2019-12-18 Nr. AB-23954-3-61-3-00758-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1872-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. sausio 15 d. pervežant jį iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) 11.30 val. nedavė jam nei pietų, nei sauso davinio, o pareigūnai paaiškino, kad pietus jis gaus Vilniuje. Į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo atvežtas 13.30 val., tačiau pietų jam nedavė, tik pasakė, kad juos gaus, kai atves į kamerą. Sulaikymo kameroje pareiškėjas prabuvo 4.30 val., į karantino kamerą jį atvedė 18.00 val., todėl jis gavo tik vakarienę. Taip pat pareiškėjas maisto negavo ir 2018 m. sausio 17 d., kai buvo pervežamas iš Lukiškių TI-K į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Iš Lukiškių TI-K jį išvežė 12.00 val., į LAVL atvežė 15.30 val., į palatą paguldė 19.00 val., todėl pietų negavo ir valgė tik vakarienę. Be to, pareiškėjas maisto negavo ir 2018 m. sausio 19 d. pervežant jį iš LAVL į Lukiškių TI-K. Iš LAVL jį išvežė 9.00 val., į Lukiškių TI-K atvyko 11.30 val. ir buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Pareiškėjas prašė pietų, tačiau pareigūnai atsakė, kad juos gaus nuvedus į karantino kamerą, tačiau į karantino kamerą jį atvedė tik 17.30 val., todėl jis gavo tik vakarienę. Dėl ilgai negauto maisto ir minčių apie tai, pareiškėjui skaudėjo galvą, darėsi silpna, jis patyrė stresą, todėl prašo neturtinės žalos atlyginimo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo taisyklės), patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi. Taisyklių 24 punkte yra teigiama, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vielų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko talpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktų yra ilgesnis nei 6 val.

5. A. M. planiniu konvojumi 2018 m. sausio 15 d. atvyko iš Kauno TI apie 13.50 val., bei 2018 m. sausio 19 d. planiniu konvojumi iš LAVL atvyko apie 12.00 val. Kol buvo forminami visi reikalingi dokumentai, bei atlikta visuminė asmens krata ir pareiškėjo daiktų patikrinimas, A. M. tiek 2018 m. sausio 15 d., tiek 2018 m. sausio 19 d. buvo laikomas priėmimo ir paskirstymo skyriuje, trumpalaikio laikymo patalpoje, po to buvo nuvestas į sanitarinį švarinimą. Po sanitarinio švarinimo pareiškėjas buvo palydėtas į pirmame gyvenamajame korpuse esantį priežiūros postų Nr. 8, kur buvo uždarytas į gyvenamąją kamerą Nr. 110 (tiek 2018 m. sausio 15 d., tiek 2018 m. sausio 19 d.). Pareiškėjui buvo pasiūlytas maisto davinys. Patikrinus dokumentų valdymo sistemų nustatyta, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl skunde minimų dienų, dėl laikymo priėmimo ir paskirstymo skyriuje, maitinimo ar kilų aplinkybių, būtų pareiškęs pretenzijų, su skundais ar prašymais taip pat nesikreipė. Prieš išvykimą į LAVL, išvykstantiems asmenims yra suteikiamas maitinimas. Atsižvelgiant į tai, A. M. prieš išvykimą į LAVL, buvo suteiktas priklausantis maitinimas, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, su skundais prašymais ar pretenzijomis pareiškėjas į įstaigos administracijų taip pat nesikreipė.

6. Atsakovas pažymėjo, jog A. M. skundą grindė abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, kuriuose nėra konkretumo. A. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Lukiškių TI-K pažeidė A. M. teisę į tinkamą maitinimą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K buvo konvojuotas 2018 m. sausio 15 d., į kurią atvyko 13.50 val. Pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K buvo konvojuotas 2018 m. sausio 19 d., į kurią atvyko 12.00 val. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 13.50 val., t. y. jau pasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui (12.00–13.30 val.), be to ne ilgiau kaip 2 val. buvo laikinai uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą, todėl į gyvenamąją kamerą buvo paskirtas jau pasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė jo argumentus dėl pietų negavimo 2018 m. sausio 15 d. Pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 12.00 val., t. y. nepasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, tačiau ne ilgiau kaip 2 val. buvo laikinai uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą, todėl į gyvenamąją kamerą buvo paskirtas jau pasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, todėl pareiškėjo argumentus dėl pietų negavimo 2018 m. sausio 19 d. teismas atmetė kaip nepagrįstus. Lukiškių TI-K atsiliepime tvirtino, kad pareiškėjui buvo siūlomas maisto davinys. Patikrinus dokumentų valdymo sistemas buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl skunde minimų dienų, dėl laikymo priėmimo ir paskirstymo skyriuje, maitinimo ar kitų aplinkybių, būtų pareiškęs pretenzijų, su skundais ar prašymais taip pat nesikreipė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tiek 2018 m. sausio 15 d., tiek 2018 m. sausio 19 d. vakarienę gavo.

9. Pareiškėjas skunde teigė, jog 2018 m. sausio 17 d. etapuojant jį iš Lukiškių TI-K į LAVL, jis negavo maisto. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, jog prieš išvykimą į LAVL, išvykstantiems asmenims yra suteikiamas maitinimas. A. M. prieš išvykimų į LAVL, taip pat buvo suteiktas priklausantis maitinimas, su skundais prašymais ar pretenzijomis pareiškėjas į įstaigos administraciją taip pat nesikreipė. Iš Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės matyti, kad pusryčiai pateikiami nuo 6.10 val. iki 6.50 val. Pareiškėjas 2018 m. sausio 17 d. į LAVL buvo etapuotas 12.00 val., į LAVL atvyko 15.30 val. Taigi nuo pareiškėjo paskutinio maitinimo (6.50 val.) iki nuvykimo į LAVL (15.30 val.) praėjo daugiau nei 6 val. Lukiškių TI-K nepateikė tikslios informacijos, kada pareiškėjas paskutinį kartą valgė prieš išvykdamas į LAVL, todėl teismas laikė, kad paskutinį kartą pareiškėjas valgė pusryčius. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendė, jog pareiškėjo kelionė truko ilgiau kaip 6 val. nuo paskutinio maitinimo (pusryčiai) Lukiškių TI-K, todėl atsakovas, neišdavęs pareiškėjui maisto davinio, nesilaikė Maitinimo taisyklių 31 punkto reikalavimų.

III. 10. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo jo skundą tenkinti visiškai ir priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą.

11. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes nebuvo atsižvelgta į pažeistą jo teisę į tinkamą maitinimą. Dėl negauto maitinimo pareiškėjui skaudėjo galvą, darėsi silpna, jis patyrė stresą.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo teigimu, tam tikras suimtųjų (nuleistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui A. M. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Lukiškių TI-K pažeidė A. M. teisę į tinkamą maitinimą 2018 m. sausio 17 d. etapuojant jį iš Lukiškių TI-K į LAVL.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad dėl nesuteikto maitinimo jam skaudėjo galvą, darėsi silpna, jis patyrė stresą.

17. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos. Pagal Maitinimo taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių; išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Pagal Maitinimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 13.50 val., 2018 m. sausio 17 d. buvo etapuotas iš Lukiškių TI-K į LAVL (išvyko - 12.00 val., atvyko - 15.30 val.), 2018 m . sausio 19 d. buvo etapuotas iš LAVL į Lukiškių TI-K (išvyko – 9.00 val., atvyko – 11.30 val.). Pareiškėjas Lukiškių TI-K, kol pildomi dokumentai, buvo uždarytas į trumpalaikio sulaikymo kamerą. Po dokumentų pildymo ir kratos, pareiškėjas buvo patalpintas į gyvenamąją kamerą. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą tik nurodė, jog pareiškėjas skundų ar prašymų, susijusių su netinkamu maitinimu, nepateikė.

20. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakankamai konkrečiai nurodė, kada negavo pietų davinio, o atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjui buvo užtikrintas maitinimas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 19 d. būtų suteiktas maitinimas (pietūs), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Lukiškių TI-K nesilaikė Maitinimo taisyklių 32 ir 34 punktų, taigi atliko neteisėtus veiksmus.

21. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tinkamo maitinimo (pietų) nesuteikimas 3 dienas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su nesuteiktu maitinimu, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus.

24. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė