8cf0aaa5-3a5b-4a07-ac5b-2bd12b45eb4d · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-77-951/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08239-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.3.6.4.5.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant I. L., V. A., dalyvaujant prokurorams I.

Z.-S., J. S., S. D., kaltinamajai I. L., jos gynėjui advokatui E. J., kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui S. S., kaltinamajam R. M., jos gynėjai advokatei V. P., kaltinamajam L. Ž., jo gynėjai advokatei L. M., kaltinamajai N. V., jos gynėjui advokatui V. P., nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui R. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota (nuo 2018-02-07 įtraukta į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ), teista: 1) 2015-05-12 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui; 2) 2017-02-13 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2018-04-16 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2018-10-10 bausmę atlikusi, teistumui neiÅ¡nykus, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas: 1) 2010-03-19 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2010-07-07 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 veikos) galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 2011-04-19 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2011-07-07 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 213 str. 1 d. galutine 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) 2014-06-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1 d. 30 parų areÅ¡to bausme; 4) 2018-04-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 3 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 m. 6 mėn.; 5) 2019-06-06 Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 2811 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2019-10-07 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 2811 str. 1 d. galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, pradinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, teista: 1) 2017-12-01 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 236 str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme; 2) 2018-11-30 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. 6 mėn. viešųjų darbų bausme; 2019-04-19 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi 2018-11-30 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 138 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista į 23 MGL (1150 Eur) dydžio baudÄ , jÄ sumokant per 1 metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; 2020-06-26 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019-04-19 nutartimi paskirta ir nesumokėta 23 MGL (1150 Eur) dydžio bauda pakeista į 23 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; 2020-10-01 bausmę atlikusi, teistumui neiÅ¡nykus, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) 2014-10-20 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2016-01-12 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d. 20 parų areÅ¡to bausme; 3) 2017-01-25 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. galutine subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 m. 3 mėn.; 2017-11-17 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 4) 2020-06-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, o bÅ«tent: 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, I.

L. ir N. V. stebint, o L. Ž., R. M. ir D. P. panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S., t. y., jie, suduodami tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 12 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip atimdami galimybę A. S. prieÅ¡intis ir padarydami jam galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje abiejų akių vokuose, kairiame ir deÅ¡iniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame Å¡one, krÅ«tinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimÄ ir kraujosruvÄ kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡ A.

S. pagrobė: iÅ¡ striukės iÅ¡orinės kiÅ¡enės pagrobė 4 vnt. raktų ryÅ¡ulį, bendros 27 eurų vertės, nuo namo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), ir buto, iÅ¡ vidinės striukės kiÅ¡enės pagrobė piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais 45 eurais, A. S. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nevertinamomis) ir elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu; iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės pagrobė: mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės, taip padarė A.

S. 87 eurų turtinę žalÄ ; I. L., D. P. ir R. M., tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami vieninga tyčia, iÅ¡ karto po to, t. y., 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, I. L. pastebėjus ir nurodžius, kad 4 vnt. raktų ryÅ¡ulys, pagrobtas iÅ¡ nukentėjusiojo A. S., prie namo (duomenys neskelbtini), yra nuo A. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini), po ko jiems nuėjus ir atrakinus namo duris ir tokiu bÅ«du įsibrovus į A. S. priklausančias gyvenamas patalpas, iÅ¡ namo kambaryje esančios sekcijos pagrobė 11 vnt. butelių su alkoholiu, kurių bendra vertė 150 eurų, ir juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės, taip padarė A.

S. 850 eurų turtinę žalÄ , t. y. L. Ž. ir N. V. iÅ¡ viso pagrobė svetimÄ turtÄ už 87 eurus, o I. L., D. P. ir R. M. iÅ¡ viso pagrobė svetimÄ turtÄ už 937 eurus. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad beveik nieko nepamena, viskas vyko seniai, norėtų, kad teismas remtųsi ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytais parodymais. Vasario mėn. su D. P. buvo pas R. M., adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, dar buvo L., N., po kurio laiko atėjo nukentėjusysis A.

S., prasidėjo muštynės. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis buvo N. ir R. pažįstamas. Kai vartojo alkoholį, A. S. pradėjo kabinėtis prie jos ir R., siūlė eiti pas save, prasidėjo žodinis konfliktas. D., L., R. pradėjo pulti nukentėjusįjį, jie sudavė kelis smūgius. Neprisimena, kas pirmas sudavė smūgį. Ne visi penki sudavė smūgius nukentėjusiajam. Ji nukentėjusiajam nesudavė. Neprisimena, ar D., L., R. sudavė smūgius. Nežino, kiek buvo suduota smūgių. Po suduotų smūgių nukentėjusysis atgal nedavė.

Tada išėjo į laukÄ , L., D. ir R. pradėjo muÅ¡ti nukentėjusįjį. Lauke ji smÅ«gių nesudavė. N. irgi nukentėjusiajam nesudavė. Ji ir N. stovėjo Å¡alia. Jos buvo viena Å¡alia kitos, 2-3 metrų atstumu nuo muÅ¡tynių. MuÅ¡tynės truko labai trumpai. Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs sužalotas, nes buvo tamsu. Nukentėjusysis pagalbos nesiÅ¡aukė. Jis buvo nukritęs ant žemės. SmÅ«gių neprisimena. Neprisimena smÅ«gių kojomis, rankomis. Nematė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo bÅ«tų paimti daiktai.

Matė tik iškritusius raktus. Raktų nukentėjusiajam neatidavė, nežino kodėl. Pasakė, kad yra iškritę raktai. Kažkas juos paėmė. Kitų daiktų nematė. Viskas vyko kieme, nukentėjusysis buvo mušamas lauke, netoli (duomenys neskelbtini), kiemas neapšviestas, šioks toks apšvietimas buvo nuo (duomenys neskelbtini). Raktų rankoje nelaikė. Matė, kad jie buvo ant žemės. Sniego nebuvo. Nepamena, kas pakėlė raktus nuo žemės. Buvo visai šalia nukentėjusiojo. Ji buvo prie durų, o nukentėjusysis buvo mušamas netoli durų, N. buvo šalia jos.

N. pasakė, kad tai A. S. raktai. N. irgi matė raktus ant žemės. Nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai, kad einam pas nukentėjusįjį. Tikrai nesakė „davai, einam pas jį“. Kai nuėjo, nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nežino, ar buvo sÄ moningas. Nekilo mintis pasižiÅ«rėti, ar jis gyvas. Kai paėmė raktus, nukentėjusysis negalėjo prieÅ¡intis, nes gulėjo ant žemės. Nežino, kas toliau buvo su nukentėjusiuoju. Nežinojo, kad jis buvo komoje. Nežino, kas sudavė smÅ«gius į galvÄ .

Specialisto išvados neskaitė. Nežino, kas sudavė 12 smūgių. Nenorėtų būti sumušta ir palikta komos būsenoje. Kai matė raktus, nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis liko gulėti ant žemės, o ji, D., R., L., N. išėjo. Ėjo link A. S. namų. N. pasakė, kad ten yra alkoholio, dėl to ėjo link nukentėjusiojo namų. Kažkas paėmė raktus, su jais būtų patekę į nukentėjusiojo namus. N. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Berods, D. atrakino namų duris.

L. su N. į namus nėjo. Ji, D. ir R. nuėjo į namus. Ji buvo prie durų, tiesiog stovėjo. Namie buvo didelis bardakas ir smirdėjo. D. ir R. įėjo į kambarį, nematė, kÄ jie ten darė. Kambaryje užtruko 5-10 minučių. VisÄ laikÄ prabuvo prie durų, laukė, kol jie iÅ¡eis. Jie pasiėmė alkoholio, gal 4-5 butelius. Neskaičiavo butelių, bet tikrai paėmė ne 12 butelių. Butelius nešė R. su D., juos laikė rankose, maiÅ¡elio neturėjo. Nežino, kokie tai buvo alkoholiniai gėrimai.

Dar iÅ¡sinešė juodÄ lagaminÄ , kuriame buvo sidabras. Matė sidabro gaminius. Ten buvo auskarai, grandinėlės, apyrankės. Ten buvo daug auskarų, daug grandinėlių ir daug apyrankių. Lagaminas buvo pilnas sidabrinių gaminių. Buvo ir žiedų, gal 4-5 žiedai. Ten buvo tiek vyriÅ¡kų, tiek moteriÅ¡kų papuoÅ¡alų. Nebuvo jokio pakabuko. Yra įsitikinusi, kad buvo tik sidabro gaminiai, gerai apžiÅ«rėjo, aukso gaminių nebuvo. Gaminius pasiėmė ji su D., nunešė juos į lombardÄ , gavo 80 Eur, pinigus pragėrė, pinigais nesidalino.

Kai užstatė gaminius, nuėjo pas R., pas jÄ buvo L., N.. Gaminius užstatė kitos dienos ryte. Nesakė, už kokius pinigus geria. Ji ir D. žinojo, kad papuoÅ¡alai užstatyti. Nepastebėjo, kad R. bÅ«tų dar kÄ nors iÅ¡sineÅ¡usi. Matė, kaip D. nešė lagaminÄ . R. irgi matė, kÄ D. iÅ¡sinešė. LagaminÄ apžiÅ«rėjo vakare. Buvo su D.. Išėjo iÅ¡ S. namų, paėjo toliau ir apžiÅ«rėjo. ApžiÅ«rint lagaminÄ , buvo dviese. Jie buvo iÅ¡siskirstę. Abu nusprendė užstatyti gaminius.

R. matė, kad D. paėmė dėžutę. R. paėmė gėrimus, bet tik 4-5 butelius. Nežino, kokie ten buvo gėrimai. Ji tuos gėrimus gėrė. Ten buvo stiprūs alkoholiniai gėrimai. Gėrė ji, R., D., L. ir N.. Pripažįsta, kad alkoholinius gėrimus suvartojo, šioje apimtyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta. Raktus paliko duryse. Duris paliko uždarytas. Pati matė, kad dėžutėje buvo tik sidabriniai gaminiai, auksinių gaminių nebuvo. Visus gaminius užstatė, o dėžutę išmetė prie turgaus į šiukšliadėžę.

Nesitarė su kitais kaltinamaisiais, kaip atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam. N. sakė, kad nukentėjusysis turi alkoholio. Neprisimena, kad bÅ«tų sakiusi, jog jis turi ir sidabro. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Ji buvo viduje prie durų, koridoriuje. Kambaryje buvo bardakas. Buvo primėtyta maišų, pilna Å¡iukÅ¡lių. Matė, kaip R. iÅ¡ sekcijos ėmė alkoholinius gėrimus. IÅ¡ tos vietos, kur ji stovėjo, matėsi kambarys. Lombardas priėmė visus gaminius. Tyrėja ne taip užrašė.

Su D. išėjo iki (duomenys neskelbtini) g., po kurio laiko grįžo pas R.. Tuo metu R. buvo viena. Nežino, kur buvo kiti asmenys. Po kurio laiko atėjo L. ir N.. Po muÅ¡tynių visi išėjo iÅ¡ R. kiemo, N. žinojo, kur A. S. gyvena. N. parodė, kur reikia pasisukti ir nuėjo tiesiai. Kai visi susitiko, nepasakojo, kÄ pasiėmė. Kai grįžo pas R., kieme nukentėjusiojo nebebuvo. Grįžo naktį, 2-3 val. D. pasiėmė juodÄ dėžutę ir du alkoholio butelius. Kitus butelius nešė R. M..

Ä® (duomenys neskelbtini) g. nusinešė dėžutę ir du butelius alkoholio. D. viskÄ nešė, ji nieko nenešė. KitÄ dienÄ alkoholio pas R. neatsinešė, gėrė iÅ¡ lombarde gautų pinigų. Nežino, kur kiti alkoholio buteliai. Buvo paimta dėžutė sidabro, alkoholiniai gėrimai, bet ne tiek, kiek nurodyta. Dėžutėje buvo apyrankės, grandinėlės, žiedai. Buvo daug apyrankių, gal 5. Visos grandinėlės buvo sidabrinės. Prabos nežiÅ«rėjo, nusprendė, kad tai buvo sidabriniai gaminiai.

Dar buvo grandinėlės, jų neskaičiavo. Auksinių grandinėlių nebuvo. Dar buvo keli maži žiedai, visi buvo moteriÅ¡ki. Buvo gal 3-4 žiedai. Žiedai negalėjo bÅ«ti auksiniai. Dar buvo keli sidabriniai auskarai, gal 2-3 poros. Daugiau niekas paimta nebuvo. Auksiniai papuoÅ¡alai tikrai nebuvo paimti. Nežino, ar kiti asmenys galėjo paimti kitus dirbinius iÅ¡ aukso. Netikrino kitų asmenų kiÅ¡enių, niekas nepasakojo, kad dar bÅ«tų kÄ nors paėmę. Paėmė gal 5-6 butelius alkoholio, juos paėmė R..

Daugiau nematė, kad kas imtų alkoholinius butelius. Vestuvinių žiedų nematė. Dėžutė buvo kambaryje, kur tiesiai įeinama iÅ¡ koridoriaus. Kambaryje buvo bardakas. Matė sekcijÄ . Nematė, iÅ¡ kur buvo paimta dėžutė. Nematė, kad dirbiniai bÅ«tų su brangiais akmenimis. Neturi supratimo, kur brangus metalas ar brangus akmuo. Nemano, kad tarp paimtų gaminių buvo brangių, nes ten buvo tik sidabras. Nematė, kiek gaminių surasta lombarde. Nežino, ar lombardas pardavė gaminius. Pakabukų nematė.

Dėžutę paėmė D.. Jis jÄ Ä¯sidėjo į tašę. Dėžutę pamatė už poros valandų. VisÄ laikÄ buvo kartu. Kai atidarė dėžutę, buvo dviese, ji ir D.. Nematė, kÄ paėmė D.. Po kurio laiko D. pasakė, kad paėmė piniginę, kurioje buvo Å¡iek tiek pinigų. Nemano, kad D. bÅ«tų galėjęs jai nepasakyti, kad paėmė dar kažkÄ , ne tik dėžutę. Jai iÅ¡ gaminių niekas neatiteko. Ä® lombardÄ nunešė visÄ krÅ«vÄ , ten pasvėrė ir sumokėjo 80 Eur.

Nežino, koks buvo svoris. Ä® lombardÄ pridavė vyriÅ¡kas grandinėles, kelias moteriÅ¡kas grandinėles, apyrankes, kelis žiedus ir auskarus. Gaminius, kurių iÅ¡ jų nepaėmė, su visa dėže iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡liadėžę. Ten liko keli gaminiai. Ji pati iÅ¡metė tÄ dėžutę. Lombarde sakė, kad gaminių svoris per mažas, tai jų net nesvėrė. Lombarde klausė, iÅ¡ kur gaminiai, sakė, kad čia jos ir jų nebenaudoja. Neprašė pateikti dokumentų. Gaminius pridavė, nes reikėjo pinigų.

Pinigus pragėrė. Gaminius pardavė kitÄ dienÄ , o paimtus alkoholio butelius iÅ¡gėrė prieÅ¡ tai. Nematė, kad D. bÅ«tų paėmęs telefonÄ . Apie telefonÄ sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Su N. V. nebendrauja. Ji pasakė taip, kaip buvo. IÅ¡gertas alkoholis netrukdo atsiminti aplinkybių. Yra tikra, kad visi 5 išėjo iÅ¡ R. namų. Visi nuėjo pakalne žemyn, trise ėjo iÅ¡ paskos N. ir L.. Negirdėjo, kad N., L. norėtų eiti namo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiojo mėgino atsipaÅ¡yti, bet neturėjo kontaktų.

Dabar atsipraÅ¡o nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl to, kas nutiko. Gali atlyginti žalÄ už sidabrinius gaminius, tuos 80 Eur, kuriuos gavo lombarde. Kitų daiktų neėmė. Nesutinka su 10000 Eur dydžio neturtine žala. Nukentėjusiojo nemušė, neėmė raktų, piniginių, telefonų. Sutiktų, jei neturtinė žala bÅ«tų 300 Eur. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jo nemušė. Nesiėmė veiksmų jam padėti. Buvo iÅ¡gėrusi. Jos elgesiui įtakos turėjo girtumas, blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi.

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad įėjo į namÄ , paėmė dėžutę su sidabru, daugiausiai 4 butelius degtinės. Auksas yra nerealus dalykas, nes jo nebuvo. Kambaryje buvo didelis bardakas. Nukentėjusiojo brolis matė, kaip jie išėjo iÅ¡ namo, tai tegul klausia jo, kÄ jie iÅ¡nešė, nes brolis matė. Nepamena, kada viskas vyko. Gali bÅ«ti, kad 2019-02-24. Buvo tamsus vakaras. (duomenys neskelbtini) g. buvo jis, R., L., nukentėjusysis, N., visi vartojo alkoholį.

Nukentėjusysis kaip visada, kai girtas, bÅ«na agresyvus. Prašė jo iÅ¡eiti, bet nepaklausė, pradėjo žaisti su savo ginklu. Jis išėjo į laukÄ ir už tai gavo. Kai matė, kad moteris atėjo su antra puse, tai kam reikėjo prie jų kabinėtis. Nukentėjusysis iÅ¡sitraukė ginklÄ , išėjo į laukÄ , gavo į galvÄ . Jis buvo sÄ moningas, galėjo atsikelti ir nueiti. Jis jam trenkė, nes užgauliojo jo sugyventinę. Trenkė jam kumščiu į galvos sritį. Po vieno smÅ«gio nukentėjusysis krito.

Kai nukrito, iÅ¡krito piniginė, o telefonÄ iÅ¡traukė. Piniginė gulėjo ant žemės. Piniginę ir telefonÄ iÅ¡metė. Telefonas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Piniginę, telefonÄ Ä—mė iÅ¡ instinkto. Piniginė buvo juodos spalvos. Viduje buvo keli eurai, pinigus pasiėmė, o piniginę iÅ¡metė. Neprisimena, kiek buvo pinigų. Tikrai nebuvo 78 Eur, daugiausiai galėjo bÅ«ti 25 Eur. Gerai apžiÅ«rėjo piniginę, nebuvo toks girtas. IÅ¡ piniginės pasiėmė visus pinigus.

Nežino, ar kas nors matė, kad pasiėmė pinigus. Piniginę iÅ¡metė ant (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad piniginės vertė 5 Eur. Nematė, kad piniginėje bÅ«tų kortelės, dokumentai. Galėjo bÅ«ti asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės, elektroninis autobuso bilietas. Užsienio valiutos nebuvo, tik eurai. Neprisimena, kaip buvo su raktais, ar jis juos turėjo, ar jam juos kas nors padavė. Neprisimena, kas kalbėjo apie tai, kad eitų į namÄ . Gal ir galėjo bÅ«ti, kad nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smÅ«gių, jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį.

Matė, kad guli sÄ moningas, žiÅ«rėjo į jį. Paėjo nuo nukentėjusiojo 1,5 metro, nusisuko ir nematė, kas vyksta toliau. Kalba apie ėjimÄ Ä¯ namus buvo tada, kai jis turėjo raktus. Kaip pas jį atsirado raktai, neprisimena. Ä® namÄ Ä—jo su R. ir I. . Jis atrakino duris, raktus paliko duryse. Gal R. įėjo kartu su juo. Įėjo į kambarį, uždegė Å¡viesÄ , pamatė butelius. Paėmė 3-5 butelius, juos iÅ¡sinešė rankose. Dėžutę pamatė sekcijos stalčiuje. Tai buvo juodos spalvos dėžutė.

PažiÅ«rėjo, kas joje, matė, kad ten tik sidabras. Daugiau jokių dirbinių nematė. Nematė, kÄ darė I.. R. irgi nematė, nes apžiÅ«rėjo sidabrÄ . Jos nieko paimti negalėjo, nes nebuvo kÄ imti. Nėra ekspertas, bet žino, kiek kas kainuoja. Jei bÅ«tų matęs auksinius dirbinius, bÅ«tų paėmęs ir pripažinęs. Dėžutėje buvo žiedai, apyrankės, grandinėlės, auskarai. Gal ir buvo vestuviniai žiedai, nežino. Žiedų su briliantais nebuvo. Dar buvo kelios grandinėlės ant rankos, kaklo.

Grandinėlės buvo ir vyriÅ¡kos, ir moteriÅ¡kos. Dar buvo gal 8 poros auskarų. Dar gal buvo kažkokios sidabrinės sagos. Skiria baltÄ auksÄ ir sidabrÄ . Ant kiekvieno dirbinio buvo užkabintos kainos, viskas dar buvo pirkta litais. Pakabukų lyg nebuvo. Gaminius apžiÅ«rėjo vienas. Dėžutę užsikiÅ¡o už striukės, o butelius paėmė į rankas. Paėmė 3-4 butelius. Nematė, kad R., I. bÅ«tų kÄ nors paėmusios. Pats paragino jas iÅ¡eiti. Išėjo į (duomenys neskelbtini) g. namo neužrakino, raktus paliko duryse.

IÅ¡eidami iÅ¡ namo, prie vartelių sutiko nukentėjusiojo brolį. Jis nieko neklausė. Nepažįsta nukentėjusiojo brolio. Kažkas sakė, kad brolis gyvena garaže. Ėjo į namus. Ėjo su I.. Nežino, kur išėjo R.. Alkoholinius gėrimus iÅ¡gėrė tÄ pačiÄ naktį. Lyg susibėgo pas R.. Gal kiti numanė, iÅ¡ kur tie buteliai. Dėžutę paliko namuose. R., I. turbÅ«t dėžutės nematė. KitÄ dienÄ su I. apžiÅ«rėjo dėžutę, palaukė vienÄ dienÄ ir nešė į lombardÄ , nes reikėjo pinigų.

Lombardas buvo bulvare, adreso nežino. Gaminius nunešė I.. Sunkiausius gaminius pasvėrė, o kitus grÄ Å¾ino, grÄ Å¾intus gaminius iÅ¡metė. Ten buvo 5-6 raktai. Sutinka, kad jų vertė 27 Eur. Sutinka, kad telefonas su kortele buvo 10 Eur vertės. Nesutinka su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Ä®vykio metu vilkėjo džinsus, striukę. Neprisimena, su kokia striuke buvo. Toje pačioje vietoje, kur buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, apžiÅ«rėjo ir iÅ¡metė piniginę, telefonÄ .

Juos numetė ant (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam sudavė ranka į galvos sritį. Neprisimena, ar jam kas nors padavė raktus, ar juos pats pasiėmė. Neprisimena, kas pasiÅ«lė eiti į nukentėjusiojo namÄ . Tame name buvo pirmÄ kartÄ . Neprisimena, kas rodė keliÄ . Eidamas į namÄ , nukentėjusiojo brolio nesutiko. Kambaryje įjungė Å¡viesÄ . IÅ¡einant iÅ¡jungė Å¡viesÄ , uždarė duris, jų neužrakino, raktus paliko duryse. Po valandos susirinko pas R.. Iki einant pas R., dar nuėjo į namus, ten paliko dėžutę.

Pas R. nusinešė visus butelius. Lyg gėrė keturiese: L., R., I., jis. Neprisimena, ar prie jų kas nors prisijungė. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusysis atėjo pas R.. Jis atsinešė maisto, brendžio butelį. Nežino, kas taip sužalojo nukentėjusįjį, kas jam sudavė kitus smÅ«gius. Kai ėmė telefonÄ , jis buvo kiÅ¡enėje. Kai ėmė telefonÄ , nukentėjusysis nesiprieÅ¡ino, bet žiÅ«rėjo į jį. Nieko negali pasakyti, iÅ¡ kur tie sumuÅ¡imai. Jis jam trenkė vienÄ kartÄ .

Norėjo patekti į namus, kad kÄ nors iÅ¡neÅ¡ti. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo jam prieÅ¡intis, gal ir galėjo, bet nesiprieÅ¡ino. TelefonÄ iÅ¡metė, tai nukentėjusysis negalėjo iÅ¡sikviesti pagalbos. Butelius nešė rankose. Kitos kaltinamosios gal matė, kÄ nešė, nežino. Asmuo, sutiktas jiems iÅ¡einant, matė jo rankose butelius. IÅ¡eidami iÅ¡ namo nieko nesitarė. Telefonu susitarė vėl susitikti, gerti alkoholinius gėrimus. Nukentėjusįjį pažinojo apie 8 mėn. Nežinojo, kad jis dirbo pas juvelyrÄ .

Gal ikiteisminio tyrimo metu suklydo, kai sakė, kad nukentėjusįjį mušė L. ir R.. Å iandien sako tiesÄ , nes geriau prisimena aplinkybes. Neprisimena, ar ėjo pas nukentėjusįjį dėl alkoholio. Nežino, ar N. kilo mintis nueiti į nukentėjusiojo namus. Neprisimena, ar pats pasiėmė raktus, ar jam juos padavė. Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Nepamena, kad bÅ«tų sakęs, jog R. rado juodÄ dėžutę. Puikiai prisimena, kad jis pats rado dėžutę, jÄ ir pasiėmė.

Tyrėja gal ne taip suprato. Neskaitė apklausos protokolų, po jais pasirašė. Liepos mėn. nebuvo suimtas, pats atvyko į apklausÄ . Neturėjo tikslo kÄ nors apkalbėti. Nežino, kaip nurodytos aplinkybės atsidÅ«rė protokole. Å iandien geriau viskÄ prisimena, dėl to jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Å iai dienai sako taip, kaip buvo. Neprisimena, kaip raktai atsidÅ«rė pas jį. Jis paėmė dėžutę. Nežino, ar tyrėja užrašė klaidingai. Å iai dienai sidabras beveik nieko nevertas, čia jo nuomonė.

Iki suėmimo jo pajamos buvo apie 1000 Eur, dirbo. Neperka sidabro, bet yra draugų, kurie užsiima tokiais dalykais. Sutinka su Ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu. Tarėsi, kad sumokės visÄ sumÄ dalimis, bet jam paskambino, pasakė, kad nutraukė sutartį, teismas spręs dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Tai nėra didelė suma, dėl to sutinka jÄ sumokėti. Su 26 020 Eur turtine žala nesutinka, nes tai nereali suma. Sutinka su 700-800 Eur turtine žala. Su 10 000 Eur neturtine žala nesutinka. Gal kažkokiÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis patyrė, gal daugiausiai iki 1000 Eur.

Su nukentėjusiuoju dirbo viename darbe. Kai iÅ¡geria alkoholio, nukentėjusysis yra neprognozuojamas. TÄ girdėjo ne iÅ¡ vieno žmogaus. Dirbo prie baldų. Jis klijavo porolonÄ . Konfliktas prasidėjo, kai jis pradėjo priekabiauti prie jo sugyventinės I. L.. Tarp jo ir I. yra tvirtas ryÅ¡ys. Konfliktas kilo nukentėjusiojo iniciatyva. Prašė jo iÅ¡eiti, bet nepakluso, iÅ¡sitraukė ginklÄ . Jis sudavė vienÄ smÅ«gį. 4 buteliai alkoholinių gėrimų ir sidabro gaminiai gali sudaryti 700-800 Eur.

ViskÄ pripažįsta, kÄ jis padarė, bet dėl auksinių dirbinių neprisipažįsta. NatÅ«ralu, kad nukentėjęs asmuo pasakys, jog pavogė daugiau daiktų, nei paimta iÅ¡ tiesų, kad atsilygintų žalÄ . Mano, kad nukentėjusysis sako netiesÄ . Kodėl lombarde nerasti aukso dirbiniai. Kodėl niekas netyrė, kur kas name buvo. Niekas jam nesiÅ«lė atlikti parodymų patikrinimo įvykio vietoje. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Nepripažįsta 12 smÅ«gių. Neprisimena, ar iÅ¡gertuvių metu buvo N..

Kai vyko muÅ¡tynės, ji kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Ji į namÄ nėjo. Nematė, kad L. Ž. bÅ«tų sudavęs smÅ«gių, jis į namÄ nėjo. Su I. nesitarė sumuÅ¡ti nukentėjusiojo. Su R. nieko nesitarė. Neprisimena, kada kilo mintis apiplėšti nukentėjusįjį. Ne iÅ¡ karto iÅ¡traukė telefonÄ , piniginę, gal po 1-2 min., kai nukentėjusysis nukrito. Nematė, kÄ kiti asmenys darė per tÄ laikÄ . Niekas nesitarė eiti į namÄ , viskas buvo ekspromtu. Nenori atsakyti, ar yra teistas.

VisÄ laikÄ teisiasi už dykÄ . Jo vaikystė buvo sunki, dėl to Å¡iandien trečiÄ kartÄ yra teisiamas už plėšimÄ . Neatsiprašė nukentėjusiojo, gali dabar atsipraÅ¡yti. Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad kurį laikÄ ilgai gėrė. Kažkurį rytÄ pasikvietė L. ir N., po to atėjo D. su I.. Nežino, kaip atsirado S.. Jis telefonu kalbėjosi su jos uoÅ¡viene, įsiveržė pas jÄ , trenkė su lazda jai per kojas. Išėjo, po to vėl grįžo su buteliu ir ginklu.

Dar atsinešė Å¡aÅ¡lykų. Po kurio laiko jis iÅ¡sitraukė Å¡autuvÄ . L. su N. išėjo į laukÄ , kad palydėtų N. namo. Visi išėjo į laukÄ . Nelabai kÄ prisimena, nes ilgÄ laikÄ buvo gėrusi. S. viduje buvo sudavęs I. per veidÄ . Lauke nukentėjusiajam spyrė į kojas. Ji įspyrė stovinčiam nukentėjusiajam. Gal ir gulinčiam įspyrė. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nes gal D. jam sudavė, nematė, neprisimena. Buvo labai girta, daug neprisimena. Jų tarpe blaivių asmenų nebuvo.

Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų sužalotas. Viskas vyko prie jos namų. Nematė, kaip nukentėjusysis pasiÅ¡alino iÅ¡ tos vietos, nes jie išėjo į jo namÄ . Apie telefonÄ , piniginę iÅ¡girdo pas tyrėjÄ . Pats nukentėjusysis sakė adresÄ , siÅ«lė jai ir I. eiti pas jį. IÅ¡ dalies sutinka su padarytu sveikatos sužalojimu. Gal ir spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , nes jis užsipuolė su lazda, po to priekabiavo. Spyrė 2-4 kartus. L. su N. jau buvo išėję. Trise galėjo suduoti 12 smÅ«gių.

Kai ji spyrė, D. buvo netoli. Nematė, kaip D. kraustė kiÅ¡enes. I. parodymai neteisingi, nes N. su L. buvo išėję, lydėjo N. namo. Ji parodė, kur gyvena nukentėjusysis. Anksčiau nukentėjusysis buvo pasakęs savo adresÄ . Nežino, kodėl tai neužfiksuota ikiteisminio tyrimo metu. Su I. yra susipykusios nuo vasario mėn., tai gali jÄ apkalbėti. Nėra turėjusi reikalų su melagingais parodymais. Å iandien teisme nei trupučio nemeluoja. Nukentėjusįjį paliko gulintį, jis buvo sÄ moningas.

Pamena, kad ėjo gatve į jo namÄ . D. atrakino duris. Gal ji jam padavė raktus, kurie mėtėsi ant žemės. Pirmas į namÄ Ä¯Ä—jo D., iÅ¡ paskos ėjo ji, po to I.. I. irgi buvo įėjusi į vidų. Ji su I. stovėjo, D. parodė, kur yra buteliai, paėmė 2 butelius, vyno ir likerio. I. paėmė kažkÄ iÅ¡ alkoholinių gėrimų, bet nematė kokių. D. paėmė lagaminėlį. Nematė, kas buvo lagaminėlyje. Ji lagaminėlio nerado, D. parodė, kur yra alkoholis ir viskas. Netikrino baldų stalčių.

Matė, kad D. turi lagaminėlį, bet nematė, kas buvo viduje. Neklausė jo, kas viduje, nes jis pastoviai gėrė. Išėjo lauk. D. iÅ¡kvietė taksi, nuvyko iki kebabinės, po to jÄ parvežė namo. Su nukentėjusiojo broliu nebendravo, tik pasisveikino. Brolis neklausė, kÄ jie ten veikia. Nematė, kas buvo su raktais, kur jie dingo. Einant į namÄ , raktai buvo D. rankose, nematė, kur juos padėjo. Išėjo iÅ¡ namo, D. paprašė vaikino iÅ¡kviesti taksi, padavė 10 Eur. Sėdo į taksi, nuvažiavo iki kebabinės nusipirkti koldÅ«nų, po to jÄ parvežė namo.

KitÄ dienÄ susitiko, vėl gėrė. Jis tų dviejų butelių jau nebeturėjo. Kažkuris, I. arba D., atsinešė alkoholio. Galėjo bÅ«ti tie patys buteliai. Nekalbėjo, kas kÄ darė. IÅ¡ tyrėjos sužinojo, kad dirbiniai nuneÅ¡ti į lombardÄ . Iki įvykio yra buvusi nukentėjusiojo kieme. Žinojo, kur jis gyvena. Neatsimena, kad bÅ«tų padavusi raktus D., kaip sako I.. Niekas garsiai neįvardino, kad tie raktai nuo nukentėjusiojo namo. Neprisimena, kas pasakė, kad eitų pas nukentėjusįjį.

Ä®vykio metu buvo su ilga striuke, butelius užsikiÅ¡o už striukės. I. lyg buvo su rankine. D. butelius nešėsi rankose. Prie kebabinės ji su I. laukė taksi, o D. nuėjo iki kebabinės. Lagaminėlis irgi buvo taksi. D. sėdėjo priekyje. TÄ pačiÄ naktį pas jÄ niekas nebuvo grįžęs. Gerai prisimena. IÅ¡gertuvės tęsėsi ryte. Ä® jo namus ėjo dėl alkoholio. Nukentėjęs sutikimo nedavė. Supranta, kad neteisėtai pateko į jo namus, kad apiplėšė asmenį. Nepripažįsta dėl dirbinių, kurių nematė.

Jai nebuvo svarbu, kÄ D. paima. Jai užteko dviejų butelių. Jai nebuvo svarbu, kÄ pasiims kiti kaltinamieji. Jai buvo svarbu, ar nukentėjusiajam bus viskas gerai. Kai grįžo namo, jo jau ten nebebuvo. KitÄ dienÄ domėjosi, kur nukentėjusysis, žinojo, kad jis ligoninėje. Atsiprašė nukentėjusiojo pas tyrėjÄ ir po teismo. Visi kaltinamieji buvo lauke. Neprisimena, ar fizinio smurto metu kuris nors kaltinamasis bandė ginti nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis iÅ¡sitraukė ginklÄ , N. su L. išėjo namo.

Kai jie išėjo namo, ji jau turbÅ«t buvo jam spyrusi. Po 8 val. N. su L. išėjo namo. Negali pasakyti, ar jie matė žalojamÄ ar sužalotÄ nukentėjusįjį. N. prieÅ¡ iÅ¡eidama namo nieko nesiÅ«lė. Nematė, kad L. Ž. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam, bet gali bÅ«ti, kad L. sudavė vienÄ kartÄ . Nežino, kiek buvo raktų. Raktai buvo vienoje vietoje, viename ryÅ¡ulyje. Pripažįsta, kad dėl jos smÅ«gių galėjo bÅ«ti sužalotas nukentėjusysis. Gailisi. Sutinka su Teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu.

Dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos nesutinka, nes paėmė tik du butelius. Su neturtine žala visiÅ¡kai nesutinka. Nukentėjusiajam buvo nepatogumai, fizinis skausmas, jis prarado turtÄ . Jis turi teisę praÅ¡yti atlyginti žalÄ . Mano, kad 10000 Eur yra per daug. Nenorėtų bÅ«ti tokioje situacijoje. Neįsivaizduoja, kaip vertintų savo patirtus iÅ¡gyvenimus. Dėl sumos palieka spręsti teismui. Blogai padarė. PraÅ¡o sumažinti neturtinę žalÄ . Sutinka, kad iÅ¡nešė du butelius, dėl kitų daiktų nesutinka.

Dėžutės neėmė. Sutinka, kad ji buvo paimta. Pripažįsta savo kaltę Å¡ioje dalyje. Nesutinka, kad jos vertė 700 Eur. Gali bÅ«ti, kad buvo paimta 11 butelių alkoholio. Nukentėjusysis buvo atsimerkęs, todėl mano, kad jis buvo sÄ moningas. Namo grįžo po 45 minučių. BÅ«dama blaivi taip pasielgusi nebÅ«tų, jos veiksmams įtakos turėjo girtumas. Kaltinamasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad viskas vyko vasario mėn. pabaigoje.

Visi susirinko (duomenys neskelbtini), ten buvo R. ir N.. Atėjo uoÅ¡vienė. UoÅ¡vienė paskambino A. S., koliojosi. A. S. atbėgo su lazda, trenkė R. M., po to trenkė jam ir išėjo. AntrÄ kartÄ atėjo su Å¡aÅ¡lykais ir alkoholiu. Pradėjo kabinėtis ir vėl išėjo. Po to vėl grįžo su ginklu. IÅ¡sivedė jį į laukÄ pasikalbėti. Trenkė jam ir išėjo namo. Pirmas ėjo nukentėjusysis, po to jis. Visi kiti irgi ėjo iÅ¡ paskos. Jis sudavė vienÄ kartÄ , nematė, kad kiti bÅ«tų sudavę.

Nukentėjusysis nugriuvo. Jį pasikvietė N., ir jie išėjo. Kiti kaltinamieji liko kieme, nematė, kas kÄ darė. Jis pagalbos nekvietė, N. irgi nekvietė. Nežinojo, kas vyko toliau, sužinojo tik tada, kai perskaitė kaltinamÄ jį aktÄ . KitÄ dienÄ vėl visi susitiko, „taisė sveikatÄ â€œ. Nežino, kas atsinešė alkoholio. Kai jis atėjo, alkoholio jau buvo. Kalbėjo tik apie tÄ Ä¯vykį, kai nukentėjusysis atbėgo su lazda. Nesidomėjo, kaip viskas baigėsi, nes buvo prasta sveikata.

Kai sudavė nukentėjusiajam, buvo iÅ¡gėręs. Jo elgesiui turėjo įtakos girtumas. Kad trenkė moteriai, siÅ«lė nepadorius dalykus, tai gal ir blaivus už tai jam bÅ«tų trenkęs. R. dėl jai padarytų sužalojimų į policijÄ nesikreipė. Trenkė tik vienÄ smÅ«gį, nežino, kas nutiko po to. Kai jį apklausinėjo, paėmė neblaivų iÅ¡ R. namų. Kiek suprato, jį apklausė įtariamuoju, gali bÅ«ti, kad apklausė specialiojo liudytojo statusu. Sakė netiesÄ , nes norėjo kaip geriau kitiems.

Tyrėja įtikino sakyti tiesÄ . PirmÄ kartÄ sakė, kad niekas nemušė. Sakė, kad kelias dienas buvo pas R., tiksliai datos neprisiminė. Kai apklausinėjo įtariamuoju, sakė tiesÄ , galima vadovautis tais parodymais. Nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, nes po smÅ«gio su N. išėjo. Kai kiti mušė nukentėjusįjį, ėjo link N., todėl nematė. N. pirma buvo prie namo kampo, gal 4-5 metrai nuo muÅ¡tynių vietos. Jis sutrenkė vienÄ smÅ«gį ir ėjo link N. . Su D., I. dažnai nebendrauja.

Nežino, kokia jų finansinė padėtis. TÄ kartÄ jie pinigų turėjo, nors įprastai neturi. Nesidomėjo, iÅ¡ kur pas juos pinigai. Nukentėjusiojo atsiprašė po pirmo teismo posėdžio. Tikisi, kad jis atleido. Gailisi. Nedirba, bet jau tuoj turėtų įsidarbinti. N. negalėjo suprasti, kad ruoÅ¡iasi muÅ¡ti nukentėjusįjį. Dėl moralinės žalos nesutinka, praÅ¡o skirti mažiau. Dėl turtinės žalos visai nesutinka, nes jis ten nebuvo. Apie piniginę, telefonÄ nieko nežino, jų nematė, taip pat nematė, kas kokius smÅ«gius sudavė.

Apie raktus irgi nieko nežino. NuoÅ¡irdžiai gailisi, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo. Kaltinamoji N. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad sėdėjo pas R., atėjo A. S., trenkė R.. Atėjo L., ji iÅ¡lėkė paduoti raktus draugui. Jo draugas įsisodino A. S. į maÅ¡inÄ , nuvežė jį link namų, paaiÅ¡kino, kad nekeltų problemų. Toliau ramiai sėdėjo pas R.. A. S., pradėjo praÅ¡yti jo iÅ¡eiti. Išėjo, bet vėl grįžo su buteliu, Å¡aÅ¡lykais.

Kažkuri moteris su negalia trenkė A., tada jis pradėjo įžeidinėti R., I.. Pradėjo aiÅ¡kinti, kad nesikabinėtų prie I.. Ä®vyko žodinis konfliktas, D. suÅ¡uko, kad A. turi ginklÄ . Kai iÅ¡girdo, kad jis turi ginklÄ , pati pirma pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, iÅ¡sigando, kad yra ginklas, nuėjo prie namo kampo, nuo ten, kur stovėjo, buvo 5-6 metrai. Paprašė L., kad jÄ palydėtų namo. L. palydėjo jÄ namo, iki jos namų yra 4 min., ir nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Nematė, kad L. kÄ nors bÅ«tų daręs, nes kieme buvo labai tamsu. Nesimatė, kas vyksta kieme, nes buvo visiÅ¡ka tamsa. KitÄ dienÄ buvo pas R., alkoholio nevartojo, klausė, kaip viskas pasibaigė, bet su jais buvo neįmanoma susikalbėti, tai išėjo namo, kitÄ dienÄ buvo kalbama apie tai, kad nukentėjusysis atsinešė ginklÄ , negana to, kad prieÅ¡ tai atėjo su lazda. Po 3-4 dienų jai paskambino A., pasakė, kad gulėjo ligoninėje. Jis galvojo, kad jam buvo priepuolis, kad kieme nukrito. Gerai pažįsta nukentėjusįjį.

Pas jį yra buvusi 4-5 kartus. Nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai. Nematė nei vieno suduoto smÅ«gio. Nematė, kur stovėjo I.. Pamatė, kad link jos ateina L.. Pirminiuose parodymuose buvo pasakyta, kad ji kartu ėjo į namÄ , tai nežino, kÄ I. pasakoja. Kažkada su I. bendraudavo, padėdavo jiems, nes turi du mažus vaikus. Reikia klausti I., kodėl ji davė tokius parodymus. Å iai dienai su I. nebendrauja, konfliktų nėra. Tarp jų santykiai niekada nebuvo labai draugiÅ¡ki. I. neturi tikslo jÄ apkalbėti.

Nežino, kodėl I. pasakė, kad ji nurodė, jog pas A. S. yra alkoholio. Å iandien L. pasakė, kad ji visko nematė, o dėl to, kÄ jis pasakė anksčiau, ji negali atsakyti. Ji pasakė, kaip buvo. Su L. sutaria gerai. IÅ¡ pradžių buvo kaip liudytoja, nežino, kodėl patapo kaltinamÄ ja. Ji žino, kaip buvo. Už I. parodymus atsakyti negali, kaip ji galėjo parodyti, kur nukentėjusiojo namas, jei su L. išėjo namo. Su nukentėjusiuoju bendrauja apie 2 metus. Pilnai atsimena visas aplinkybes. Buvo iÅ¡gėrusi, bet ne girta.

KitÄ dienÄ su jais negėrė. Atėjo su vaiku, po to išėjo į parduotuvę. Nemano, kad R. kÄ nors atsimena iÅ¡ tos dienos įvykių, nes visi buvo tiek girti, kad nebuvo galima susikalbėti. Nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad dienos metu gavo skambutį iÅ¡ nežinomo telefono numerio, bet atsiliepęs iÅ¡ balso pažino, kad skambino kaltinamoji R. M. ir ji tada jį iÅ¡koneveikė. Po Å¡io skambučio jis labai susijaudino, kadangi jo vaikai plaukioja jÅ«roje ir nelaimės atveju jie jam skambina iÅ¡ laivo telefono numerio per palydovÄ , nes laive nebÅ«na ryÅ¡io.

Todėl po Å¡io skambučio iÅ¡ nežinomo telefono numerio buvo labai susijaudinęs. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo gavęs skambutį iÅ¡ nežinomo numerio, kai atsiliepė, visokiais bÅ«dais buvo gÄ sdinamas. Kitas skambutis iÅ¡ nežinomo numerio buvo 2019 m. sausio 23 d., datÄ gerai pamena, nes buvo jo dėdės mirties metinės, Å¡io skambučio metu taip pat buvo gÄ sdinamas, po to vasario 24 d. ir vėl paskambino. Todėl po paskutinio skambučio iÅ¡ nežinomo telefono numerio buvo labai susinervinęs ir pasiėmęs guminės Å¡langos galÄ nuėjo pas R.

M., sudavė jai iÅ¡ guminės Å¡langos kelis kartus per sėdmenis, nenorėjo taikyti į jos veidÄ . Tada jis su ja sėdėjo, po kiek laiko atvažiavo žmogus, kad parvežtų jį namo. Jis pagalvojo, kad negražiai pasielgė su R. M., dėl to iÅ¡kepė Å¡aÅ¡lykų, pasiėmė viskio butelį ir nuėjo jos atsipraÅ¡yti. Atėjęs pas R. M., ten rado kaltinamuosius I. L. ir D. P.. Å aÅ¡lykus ir viskį padėjo ant stalo, nepastebėjo, jog Å¡ie trys prieÅ¡ tai minėti kaltinamieji bÅ«tų vartoję alkoholį iÅ¡ vakaro ar prieÅ¡ jam ateinant.

Tada jis prisėdo prie jų, tik dar paklausė D. P., kodėl jis, iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, negrÄ Å¾ino žmonėms skolų, tikriausiai dėl to jis ant jo labai supyko. Daugiau dėl komos, kuriÄ patyrė dėl sužalojimų, nelabai kÄ gali prisiminti ir papasakoti, tik tiek, kad atsibudo ligoninėje, komoje iÅ¡buvęs 4-6 valandas. Kai antrÄ kartÄ atėjo pas R. M. į namus, kitame kambaryje buvo L. Ž., todėl jis jo gerai nematė, daugiau dar buvo D. P. ir jo sugyventinė I. L., pradžioje jis nepažinojo I.

L., tik vėliau suprato, kad ji D. P. sugyventinė, taip pat buvo N. V. ir R. M.. Jis ir prieÅ¡ tai minėti kaltinamieji gėrė jo atsineÅ¡tÄ viskį bei valgė jo atsineÅ¡tus Å¡aÅ¡lykus, tik jis gėrė labai mažai, kadangi kitÄ dienÄ jam reikėjo į darbÄ , o kiti kaltinamieji toliau vartojo alkoholį. Kai jis atėjo su vaišėmis, jam neatrodė, kad kaltinamieji buvo neblaivÅ«s, pats prieÅ¡ ateidamas dienos bėgyje buvo truputį iÅ¡gėręs. Su kaltinamaisiais sėdėjo ir vaiÅ¡inosi kokį gerÄ pusvalandį.

Kai jis nuėjo pas R. M., buvo sekmadienis, vasario 24 d., buvo jau sutemę, tarp 6-7 valandos vakaro. Jis nepamena tokių dalykų, kad bÅ«damas R. M. namuose įvykio vakarÄ bandė stotis ir eiti namo, galvojo, kad jį sumušė kambaryje. Nematė, kas jį sumušė, tik pamena, kad jam už nugaros stovėjo D. P.. BÅ«tų daugiau prisiminęs, jei nebÅ«tų patyręs komos. Jam buvo sumuÅ¡ta veido ir pakauÅ¡io sritis, smarkiai sumuÅ¡ta krÅ«tinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriÅ¡kas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, todėl jam su kaire akimi sunku žiÅ«rėti, nes visÄ laikÄ jaučia joje spaudimÄ .

Ligoninėje gulėjo maždaug savaitę. Nežino, koks žmogus įvykio vakarÄ jam iÅ¡kvietė pagalbÄ . Kai buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės, dar gerÄ savaitę namuose gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Viso po dviejų savaičių galėjo eiti į darbÄ , kadangi jam reikėjo pinigų, nes jo pajamos mažos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynai surado jo buvusiÄ Å¾monÄ , jai paskambino ir pasakė, kad jo namo durys yra atidarytos. Jam bÅ«nant ligoninėje, paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad yra atrakintos jo namo durys.

Tada jis su sÅ«numi nuvažiavo į namus, pakeitė spynÄ ir užrakino duris. Kai grįžo iÅ¡ ligoninės, iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad vasario 26 d. buvo iÅ¡kviesta policija, kadangi kaimynai matė, kad kelias dienas jo namų durys praviros, nors jo namuose nėra. Jis iÅ¡ ligoninės su sÅ«numi grįžo pakeisti durų spynos ketvirtadienį, gal tada buvo vasario 28 d. Grįžęs namo vasario 28 d. pasigedo: 18 eurų, buvusių stiklinėje indaujoje ant lentynos, 60 eurų maiÅ¡elyje, buvusių padėtų į stalčių, kitame stalčiuje įrankių dėžės ir joje buvusių sidabro gaminių, tai yra papuoÅ¡alų.

Iš stalčiuje buvusios įrankių dėžės dingo labai įvairūs sidabro gaminiai: stambios vyriškos grandinėlės, moteriškos grandinėlės, apyrankės, įvairūs kaklo papuošalai. Šie sidabro gaminiai buvo sudėti įrankių dėžėje, o pati dėžė padėta stalčiuje. Jam labai keista, kadangi šalia, kitame stalčiuje buvo padėta kita mažesnė dėžutė su aukso gaminiais ir ji nebuvo paimta. Kiti jo brangūs gaminiai buvo sudėti seife, o seifas buvo išlaužtas ir atrakintas, bei iš jo paimti brangūs daiktai.

Seifo raktas buvo stalčiuje, kuriame buvo padėti 60 eurų maiÅ¡elyje, Å¡ie pinigai taip pat buvo dingę. Stalčiuje raktas buvo akivaizdžiai matomas, padėtas Å¡alia pinigų. Seife buvo aukso grandinėlė, trys vestuviniai žiedai, kurių vienas buvo paprastas, antras žiedas buvo balto aukso, o trečias žiedas su briliantu, toliau buvo vyriÅ¡kas žiedas, grandinėlė ir pakabukas su briliantais. Dabar tiksliai pasakyti negali, kiek kas kainuoja, teismui Å¡iÄ informacijÄ buvo pateikęs. Jis nenustatinėjo dingusių gaminių kainų, nes žino, kiek už juos mokėjo.

Seife buvusį pakabukÄ su briliantais, grandinėlę, vestuvinį žiedÄ su briliantais darė pagal užsakymÄ , o daugiau likusius gaminius pirko parduotuvėse. Pirmas vestuvinis žiedas buvo pirktas dar prieÅ¡ vestuves, antras balto aukso žiedas buvo pirktas kaip dovana žmonai metinių proga, o trečias vestuvinis žiedas, kai jau gyveno su kita žmona. Å ie žiedai jo, o ne jo sugyventinių. Pirmi du vyriÅ¡ki žiedai buvo neÅ¡iojami, kai gyveno su pirma žmona, o trečias vyriÅ¡kas vestuvinis žiedas, kai susituokė su antra žmona.

Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė Å¡ių dingusių gaminių, kadangi buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ , kuriame viskÄ buvo nurodęs ir galvojo, kad jie viskÄ Å¾ino. Jis nepamena, gal ir buvo sakęs apie Å¡iuos gaminius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apklausos metu. Kai grįžo namo vasario 28 d., ne iÅ¡ karto pamatė, kad seifas iÅ¡plėštas, tik kai atsidarė stalčių, kur buvo seifo raktas, pamatė, kad jame nėra pinigų. Tada apžiÅ«rėjo seifÄ ir pamatė, jog iÅ¡ jo dingo daiktai, kurie ten buvo sudėti.

Kada nuvyko į policijos komisariatÄ , jis viskÄ surašė, kas buvo dingę, kai jį apklausė, viskÄ nurodė. Dar dingo alkoholio, pagal tuščių vietų skaičių, apie vienuolika butelių, tiksliai negali pasakyti, kokių butelių. Buteliai buvo sudėti įvairiose vietose, nes pas jį buvo labai daug alkoholio. Tiksliai negali pasakyti, kokio gėrimo buteliai buvo dingę, nes kiekvienÄ dienÄ Ä¯ juos nežiÅ«rėjo. Jo kiÅ¡enės tiesiog buvo iÅ¡valytos, nei policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėdami jo rÅ«bus ligoninėje, nei jis pats, apžiÅ«rėdamas savo rÅ«bus, jokių smulkmenų kiÅ¡enėse nerado.

KiÅ¡enėse buvo raktai, kurie jo griuvimo metu niekaip negalėjo iÅ¡kristi, buvo piniginė su pinigais - apie 45 eurus, seno modelio, mygtukinis mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau telefonÄ atgavo, nes jį rado policijos pareigÅ«nai. Striukės kiÅ¡enėje buvo sidabrinė grandinėlė su pakabuku, bet Å¡ios grandinėlės niekur nemini, nes jam ji nėra svarbi. Grandinėlę su pakabuku turėjo striukės kiÅ¡enėje, nes ji nebuvo jo, priklausė kitam žmogui, o jis jÄ nešė remontui.

Jis pats neremontuoja papuoÅ¡alų, bet turi pažįstamų asmenų, kurie užsiima Å¡iuo darbu. Po sveikatos sužalojimo įvykio dienÄ , jam iki Å¡iandien yra pakitęs veidas, nes jam nesimetriÅ¡kai yra spaudžiama kairė akis, kad jo veidas nesimetriÅ¡kas, mato žmonės, kurie jį pažįsta. Taip pat sutrikusi veido motorika, normaliai negali kalbėti. 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi pas gydytojÄ E. G. dėl balso motorikos sutrikimų, kadangi labai smarkiai Å¡veplavo ir negalėjo susikalbėti su žmonėmis, bendraudavo kaip iÅ¡gėręs. 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į gydytojus, nes jam skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, o gydytojai, atlikę tyrimus, pasakė, kad taip gali bÅ«ti dėl patirto sužalojimo.

PareiÅ¡kimÄ dėl vagystės surašė išėjęs iÅ¡ ligoninės, kur pareiÅ¡kimas yra, nežino, ten buvo surašęs visus dingusius aukso dirbinius, visus Å¡iuos dingusius aukso dirbinius buvo nurodęs papildomos apklausos metu. Jo atsiprašė kaltinamoji N. V., kaltinamasis L. Ž., kaltinamoji R. M. dėl sužalojimų ir kitų veiksmų, padarytų jam. Kadangi pas jį lankydavosi brolis, jis jį susirado ir jo paklausė, gal jis matė, kas pas jį buvo atėjęs, kol gulėjo ligoninėje.

Jo brolis tuo momentu sunkiai vaikščiojo su ramentais, nes jam buvo lūžusios abi kojos ir jis nurodė, kad matė iÅ¡ jo namo iÅ¡einančias dvi moteris bei vienÄ vyriÅ¡kį. Brolis įvardijo, kad viena iÅ¡ moterų buvo R. M.. Negali pasakyti, kaip pas R. M. galėjo atsirasti jo namo raktai, nes neprisimena, kad jai juos bÅ«tų davęs. Dingusioje piniginėje buvo: pinigai, asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir vieÅ¡ojo transporto kortelė, slaptame skyrelyje 1 doleris. Civiliniame ieÅ¡kinyje yra nurodęs stambias žalas, o mažesnių nenurodė, nes į jas nekreipia dėmesio.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti 400 gramų sidabro gaminių, kurie jam buvo grÄ Å¾inti. Buvo pavogta maždaug apie 3 kilogramus sidabro gaminių. Ne visus kaltinamuosius pažinojo iki Å¡io įvykio. Iki įvykio pažinojo N. V., D. P., R. M.. Iki įvykio pas jį namuose du kartus buvo apsilankiusi R. M. su N. V.. Jos abi galėjo žinoti, kur jis gyvena, kiti asmenys negalėjo žinoti, kur gyvena. Kai jis atėjo, N. V. jau buvo atėjusi, tÄ vakarÄ sėdėjo Å¡alia vienas kito, jos bendravimas su juo buvo normalus, pykčio iÅ¡ jos nebuvo.

Jis neatsimena, kur jam buvo suduoti pirmi smÅ«giai, lauke ar viduje, kadangi buvo komoje. SmÅ«giai negalėjo bÅ«ti suduoti N. V.. Jis negali pasakyti, ar N. V. matė įvykį. Kai pirmÄ kartÄ atėjo, buvo pasiėmęs guminę Å¡langÄ , jei bÅ«tų radęs rykÅ¡tę, bÅ«tų pasiėmęs jÄ . Pasiėmė dėl to, kad jį terorizavo, paprasčiausiai tada nepagalvojo, kad gali kreiptis į policijÄ , bet ir nebÅ«tų turėjęs kuo pagrįsti savo kaltinimo. Jis L. Ž. negalėjo suduoti, nes į jį nesitaikė, o jei netyčia ir sudavė, tai iÅ¡kart jo atsiprašė.

IÅ¡ po komos kitų dalykų neatsimena, todėl negali pasakyti, ar antrÄ kartÄ atėjęs atsinešė ginklÄ , kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamieji. Dienos metu R. M. jam nesudavė jokių smÅ«gių, o vėliau nepamena, nes buvo komoje. Ä® komos bÅ«senÄ pateko vakare, o dienos metu buvo viskas gerai. Atskirai nėra apsidraudęs savo sveikatos, tik Sodroje privalomuoju sveikatos draudimu. Savo turto nėra apdraudęs. Nepažįsta D. P. sugyventinės, tÄ dienÄ jÄ matė pirmÄ kartÄ . TÄ dienÄ su asmenimis, su kuriais vartojo alkoholį, negalėjo konfliktuoti, nes yra nekonfliktiÅ¡kas žmogus.

D. P., sakydamas, kad tÄ vakarÄ jis lindo prie jo sugyventinės, ko gero, bando save pateisinti dėl jo sumuÅ¡imo. Po Å¡io įvykio bendravo su N. V., ji konkrečiai nenurodė, kaip viskas buvo tÄ vakarÄ . Kiek suprato, sakė, jog konfliktas su D. P. galėjo kilti dėl jo skolos bendradarbiams. N. V. nepasakojo, kokiu bÅ«du galėjo atsidurti komoje, nes ji nematė, kaip jį mušė, ji nieko nematė. Ji nepasakojo apie aplinkybes, kaip kiti asmenys galėjo atsidurti jo namuose. Å ia tema su kitais kaltinamaisiais nekalbėjo.

Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko visa apimtimi. Nurodyti dingę svarai sterlingai buvo padėti kartu su auksu seife. Viena kupiÅ«ra buvo 20 svarų sterlingų ir kelios kupiÅ«ros po vienÄ dolerį. Tiksliai nepamena, kiek tų dolerių buvo, bet jis galvoja, kad buvo du doleriai. Neteko vieno didelio metalinio jubiliejinio dolerio, jis buvo jo piniginėje, kuriÄ turėjo įvykio metu ir kuri dingo. PraÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ pagal sveikatos sutrikdymÄ . Kadangi dar ir dabar negali normaliai bendrauti su žmonėmis, nes mato, kad žmonėms sunku jį suprasti, kai jis kalba.

Å is sutrikimas yra iÅ¡likęs iki Å¡iandienos. Jis geria vaistus dėl smegenų veiklos gerinimo ir bÅ«na momentas, kai jam geriau, o bÅ«na, kad kai kalba su žmogumi, jis nesupranta, kÄ jis jam sako. Jis tiksliai negali pasakyti, kokius vaistus leidžiasi, bet jie gerina smegenų veiklÄ . Å iuos vaistus pradėjo leistis po Å¡io įvykio. Dabar tų vaistų nebesileidžia, nes juos turėjo leistis tam tikrÄ kursÄ . Per dvi savaites, kol gulėjo ligoninėje, iÅ¡ Sodros negavo jokių iÅ¡mokų, kadangi, kai sužalotas pateko į ligoninę, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat negavo atlyginimo, nes nedirbo.

Jis neatsimena, jis tik numano, kad jį galėjo iÅ¡vilkti į laukÄ . Nuvilkti žmogų nuo vieno namo iki kito namo nėra sunku, todėl greitoji jį ir iÅ¡vežė nuo to namo, prie kurio buvo nuvilktas. Ar tÄ vakarÄ turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nieko pasakyti negali, tik tiksliai gali pasakyti, jog ginklas buvo pas jį stalčiuje, ir jis jį norėjo utilizuoti, todėl ginklo detales ir jo Å¡ovinius atidavė utilizacijai. Kai jis grįžo iÅ¡ ligoninės, pas jį buvo atvažiavusi N. V., tarp jų buvo normalus tolimesnis bendravimas, tačiau ji jo neatsiprašė.

Prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktos nuotraukos yra iÅ¡ interneto. Nuotraukose iÅ¡ interneto yra panaÅ¡Å«s gaminiai į jo dingusius gaminius, bet ne identiÅ¡ki, kadangi jo dingę juvelyriniai gaminiai buvo pagaminti pagal individualų užsakymÄ . Jis prisimena, kokio svorio buvo jo dingę juvelyriniai gaminiai, bet dabar negali pasakyti, ar tas svoris identiÅ¡kas svoriui, nurodytam nuotraukose, bet maždaug identiÅ¡kas. Pagal internetÄ ir pateiktas nuotraukas prie civilinio ieÅ¡kinio nustatė dingusių juvelyrikos gaminių kainas.

Pirktų juvelyrikos gaminių čekių nebeturi, nes tai yra senas laikas, deklaravimo metu vienas gaminys turėjo bÅ«ti 15 000 litų vertės, kadangi jis tokios vertės gaminių neturėjo, todėl jų ir nėra deklaravęs. Dar be jo apie jo turimus juvelyrikos dirbinius galėjo žinoti jo bendradarbiai, nes jie matė, kaip jis neÅ¡iojo Å¡iuos gaminius, grandinėlę tikriausiai matė N. V., nes jis jÄ neÅ¡iojo ant kaklo. Vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai jį apklausinėjo ligoninėje, tuo metu apie dingusius juvelyrinius gaminius iÅ¡ namų dar nežinojo, pareigÅ«nai tik surašė muÅ¡tynių aplinkybes.

Juvelyrikos gaminių, papuoÅ¡alų pats negamino, jie pagaminti kitų asmenų pagal jo individualų užsakymÄ . Nenori įvardinti asmenų, kurie jam pagamino papuoÅ¡alus. Liudytojas S. R. teisme parodė, kad nežino, kodėl teismas jį kviečia liudytoju Å¡ioje byloje. AsmeniÅ¡kai nepažįsta nei vieno kaltinamojo, sėdinčio teismo posėdžių salėje. Jis kažkur palei parkÄ praeitų metų rudenį rado paprastÄ mygtukinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Kiek pamena, rastas telefonas lygtais veikė, ir jis šį rastÄ telefonÄ atidavė draugui V.

Z.. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad R. M. yra jos marti, ji gyvena Å¡alia, bet ne kartu su ja. Nežino, kodėl jÄ teismas kviečia liudytoja. Neprisimena, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. R. M. gyvena (duomenys neskelbtini), butas lygtais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji asmenų, esančių teismo posėdžių salėje, nepažįsta, tik bendraudavo su jais, kai jie ateidavo pas jos marčiÄ . Pas jos marčiÄ ateidavo: I. L., D. P., N. V.. Ji prisimena tik vienÄ atvejį, kai buvo pas R.

M., pas jÄ buvo L. Ž., I. L. ir D. P., jie jÄ pavaiÅ¡ino, tada ji išėjo ir viskas. Prie jos pačios asmeniÅ¡kai tikrai nebuvo, kad visi kaltinamieji bÅ«tų susirinkę. Pas jÄ visai atskiras įėjimas ir nesigirdi, kas vyksta pas R. M. namuose. Ji nieko nežinojo, kas čia buvo per įvykis, ir kuo R. M. kaltinama, kai gavo Å¡aukimÄ , pasiteiravo I. L. ir N. V., kas įvyko, kad jÄ kviečia į teismÄ . Jos jai atsakė, kad jos marti yra kažkÄ padariusi, bet kÄ tiksliai, neįvardijo. Ji pas R. M. ateidavo, kai ten bÅ«davo jos anÅ«kai, o kai jų nebebuvo, labai retai pas jÄ užeidavo.

Nežino, kas vykdavo pas marčiÄ , kai susirinkdavo kompanija žmonių, tame tarpe ir kaltinamieji, bÅ«davo, kad ji su jais iÅ¡gerdavo, jÄ pasikviesdavo kartu iÅ¡gerti, bet nuolatos negerdavo. Nėra girdėjusi apie kažkokias muÅ¡tynes iÅ¡gertuvių metu pas R. M. ir jokios greitosios nėra mačiusi. R. M. dabar iÅ¡sikraustė gyventi kažkur kitur, o ji jos numerio neturi ir nepasiskambina, nežino net, koks jos naujas adresas, todėl marčios pačios ir nepaklausė, dėl ko jÄ kviečia į teismÄ .

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad jÄ teismas kviečia liudytoja dėl greitosios pagalbos iÅ¡kvietimo. Praeitų metų žiemÄ , tiksliai mėnesio nepamena, bet buvo žiema, lauke buvo paÅ¡alę, ji vedžiojo savo Å¡uniukÄ . Nusileidus nuo kalnelio, aikÅ¡tėje prie suoliukų pamatė, kad guli žmogus. AikÅ¡tė, apie kuriÄ kalba, eina palei (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. IÅ¡girdo, kad tas žmogus labai garsiai dejuoja ir Å¡liaužia. Dar pagalvojo kviesti ar ne greitÄ jÄ , bet greitosios pagalbos medikus iÅ¡kvietė.

Teismo posėdžių salėje nemato žmogaus, kuriam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Su asmeniu, kurį rado gulintį, nepavyko pabendrauti, pakalbėti, nebandė jo klausti, kas jam atsitiko. Nebuvo priėjusi prie gulinčio žmogaus, kai jį pamatė, tik matė, kad jis guli įvažiavime. Jokių kitų asmenų Å¡alia nebuvo, kai rado asmenį, jis buvo vienas pats. Žmogus tikrai smarkiai dejavo. GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė apie 10 valandÄ , pusę deÅ¡imtos valandos, o gal net ir po deÅ¡imtos vakaro.

Nesulaukė pareigÅ«nų ir greitosios medikų, kai ji parėjo į namus, tik tada jai paskambino. Negali pasakyti, ar asmuo, kai rado jį gulintį, buvo sÄ moningas ar ne. Žmogus labai smarkiai alsavo, dejavo ir Å¡liauždamas bandė keltis nuo žemės. Tada pagalvojo gal jis girtas, bet arčiau nepriėjo. Liudytoja A. L. teisme parodė, kad ne visi asmenys buvo sulaikyti. AreÅ¡tinėje buvo D. P., A. M. ir gal dar L. Ž.. Ä® policijos komisariatÄ kaip įtariamosios apklausai atvyko N. V. ir I. L.. Tai trys asmenys buvo apklausiami areÅ¡tinėje, o kiti likę komisariato patalpose, kabinete.

Asmenų apklausos vyko įprastine tvarka. Pateikus įtarimus, asmenys turėjo duoti parodymus. KÄ parodymų metu nurodė įtariamieji, tas ir buvo užraÅ¡yta, užfiksuota. Asmenys sunkiai prisiminė visÄ Ä¯vykio situacijÄ , nes įvykio metu buvo neblaivÅ«s. Kalbėdami jie kažkiek tas aplinkybes nurodė, prisiminė. Apklausa buvo vykdoma laisva forma ir klausimų tipo. Dabar jau tiksliai neprisimins, bet aiÅ¡ku, kad pasakojama buvo pačių dalyvių, kur dar reikėjo kažkÄ pasitikslinti, ji užduodavo klausimus.

Asmenys laisva forma pasakoja kÄ prisimena, o po to uždavinėja klausimus. Visi apklausti asmenys skaitė savo apklausų protokolus, ypatingai D. P., jis tikrai visada perskaito savo apklausos protokolÄ , nes su juo yra turėjusi ne vienÄ ikiteisminį tyrimÄ . Å iuo atveju taip pat visi asmenys skaitė savo parodymus. Nei vienas asmuo, perskaitęs savo apklausos protokolÄ , nenurodė jokių pastabų, papildymų. Jei asmuo turi kažkokių pastabų ar kažkokių netikslumų, neaiÅ¡kumų, visada liepia, kad jas paraÅ¡ytų ranka po susipažinimo protokolu.

Å iuo atveju viskas buvo suraÅ¡yta teisingai, jokių pastabų, patikslinimų nebuvo. Kaip ir minėjo, D. P. skaitė savo parodymus, tai kÄ jis sakė, tai ir buvo užraÅ¡yta. Perskaitęs savo parodymus, jis neiÅ¡reiÅ¡kė jokių pastabų, kad kažkas yra užraÅ¡yta ne taip. Å is asmuo, perskaitęs savo parodymus, galėjo ranka daryti kažkokius pataisymus, papildymus. D. P. visada skaito savo apklausų protokolus, su juo yra turėjusi ne vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , ir jis visada skaito suraÅ¡ytus parodymus.

R. M. laisva valia davė parodymus. Kiek ji pamena, R. M., lyginant su kitais proceso dalyviais, gal sunkiau dėstė visas įvykio aplinkybes. Pradžioje ji lyg bandė visÄ kaltę prisiimti sau, mano, ji buvo girtesnė nei kiti proceso dalyviai, tokiÄ nuomonę ji susidarė apklaususi visus asmenis. Kai R. M. pradėjo uždavinėti klausimus, įvykio aplinkybes iÅ¡dėstė aiÅ¡kiau. KÄ R. M. sakė, tas buvo užfiksuota. Kad apklausos metu L. Ž. bÅ«tų buvęs neblaivus, toks įtarimas jai nekilo.

Ji neprisimena, ar L. Ž. pati apklausinėjo specialiuoju liudytoju. Visi apklausti asmenys buvo blaivÅ«s, nekilo įtarimas dėl jų neblaivumo. Parodymai duodami laisva valia, įtikinėjimo nėra. Ji pati niekada neskaito suraÅ¡ytų parodymų, visada duoda perskaityti patiems žmonėms. Å ie asmenys taip pat patys skaitė jų suraÅ¡ytus parodymus. Kiekvienoje byloje asmeniui liepia perskaityti parodymus. Jei asmenys atsisako perskaityti suraÅ¡ytÄ apklausos protokolÄ , dar kartÄ pakartoja, kad perskaitytų.

Kiek tie žmonės skaito apklausos protokolÄ , ji pasakyti negali. Asmenims visada pakartoja, kad bÅ«tinai perskaitytų antrÄ lapÄ ir kitus tolimesnius lapus. Taip bÅ«na kiekvienoje byloje, ne iÅ¡imtis ir Å¡i byla. Visada žmogui liepia perskaityti apklausos protokolÄ ir pabrėžia, kad tai yra ikiteisminio tyrimo byla, kad tai yra rimta, todėl reikia perskaityti. Parodymų patikrinimÄ vietoje atliko pati kartu su kaltinamÄ ja I. L.. Iki apklausų ji jokių aplinkybių apie įvykį nežinojo. Ji, gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , susipažįsta su tuo, kas bÅ«na paraÅ¡yta.

Toje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dažniausiai bÅ«na pareiÅ¡kimas, įvykio vietos apžiÅ«ra, pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, tada eina į areÅ¡tinę, pradeda vykdyti apklausas, tyrimus. Ji užfiksavo tai, kÄ tuo metu sakė patys įtariamieji, o dabar kaltinamieji. Viskas iÅ¡ jų pačių parodymų, daugiau ji pati nieko neiÅ¡mÄ stė. Nukentėjusiojo kalba buvo suprantama, bet buvo kažkoks sutrikimas, panaÅ¡iai kaip mikčiojimas. Visas sumuÅ¡imo aplinkybes nukentėjusysis nurodė gan nuosekliai, kÄ turėjo su savimi įvykio momentu taip pat.

Nukentėjęs asmuo, kalbėdamas apie namus, iÅ¡ namo pagrobtus daiktus, konkretaus jų kiekio nurodyti negalėjo, tų daiktų apibÅ«dinti negalėjo. Asmuo tik apytiksliai nurodė, kad iÅ¡ jo namų buvo pagrobti kažkokie sidabro, aukso dirbiniai. Kiek pamena, nukentėjusiojo namas ilgÄ laikÄ buvo su nerakintomis durimis. Po to kaimynai pastebėjo, kad durys yra nerakintos, ir pranešė jo Å¡eimai. Pirmiausiai buvo aptartas plėšimas dėl daiktų, turėtų paties asmens įvykio metu, o apie dingusius daiktus iÅ¡ jo namų buvo praneÅ¡ta vėliau, nes nukentėjusysis gulėjo ligoninėje.

Jei gerai pamena, nukentėjusysis sakė, jog tuos daiktus buvo seniai matęs, žiÅ«rėjęs. Tie daiktai pas jį buvo, bet seniai jais naudojosi. Nurodė, kad sidabrÄ ar auksÄ asmuo gavo kaip skolÄ iÅ¡ kažkokio žmogaus, kad jam tas žmogus tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino skolÄ , kai kuriuos daiktus buvo įsigijęs pats. Nukentėjęs asmuo negalėjo tiksliai įvardinti dirbinių gramų, kiekio. Kiek ji pamena, nukentėjusysis ir kitos apklausos metu tiksliai negalėjo prisiminti pagrobtų daiktų.

Buvo kažkoks kiekis sidabro ir kažkoks kiekis aukso, bet jis tikslaus kiekio prisiminti negalėjo. Nukentėjusysis neprisiminė, kaip tuos dirbinius įsigijo. Kai su kolegomis rado sidabrÄ , nukentėjusysis jį atpažino, o su auksu buvo sunkiau. Buvo ieÅ¡kota dingusio aukso, buvo paraÅ¡ytas pavedimas veiklos skyriaus pareigÅ«nams, kad jo ieÅ¡kotų, tačiau jokių teigiamų rezultatų nebuvo. Nukentėjusysis iki savaitės laiko gulėjo ligoninėje ir kažkur tiek laiko Å¡io asmens namas buvo atrakintas.

Buvo gauta duomenų, kad į tÄ namÄ gali patekti kiti asmenys. Apklausos metu pats nukentėjusysis nurodė, kad nėra tikras, kiek laiko jo namas galėjo bÅ«ti nerakintas, kad jo brolis yra asocialaus gyvenimo mėgėjas. Nukentėjęs asmuo pats negalėjo nurodyti, kas galėjo patekti į jo namus, bet ir neteigė, kad konkrečiai tie asmenys galėjo iÅ¡neÅ¡ti auksÄ . Kad namo durys atrakintos, buvo sužinota tik po keleto dienų, kai nukentėjusiajam gulint ligoninėje, jam apie tai pranešė atvykęs sÅ«nus.

Kad daiktai buvo, nukentėjusysis neabejojo, bet neturėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų daiktų turėjimÄ , grindė tik žodžiais. KÄ nukentėjęs asmuo galėjo pateikti, tas yra pateikta, kÄ nukentėjęs asmuo pasakė, tas yra suraÅ¡yta. Be kaltinamųjų paaiÅ¡kinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jis naudoja SIM kortelę numeriu (duomenys neskelbtini), kuriÄ prieÅ¡ kelias dienas įdėjo į telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

MinėtÄ telefonÄ jam davė pažįstamas S. R., kuris kaip sakė, telefonÄ rado vasario mėnesį. Jie iÅ¡siÅ¡nekėjo, jog jam reikia telefono, nenaujo, paprasto. S. R. sakė, kad turi, prieÅ¡ kurį laikÄ yra radęs telefonÄ , jo nenaudoja ir jam atneÅ¡. S. R. jam padavė telefonÄ prieÅ¡ nepilnÄ savaitę. Telefonas buvo paprastas, mygtukinis, krito galinis dangtelis, bet telefonas veikė, ir jis paėmė. Jokių pinigų S. R. nemokėjo, davė jam dovanų. S. R. joks vagis, pilnai tiki, kad rado.

Kur jis rado telefonÄ , nežino, sakė, kad nepamena. S. R. neturi atminties, gal koks alzhaimeris, dažnai nieko nepamena, be pastovios gyvenamosios vietos, kartais užeina pas jį, bet retai. Jeigu sutiks S. R., pasakys, kad ateitų, bet vargu ar eis. TelefonÄ jis pateikė tyrimui, nenori problemų, kai tik paskambino, iÅ¡ karto ir atnešė. TelefonÄ S. R. jam davė be SIM kortelės, buvo įsidėjęs tik savo SIM kortelę, kuriÄ iÅ¡siėmė (1 t., b. l. 133-135). Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad nuo 2018 m. vasaros, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena, gyvena pas brolį A.

S. garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Brolis jam neleidžia gyventi gyvenamajame name ir nuo brolio namo laukinių durų jis rakto neturi. Jis pagrinde valkatauja, vartoja alkoholinius gėrimus ir konteineriuose ieÅ¡ko maisto, drabužių, tuščių plastikinių butelių ir kitų daiktų. 2019-03-04 (pirmadienį) prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo brolis A. ir jo draugas. Pro pravirÄ automobilio langÄ brolis jo paklausė, ar jis nebuvo užėjęs į jo gyvenamÄ jį namÄ . Jis broliui atsakė, kad nebuvo, nes neturi raktų.

Pokalbio metu ant brolio veido matė mėlynes, kas galėjo jį sumušti, nežino. Prieš tai savaitės laikotarpyje, galimai vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val., o gal vėliau, jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini), link namų, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir tikrindamas konteinerius, pastebėjo iš brolio A. namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pro vartelius išeinančius tris asmenis. Kadangi buvo tamsus paros metas, o gatvė apšviesta lempa, pastebėjo, kad tai buvo dvi moterys ir vienas vyriškis, kuris ėjo paskui moteris.

Jis, įėjęs į kiemÄ , nuėjo tiesiai į garaÅ¾Ä ir atsigulė miegoti. Eidamas pro namÄ nieko įtartino nepastebėjo. Ryte atsikėlęs išėjo iÅ¡ garažo ir nuėjo link centrinio turgaus. Eidamas iÅ¡ kiemo, į brolio namo pusę nežiÅ«rėjo. PrieÅ¡ tai iÅ¡ brolio kiemo išėjusių asmenų veidų nematė, nes juos matė tik iÅ¡ nugaros, apie 15 metrų atstumu ir galimai galėtų atpažinti tik iÅ¡ rÅ«bų (2 t., b. l. 60-63). IÅ¡ 2019-02-26 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog gautas A.

S. pareiÅ¡kimas, kad 2019-02-24 apie 20.30 val. eidamas ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nugaros pajuto stiprų smÅ«gį, po kurio iÅ¡kart neteko sÄ monės. Atsibudęs kelnių kiÅ¡enėje neberado telefono „(duomenys neskelbtini)“, striukės kiÅ¡enėje buvusios piniginės su joje buvusia asmens tapatybės kortele, 45 eurais, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis, elektroninio pravažiavimo bilietu. GMP ekipažas jį nuvežė į ligoninę (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2019-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 23-27). Iš maps.lt žemėlapio matyti, kad pažymėtas maršrutas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudaro 212 metrų (1 t., b. l. 28). Iš policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės BIRT duomenų matyti, jog iš Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos gautas pranešimas apie tai, kad 2019-02-24 23.30 val.

GMP iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo į ligoninės priėmimo skyrių dėl galvos traumos pristatytas nežinomas vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kuris gydomas reanimacijos skyriuje. 2019-02-25 8.57 val.  iš Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriaus gautas pranešimas, jog nežinomas pristatytas ligonis yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atėmė piniginę su dokumentais (1 t., b. l. 30-32). Iš 2019-02-25 tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad J.

K., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-02-24 apie 23.00 val. eidama namo, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant žemės kruvinu veidu gulintį vyrÄ , kuris sunkiai kvėpavo, todėl iÅ¡kvietė GMP, aplinkui jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Pabendrauti su A. S. nebuvo galimybės, kadangi dėl sveikatos bÅ«klės papasakoti aplinkybių nesugebėjo. Skyriaus gydytoja G. K. nurodė, kad vyro bÅ«klė yra sunki (1 t., b. l. 33). IÅ¡ 2019-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad A.

S. iÅ¡ jam parodytų 6 asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 2 atpažino moterį, vardu R., pas kuriÄ 2019-02-24 (sekmadienį) buvo svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie kuriÄ jis davė parodymus (1 t., b. l. 57-64). IÅ¡ 2019-03-14 Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad nėra duomenų, jog A. S. turi asmens ginklų. Å iaulių AVPK 2016-12-20 sprendimu panaikintas A. S. iÅ¡duotas neterminuotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus (1 t., b. l. 71-73). IÅ¡ 2019-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A.

S. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019-02-24 23.30 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūgių bukais kietais daiktais. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 77-78). Iš 2019-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kairiame ir dešiniame skruoste, kairiame momenyje, kaklo kairiame šone, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje.

Rasti kÅ«no sužalojimai A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo ir tyrimo trukmė neatitinka nustatyto kÅ«no sužalojimo pobÅ«džio, todėl A. S. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytÄ gydymosi trukmę (1 t., b. l. 92-93). IÅ¡ 2019-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus raÅ¡to dėl informacijos suteikimo apie A.

S. matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ligos iÅ¡moka nepaskirta, nes dėl 2019-02-24 įvykio nėra iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai, o nuo 2019-02-24 iki 2019-03-01 iÅ¡duota medicininė pažyma (forma 094/a). Taip pat nurodyta, kad nustačius, jog asmuo, netekęs darbingumo, yra neblaivus, jam iÅ¡duodama medicininė pažyma (forma 094/a) (1 t., b. l. 114). IÅ¡ 2019-04-01 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. savanoriÅ¡kai pateikė telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, kurio galinis dangtelis krenta (1 t., b. l. 136-137).

IÅ¡ 2019-04-01 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rimas telefonas „(duomenys neskelbtini)“ yra juodos spalvos korpusu, seno modelio, mygtukinis, galinis dangtelis nesilaiko, yra baterija, jÄ išėmus, stebimas gamyklinis lipdukas su telefono duomenimis ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone nėra SIM kortelės, telefonas veikia, yra nubraižytas, galinis dangtelis klijuotas lipnia plėvele (1 t., b. l. 138-142). IÅ¡ 2019-07-02 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie astronomines sÄ lygas suteikimo matyti, kad 2019-02-24 Å iaulių mieste saulė leidosi 17 val. 49 min., pilietinės vakaro sutemos tęsėsi iki 18 val. 27 min.

Mėnulio fazė buvo pilnatis. Mėnulis tekėjo vasario 25 d. 0 val. 31 min. Minėtu laiku tarp 20 val. ir 21 val. buvo nakties metas (1 t., b. l. 151). IÅ¡ 2019-07-03 Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie hidrometeorologines sÄ lygas matyti, kad 2019-02-24 nuo 20.00 val. iki 21.00 val. orų sÄ lygos buvo: oro temperatÅ«ra 3,6-3,2°C; santykinė oro drėgmė 76-79%; meteorologinio matomumo nuotolis 20 km, kritulių nebuvo, meteorologinėje aikÅ¡telėje sniego danga nebuvo susidariusi (1 t., b. l. 152).

IÅ¡ 2019-03-07 A. S. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad laike nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28, pritaikius raktÄ , įsibrauta į jo namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atrakinus seifÄ , pagrobti aukso dirbiniai: auksinis 23 gramų pakabukas su raudoname emalyje inkrustuotu ožiaragio ženklu, 900 Eur vertės, individualaus darbo lieta auksinė grandinėlė 47 gramų ir jos 3 cm atskira dalis, 2500 Eur vertės, klasikinis auksinis vestuvinis žiedas, 70 Eur vertės, auksinis lygus žiedas su balto metalo juosta vidury, 150 Eur vertės, auksinis žiedas su briliantu, 300 Eur vertės, vyriÅ¡kas stambus žiedas, 340 Eur vertės. Taip pat iÅ¡ seifo pagrobti 78 eurai, 20 Anglijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, iÅ¡ indaujos stalčiaus pagrobta juoda dėžutė su sidabro gaminiais, 700 eurų vertės, pagrobti 5-7 vnt. buteliai alkoholinių gėrimų 140 eurų vertės. Viso jam padaryta 5205 Eur turtinė žala.

Turtas nedraustas, name signalizacija neįrengta, objektas nesaugomas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 21-26). Iš 2019-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota. Paimtos plokštelės su nukopijuotais avalynės pėdsakais, įmautė, polietileno maišelis, vokas, 5 lapai su galimais rankų pėdsakais, spynos rakinimo mechanizmas su raktu (2 t., b. l. 29-39). Iš 2019-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), lombardui nebuvo priduotas (2 t., b. l. 66).

Iš 2019-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo paimti 7 vnt. maišelių su sidabro gaminiais ir lombardo sutarčių originalais (7 vnt.). Iš protokolo matyti, kad 7 vnt. maišelių su juose esančiais sidabriniais dirbiniais 2019-02-25 pridavė I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateikdama asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76). Iš 2019-03-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta sidabro dirbinių, kurie sudėti į maišelius, apžiūra, fotografuota, sudaryta foto lentelė (2 t., b. l. 77-106).

IÅ¡ 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. S. atpažino iÅ¡ jo namo pagrobtus sidabro gaminius (2 t., b. l. 109-114). IÅ¡ 2019-06-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu I. L. parodė vietÄ , kur ji ir N. V. stovėjo nukentėjusiojo sumuÅ¡imo metu, t. y. prie pat įėjimo durų, o kieme už 2-3 žingsnių, ant plytelių buvo muÅ¡amas A. S., N. V. visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia ir matė, kas kÄ daro, visi jie buvo kieme, niekas nebuvo nuėjęs už namo kampo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (3 t., b. l. 138-148). Dėl plėšimo įvykdymo Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . LR BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvÅ«s kvalifikuojantys nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpÄ arba panaudojus neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ Å¾mogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , todėl bent vieno iÅ¡ jų pakanka tam, kad plėšimas bÅ«tų kvalifikuotas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009).

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui bÅ«dinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtÄ arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, t. y. Å¡iuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečiÄ nuosavybę, kaip į pagrindinį objektÄ , bet ir į asmens sveikatÄ , jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (LR BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (LR BK 24 straipsnio 3 dalis). Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kuriÄ bÅ«tini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamÄ veikÄ , veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikÅ¡ti keliomis formomis:

a) visi padarant nusikalstamÄ veikÄ dalyvaujantys asmenys visiÅ¡kai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma);

b) visi padarant nusikalstamÄ veikÄ dalyvaujantys asmenys iÅ¡ dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiÅ¡kai, o kiti tik iÅ¡ dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Plėšimo veika pasireiÅ¡kia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja tik smurtÄ , o kiti naudoja fizinį smurtÄ bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtÄ pirmiesiems tai matant ir neprieÅ¡taraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiÅ¡kai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir grobė jo turtÄ ), ir tas, kuris bent iÅ¡ dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusį asmenį).

Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtÄ kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kuris iÅ¡ kaltinamųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiÅ¡kai realizavo LR BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytÄ pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimÄ , tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal LR BK 180 straipsnio atitinkamÄ dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

Vis dėlto tokiu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atskleistas asmenų bendrininkavimas (nustatytas susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas) padarant nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2019). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji I. L. neneigė, kad ji įvykdė plėšimÄ nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. I. L. paaiÅ¡kino, kad L. Ž., D. P. ir R. M. lauke pradėjo muÅ¡ti nukentėjusįjį, ji ir N. V. stovėjo viena Å¡alia kitos, visai Å¡alia nukentėjusiojo, jos buvo prie durų, o nukentėjusysis buvo muÅ¡amas netoli durų, jos buvo 2-3 metrų atstumu nuo muÅ¡tynių, jos abi smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, nematė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo bÅ«tų paimti daiktai, po kurio laiko D.

P. pasakė, kad paėmė piniginę, kurioje buvo Å¡iek tiek pinigų, nematė, kad D. P. bÅ«tų paėmęs telefonÄ , apie telefonÄ sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, be to, teigė, jog matė iÅ¡kritusius raktus, raktų nukentėjusiajam neatidavė, nežino kodėl, pasakė, kad yra iÅ¡kritę raktai, N. V. irgi matė raktus ant žemės, pasakė, kad tai A. S. raktai, kažkas juos paėmė. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios I. L. paaiÅ¡kinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Paminėtina, kad viso proceso metu kaltinamoji buvo nuosekli, t. y. analogiÅ¡kai aiÅ¡kino esmines nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, be to, Å¡iuos teisme duotus paaiÅ¡kinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Kaltinamoji I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2019-03-13, tiek 2019-07-01 taip pat patvirtino, jog prie R. namų, (duomenys neskelbtini) kieme įvykdė plėšimÄ ji kartu su D. P., kuris yra jos sugyventinis, bei su pažįstamais: R. M., N. V. ir L. Ž., kas sudavė pirmas, ji nepamatė, nesureagavo, bet patvirtina, jog kieme jį mušė D.

P., R. M. ir L. Ž., ji ir N. V. prie A. S. nelindo ir jo nemušė, buvo per kelis metrus nuo muÅ¡tynių, matė, kaip A. S. iÅ¡krito raktai, ryÅ¡ulys, ir ji pasakė visiems, kad jo raktai, pasakė visiems, kad eitų pas A. į namus. Be to, I. L. savo duotus parodymus patvirtino ir 2019-06-25 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat iÅ¡ esmės neneigė plėšimo įvykdymo aplinkybių ir aiÅ¡kino, kad jis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į galvos sritį, po Å¡io smÅ«gio jis krito, kai nukrito, iÅ¡krito piniginė, piniginė gulėjo ant žemės, o telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės, sutinka, kad telefonas su kortele buvo 10 Eur vertės, piniginę ir telefonÄ Ä—mė iÅ¡ instinkto, piniginė buvo juodos spalvos, sutinka, kad jos vertė 5 Eur, viduje buvo keli eurai, daugiausiai galėjo bÅ«ti 25 Eur, visus pinigus pasiėmė, o piniginę ir telefonÄ iÅ¡metė ant (duomenys neskelbtini), nežino, ar kas nors matė, kaip pasiėmė pinigus, piniginėje galėjo bÅ«ti asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės, elektroninis autobuso bilietas, neprisimena, kaip buvo su raktais, ar jis juos turėjo, ar jam juos kas nors padavė, ten buvo 5-6 raktai, sutinka, kad jų vertė 27 Eur.

Taip pat teigė, kad gal ir galėjo bÅ«ti, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smÅ«gių, bet jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį, paėjo nuo nukentėjusiojo 1,5 metro, nusisuko ir nematė, kas vyksta toliau, nežino, kas taip sužalojo nukentėjusįjį, kas jam sudavė kitus smÅ«gius, nepripažįsta 12 smÅ«gių, nematė, kad L. Ž. bÅ«tų sudavęs smÅ«gių, teigė, kad, kai vyko muÅ¡tynės, N. V. kažkur buvo, bet stovėjo toliau. Tokie kaltinamojo duoti paaiÅ¡kinimai rodo, kad jis pripažino iÅ¡ esmės visas plėšimo įvykdymo aplinkybes, tik kėlė abejones dėl inkriminuoto smÅ«gių, suduotų nukentėjusiajam, skaičiaus.

Teismas remiasi kaltinamojo D. P. paaiÅ¡kinimais, duotais teisme, iÅ¡ esmės visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, tame tarpe ir paaiÅ¡kinimais dėl nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiaus. Å iuo atveju paminėtina, jog D. P., aiÅ¡kindamas A. S. sumuÅ¡imo aplinkybes, teisme teigė, kad galėjo bÅ«ti, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smÅ«gių, bet jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį. 2019-03-13 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiÅ¡kino, jog sudavė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , A.

S. nugriuvo, jam galėjo spirti ir R., ar jam sudavė kitos moterys, gerai nematė, buvo tamsu. 2019-07-01 vykusios apklausos metu kaltinamasis D. P. pripažino, kad jis, jo sugyventinė I. L., N. V., R. M. ir L. Ž. apiplėšė A. S., faktas, kad mušė L. Ž. ir R. M., o tikrai nelindo ir nemušė I. L. ir N. V., nes jos abi stovėjo Å¡alimais, tik viskÄ matė. Tokios aplinkybės rodo, kad D. P., ikiteisminio tyrimo metu pasisakydamas dėl A. S. suduotų smÅ«gių, ir asmenų, kurie smurtavo, buvo nuoÅ¡irdesnis, be to, teisme tvirtino, jog tyrėja gal ne taip suprato, jis pats apklausos protokolų neskaitė, bet po jais pasirašė, nežino, kaip nurodytos aplinkybės atsidÅ«rė protokole, dėl to jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek pagrįsti D. P. pasisakymai apie apklausų vykdymo tvarkÄ , teisme kaip liudytoja buvo apklausta apklausas vykdžiusi tyrėja A. L.. Ji teisme parodė, kad asmenų apklausos vyko įprastine tvarka, pateikus įtarimus, asmenys turėjo duoti parodymus, kÄ parodymų metu nurodė įtariamieji, tas ir buvo užraÅ¡yta, užfiksuota, visi apklausti asmenys skaitė savo apklausų protokolus, ypatingai D. P., jis tikrai visada perskaito savo apklausos protokolÄ , nes su juo yra turėjusi ne vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , nei vienas asmuo, perskaitęs savo apklausos protokolÄ , nenurodė jokių pastabų, papildymų, jei asmuo turi kažkokių pastabų ar kažkokių netikslumų, neaiÅ¡kumų, visada liepia, kad jas paraÅ¡ytų ranka po susipažinimo protokolu, Å¡iuo atveju viskas buvo suraÅ¡yta teisingai, jokių pastabų, patikslinimų nebuvo.

Taip pat patvirtino, kad D. P. ne tik skaitė savo parodymus, bet ir tai, kÄ jis sakė, tas ir buvo užraÅ¡yta, perskaitęs savo parodymus, jis neiÅ¡reiÅ¡kė jokių pastabų, kad kažkas yra užraÅ¡yta ne taip. Å iuo atveju paminėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklaustos liudytojos A. L. parodymais, ji parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, nebuvo nustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis apkaltinti asmenis nusikaltimo įvykdymu.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi jokio teisinio pagrindo ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytais D. P. apklausos protokolais nesiremti, įvertinant ir tai, kad nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičių bei smurtavusius asmenis patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir aiÅ¡kino, kad visi kaltinamieji išėjo į laukÄ , lauke nukentėjusiajam spyrė į kojas, gal nukentėjusiajam spyrė ir į galvÄ , nes jis jÄ užsipuolė su lazda, po to priekabiavo, ji spyrė 2-4 kartus, trise galėjo suduoti 12 smÅ«gių, gali bÅ«ti, kad L.

Ž. sudavė vienÄ kartÄ , kai ji spyrė, D. P. buvo netoli, nematė, kaip D. P. kraustė kiÅ¡enes, matė raktus, jie buvo vienoje vietoje, viename ryÅ¡ulyje, apie telefonÄ , piniginę iÅ¡girdo pas tyrėjÄ . Teismas remiasi tokiais R. M. paaiÅ¡kinimais, nes, kaip matyti, jie atitinka ir kitÄ bylos medžiagÄ , be to, kaltinamoji ir ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13 vykusios apklausos metu) iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Tačiau pastebėtina, kad R. M. teisme negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog plėšimo įvykdyme dalyvavo ir L.

Ž. su N. V., teigdama, kad L. Ž. su N. V. išėjo į laukÄ ir po 8 val. išėjo namo. Nagrinėtinu atveju teismas Å¡ioje dalyje R. M. paaiÅ¡kinimais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, įvertindamas tai, kad N. V. yra R. M. draugė, be to, teisme duoti R. M. paaiÅ¡kinimai dėl L. Ž. ir N. V. dalyvavimo nusikaltimo įvykdyme nėra nuoseklÅ«s. T. y. pasisakydama dėl Å¡ios aplinkybės, teigė, kad kai jie išėjo namo, ji jau turbÅ«t A. S. buvo spyrusi, teigė, kad gali bÅ«ti, jog L.

Ž. sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam. Tokie R. M. paaiÅ¡kinimai tik patvirtina faktÄ , jog A. S. atžvilgiu vykdomo nusikaltimo metu L. Ž. ir N. V. buvo įvykio vietoje ir iÅ¡ jos nebuvo pasiÅ¡alinę. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį į R. M. paaiÅ¡kinimus, kad ji įvykio metu buvo labai girta, daug dienų gėrė, todėl daug ko neprisimena. Kas reiÅ¡kia, jog ji sÄ Å¾iningai galėjo klysti dėl tam tikrų nusikaltimo įvykdymo aplinkybių. Kaltinamasis L. Ž. teisme kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad pirmas ėjo nukentėjusysis, po to jis, visi kiti irgi ėjo iÅ¡ paskos, jis sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam, nukentėjusysis nugriuvo, trenkė tik vienÄ smÅ«gį, nežino, kas nutiko po to, nematė, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus, apie piniginę, telefonÄ nieko nežino, jų nematė, apie raktus irgi nieko nežino, nes po smÅ«gio su N. V. išėjo, o kiti kaltinamieji liko kieme, nematė, kas kokius smÅ«gius sudavė, nematė, kad kiti bÅ«tų sudavę.

Å iuo atveju tokie L. Ž. paaiÅ¡kinimai rodo, kad jis nebuvo nuoÅ¡irdus ir vengė sakyti tiesÄ , stengdamasis Å¡velninti savo teisinę padėtį, taip pat siekdamas atriboti N. V. nuo nusikaltimo darymo, kad ji iÅ¡vengtų gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl galima remtis tik tokia L. Ž. paaiÅ¡kinimų dalimi, kuriÄ patvirtina ir kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors kaltinamasis teisme iÅ¡ pradžių nurodė, kad jis nematė, jog kiti bÅ«tų sudavę smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau jau vėliau teigė, kad kai kiti mušė nukentėjusįjį, jis ėjo link N. V., todėl nematė.

Kas rodo, kad kaltinamasis patvirtino smurtavimo faktÄ . Dar daugiau, teismas pastebi, kad kaltinamasis L. Ž. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes. T. y. L. Ž., 2019-03-12 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip specialus liudytojas, parodė, kad jam bÅ«nant pas R. M. namuose, nebuvo jokių muÅ¡tynių, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 24 iki 27 dienos tikrai nebuvo su niekuo susimušęs (1 t., b. l. 196-199). Tuo tarpu kaltinamasis L. Ž., apklaustas įtariamuoju 2019-06-06, jau pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo ir teigė, jog kieme jis tikrai sudavė vienÄ â€žgerÄ â€œ smÅ«gį nukentėjusiajam, po kurio A.

S. nugriuvo, kiti pradėjo irgi muÅ¡ti, buvo spyriai su kojomis, greičiausiai spyrė D. P., nors tiksliai nežino, R. M. irgi galėjo suduoti, paskui jie su N. V. išėjo iÅ¡ kiemo, išėjo pirmi, o D., I. ir R. arba atsiliko, arba pasuko į kitÄ pusę, jokių daiktų iÅ¡ vyro jis neėmė, negrobė, kas kÄ galėjo paimti, nežino, nematė (3 t., b. l. 194-195). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir apklaustas 2019-07-05 (4 t., b. l. 5-6). Å iuo atveju matyti, kad L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu iÅ¡samiau nurodė visas nusikaltimo aplinkybes.

Be to, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiÅ¡kino, kad kai jį apklausinėjo įtariamuoju, jis sakė tiesÄ , galima vadovautis tais parodymais. Tokie kaltinamojo duoti paaiÅ¡kinimai ir liudytojos A. L. parodymai apie įtariamųjų vykdytas apklausas, kurių metu ji užfiksavo tai, kÄ tuo metu sakė patys įtariamieji, o perskaitę apklausos protokolus juos pasirašė, teismui duoda pagrindo remtis L. Ž. 2019-06-06 ir 2019-07-05 apklausos protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Kaltinamoji N. V. viso proceso metu, t. y. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę dėl plėšimo įvykdymo. Teisme ji paaiÅ¡kino, kad kai D. suÅ¡uko, kad yra ginklas, iÅ¡sigando ir iÅ¡lėkė per duris, nuėjo prie namo kampo, nuo ten, kur stovėjo, buvo 5-6 metrai, paprašė L. Ž., kad jÄ palydėtų namo, L. Ž. palydėjo jÄ namo, iki jos namų yra 4 min., ir jis nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nematė, kad L.

Ž. kÄ nors bÅ«tų daręs, nes kieme buvo labai tamsu, nesimatė, kas vyksta kieme, nes buvo visiÅ¡ka tamsa, nematė nei vieno suduoto smÅ«gio, nematė, kur stovėjo I. L., ji nesakė, kad tai nukentėjusiojo raktai. Tokie N. V. paaiÅ¡kinimai rodo, kad teisme ji neigė kieme, ties (duomenys neskelbtini) pastatu įvykusias muÅ¡tynes, tuo tarpu paminėtina, jog iÅ¡ kaltinamosios 2019-06-20 apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad A. S. atžvilgiu buvo atliekami veiksmai, t. y. teigė, jog „nežiÅ«rėjo, kÄ jie darė su A.

S., jai buvo labai baisu“, „kad bÅ«tų stovėjusi ir žiÅ«rėjusi, taip nebuvo, I. L. pasiliko arčiau jų, gal kažkiek matė“. Dar daugiau, teismo posėdžio metu ji aiÅ¡kino, kad nematė, kur stovėjo I. L., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad I. L. vienu metu buvo Å¡alimais, stovėjo greta. Tokios aplinkybės, t. y. pačios kaltinamosios duotų paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas proceso metu, taip pat tai, kad N. V. duotų parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, neleidžia teismui remtis kaltinamosios paaiÅ¡kinimais ir traktuoti juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Teismas N. V. parodymus vertina kaip kaltinamosios pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip iÅ¡vengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, tai, kad N. V. dalyvavo plėšimo įvykdyme, patvirtino ir kiti kaltinamieji, kurių paaiÅ¡kinimais teismas remiasi. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kiai įvardijo, kad muÅ¡tynių metu ji ir N. V. stovėjo Å¡alia, jos buvo viena Å¡alia kitos, 2-3 metrų atstumu nuo muÅ¡tynių, ne tik ji, bet ir N. V. matė raktus ant žemės, N. pasakė, kad tai A.

S. raktai, yra tikra, kad po muÅ¡tynių visi penki išėjo iÅ¡ R. M. namų, visi nuėjo pakalne žemyn, ėjo link A. S. namų, trise ėjo iÅ¡ paskos N. V. ir L. Ž., N. V. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, ji parodė, kur reikia pasisukti ir nuėjo tiesiai. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios I. L. paaiÅ¡kinimais, duotais teisme ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, tokie I. L. paaiÅ¡kinimai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, t. y. kaltinamoji analogiÅ¡kai aiÅ¡kino aplinkybes dėl N. V. dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13 ji tvirtino, kad visi, t. y. ji, R. M., D. P., N. V., L. Ž. ir nukentėjęs, išėjo į laukÄ , kai D. P., R. M. ir L. Ž. kieme mušė A. S., ji ir N. V. nelindo prie A. S. ir nemušė, buvo per kelis metrus nuo muÅ¡tynių, kai ji pamatė ant žemės A. S. raktus, pasakė visiems, kad „žiÅ«rėkit raktai“ ir juokais pasakė: „davai, einam pas jį“, visi tada pradėjo eiti link jo namų, N. V. pasakė, kad A. S. turi sidabro ir alkoholio, ėjo pro (duomenys neskelbtini), N. V. su L.

Ž. ėjo priekyje, jie nuo jų atsiskyrė, tada jie liko trise ir nuėjo iki A. S. namų, nes N. V. buvo pasakiusi R. M., kur A. S. gyvena (3 t., b. l. 121-123). Be to, I. L. analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir 2019-07-01 vykusios apklausos metu, taip pat paneigė N. V. nurodytÄ aplinkybę, kad ji buvo nuėjusi už namo kampo (3 t., b. l. 131-132). Dar daugiau, 2019-06-25 vykusių parodymų patikrinimo vietoje metu I. L. patvirtino savo duotus paaiÅ¡kinimus, parodė vietÄ , kur ji ir N. V. stovėjo nukentėjusiojo sumuÅ¡imo metu, t. y. prie pat įėjimo durų, kai kieme už 2-3 žingsnių, ant plytelių buvo muÅ¡amas A.

S., teigė, kad N. V. visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia ir matė, kas kÄ daro, visi jie buvo kieme, niekas nebuvo nuėjęs už namo kampo (3 t., b. l. 138-148). Å iuo atveju paminėtina, kad nors kaltinamoji N. V. teigė, jog kažkada su I. L. bendraudavo, padėdavo jai, nes turi du mažus vaikus, reikia klausti I. L., kodėl ji davė tokius parodymus, Å¡iai dienai su I. L. nebendrauja, už I. L. parodymus atsakyti negali, bet tuo pačiu N. V. patvirtino, kad konfliktų tarp jų nėra, be to, I. L. neturi tikslo jÄ apkalbėti.

