2023-03-15 Nr. AB-6007-3-62-3-01459-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1323-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01459-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-270 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. L.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas yra Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) jaunesniojo specialisto pareigas ir yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir Profsąjunga) narys.

2.2. Remdamasis Pravieniškių PN-AK 2022 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 36-16 (toliau – ir Išvada), Pravieniškių PN-AK direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo jam paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2.3. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 39.4 punktą (užtikrinti „konvojaus žinioje esančių konvojuojamųjų apsaugą ir priežiūrą“) (toliau – ir Taisyklės), SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-477 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.7 punktą („konvojuoja nuteistuosius, lydi nuteistuosius į trumpalaikes išvykas už įstaigos ribų užtikrindamas Konvojavimo taisyklių laikymąsi ir tinkamą konvojuojamųjų ar lydimų nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą“) nuostatas.

2.4. Atsakovas subjektyviai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai jo elgesyje nustatė tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius tarnybinio nusižengimo sudėties požymius. Kaltinimai suformuluoti tik dėl bendro pobūdžio normų pažeidimų, nenustačius normų, kurios reguliuoja pareigūno elgesį konkrečioje teisinėje situacijoje, pažeidimo. Nepaisant to, kad pareiškėjas aktyviais savo veiksmais užkirto kelią neigiamiems padariniams, tačiau į tai niekaip nebuvo atsižvelgta vertinant jo elgesį.

2.5. Vykdydamas nuteistojo G. A. priežiūrą ir apsaugą sveikatos priežiūros įstaigoje, pareiškėjas savo pareigybės funkcijas vykdė tinkamai, sprendimą nenaudoti specialiųjų priemonių (antrankių) priėmė visapusiškai įvertinęs pareigūnui objektyviai žinomas faktines aplinkybes, todėl toks jo sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Sprendimo priėmimas dėl antrankių naudojimo, jeigu tam nėra imperatyvaus nurodymo ar reikalavimo, yra pareigūno diskrecijos teisė, kuria jis privalo naudotis motyvuotai. Tai, jog nuteistasis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje neprivalo būti rakinamas antrankiais, nustato Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija) 93 punktas „Suimtajam (nuteistajam) atliekamų medicininių procedūrų metu pataisos pareigūnai sutelkia didesnį dėmesį, užtikrindami medicinos personalo bei kitų asmenų saugumą.“ Duomenų, kad nuteistasis G. A. yra linkęs pabėgti, pareiškėjas neturėjo.

2.6. Duomenys apie nuteistojo ankstesnius pabėgimus turi būti asmens byloje, o nuteistasis G. A. turėjo būti įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Nuteistojo įtraukimas į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą tiesiogiai lemia ir jo priežiūros bausmės vykdymo vietoje, ir konvojavimo organizavimo ir posto sveikatos priežiūros įstaigoje organizavimo ypatumus. Linkusį pabėgti nuteistąjį G. A. turėjo būti paskirti lydėti daugiau nei du pataisos pareigūnai, tačiau tai nebuvo padaryta. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje niekaip iki konvojavimo neišsiskyrė. Jis buvo prieš kelias dienas atvežtas į Pravieniškių PN-AK, iš karto vizualiai atrodė labai silpnos sveikatos, gana sunkiai vaikščiojo. Nuteistajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl to, kad nuteistasis iš išorinių požymių atrodė, jog yra komos būsenos, t. y. nereagavo į aplinką, traukuliavo, – tai patvirtina ir SVS specialisto S. V. naudoto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas. Didžiąją laiko dalį G. A. gulėjo užsimerkęs, tarsi miegotų. Tokia jo būklė ir elgesys buvo objektyvūs motyvai priimti sprendimą antrankių nenaudoti, ypač pažymint ir medicinos darbuotojos paaiškinimą, jog, būdamas prirakintas antrankiais ir nevalingai judėdamas, nuteistasis gali susižaloti. Be to, G. A. buvo pririštas medžiaginėmis juostomis prie ligoninės lovos, prie jo buvo vienas arba du pareigūnai.

2.7. G. A. apsaugos ir priežiūros organizavimą konvojaus ir posto gydymo įstaigoje metu lemianti aplinkybė jam, kaip konvojaus viršininkui, buvo nežinoma, ir jos buvo nepaisoma jau organizuojant neplaninį konvojų. Tai tiesiogiai nulėmė apsaugos dydį gydymo įstaigoje, kuris buvo aiškiai nepakankamas, o taip pat turėjo įtakos ir priimant sprendimą dėl specialiųjų priemonių naudojimo. Žinojimas faktinės aplinkybės, jog nuteistasis G. A. yra linkęs pabėgti ir tai yra daręs ne vieną kartą, tiesiogiai būtų lėmęs kitokį sprendimą dėl specialiųjų priemonių naudojimo, tačiau sprendimas buvo priimtas neturint tokios informacijos, ir jis buvo pagrįstas ir teisėtas.

2.8. Išvadoje nurodomos tiek bendrųjų teisės aktų, tiek specialiųjų teisės aktų normos. Jos nereglamentuoja konkretaus elgesio modelio atitinkamoje teisinėje situacijoje. Nei viena iš normų nedetalizuoja, kokiais būtent veiksmais jis turėjo tą apsaugą ir priežiūrą užtikrinti, todėl, kvalifikuojant pareiškėjo tariamą tarnybinį nusižengimą, nėra nustatyta pažeista teisės norma, kuri konkrečiai toje situacijoje atitinkamai reglamentavo veiksmus, kuriuos jis turėjo atlikti.

2.9. Papeikimas yra antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda, numatyta Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Tačiau Išvadoje niekaip nėra argumentuota, kodėl būtent papeikimas, kaip nurodoma, yra pagrįsta ir proporcinga nuobauda jo tariamai padarytam tarnybiniam nusižengimui. Skiriant nuobaudą į atsakomybę lengvinančią aplinkybę visiškai nebuvo atsižvelgta, Išvadoje tai neaptarta.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjui 2022 m. balandžio 19 d. įteiktas pranešimas Nr. TS-174 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodyta, jog 2022 m. balandžio 10 d. pareiškėjas ėjo Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir apie 23.25 val. buvo paskirtas konvojaus viršininku, greitosios medicinos automobiliu konvojavo nuteistąjį G. A. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas (toliau – ir Klinikos). Nuvykus į Klinikas, nuteistajam G. A. buvo teikiama medicinos pagalba ir po medicininių procedūrų nuteistasis buvo paliktas stebėti, tuomet G. A. pabėgo iš Klinikų. Konvojavimo metu ir Klinikoje vykdydamas nuteistojo G. A. stebėjimą pareiškėjas nenaudojo specialiųjų priemonių (antrankių), t. y. neįvertino nuteistojo asmenybės, fizinės būklės, Klinikos patalpų, kuriose buvo suteikta medicininė pagalba nuteistajam G. A., ir neįsitikino, kad nuteistasis nekelia pavojaus patiems pareigūnams ir aplinkiniams.

4.2. Prieš konvojuojant nuteistąjį G. A., pareiškėjui buvo įteikti konvojaus dokumentai, kuriuose nurodyta, koks nuteistasis konvojuojamas ir už kokias veikas jis nuteistas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, turėjo įvertinti aplinkybę, kad nuteistasis G. A. buvo nubaustas už veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, tai svarbus faktas, kuris nuteistąjį G. A. charakterizuoja kaip asmenį, nesilaikantį įstatymų ir vengiantį vykdyti jam duotus nurodymus. Taip pat pareiškėjas nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis G. A. buvo viešoje įstaigoje Klinikose, kurioje suteikiama medicinos pagalba kitiems piliečiams ir bet koks nuteistojo neteisėtas veiksmas / elgesys gali sukelti pavojų kitiems asmenims.

4.3. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tiek savo, tiek kitų asmenų saugumą, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo naudoti specialiąsias priemones (antrankius) nuteistojo G. A. atžvilgiu, kad išvengtų nenumatytų situacijų, todėl šioje situacijoje specialiųjų priemonių (antrankių) panaudojimas būtų užtikrinęs tinkamą nuteistojo G. A. apsaugą ir būtų išvengta pasekmės – pabėgimo iš Klinikų. Priimdamas sprendimą dėl specialiųjų priemonių (antrankių) naudojimo, pareiškėjas negalėjo pasikliauti medikės žodžiais „nesegti antrankių“, o turėjo įvertinti visas aplinkybes objektyviai, vadovaudamasis teisės aktais, nepaisydamas pašalinių žmonių nuomonės. Pareiškėjas, palikęs vieną R. M. stebėti nuteistojo G. A., buvo įsitikinęs, kad nuteistasis miega, tačiau neįvertino realios situacijos ir galinčios kilti grėsmės, todėl G. A. dėl neaiškių aplinkybių, nematant R. M., išsilaisvinęs iš medžiaginių raiščių pabėgo iš Klinikų, o tai sukėlė pavojų medicinos personalui, kitiems piliečiams, taip pat visuomenės moralinį nepasitenkinimą ir valstybės nepasitikėjimą, neigiamą požiūrį į pačią bausmių vykdymo sistemą.

4.4. Pareiškėjas pažeidė bendrąsias ir specialiąsias teisės normas, nurodytas Išvadoje. Subjektyvioji pusė – tai pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas, kuris pasireiškė neatsargumo forma. Pareiškėjas konvojuodamas nuteistąjį G. A. į Klinikas privalėjo nuolat ir atidžiai stebėti nuteistąjį, kad užtikrintų tinkamą jo priežiūrą ir apsaugą, tačiau, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, padaryto pažeidimo pobūdžiu – nesiėmė visų priemonių saugumui užtikrinti, t. y. nuteistojo G. A. neprisegęs specialiąja priemone (antrankiais) prie lovos, palikęs SVS jaunesnįjį specialistą R. M. vieną patalpoje su G. A., suteikė galimybę nuteistajam G. A. pabėgti iš Klinikų ir sukėlė pavojų medicinos personalui ir kitiems asmenims.

4.5. Tarnybinis patikrinimas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodant, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstant argumentus dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Įsakymą.

6. Teismas nurodė, kad liudytojas N. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba Pravieniškių PN-AK vyr. specialistu budinčiajai pamainai. Jis organizavo nuteistojo konvojavimą į gydymo įstaigą, sutvarkė dokumentus, išleido. Pareigūnai buvo instruktuoti standartine procedūra. Buvo patikrinta nuteistojo byla, kokia bausmė paskirta ir ar jis linkęs pabėgti. Duomenų, kad nuteistasis linkęs pabėgti, jis neturėjo. Pareigūnams buvo paaiškinta, kad gydymo įstaigoje naudotų spec. priemones – antrankius pagal galimybę, nes nuteistajam buvo traukuliai. Pareigūnams nebuvo išaiškinta, kad nuteistasis linkęs pabėgti, nes jis sąraše nebuvo įrašytas. Jeigu tokiame sąraše nuteistasis būtų įrašytas, tai konvojavimui būtų paskirtas dar vienas pareigūnas.

7. Teismas nurodė, kad liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Pravieniškių PN-AK. Su kolega konvojavo nuteistąjį į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Nuteistajam buvo prijungtas kvėpavimo aparatas. Prieš išvykstant juos instruktavo N. P., patikrino dokumentus, ginklus ir įspėjo nepalikti nuteistojo be priežiūros. Nebuvo įspėti, kad nuteistasis yra linkęs pabėgti. Ryte pareiškėjui trumpam pasišalinus iš palatos, jis liko su nuteistuoju vienas. Nuteistasis pradėjo prašyti išvesti jį į tualetą, draskėsi, išsilaisvino iš tvarsčių ir trenkė jam į veidą, kirto į krūtinę ir pabėgo.

8. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2022 m. balandžio 10 d. apie 23.25 val., eidamas SVS jaunesniojo specialisto pareigas ir paskirtas konvojaus viršininku, greitosios medicinos pagalbos automobiliu konvojavo nuteistąjį G. A. į Klinikas, kur nuteistajam G. A. buvo teikiama medicinos pagalba ir po medicininių procedūrų nuteistasis buvo paliktas stebėjimui, kurio metu G. A. pabėgo iš Klinikų. Konvojavimo metu ir Klinikose, vykdydamas nuteistojo G. A. stebėjimą pareiškėjas nenaudojo specialiųjų priemonių (antrankių), t. y. neįvertino nuteistojo asmenybės, fizinės būklės, Klinikos patalpų, kuriose buvo suteikta medicinos pagalba nuteistajam G. A., ir neįsitikino, kad nuteistasis nekelia pavojaus patiems pareigūnams ir aplinkiniams, todėl nuteistasis G. A. pabėgo iš Klinikų.

9. Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas (2 str., 12 p.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 71 punktą, taip pat įvertino Išvadą, Instrukcijos nuostatas (93 p., 173 p., 219 p.).

10. Teismas pabrėžė, kad duomenų, jog nuteistasis G. A. yra linkęs pabėgti, iki to momento, kai policijos pareigūnai po nuteistojo sulaikymo informavo, kad jis bėga nebe pirmą kartą, nei SVS vyriausiasis specialistas N. P., atliekantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas, nei konvojaus pareigūnai neturėjo. Pravieniškių PN-AK tokia informacija turėjo būti žinoma ir pranešama konvojuojantiems nuteistąjį pareigūnams.

11. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie nuteistojo ankstesnius pabėgimus turi būti asmens byloje ir, vadovaujantis Instrukcijos 221 punktu, įstaigos pataisos pareigūnas, iš šios Instrukcijos 220 punkte nurodytų šaltinių gavęs informaciją, kad suimtasis (nuteistasis) yra linkęs pabėgti, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja įstaigos vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali patvirtinti suimtojo (nuteistojo) sumanymą pabėgti, kokiu būdu ketinama tai padaryti. Turint tokių duomenų, nuteistasis G. A. turėjo būti įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, o jeigu tai nebuvo spėta padaryti, konvojų vykdantiems pareigūnams tokia reikšminga informacija turėjo būti perduota. Nuteistojo įtraukimas į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą tiesiogiai lemia ir jo priežiūros bausmės vykdymo vietoje, ir konvojavimo organizavimo ir posto sveikatos priežiūros įstaigoje organizavimo ypatumus.

12. Teismas, įvertinęs Taisyklių nuostatas (9 p.), nurodė, kad, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pastarosios nebuvo vertintos dar Pravieniškių PN-AK, priimant sprendimą dėl neplaninio konvojaus ir jo sudėties. Linkusį pabėgti nuteistąjį G. A. turėjo būti paskirti lydėti daugiau nei du pataisos pareigūnai, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas informacijos apie nuteistojo polinkį pabėgti neturėjo, todėl šios svarbios aplinkybės ir vertinti negalėjo, galėjo įvertinti tik tai, kad bausmės laikas nedidelis, apie 2 metus ir 4 mėnesius, likęs bausmės atlikimo laikas apie 1 metus, asmuo teistas už nesunkius nusikaltimus.

13. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo asmenybė buvo objektyviai įvertinta, nes jo elgesys laisvės atėmimo vietoje niekaip iki konvojavimo neišsiskyrė, jis buvo prieš kelias dienas atvežtas į Pravieniškių PN-AK, iš karto vizualiai atrodė labai silpnos sveikatos, gana sunkiai vaikščiojo. Nuteistajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl to, kad nuteistasis iš išorinių požymių atrodė, jog yra komos būsenos, t. y. nereagavo į aplinką, traukuliavo, atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, tik suteikę būtinąją medicininę pagalbą, vietoje priėmė sprendimą jį vežti į Klinikų greitosios pagalbos skyrių dėl sunkios jo gyvybei ir sveikatai pavojų keliančios būklės.

14. Teismas konstatavo, kad gydymo įstaigoje nuteistojo sveikatos būklė buvo tokia, kad jis, nors ir buvo sąmoningas, atrodė vangus, nuo to momento, kai ligonis po visų procedūrų ir patikrinimų buvo atvežtas į bendroje ligonių stebėjimo salėje esančią atviro tipo palatą Nr. 2, iki maždaug 3 val. visą laiką išgulėjo nejudėdamas. Didžiąją laiko dalį jis gulėjo užsimerkęs, tarsi miegotų. Tokia jo būklė ir elgesys buvo objektyvūs motyvai priimti sprendimą antrankių nenaudoti, pažymint ir medicinos darbuotojos paaiškinimą, jog, būdamas prirakintas antrankiais, nevalingai traukuliuodamas, nuteistasis gali susižaloti. Be to, jis buvo pririštas medžiaginėmis juostomis prie ligoninės lovos. Teismas nurodė, kad kitaip vertinti nuteistojo G. A. fizinę būklę, kaip tik vizualiai ir iš medicinos darbuotojos paaiškinimų, pareiškėjas neturėjo pagrindo ar specialiųjų žinių, nebuvo požymių, kad tokios būklės nuteistasis keltų didelį pavojų pareiškėjui ir aplinkiniams. Jo stebėjimas vyko nepertraukiamai, nuolat vienas pareigūnas buvo šalia jo, o didesnę laiko dalį buvo palatoje dviese, tik kelis kartus trumpam po vieną buvo pasišalinę.

15. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas objektyviai, pagal turimus duomenis ir vizualiai matomus, pagal jo kompetenciją suvokiamus požymius, įvertino nuteistojo asmenybę, fizinę būklę ir neturėjo pagrindo galvoti, kad nuteistasis kelia pavojų jam ir aplinkiniams, kad nuteistasis turėtų pakankamai fizinių jėgų vykdyti pabėgimą, pareigūno (-ų) ar kitų asmenų užpuolimą, todėl priėmė motyvuotą sprendimą konvojaus į Klinikas metu, vykdant nuteistojo G. A. stebėjimą, specialiųjų priemonių (antrankių) nenaudoti.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad medikas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra pašalinis žmogus, kaip yra teigiama Išvadoje. Konkrečioje situacijoje medikas nepriėmė sprendimo dėl specialiųjų priemonių panaudojimo tikslingumo. Ne medikas, o pareigūnas yra atsakingas už nuteistojo priežiūrą ir viso medicinos personalo, kitų gydymo įstaigoje esančių asmenų apsaugą. Tačiau pareigūnas nėra medikas ir negali suvokti nuteistojo būklės medicininiu požiūriu ir tam tikrų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo sveikatai. Medikė teigė, kad antrankių nedėtų, nes, būdamas prirakintas antrankiais, nuteistasis nevalingai traukuliuodamas gali susižaloti. Tai – ne medicinos darbuotojo sprendimas ar nurodymas, o nuomonė, kuri yra svarbi. Nuteistasis buvo pririštas medžiaginėmis juostomis prie ligoninės lovos, sveikatos būklė silpna. Gydymo įstaigoje jis buvo vangus ir praktiškai visą laiką (išskyrus, kai norėjo šlapintis) gulėjo nejudėdamas ir užsimerkęs, būtent todėl pareiškėjo sprendimas buvo specialiųjų priemonių (antrankių) nenaudoti.

17. Teismas nurodė, kad atsakovas, paskirdamas didesnį skaičių pareigūnų, turėjo užtikrinti griežtesnę linkusio pabėgti nuteistojo G. A. priežiūrą konvojaus metu ir priežiūros poste gydymo įstaigoje, užtikrindamas nuteistojo priežiūrą gydymo įstaigoje maksimaliai saugiai tiek nuteistojo, tiek medicinos personalo ir kitų gydymo įstaigos lankytojų atžvilgiu. Atsakovas, organizuodamas nuteistojo konvojavimą, net neįspėjo konvojaus pareigūnų, kad nuteistasis yra linkęs pabėgti. Nuteistojo apsaugos ir priežiūros organizavimą konvojaus ir posto gydymo įstaigoje metu lemianti aplinkybė pareiškėjui, kaip konvojaus viršininkui, buvo nežinoma, ir jos buvo nepaisoma jau organizuojant neplaninį konvojų, o tai tiesiogiai nulėmė apsaugos dydį gydymo įstaigoje, kuris buvo aiškiai nepakankamas, o taip pat turėjo įtakos ir priimant sprendimą dėl specialiųjų priemonių (antrankių) naudojimo.

18. Teismas pabrėžė, kad tiek Išvadoje nurodomos bendrųjų teisės aktų, tiek specialiųjų teisės aktų normos yra tik bendro pobūdžio, jos nereglamentuoja konkretaus elgesio modelio atitinkamoje teisinėje situacijoje, tačiau nei viena šių normų nedetalizuoja, kokiais būtent veiksmais pareiškėjas turėjo apsaugą ir priežiūrą užtikrinti ir konkrečiai kokį pažeidimą padarė savo neteisėtais veiksmais (neveikimu). Teismas vertino, kad, kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą, nėra nustatyta pažeista teisės norma, kuri konkrečiai nagrinėjamoje situacijoje atitinkamai reglamentavo veiksmus, kuriuos pareiškėjas turėjo atlikti, kaip numato teisės norma, bet to nepadarė ar padarė netinkamai.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis G. A. iš Klinikų palatos pasišalino jau būdamas hospitalizuotas, t. y. tuo metu jo apsauga ir priežiūra buvo vykdoma, vadovaujantis ne Taisyklėmis, o Instrukcijos nuostatomis, tačiau nei vienos Instrukcijos normos, reglamentuojančios suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą sveikatos priežiūros įstaigose, pažeidimo tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta.

20. Teismas išaiškino, kad pareiškėjui inkriminuotos bendro pobūdžio blanketinės normos, kurios nukreipia į kitas (konkrečias) teisės normas, ir pažeidimas turi būti vertinamas taikant teisės normas kartu, konkretizuojant padarytą pažeidimą. Pareiškėjo elgesyje nėra atitinkamoje teisinėje situacijoje (nuteistojo apsauga ir priežiūra sveikatos priežiūros įstaigoje) konkrečias pareigas ir elgesio modelius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, ir į tai, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą nurodomos tik bendro pobūdžio bendrųjų teisės aktų normos ir bendro pobūdžio specialiųjų teisės aktų normos, kurios konkrečiai teisinei situacijai (nuteistojo apsauga ir priežiūra sveikatos priežiūros įstaigoje) netaikytinos, todėl nėra pagrindo teigti, jog pažeidimas tinkamai kvalifikuotas. Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės Išvadoje nebuvo detaliai tiriamos, analizuojamos ir įvertintos.

21. Teismas konstatavo, kad Išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, netinkamai, nesant įrodymų, nurodoma kaltės forma, todėl Įsakymą panaikino.

III. 22. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

23. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas išanalizuotas ir įvertintas pagal tarnybiniam patikrinimui keliamus reikalavimus bei tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, tinkamai nurodytas subjektas, objektas, objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusė.

24. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai bei teisėtai.

25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo sutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pažeidimas nėra tinkamai kvalifikuotas, iš Išvados visiškai neaišku, kuo ir kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė netinkamas, nepakankamas, aplaidus pareigų atlikimas, Išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, netinkamai, nesant įrodymų, nurodoma kaltės forma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas panaikino Įsakymą.

28. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad tarnybinis nusižengimas išanalizuotas ir įvertintas pagal tarnybiniam patikrinimui keliamus reikalavimus, pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad buvo tinkamai nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kitus byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, detaliai išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvadų, jog Įsakymas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų vertinimu, todėl teisėjų kolegija papildomai jų nekartoja.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008).

36. Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu pagrįstai pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra pakankamai tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo padarytose veikose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis

37. Iš Įsakymo ir Išvados matyti, kad pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes jis pažeidė bendruosius teisės aktų reikalavimus (Statuto 3 str. 1 d. 8 p., Įstatymo 3 str. 2 d., Taisyklių 39.4 p., Pareigybės aprašymo 5.7 p.), neužtikrindamas tinkamos nuteistojo G. A. priežiūros konvojavimo metu.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viena iš nurodytų teisės normų nenustato konkretaus elgesio modelio ginčui aktualioje situacijoje, jose, kaip minėta, įtvirtinti bendri reikalavimai pareigūnams (atidumo, rūpestingumo, konvojuojamųjų asmenų ir aplinkinių saugumo užtikrinimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad nuteistasis G. A. yra linkęs pabėgti, be to, pareiškėjas, priimdamas sprendimą netaikyti G. A. atžvilgiu specialiąsias priemones (antrankius), atsižvelgė į nuteistojo būklę, įvertino gydytojo rekomendaciją nenaudoti specialiųjų priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys atitiko bendruosius reikalavimus, įtvirtintus teisės normose, kurios nurodytos Išvadoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog visiškai neaišku, kuo ir kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė netinkamas, nepakankamas, aplaidus pareiškėjo pareigų atlikimas. Atsakovas šių aplinkybių apeliaciniame skunde nepaneigė, todėl Įsakymas pagrįstai buvo panaikintas.

39. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius