8cf35320-4ba9-4e90-b89a-67a2f41b1a1c · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-543-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00945-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.6.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R.

B. atstovės advokatės Sondros Venslovienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo R. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 67 straipsnio 3 dalį 1200 Eur bauda. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarimu R. B. nubausta už tai, kad 2017 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo skleidžiama receptinio vaistinio preparato „P.“ reklama gyventojams.

UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse 2017 m. liepos 13 d. buvo pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“. Plakatuose buvo nurodomas receptinio vaistinio preparato pavadinimas „P.“, jo veiklioji medžiaga (perindoprilium amlodipinum) kartu su teiginiu: „Per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14.473 pacientai“. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nuomone, Å¡is teiginys yra laikytinas kryptingo pobÅ«džio informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“ ir atitinka Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 2 straipsnio 70 dalyje įtvirtintÄ vaistinių preparatų reklamos apibrėžimÄ .

Minėta norma nustato, kad vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiÅ«ros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimÄ , tiekimÄ , pardavimÄ ar vartojimÄ . Taigi buvo skleidžiama gyventojams skirta kryptinga informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“, kuria buvo skatinamas jo vartojimas bei pardavimas.Apeliaciniu skundu R.

B. atstovė advokatė S. Venslovienė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti nesant R. B. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 67 straipsnio 3 dalyje, sudėties.R. B. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“, nurodant vaisto pavadinimÄ , jo veikliÄ jÄ medžiagÄ kartu su teiginiu:

„Per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14.473 pacientai“, laikytini receptinio vaistinio preparato reklama. Mano, kad tokia iÅ¡vada padaryta netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomus ir teismų praktikoje iÅ¡plėtotus principus.Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine Å«kine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimÄ , turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimÄ .

Taigi, reklama – tai informacija, visų pirma, atliekanti skatinamÄ jÄ funkcijÄ . Å iuo atveju plakate informacijos apie preparatÄ â€žP.“ pateikimas niekaip nepaskatino vartotojų pirkti Å¡io vaistinio preparato minėtos informacijos skleidimo laikotarpiu ar po to. Teismui buvo pateikti duomenys apie vaistinio preparato „P.“ pardavimų apimtis laikotarpiu iki 2017 m. liepos 3 d. ir po 2017 m. liepos 3 d. (kai įsigaliojo minėtas naujasis kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas) vaistinėse, priklausančiose UAB (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Å¡ių pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ių vaistų pirkimas nuo 2017 m. liepos 3 d. dienos gerokai krito. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie vienintelio galimo preparatÄ â€žP.“ atitinkančio pakaitalo (analogo) preparato „A.“ vartojimÄ tuo pačiu laikotarpiu ir vartojimo kiekius, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡ių vaistų pirkimas nuo 2017 m. liepos 3 d. dienos gerokai iÅ¡augo. Taigi Å¡ie duomenys patvirtina, kad vaisto „P.“ pirkimas nuo 2017 m. liepos 3 d. dienos gerokai krito ir jo vartojimui iÅ¡ esmės nebuvo padaryta jokia įtaka plakatuose esančia informacija, nes po 2017 m. liepos 19 d., kai plakatai buvo nukabinti, preparato „P.“ pardavimų apimtys iÅ¡ esmės nepakito.

Tačiau teismas Å¡ių duomenų nevertino ir dėl jų niekaip nepasisakė, todėl pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalį.Be to, teismo iÅ¡vada, kad informacijos pateikimo bÅ«das, nurodant preparatÄ Ä¯sigijusių pacientų skaičių, atitinka reklamos esmę ir skatina vaistinio preparato vartojimÄ , skatina įsigyti bÅ«tent šį vaistinį preparatÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir vertintina tik kaip prielaida. IÅ¡ esmės tokia teismo iÅ¡vada reikÅ¡tų, kad bet kokio vaistÄ Ä¯sigijusių pacientų skaičiaus nurodymas kartu su vaistinio preparato pavadinimu savaime reiÅ¡kia, kad toks informacijos pateikimas yra reklama.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė, kodėl bÅ«tent Å¡iuo atveju tai laikytina reklama, t. y. nepateikė jokių argumentų savo iÅ¡vadai pagrįsti, todėl iÅ¡vada tėra prielaida. Analizuojant teiginį, kad vaistinį preparatÄ â€žP.“ per tris 2017 m. mėnesius įsigijo 14 473 pacientai, darytina iÅ¡vada, jog pateikta informacija vartotojui reiÅ¡kia, kad tai yra didelis vartotojų skaičius, o tai suponuotų, kad tai skatina jį vienaip ar kitaip įsigyti ar vartoti bÅ«tent šį vaistinį preparatÄ . 14 473 pacientai per 3 mėnesius reiÅ¡kia 4824 pacientus per mėnesį ir tik 160 žmonių per dienÄ visoje Lietuvos Respublikoje.

Teismas visiÅ¡kai su niekuo nepalygino, neanalizavo, ar Å¡ie skaičiai yra dideli vartotojui, kaip Å¡io vaistinio preparato potencialiam vartotojui ar pirkėjui. Nustatant, ar plakate pateikta informacija atlieka skatinimo funkcijÄ ir yra kryptinga, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiam subjektui tokia informacija galėtų bÅ«ti skirta ir kaip Å¡iÄ informacijÄ suvokia Å¡ios informacijos gavėjas. Analizuojant informacijÄ , iÅ¡imtinai susijusiÄ tik su vaistiniu preparatu „P.“, darytina iÅ¡vada, kad tokia informacija, kaip skatinanti informacija, bÅ«tų aktuali tik receptÄ turinčiam vartotojui, kuriam yra nurodyta vartoti perindoprilium amlodipinum, kitaip tariant, asmenims, kurie turi kraujo spaudimo sutrikimų ir šį vaistinį preparatÄ vartoja nuolat.

Joks kitas vartotojas tokio vaistinio preparato neturi teisės įsigyti, todėl kitam vartotojui Å¡i informacija, be abejonės, tėra tik pavyzdinė. Todėl turi bÅ«ti analizuojamas ir Å¡is specifinis perindoprilium amlodipinum, vartotojas ir jo suvokimas bei faktoriai, kaip jis renkasi, vartoti ar nevartoti konkretų vaistinį preparatÄ . Perindoprilium amlodipinum, vartotojas dažniausiai yra vidutinio ar senyvo amžiaus asmuo, turintis kraujo spaudimo problemų. Keisti vaistinį preparatÄ kitu tokiems asmenims yra gana komplikuota, kadangi dažniausiai tokį vaistinį preparatÄ pritaikyti pacientui, kad jam jis tiktų, trunka tam tikrÄ laikÄ , o kitas vaistinis preparatas gali ir netikti.

Be to, pacientai bijo be gydytojo žinios pirkti kitÄ vaistinį preparatÄ , nei yra įpratę vartoti. Akivaizdu, kad pagal plakate pamatytÄ informacijÄ perindoprilium amlodipinum vartotojas, Å¡iais laikais turintis žinių, galintis ir siekiantis susirinkti pakankamai informacijos apie vaistinį preparatÄ ir jo tinkamumÄ , turintis rimtÄ sutrikimÄ , lemiantį jo sveikatos bÅ«klę ir net gyvybę, niekada nenuspręs įsigyti, pavyzdžiui, ne vaistinį preparatÄ â€žA.“, o „P.“. Pažymėtina ir tai, kad farmacijos specialistas, parduodamas receptinį nekompensuojamÄ jį vaistinį preparatÄ , turi informuoti gyventojÄ apie to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistinių preparatų, esančių vaistinėje, kainas, pirmiausia pasiÅ«lydamas pigiausiÄ iÅ¡ jų.

Be to, pagal taisykles, jeigu bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi analogiÅ¡kų vaistinių preparatų, kurių numatoma mažmeninė kaina bÅ«tų mažesnė nei turimų vaistinėje to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistinių preparatų, apie tai farmacijos specialistas privalo informuoti gyventojÄ ir, jam pageidaujant, vaistinius preparatus užsakyti. Be to, receptuose iÅ¡raÅ¡omi pramoniniu bÅ«du pagaminti vaistiniai preparatai nurodant tik į jų sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendrinį pavadinimÄ .

Taigi, perindoprilium amlodipinum vartotojui, atvykusiam į vaistinę, kurioje pakabintas informacinis plakatas, vaistininkas privalomai jį informuoja apie tai, kad vartotojas turi ir kitÄ , pigesnį pasirinkimÄ . Be to, ir pačiame informaciniame plakate nurodyta, kad Lietuvos vaistinės visada siekia skaidrios ir aiÅ¡kios vaistų kainos, o vaistininkai visada pasirengę žmogui patarti ir padėti iÅ¡sirinkti geriausiai jo poreikius atitinkančius vaistus. Todėl teismo iÅ¡vada, kad matydamas konkretaus vaistinio preparato pavadinimÄ bei duomenis apie jo pardavimÄ (informacijÄ apie paklausÄ ), potencialus pirkėjas gali manyti, kad Å¡is vaistas yra geriausias ir bÅ«tent šį vaistÄ farmacininkas rekomenduoja pirkti, yra objektyviais paaiÅ¡kinimais ir argumentais nepagrįsta.

Teismas visiÅ¡kai nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl perindoprilium amlodipinum vartotojo specifiÅ¡kumo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡skyrė plakate kaip pagrindinį (svarbiausiÄ ) elementÄ , lemiantį bendrÄ plakato suvokimo (t. y. kaip suvokia vartotojas) įspÅ«dį, pateiktÄ informacijÄ apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“, tai yra vaisto pavadinimÄ , jo veikliÄ jÄ medžiagÄ kartu su teiginiu: „Per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14.472 pacientai.“ Teismas visiÅ¡kai be pagrindo ir nemotyvuodamas neatsižvelgė į papildomus kombinuotus plakato elementus, kurie taip pat yra vartotojo įspÅ«džio dalis.

Be teismo iÅ¡skirtų žodžių ir teiginių, plakate yra ir kita informacija, turinti daug didesnę svarbÄ vartotojui, kuri ir atskleidžia plakate esančios informacijos tikslÄ (kryptingumÄ ), o informacija apie preparatÄ â€žP.“ tėra tik papildoma, pavyzdinė informacija vartotojui. Teismas turėjo įvertinti informacijos apie preparatÄ â€žP.“ galimÄ Ä¯takÄ vartotojui kitos pateiktos informacijos kontekste, t. y. reikėjo įvertinti bendrÄ plakato suvokimo įspÅ«dį jo vaizdine ir semantine prasme.

Analizuojant plakatÄ matyti, kad informacijos skleidėjas akcentavo ir aiÅ¡kiai iÅ¡skyrė pagrindinę žinutę vartotojui, kad apie 150 vaistų valstybė nebekompensuos, todėl jie brangs, pateikdamas jÄ didelio Å¡rifto raidėmis raudoname fone. Mažiau svarbi papildanti Å¡iÄ Å¾inutę informacija taip pat iÅ¡skirta raudonu Å¡riftu. Informacija apie preparatÄ â€žP.“ pateikta Å¡velnia spalva, mažesniu Å¡riftu, pabrėžiant ir informacijos mažesnę svarbÄ , t. y. pateikiamas tik pavyzdys ir aiÅ¡kiai akcentuojama (pažymėta raudonu Å¡riftu antspaudu „PAVYZDYS“ (grafinis elementas), kad tai tėra tik pavyzdys.

IÅ¡ esmės vertinant tokio pavyzdžio pateikimÄ , darytina iÅ¡vada, kad įprastam vartotojui dar reikėtų ir pasitikrinti informacijÄ , nes tai galėtų bÅ«ti suvokiama ne kaip tikras faktas, o kaip paprasčiausias pavyzdys. Taigi ir semantine prasme plakatas neatlieka skatinimo vartoti, pirkti funkcijos, o tik suteikia tam tikrÄ pavyzdinę informacijÄ vartotojui dėl vaistų pabrangimo. Pažymėtina ir tai, kad praktinis pavyzdys pasirinktas siekiant vartotojui iliustruoti pabrangimo skaičiavimÄ . Atmetus iÅ¡ plakato informacijÄ apie preparatÄ â€žP.“, vartotojui lieka neaiÅ¡ku, kaip vis dėlto, pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainoms, vaistai brangta, nes be praktinio pavyzdžio informacija nėra iÅ¡sami ir vėlgi kelia daug klausimų.

Vien skaidrumo, o ne reklaminiu tikslu plakate panaudotas praktinis pavyzdys.    Analizuojant skundžiamÄ nutarimÄ , matyti, kad, be teismo nuomonės, nutarimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ar tyrimais, kaip vartotojas suprato jam pateiktÄ informacijÄ vaistinėse. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas taip pat buvo pagrįstas tik prielaidomis, ikiteisminio tyrimo institucijai, t. y. Tarnybai, nepateikus nė vieno objektyvaus įrodymo dėl kaltinimų. IÅ¡ protokolo turinio matyti, kad Tarnyba net nepasidomėjo, kam faktiÅ¡kai galėtų bÅ«ti skirta informacija, vertindama, ar ji iÅ¡ties atlieka skatinamÄ jÄ funkcijÄ , nes net nenustatyta ir neįvardyta, kokie dar yra Å¡ios grupės vaistiniai preparatai be preparato „P.“.

Be to, Tarnyba nurodė tik vienÄ faktinę aplinkybę, neva pagrindžiančiÄ informacijos reklaminį pobÅ«dį, t. y. kad Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu gegužės mėnesį internetu atlikta daugiau kaip 1 tÅ«kst. gyventojų apklausa, kuri, pasak pirmininkės E. K., įrodo, kad jų vartojamam vaistui tapus nekompensuojamam, pacientai ir toliau norėtų gydytis tuo pačiu vaistu. Pažymėtina, kad Tarnyba, atlikdama tyrimÄ bei formuluodama kaltinimÄ protokole, nepateikė jokių duomenų, ar iÅ¡ tiesų faktinė situacija, pakeitus kompensuojamųjų vaistų sÄ raÅ¡Ä , atitiko Tarnybos nurodytos gyventojų apklausos duomenis, nors tokie duomenys Tarnybai yra laisvai prieinami ir netgi teikiami pačių vaistinių.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad ir Tarnyba, atlikdama tyrimÄ , nepasirÅ«pino objektyviais įrodymais byloje, tyrimÄ atliko formaliai. Byloje institucija, atlikusi tyrimÄ , neatliko jokio vartotojų apklausos objektyvaus vertinimo, nenustatė, kaip vartotojai vertina pateiktÄ informacijÄ , kuri galėtų pagrįsti tai, kad perindoprilium amlodipinum vartotojas pateiktÄ informacijÄ plakate supranta kaip reklamÄ , kuri jį skatina įsigyti ar vartoti vaistinį preparatÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu, ir praÅ¡o palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad Tarnyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, kontroliuoja ir vertina, ar skleidžiama vaistinių preparatų reklama atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad informacija apie vaistinius preparatus yra vieÅ¡a informacija, kuri gali bÅ«ti teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama. Taigi Farmacijos įstatyme aiÅ¡kiai atskiriama reklama nuo kitos informacijos apie vaistinius preparatus, įmanoma skleisti ir nereklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie vaistinius preparatus, o tai sudaro prielaidas atskirti vaistinių preparatų reklamÄ nuo kitos informacijos apie vaistinius preparatus.

Vaistinių preparatų reklama ir farmacinė informacija turi skirtingus sklaidos bÅ«dus. Tai, ar konkreti reklama padarė realų poveikį ekonominiam elgesiui, yra susiję su reklamos efektyvumu ir visiÅ¡kai neturi įtakos vertinant, ar tam tikra informacija atitinka reklamos požymius ar ne. Kitaip tariant, realus poveikis ekonominiam elgesiui jau yra reklamos pasekmė, o ne priežastis tam tikrÄ informacijÄ kvalifikuoti kaip reklamÄ . Tuo tarpu farmacinės informacijos sklaidos tikslas – tiesiog skelbti tikrÄ informacijÄ apie vaisto savybes.

Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad plakato vaistinėse pakabinimas neturėjo jokios įtakos vaistinio preparato „P.“ pardavimui, visiškai neturi įtakos vertinant, ar tam tikra informacija atitinka reklamos požymius. Tai, kad plakate esanti reklaminė informacija nepadarė realaus poveikio ekonominiam vartotojų elgesiui (šio vaisto pardavimo apimtys nepadidėjo, nes ši reklama tiesiog galėjo būti neefektyvi), neturi įtakos konstatuojant, kad plakate skleista informacija kvalifikuotina kaip vaistinio preparato reklama.

Å iuo vaistinio preparato „P.“ reklamos atveju plakatuose esanti vieÅ¡a informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“ (nurodant tiek vaistinio preparato pavadinimÄ , tiek jo veikliosios medžiagos pavadinimÄ ) kartu su teiginiu: „Per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo pacientai“, neatitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos farmacinės informacijos sÄ vokos, nes informacijoje apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“ nenurodoma informacija nei apie vaistinio preparato farmacines, nei apie klinikines ar farmakologines savybes, taip pat tai nėra vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose.

Å iuo atveju reklaminis teiginys apie vaistinį preparatÄ â€žP.“ neatitinka nė vienos Farmacijos įstatyme nustatytos iÅ¡imties, kai, teikiant informacijÄ apie receptinius vaistinius preparatus ne sveikatos priežiÅ«ros ir farmacijos specialistams, galima vartoti ir vaistinio preparato „P.“, o ne jo veikliosios medžiagos pavadinimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad reklaminė informacija apie vaistinį preparatÄ â€žP.“ neatitinka farmacinės informacijos sÄ vokos ir negali bÅ«ti vertinama kaip farmacinė informacija.Dėl apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad farmacijos specialistas privalo gyventojui pasiÅ«lyti pigiausiÄ analogiÅ¡kÄ vaistinį preparatÄ , pažymi, kad, kokį vaistinį preparatÄ Ä¯sigyti, sprendžia pats pacientas, o ne farmacijos specialistas.

Vaistiniam preparatui „P.“ tapus nekompensuojamam ir pabrangus, vaistinės, žinodamos, kad jų vaistininkai atėjusiam į vaistinę pacientui, kuriam iÅ¡raÅ¡ytas receptas dėl vaistinio preparato, turinčio veikliÄ jÄ medžiagÄ perindoprilium amlodipinum, turės siÅ«lyti pigiausiÄ vaistinį preparatÄ su ta pačia veikliÄ ja medžiaga kaip ir vaisto „P.“, ir matydamos mažėjančias nekompensuojamojo vaisto „P.“ pardavimų apimtis, kurios jam esant kompensuojamųjų vaistų sÄ raÅ¡e buvo gerokai didesnės, taigi nešė ir didesnį pelnÄ vaistinėms, suprasdamos, kad pacientas iÅ¡ pateiktos informacijos visumos susidarys savo nuomonę ir pats priims sprendimÄ , kokį vaistÄ Ä¯sigyti, sÄ moningai pakabino minimÄ plakatÄ su kryptingo pobÅ«džio informacija apie vaistinį preparatÄ â€žP.“, kartu nurodė, kad per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14 473 pacientai, taip siekdamos paveikti paciento pasirinkimÄ ir paskatinti įsigyti bÅ«tent plakate reklamuojamÄ receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“.

Todėl teiginiai apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“ neatitinka Farmacijos įstatyme nustatytos farmacinės informacijos sÄ vokos, o yra vertintini kaip atitinkantys vaistinio preparato reklamos sÄ vokÄ ir dėl Å¡ios priežasties tokius teiginius gyventojams skleisti draudžiama. Apeliacinio skundo argumentai, kad plakate pateikta informacija yra skirta specifinei vartotojų grupei, tik patvirtina, kad plakate buvusi informacija laikytina vaistinio preparato reklama, kadangi informacijos skleidimas konkrečiai vartotojų grupei, o ne bet kuriam vartotojui atitinka vienÄ iÅ¡ anksčiau aptartų reklamos požymių – informacijos skyrimÄ konkrečiam gavėjui, o ne bet kuriam vartotojui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų apie vaistinio preparato „P.“ pardavimo apimčių sumažėjimÄ nurodo, kad reklaminio plakato vaistinėse iÅ¡kabinimas 2017 m. liepos 13 d. sutapo su staiga kritusiomis receptinio vaistinio preparato „P.“ pardavimų apimtimis. Iki 2017 m. liepos 3 d., kol minimas vaistas buvo kompensuojamas, jo pardavimų apimtys vaistinėse buvo didelės, tad vaistinės gaudavo didesnį pelnÄ jo parduodamos didesnius kiekius. Nuo 2017 m. liepos 3 d. Å¡iam vaistui tapus nekompensuojamam ir pakilus jo kainai, vaistinės numatydamos, kad kris Å¡io vaisto paklausa, tad ir sumažės vaistinių pelnas, sÄ moningai pasirinko įraÅ¡yti į plakatÄ bÅ«tent Å¡io vaistinio preparato pavadinimÄ , taip skleisdamos gyventojams kryptingÄ informacijÄ apie vaistinį preparatÄ â€žP.“ ir skatindamos jį įsigyti, vartoti, taigi kartu ir siekdamos didinti vaisto paklausÄ bei vaistinių pelnÄ .

Be to, 14 473 yra pakankamai didelis pacientų skaičius pagal Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičių, nes vidutinis reklamos vartotojas, matydamas nurodytÄ pacientų skaičių (14 473), tikrai nevertins, ar Å¡ioje informacijoje nurodytas pacientų kiekis yra tikrai didelis, ir neatliks analizės, kiek žmonių visoje Lietuvoje įsigyja šį vaistÄ per vienÄ dienÄ , todėl teismas visiÅ¡kai neprivalėjo analizuoti, ar Å¡ie skaičiai yra dideli vartotojui. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Tarnyba jokios informacijos apie vaistinių preparatų pardavimus iÅ¡ vaistinių negauna, duomenis apie bendrÄ visoms vaistinėms ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms per ataskaitinį mėnesį parduotų vaistinių preparatų pakuočių kiekį teikia didmeninio platinimo licencijų turėtojai.

Tarnyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, vertindama, ar informacija apie vaistinius preparatus atitinka vaistinių preparatų reklamos sÄ vokÄ , vadovaujasi Farmacijos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vaistinių preparatų reklamÄ . Vaistinių preparatų reklamÄ reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja Tarnybos atlikti vartotojų apklausų ir nenustato Tarnybai pareigos vadovautis minėtų apklausų rezultatais vertinant, ar informacija apie vaistinius preparatus atitinka vaistų reklamos sÄ vokÄ .

Tarnyba, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimÄ ir suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ , atliko visus veiksmus, bÅ«tinus nustatyti, jog buvo padarytas ANK 67 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas.Apeliacinis skundas tenkintinas.IÅ¡ apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas informacinis plakatas buvo pakabintas UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 13 d. ir tokiu bÅ«du buvo skleista informacija, tačiau R.

B. atstovė nesutinka su informacinio plakato turinio vertinimu, teigia, kad administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog plakate nurodytas receptinio vaistinio preparato pavadinimas „P.“, jo veiklioji medžiaga (perindoprilium amlodipinum) kartu su teiginiu: „Per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14 473 pacientai“, yra laikytini kryptingo pobÅ«džio informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“ ir atitinka vaistinių preparatų reklamos apibrėžimÄ . Taip pat apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patrauktos R.

B. kaltė dėl ANK 67 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. SkundÄ nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse 2017 m. liepos 13 d. pakabintuose plakatuose pateikta gyventojams skirta informacija buvo receptinio vaistinio preparato „P.“ reklama.Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimÄ , vykdo gyventojų skiepijimo programÄ .

To paties įstatymo 2 straipsnio 70 punkte numatyta, kad vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiÅ«ros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimÄ , tiekimÄ , pardavimÄ ar vartojimÄ . Taigi, nors Farmacijos įstatymas draudžia reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, tačiau toks draudimas nėra ir negali bÅ«ti suprantamas kaip absoliutus draudimas skleisti bet kokiÄ informacijÄ apie receptinį vaistinį preparatÄ , kuri yra skirta visuomenei informuoti ir Å¡viesti, kitu atveju susiklostytų nelogiÅ¡ka situacija, jog bet koks receptinio vaisto pavadinimo paminėjimas (net ir neigiamame kontekste, pavyzdžiui, kritikuojant vaistÄ ir siekiant mažinti vaistinio preparato skyrimÄ , tiekimÄ , pardavimÄ ar vartojimÄ ) bÅ«tų laikomas neleistina reklama ir užtrauktų administracinę atsakomybę.

Norint įvertinti, ar vieÅ¡ai paskelbta informacija apie receptinį vaistinį preparatÄ yra jo reklama, visų pirma reikia atriboti reklamÄ (reklaminę informacijÄ ) nuo paprastos informacijos. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimÄ , turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimÄ .

Taigi vaistų reklama yra tik ta informacija, kuria siekiama tam tikrų aiÅ¡kiai apibrėžtų tikslų, – skatinti vaistinių preparatų skyrimÄ , tiekimÄ , pardavimÄ ar vartojimÄ . Vertinant, ar informacija gali bÅ«ti priskiriama prie vaistinių preparatų reklamos, svarbu ne tik tai, jog paskleistoje informacijoje nurodomas vaistinio preparato pavadinimas, tačiau ir tai, ar tokiu nurodymu, taip pat kartu pateikiamais duomenimis yra siekiama ir gali bÅ«ti pasiektas didesnis vaistinio preparato vartojimas. Å iuo atveju iÅ¡analizavus informacinio skelbimo turinį, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse pakabintuose plakatuose buvo kryptinga vaistinių preparatų skyrimÄ , tiekimÄ , pardavimÄ ar vartojimÄ skatinanti informacija.

Visų pirma, nagrinėjamo plakato virÅ¡uje nurodomas pavadinimas (Å¡Å«kis) – „Visada skaidri vaisto kaina“, žemiau pateikiama objektyvi informacija: „Nuo liepos 3 d. Å¡alies vaistinėse keičiasi kompensuojamųjų vaistų kainos“, žemiau paryÅ¡kintame fone nurodoma: „Apie 150 vaistų valstybė nebekompensuos, todėl jie brangs.“ Po to informuojama apie Å¡io sprendimo pasekmes: „Dėmesio! Beveik 150 tÅ«kst., pacientų turės rinktis: keisti įprastÄ vaistÄ kitu; pirkti įprastÄ vaistÄ už didesnę kainÄ .“ Žemiau plakate nurodoma:

„IÅ¡brauktas vaistas P. (Perindoprilum Amlodipinum)“; „Per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14 473 pacientai“, didelėmis raidėmis užraÅ¡yta „Pavyzdys“ ir grafiÅ¡kai pavaizduojama, jog „kaina iki liepos 3 d. 5,2 Eur“, o „kaina po liepos 3 d. 12,25 Eur“, todėl „kaina brangsta 135%“. Žemiau plakate nurodoma, jog turint klausimų dėl pasikeitusios vaistų kainos, galima skambinti Sveikatos apsaugos ministerijos nemokama linija, ir nurodomas telefono numeris.

Plakato apačioje pateikiamas Lietuvos vaistinių asociacijos logotipas ir nurodoma: „Lietuvos vaistinės visada siekia skaidrios ir aiškios vaistų kainos, o mūsų vaistininkai visada pasirengę Jums patarti ir išrinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkančius vaistus.“ Analizuojant šį plakato turinį matyti, jog juo siekiama informuoti vaistinės klientus apie tai, jog brangs apie 150 vaistų, nes jų nebekompensuos valstybė. Tai, jog ši informacija yra esminė plakatu perduodama žinia, matyti ir vizualiai iš to, jog ji parašyta didesniu šriftu kitos spalvos fone.

Tai rodo, kad plakatu siekiama supažindinti pirkėjus su tuo, jog pasikeitusios kompensuojamųjų vaistų kainos yra nulemtos ne neskaidrios vaistinės kainų politikos, o objektyvaus veiksnio – valstybės sprendimo nekompensuoti tam tikros dalies vaistų. BÅ«tent siekiant pagrįsti šį teiginį ir nurodomas pavyzdys su nebekompensuojamu vaistu „P.“ (perindoprilum amlodipinum), kurio nebekompensuojant po liepos 3 dienos, jo kaina pakilo 135 procentais. Be to, aplinkybė, kad visa informacija apie pasikeitusiÄ vaistų kainÄ teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos telefonu, taip pat rodo, kad minimu plakatu vaistinės siekia iÅ¡vengti klientų klausimų ir priekaiÅ¡tų dėl pakilusios vaistų kainos ir skatina vaistinės klientus kreiptis ne į vaistininkÄ , o į tokius pokyčius lėmusiÄ valstybinę institucijÄ .Aptarti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog plakatas skirtas reklamuoti, t. y. skatinti pirkti ar vartoti, konkretų receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“.

Plakate nenurodomos jokios Å¡io vaisto gydomosios savybės, skyrimo indikacijos, todėl plakato skaitytojui nėra jokios galimybės nuspręsti, jog Å¡is vaistas gali bÅ«ti jam reikalingas, jog jis gali iÅ¡gydyti jo ligas geriau nei kiti vaistai ir todėl reikia jį šį vaistÄ Ä¯sigyti. Nepateikiant papildomos informacijos apie tai, kokias ligas gydo ir kokiomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis pasižymi vaistas, už kokius kitus vaistus jis yra geriau perkamas ir pan., vien dėl plakate esančio teiginio, kad per tris 2017 m. mėnesius vaistÄ Ä¯sigijo 14 473 pacientai, nėra pagrindo sutikti su Tarnybos argumentais, kad Å¡is teiginys yra skatinantis šį vaistÄ pirkti.

SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, vien statistiniai vieno vaisto vartojimo duomenys neskatina jo įsigyti ir jį naudoti. Pažymėtina ir tai, jog skelbime nenurodoma, kiek apskritai nuperkama vaistų, turinčių tÄ pačiÄ veikliÄ jÄ medžiagÄ (perindoprilium amlodipinum), t. y. nepateikiami lyginamieji duomenys, todėl skaitytojui nėra galimybės net numanyti, ar 14 473 pacientai, įsigiję šį vaistÄ per tris mėnesius, yra didžiausia vaistus su Å¡ia veikliÄ ja medžiaga vartojančių pacientų grupės dalis, koks jos dydis palyginti su kitų vaistų pirkėjais ir pan.

Å iuo atveju tik galima numanyti, kad vidutiniÅ¡kai per mėnesį Å¡io vaisto visi Lietuvos pacientai nupirkdavo mažiau nei 5000 kartų, tačiau nėra galimybės spręsti, ar beveik tris milijonus gyventojų turinčioje Å¡alyje tiek kartų parduotas vaistas yra laikytinas populiariu, gerai perkamu ir pan.Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad plakate prekinis vaistinio preparato pavadinimas „P.“ nurodytas daug mažesniu Å¡riftu nei pagrindinė informacija apie valstybės sprendimÄ nebekompensuoti 150 vaistų, jis nurodytas plakato apatinėje pusėje, jo neiÅ¡skiriant ir niekaip neiÅ¡ryÅ¡kinant.

Toks vizualinis plakate pateikiamos informacijos iÅ¡dėstymo sprendimas taip pat rodo, kad Å¡io plakato tikslas buvo ne konkretaus vaistinio preparato reklama, o tiesiog informavimas apie pasikeitusias kainas. Plakatas vaistinėje užfiksuotas 2017 m. liepos 13 d., tačiau jame nurodoma, kad receptinis vaistinis preparatas „P.“ pabrango 2017 m. liepos 3 d., t. y. plakatas informuoja apie jau įvykusį pavyzdžiu pateikiamo vaisto pabrangimÄ , o ne bÅ«simÄ vaisto pabrangimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog plakatu skatinama įsigyti populiarų vaistÄ , kol jis dar nepabrango.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog plakate teigiama, jog vaistas pabrango 135 proc., t. y. klientui jis tapo daugiau nei du kartus brangesnis, o didelė vaisto kaina ar jos kilimas yra vienas iÅ¡ kriterijų, kodėl vartotojas nesirenka vieno ar kito vaistinio preparato, dėl to toks vaisto kainos padidėjimo akcentavimas (net nenurodant jokių jo teigiamų gydomųjų savybių) plakate taip pat rodo, jog Å¡ia informacinio pobÅ«džio žinia siekiama kitų, ne vaisto platinimo paskatinimo tikslų. Todėl visiÅ¡kai nėra pagrindo sutikti su Tarnybos argumentais, kad vaistinės sÄ moningai pasirinko įraÅ¡yti į plakatÄ bÅ«tent Å¡io vaistinio preparato pavadinimÄ , taip skleisdamos gyventojams kryptingÄ informacijÄ apie vaistinį preparatÄ â€žP.“ ir skatindamos jį įsigyti, vartoti, taigi kartu ir siekdamos didinti vaisto paklausÄ bei vaistinių pelnÄ .

Apygardos teismo vertinimu, konkretus vaistinis preparatas aptariamame informacinio pobÅ«džio plakate buvo panaudotas kaip iliustracija, atskleidžianti kompensuojamojo vaisto kainos pokyčius prieÅ¡ ir po valstybės sprendimo nebekompensuoti apie 150 vaistų. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iÅ¡ požymių, ar informacija skirta paveikti potencialius pirkėjus atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu, yra tokios informacijos skleidimo iniciatyvos ir atlyginimo subjektas, t. y. ar informacijos sklaidÄ inicijuojantis ar jÄ apmokantis asmuo turės naudos iÅ¡ pasikeitusios pirkėjų elgsenos, nes reklama visais atvejais siejama su tam tikros naudos siekimu.

Bylos duomenys rodo, jog vaistinio preparato „P.“ registruotojas yra L. L. S., jo atstovė Lietuvoje UAB „S. P.“. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „S. P.“ 2017 m. liepos 18 d. raÅ¡tu, atsakydama į 2017 m. liepos 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 1.22-2R-1886 dėl Lietuvos vaistinėse (duomenys neskelbtini) gyventojams skleidžiamos informacijos apie receptinį vaistinį preparatÄ â€žP.“, informavo, kad Å¡ios informacijos skleidimas nebuvo vykdomas jų užsakymu. Apie vaistinėse vykdomÄ akcijÄ nebuvo iÅ¡ anksto informuoti, plakatų turinys nebuvo su jais suderintas, todėl pateikti daugiau informacijos negali (b. l. 24).

IÅ¡ Lietuvos vaistinių asociacijos 2017 m. liepos 20 d. raÅ¡to Nr. 27 dėl įpareigojimo nutraukti informavimÄ apie vaistinį preparatÄ matyti, kad jame nurodyta, jog Å¡i informacinio pobÅ«džio ir visuomenės Å¡vietimo medžiaga yra skleidžiama vaistinių iniciatyva, kad nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl Å¡ios informacijos skleidimo. Nepaisant to, jog skleidžiamos informacijos nelaiko vaistinio preparato reklama, vaistinės atsižvelgė į Tarnybos reikalavimÄ ir panaikino informacijÄ apie vaistinį preparatÄ â€žP.“ (b. l. 25–26).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, galima teigti, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtų plakatų pagaminimÄ ir demonstravimÄ vaistinėse inicijavo ir apmokėjo vaistinio preparato platintojas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas konkretaus receptinio vaistinio preparato pardavimų skatinimu – reklama. Å i aplinkybė taip pat patvirtina, jog minėtuose plakatuose pateikiama informacija buvo ne konkretaus vaistinio preparato reklama, o iÅ¡imtinai informacinio pobÅ«džio informacija, kuria siekta informuoti vaistinių vartotojus apie kompensuojamųjų vaistų kainų pokyčius nuo 2017 m. liepos 3 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-636 patvirtintam 2017 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, kai atitinkami kompensuojamieji vaistai dėl naujos kompensuojamųjų vaistų kainų sistemos buvo iÅ¡braukti iÅ¡ kompensuojamųjų vaistų sÄ raÅ¡o. Apygardos teismo vertinimu, jokia analizuojamo plakato dalis negali bÅ«ti laikoma reklama ar informacija, kuri savo pobÅ«džiu skatina receptinio vaistinio preparato vartojimÄ , – plakate pateikiama vientisa informacija apie kompensuojamųjų vaistų kainos pokyčius, o nurodomas konkretus vaisto pavadinimas – pavyzdys, kuris jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip vaisto reklama.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju 2017 m. liepos 13 d.

UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose vaistinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija, nebuvo įstatymo draudžiama receptinio vaistinio preparato „P.“ reklama, todėl R. B. savo veiksmais nepažeidė Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. R. B. veiksmuose nėra ANK 67 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla R.

B. nutraukiama.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ R. B. nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                               Eduardas MaÅ¡kevičius