimi 2006-12-01 iÅ¡aiÅ¡kino, kad neesant pareiÅ¡kėjo nurodytus faktus patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų jo asmens byloje Ministerijoje, bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Atsakovė nepripažino, kad pareiÅ¡kėjas buvo tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos karys ir bÅ«tent Å¡iuo pagrindu buvo atsisakyta skirti valstybinę kario pensijÄ . Ginčo su Ministerija dėl stažo, kuris skaičiuotinas pensijai gauti iki 1991-01-03 tarp Å¡alių nebuvo, nes, atsisakydama pareiÅ¡kėjui skirti pensijÄ , atsakovė nurodė vienintelį pagrindÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ su atsakove siejo ne tarnybos, o darbo santykiai.2013-11-18 Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6488-641/2013 priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkino, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

L. nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas valstybinei kario pensijai gauti. Å iaulių apygardos teismas 2014-04-01 paliko pirmos instancijos teismo sprendimÄ galioti ir, be kita ko, pasisakė, jog nesutinka su Ministerijos argumentu, kad teismo sprendimas nesuteiks pareiÅ¡kėjui teisės gauti kario pensijÄ , kadangi tam bÅ«tinas 20 metų darbo stažas.Pažymėjo, kad Ministerija neatsižvelgė į teismų sprendimus ir skundžiamais sprendimais atsisakė pareiÅ¡kėjui skirti pensijÄ .

Atsisakymas skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ iÅ¡ esmės motyvuojamas vieninteliu argumentu – jog pareiÅ¡kėjas, remiantis iki 1994-12-31 galiojusiu teisiniu reglamentavimu, neturėjo teisės aktuose nustatyto pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai gauti tarnybos stažo. Nesutiko su Ministerijos manymu, kad pareiÅ¡kėjui netaikytinas 1995-01-01 įsigaliojęs Ä®statymas, pagal kurį pareiÅ¡kėjas vienareikÅ¡miÅ¡kai turi pakankamÄ tarnybos staÅ¾Ä . Rėmėsi LVAT 2012-06-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-1971-12, kurioje teismas konstatavo, jog Ä®statymo 3 str. 2 dalies nuostatų taikymas turi bÅ«ti siejamas su praÅ¡ymų dėl valstybinės pensijos paskyrimo padavimo metu, o ne su pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos metu buvusia situacija.

Tvirtino, kad Ä®statymo 3 str. 1 d. 5 puntas numato, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų. Ä®statymo 16 straipsnis numato, kad asmenims, priimtiems tarnauti kraÅ¡to apsaugos pareigÅ«nais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami konkretÅ«s laikotarpiai, buvę iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė, priėmė sprendimus, iÅ¡ esmės motyvuodama nauju savarankiÅ¡ku pagrindu, kas sukėlė dideles neigiamas pasekmes, nes įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris skirtas pensijai gauti, paneigė pareiÅ¡kėjo teisėtus lÅ«kesčius ir reiÅ¡kė teisinį netikrumÄ .

Tokia situacija reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės atsakovė gali dar daug kartų atsisakyti pareiÅ¡kėjui skirti pensijÄ , nurodydama kiekvienÄ kartÄ naujÄ pagrindÄ , kurio iki tol nebuvo pateikusi. PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovė neteisingai nurodo ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl neteisingai taiko materialinės teisės normas.Nurodė, kad 1995-01-01 įsigaliojusio Ä®statymo 3 str. 1 dalis numato, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams.

Ä®statymo 12 str. 2 dalis detalizuoja, jog skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigÅ«nų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi Å¡iuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Ä®statymo 11 straipsnis numato, jog tarnaujantiems pareigÅ«nams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos. 13 str. 1 dalis numato, jog PareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos.

Pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismas sprendimu nustatė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Tvirtino, kad 1994-12-31 dar bÅ«damas tarnybos santykiuose ir gaudamas už tai atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės gauti pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ . Å iÄ teisę gauti pareigÅ«no ir kario pensijÄ tiek pagal iki 1995 m. galiojusį, tiek vėliau įsigaliojusį teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjas įgijo tik pasibaigus tarnybos santykiams, reiÅ¡kia ne anksčiau kaip 1995-01-01.

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka laiko atsakovės pozicijÄ , jog teisę į pensijÄ Ä¯gijus 1995-01-01, pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti taikomas įstatymas, kuris nustojo galioti 1994-12-31.PareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti visÄ .Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydama, kad iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2014-04-07 praÅ¡ymÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir įvertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis, 2014-05-07 sprendimu atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui minėtÄ pensijÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas atleidimo iÅ¡ tarnybos metu neturėjo teisės aktuose nustatyto pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai gauti tarnybos stažo, t. y. neatitiko sÄ lygų, reikalingų Å¡iai pensijai skirti.Atsakovės nuomone, sprendžiant pareiÅ¡kėjo pensijos skyrimo klausimÄ , pagrindinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl Ä®statymo, kuris paskutinę pareiÅ¡kėjo tarnybos dienÄ (t. y. 1994-12-31) dar negaliojo, taikymo arba taikymo teisės aktų, reglamentuojančių pensijos skyrimÄ , kurie galiojo pareiÅ¡kėjo paskutinę tarnybos dienÄ .

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjui pensijos skyrimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal teisės aktus, galiojančius jo tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje laikotarpiu, t. y. iki 1994-12-31. PareiÅ¡kėjo tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje laikotarpiu nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 valstybinių karių pensijų skyrimÄ reglamentavo Vyriausybės 1991-07-17 nutarimas Nr. 281 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigÅ«nų ir karių pensinio aprÅ«pinimo tvarkos“, Vyriausybės 1992-04-30 nutarimas Nr. 315 „Dėl bendrojo darbo stažo įskaitymo į kraÅ¡to apsaugos tarnybos staÅ¾Ä â€œ ir Vyriausybės 1992-11-19 nutarimas Nr. 865 „Dėl kraÅ¡to apsaugos sistemos pareigÅ«nų ir karių pensinio aprÅ«pinimo“.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Å¡iais teisės aktais karių pensija gali bÅ«ti skiriama kariams, turintiems ne mažiau kaip 20 metų tarnybos stažo. PareiÅ¡kėjas reikalaujamo tarnybos stažo pensijai skirti neturėjo. Pastebėjo, kad visas bendrasis darbo stažas buvo įskaitomas į kraÅ¡to apsaugos tarnybos staÅ¾Ä taikant koeficientÄ 0,8 tik karininkams, pradėjusiems dirbti kraÅ¡to apsaugos sistemoje iki 1991-12-31, todėl priimant sprendimus dėl karių pensijų skyrimo teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ir kario statusas (karininkas, kareivis ir kt.), nes nuo jo priklauso tarnybos bendrojo darbo (civilinio) stažo įskaitymas.Pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismas 2013-11-18 sprendimu, kurį Å iaurių apygardos teismas 2014-04-01 nutartimi paliko nepakeistÄ , nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo kraÅ¡to apsaugos sistemoje, tačiau nenustatė, kad Å¡iuo tarnybos laikotarpiu turėjo karininko statusÄ .

Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, Å iaulių apygardos teismo nutartimi ir iÅ¡dėstytais argumentais, laikė, kad Ministerijos sprendimuose padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas atleidimo iÅ¡ tarnybos metu neturėjo teisės aktuose nustatyto pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai gauti tarnybos stažo, tai yra neatitiko sÄ lygų, reikalingų Å¡iai pensijai skirti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-04-07 su praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ . PraÅ¡yme pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismui 2014-04-01 priėmus nutartį, kuria paliktas 2013-11-18 Å iaulių apylinkės teismo sprendimas, pareiÅ¡kėjas, remiantis Ä®statymo nuostatomis, praÅ¡o skirti pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ .2014-05-07 Ministerija sprendimu Nr. 12-01-773 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ atsisakė paskirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , nes pareiÅ¡kėjas atleidimo iÅ¡ tarnybos metu neturėjo teisės aktuose nustatyto pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai gauti tarnybos stažo, t. y. neatitiko sÄ lygų, reikalingų Å¡iai pensijai skirti.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, 2014-05-19 padavė skundÄ Ministerijos ministrui.Ministras 2014-06-06 priėmė sprendimÄ Nr. 12-01-990 „Dėl atsisakymo skirti pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ â€œ, kuriuo nusprendė, kad 2014-05-07 Ministerijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ nėra pagrindo. Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2014-05-07 ir 2014-06-06 sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, kuriais buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

Å iaulių apylinkės teismas 2013-11-18 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas valstybinei kario pensijai gauti. Å iaulių apygardos teismas 2014-04-01 nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 58 str. 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo paskutinė tarnybos diena laikytina 1994-12-31.Pažymėtina, kad tarp Å¡alių dėl to ginčo nėra, tačiau Å¡alys nesutaria dėl santykiams taikytinų teisės normų, t. y., pareiÅ¡kėjo teigimu, teisę į valstybinę pareigÅ«nų ir karių pensijÄ jis įgijo 1995-01-01, nes 1994-12-31 buvo jo paskutinė tarnybos diena.

Atsakovė tvirtina prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjo pensijos skyrimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal teisės aktus, galiojančius jo tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje laikotarpiu, t. y. iki 1994-12-31.Laikotarpiu nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 (ginčo laikotarpiu) valstybinių karių pensijų skyrimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-17 nutarimas Nr. 281 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigÅ«nų ir karių pensinio aprÅ«pinimo tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 281), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimas Nr. 315 „Dėl bendrojo darbo stažo įskaitymo į kraÅ¡to apsaugos tarnybos staÅ¾Ä â€œ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-19 nutarimas Nr. 865 „Dėl kraÅ¡to apsaugos sistemos pareigÅ«nų ir karių pensinio aprÅ«pinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 865).Nutarimo Nr. 281 1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigÅ«nų ir karių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos darbuotojams, pareigÅ«nams ir kariams, iÅ¡einantiems į pensijÄ nuo 1991-07-01, pensijos skiriamos tokio dydžio: 1.1. už iÅ¡tarnautus metus: darbuotojams, pareigÅ«nams ir kariams, kurių darbo ar tarnybos laikas prokuratÅ«roje, vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemose bei Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje yra 20 metų, – 50 procentų darbuotojo, pareigÅ«no arba kario darbo užmokesčio dydžio.

Už kiekvienus virÅ¡ 20 metų iÅ¡dirbtus metus pensija didinama 3 procentais darbo užmokesčio, bet negali bÅ«ti didesnė kaip 75 procentai darbo užmokesčio.Nutarimo Nr. 865 1 punkte nustatyta, kad iki bus priimtas Lietuvos Respublikos karių pensijų įstatymas: 1.1. kraÅ¡to apsaugos sistemos pareigÅ«nams ir kariams nuo 1992-09-01 į tarnybos staÅ¾Ä , kurio reikia pensijai už iÅ¡tarnautus metus skirti, įskaitomas <...>.Taigi, galiojusios teisės aktų nuostatos, teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos nustatė teisinį reguliavimÄ iki tol, kol bus priimtas ir įsigalios Ä®statymas.

Galima bÅ«tų sutikti su atsakovės pozicijÄ , kad minėtos nutarimų nuostatos galimai galėtų bÅ«ti taikytinos asmenims (spręstina kiekvienoje situacijoje individualiai), kurie teisę į valstybinę karių pensijÄ Ä¯gijo iki įsigaliojant Ä®statymui, tačiau, teismo įsitikinimu, jos negali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuris teisę į valstybinę kario pensijÄ Ä¯gijo galiojant Ä®statymui, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad esant nustatytai aplinkybei, jog paskutinė pareiÅ¡kėjo tarnybos diena yra 1994-12-31, tÄ dienÄ jis teisės į valstybinę kario pensijÄ neturėjo.

Teisę į valstybinę kario pensijÄ pareiÅ¡kėjas įgijo tik sekančiÄ dienÄ po tarnybos pasibaigimo, todėl sutiktina su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad nagrinėjamojoje situacijoje dėl valstybinės kario pensijos skyrimo spręstina pagal Ä®statymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikosi ir teisės aktų leidėjas, Ä®statymo 3 str. 1 dalyje nustatydamas, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams.

Dar daugiau, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo atstovės klausimÄ , patvirtino, kad teisė gauti valstybinę kario pensijÄ Ä¯gyjama kitÄ dienÄ , kuomet yra baigiama tarnyba. PareiÅ¡kėjas remiasi Ä®statymo 3 str. 1 d. 5 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams: sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir iÅ¡tarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ) 5 ir daugiau metų (5 punktas).

Vertinant Å¡ios normos konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas nustatė galimybę nesant įstatymų ar statutų nustatyto amžiaus, gauti valstybinę pensijÄ sulaukus senatvės pensijos amžiaus. LVAT 2012-06-05 nutartyje rėmėsi jau pateiktais Å¡io teismo aiÅ¡kinimais, nurodydamas, kad Ä®statymo 3 str. 1 d. 5 punkto aiÅ¡kinimo jame nurodyto amžiaus suėjimo momento reikÅ¡mės nustatymo kontekste negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad nurodytas pareigÅ«no amžius turi sukakti pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos momentu.

Teismas vertino, kad Ä®statymo 3 str. 1 d. 5 punkto ir Å¡io straipsnio 2 dalies panaÅ¡umus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių nuostatų taikymas turi bÅ«ti siejamas su praÅ¡ymų dėl valstybinės pensijos paskyrimo padavimo metu, o ne su pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos metu buvusia situacija.Sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad 2004 metais nagrinėdama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl valstybinės pensijos skyrimo, atsakovė įvardijo vienintelį atsisakymo skirti pareiÅ¡kėjui valstybinę kario pensijÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ su atsakove siejo ne tarnybos, o darbo santykiai, todėl priimdama skundžiamus sprendimus nauju savarankiÅ¡ku pagrindu – stažo trÅ«kumu, iÅ¡reiÅ¡kė teisinį netikrumÄ , nes dėl stažo ginčo tarp Å¡alių nebuvo.Taigi, konstatuotina, kad atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, netinkamai taikė materialines teisės normas, t. y. taikė teisės aktus, galiojančius pareiÅ¡kėjo tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje laikotarpiu, o ne teisės aktus, galiojusius pareiÅ¡kėjo teisės įgijimo į valstybinę kario pensijÄ metu.

Todėl skundžiami sprendimai naikintini, o pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas pilnai. Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo J. L. skundÄ tenkinti.Panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos Administracijos departamento 2014-05-07 sprendimÄ Nr. 12-01-773.Panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2014-06-06 sprendimÄ Nr. 12-01-990. Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl valstybinės pareigÅ«no ir kario pensijos J.

L. skyrimo pagal jo 2014-04-07 praÅ¡ymÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                              Teisėjai                                                    ArÅ«nas Kaminskas                                                                  Margarita Stambrauskaitė                                                                  Halina Zaikauskaitė