I. L. taip pat patvirtino, jog nors su N. V. dabar nebendrauja, bet ji viskÄ pasakė taip, kaip buvo, o iÅ¡gertas alkoholis jai netrukdo atsiminti įvykio. Tokios aplinkybės, taip pat I. L. paaiÅ¡kinimų nuoseklumas neleidžia teismui jos parodymus laikyti Å¡aliÅ¡kais, duodamus siekiant nepagrįstai apkaltinti N. V. nusikaltimo įvykdymu. Be to, tai, kad ir N. V. dalyvavo nusikaltimo įvykdyme, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog, kai vyko muÅ¡tynės, N. V. kažkur buvo, bet stovėjo toliau.

Duodamas paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo metu jis iÅ¡samiau papasakojo aplinkybes, tvirtindamas, jog, kai mušė A. S., jie visi buvo kartu, N. V. taip pat buvo kartu ir visur dalyvavo, tik negali patvirtinti, ar ji kieme mušė A. S., buvo vėlu, nebuvo kur nusipirkti degtinės, tada N. V. kilo mintis eiti pas nukentėjusįjį į namus, nes ten yra alkoholio, ji žinojo, kur jis gyvena, ir juos nuvedė, tas namas yra (duomenys neskelbtini), jam R. M. padavė raktų ryÅ¡uliukÄ iÅ¡ 2 ar 3 raktų (3 t., b. l. 64-67). 2019-03-13 ir 2019-07-01 ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu kaltinamasis D.

P. taip pat patvirtino, jog jis, jo sugyventinė I. L., N. V., R. M. ir L. Ž. apiplėšė A. S., taip pat teigė, jog faktas, kad mušė L. ir R., o tikrai nelindo ir nemušė I. ir N., jos abi stovėjo Å¡alimais, tik viskÄ matė, kažkuri iÅ¡ moterų, galimai N., pasakė, kad pas A. yra daug alkoholio, jie A. paliko gulintį ir visi ėjo link (duomenys neskelbtini), nuo kalniuko atsiskyrė L. su N. ir nieko nesakę kažkur nuėjo (3 t., b. l. 70-71, 79-82). Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus L.

Ž. parodymus, kaltinamasis L. Ž. paaiÅ¡kino, kad, kai jį apklausinėjo įtariamuoju, jis sakė tiesÄ , tais jo parodymais galima vadovautis. IÅ¡ 2019-06-06 kaltinamojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos matyti, jog jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, A. S. nuo jo smÅ«gio nugriuvo, kiti pradėjo irgi muÅ¡ti, buvo spyriai su kojomis, greičiausiai spyrė D. P., nors tiksliai nežino, R. M. irgi galėjo suduoti. IÅ¡ Å¡ių parodymų taip pat matyti, kad Å¡io smurto metu N. V. buvo Å¡alia, ji niekur išėjusi nebuvo (3 t., b. l. 194-195; 4 t., b. l. 5-6).

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, jog plėšimo įvykdyme dalyvavo ir N. V.. T. y. iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad N. V. akivaizdžiai matė ir suprato, jog nukentėjusiojo atžvilgiu yra vykdomas plėšimas, be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad N. V. nebandė ginti nukentėjusiojo, nebandė stabdyti kitų kaltinamųjų smurtinių veiksmų, dar daugiau, pastebėjusi nukentėjusiojo raktus, nebandė jam jų grÄ Å¾inti ar kitokiu bÅ«du atkalbėti kitus kaltinamuosius nuo ėjimo pas A.

S. į namus, anaiptol, supratusi, kad kaltinamieji turi nukentėjusiojo raktus, pati siÅ«lė eiti į A. S. namus, kad iÅ¡ ten pasiimti alkoholio. Dar daugiau, nei A. S. muÅ¡imo metu, nei iÅ¡ karto po A. S. sumuÅ¡imo neinformavo apie įvykį policijos pareigÅ«nų, nekvietė pagalbos, kas akivaizdžiai rodo kaltinamosios pritarimÄ plėšimo veiksmams. Stovėjimas Å¡alia, įvykio stebėjimas, tiesioginis matymas visų neteisėtų smurtinių veiksmų, nors pačiam tiesiogiai fizinio smurto ir nenaudojant, tačiau tam neprieÅ¡taraujant, traktuotinas kaip suvokimas, jog tokiu bÅ«du vykdomas asmens plėšimas, bei rodo kaltinamojo savo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡tÄ pritarimÄ tokiems veiksmams, t. y. dalyvavimÄ bendroje nusikalstamoje veikoje, numatant Å¡ios veikos padarinius ir jų norint (kasacinės nutartys 2K-599-976/2015, 2K-376-222/2018, 2K-349-648/2017).

Taigi N. V. stovėjimas Å¡alia, vos kelių metrų atstumu, įvykio stebėjimas tol, kol kiti bendrininkai smurtavo ir pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo turtÄ , pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos kartu su kitais kaltinamaisiais, rodo N. V. konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡tÄ pritarimÄ tokiems veiksmams. Akivaizdu, kad N. V. negalėjo nesuvokti, jog kartu su kitais bendrininkais dalyvauja plėšimo padaryme, nes pamačiusi A. S. raktus, pati pasiÅ«lė eiti į nukentėjusiojo namÄ pasiimti alkoholio. Paminėtina, jog pagal teismų praktikÄ buvimas Å¡alia nukentėjusiojo, kitiems bendrininkams naudojant smurtÄ ir pagrobiant turtÄ , yra laikomas grasinimu, kuris kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymis ir yra inkriminuojamas N. V..

Taigi aptartas N. V. elgesys sukÅ«rė grėsmingÄ , bauginančiÄ situacijÄ , ir Å¡ios aplinkybės atskleidžia tiek N. V. objektyvų dalyvavimÄ realizuojant plėšimo požymius, tiek jos tiesioginę tyčiÄ kartu su kitais padaryti šį nusikaltimÄ , veikti sutartinai su kitais kaltinamaisiais, kartu su jais siekti bendro rezultato. Teisme apklaustas nukentėjusysis taip pat patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiÅ¡kindamas, kad jis buvo pas R. M., ten buvo ir visi likę kaltinamieji, jis nematė, kas jį sumušė, tik pamena, kad jam už nugaros stovėjo D.

P., dėl komos, kuriÄ patyrė dėl sužalojimų, nelabai kÄ gali prisiminti ir papasakoti, pamena, kad atsibudo ligoninėje, komoje iÅ¡buvęs 4-6 valandas, jam buvo sumuÅ¡ta veido ir pakauÅ¡io sritis, smarkiai sumuÅ¡ta krÅ«tinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriÅ¡kas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, nežino, koks žmogus įvykio vakarÄ jam iÅ¡kvietė pagalbÄ . Taip pat teigė, kad įvykio metu jo kiÅ¡enės tiesiog buvo iÅ¡valytos, nei policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėdami jo rÅ«bus ligoninėje, nei jis pats, apžiÅ«rėdamas savo rÅ«bus, jokių smulkmenų kiÅ¡enėse nerado, iki įvykio kiÅ¡enėse buvo raktai, kurie jo griuvimo metu niekaip negalėjo iÅ¡kristi, piniginė su pinigais, turėjo 45 eurus, dingusioje piniginėje be pinigų buvo ir asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir vieÅ¡ojo transporto kortelė, taip pat neteko seno modelio, mygtukinio mobilaus telefono „(duomenys neskelbtini)“, vėliau telefonÄ atgavo, nes jį rado policijos pareigÅ«nai.

Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo duotais parodymais dėl jam padarytų sužalojimų bei įvykio metu pagrobtų daiktų. Be to, tokius A. S. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ne tik patys kaltinamieji, bet patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad praeitų metų žiemÄ , nepamena tiksliai mėnesio, bet buvo žiema, lauke buvo paÅ¡alę, apie 10 valandÄ ji vedžiojo savo Å¡uniukÄ , nusileidus nuo kalnelio, aikÅ¡tėje palei (duomenys neskelbtini) gatvę, prie suoliukų pamatė, kad guli žmogus, žmogus tikrai smarkiai dejavo, todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Byloje esančiose Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti A. S. padaryti kÅ«no sužalojimai, kurie sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, 2019-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rasti kÅ«no sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019-02-24 23.30 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Å iaulių ligoninę, o kÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 12 smÅ«gių bukais kietais daiktais.

Netikėti specialisto iÅ¡vadomis teismas neturi jokio pagrindo. IÅ¡vadÄ surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 46 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Be to, Å¡is ekspertas specialisto iÅ¡vadas teikė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos iÅ¡vados davimÄ pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetencijÄ , teismas remiasi specialisto iÅ¡vadomis visa apimtimi.

Tai, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas S. R., kuris teisme parodė, jog jis kažkur palei parkÄ praeitų metų rudenį rado paprastÄ mygtukinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , rastas telefonas lyg veikė, ir jis šį rastÄ telefonÄ atidavė draugui V. Z.. Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino iÅ¡ S. R. gavęs telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, jam S. R. sakė, kad prieÅ¡ kurį laikÄ telefonÄ rado. Pasisakant dėl pinigų sumos, kuri buvo pagrobta iÅ¡ nukentėjusiojo, paminėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog piniginę su pinigais paėmė ir jÄ teigė apžiÅ«rėjęs D.

P.. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats kaltinamasis D. P., bet patvirtino ir I. L.. D. P. teismui aiÅ¡kino, kad piniginėje daugiausiai galėjo bÅ«ti 25 Eur, gerai jÄ apžiÅ«rėjo, nebuvo toks girtas, iÅ¡ piniginės pasiėmė visus pinigus. Tuo tarpu nukentėjęs asmuo teismui tvirtino, kad jo piniginėje buvo 45 Eur. Å iuo atveju paminėtina, kad 45 Eur sumÄ A. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tiek 2019-02-26 pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 17-19), tiek 2019-03-07 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53-56).

Tokios aplinkybės rodo, jog A. S., pasisakydamas dėl pagrobtoje piniginėje buvusios pinigų sumos, viso proceso metu buvo nuoseklus, kas neleidžia abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, todėl jais remiamasi. Tuo tarpu D. P., duodamas paaiškinimus dėl piniginėje buvusios sumos, nuoseklus nebuvo. Kaip antai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13, jis teigė, jog galėjo būti apie 30 Eur, tiksliai nepamena, o apklaustas 2019-07-01 teigė, kad kiek tiksliai buvo pinigų, jis nepasakys, bet nedaug.

Tokių aplinkybių analizė rodo, kad visi kaltinamieji – I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. įvykdė plėšimÄ , D. P., R. M. ir L. Ž. naudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, o I. L. ir N. V. stebint. Kaip rodo bylos medžiaga, kaltinamosios I. L. ir N. V., matydamos sužalotÄ A. S., į įvykio vietÄ nekvietė nei policijos pareigÅ«nų, nei greitosios medicinos pagalbos. Kas rodo, jog N. V. teiginiai apie tai, jog bÅ«tų teikusi pagalbÄ nukentėjusiajam, yra tik deklaratyvÅ«s, kurių nepatvirtina jokia bylos medžiaga.

Kaip minėta, greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ A. S. iÅ¡kvietė pro Å¡alį ėjęs paÅ¡alinis žmogus, t. y. J. K., kuri pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, o tuo metu aplink nieko daugiau nebuvo. Aukščiau aptarti duomenys rodo, kad visi kaltinamieji, t. y. I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., (duomenys neskelbtini) pastatu veikė bendrai, pagrobė svetimÄ turtÄ panaudodami fizinį smurtÄ A. S. atžvilgiu, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Bylos medžiaga liudija ir tai, jog kaltinamųjų I.

L., D. P. ir R. M. nusikalstami veiksmai (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme nesibaigė. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nukentėjusįjį palikę gulėti ant žemės, ji, D. P., R. M., L. Ž., N. V. išėjo, ėjo link A. S. namų, nes N. pasakė, kad ten yra alkoholio, kažkas paėmė raktus, su jais turėjo patekti į nukentėjusiojo namus, N. V. žinojo, kur A. S. gyvena, todėl parodžiusi, kur reikia pasisukti, pati su L. Ž. nuėjo tiesiai, o jie trys į nukentėjusiojo namus, duris atrakino D.

P., jis ir R. M. įėjo į kambarį, kambaryje užtruko 5-10 minučių, ji visÄ laikÄ prabuvo prie durų, laukė, kol jie iÅ¡eis, jie pasiėmė alkoholio, gal 5-6 butelius, juos paėmė R., daugiau nematė, kad kas imtų alkoholinius gėrimus, neskaičiavo butelių, bet tikrai paėmė ne 12 butelių, butelius nešė R. su D., juos laikė rankose, dar iÅ¡sinešė juodÄ pilnÄ lagaminÄ , kuriame buvo sidabras, matė sidabro gaminius, ten buvo auskarai, grandinėlės, apyrankės, žiedai, gerai apžiÅ«rėjo, aukso gaminių nebuvo.

Taip pat teigė, kad alkoholinius gėrimus suvartojo, gėrė ji, R., D., L. ir N., o pagrobtus sidabro gaminius ji su D. P. nunešė į lombardÄ , ten juos pasvėrė ir jai sumokėjo 80 Eur, gaminius, kurių iÅ¡ jų nepaėmė, su visa dėže iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡liadėžę. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pastebėtina, kad kaltinamoji dėl Å¡ių aplinkybių viso proceso metu buvo nuosekli, t. y. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, todėl tokiais paaiÅ¡kinimais nesiremti teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Be to, tokius kaltinamosios paaiÅ¡kinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teisme apklaustas kaltinamasis D. P. patvirtino, jog jis į namÄ Ä—jo su R. M. ir I. L., jis atrakino duris, įėjęs į kambarį, uždegė Å¡viesÄ , pamatė butelius, paėmė 3-5 butelius, juos iÅ¡sinešė rankose, sekcijos stalčiuje pamatė juodos spalvos dėžutę, pažiÅ«rėjo, kas joje, matė, kad ten tik sidabras, dėžutėje buvo žiedai, apyrankės, grandinėlės, auskarai, kažkokios sidabrinės sagos, o auksas yra nerealus dalykas, nes jo ten nebuvo, jei bÅ«tų matęs auksinius dirbinius, bÅ«tų paėmęs ir pripažinęs, dėžutę užsikiÅ¡o už striukės, o butelius paėmė į rankas, nematė, kad R.

M., I. L. bÅ«tų kÄ nors paėmusios. Taip pat teigė, kad pas R. M. nusinešė visus alkoholio butelius ir ten gėrė, o kitÄ dienÄ su I. L. apžiÅ«rėję dėžutę, jÄ nešė į lombardÄ , nes reikėjo pinigų. Å iuo atveju taip pat paminėtina, jog D. P. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai aiÅ¡kino ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, kas reiÅ¡kia, jog kaltinamojo paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir jais galima remtis. Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė nusikaltimo įvykdymo aplinkybių, pripažindama, kad ėjo gatve į nukentėjusiojo namÄ , D.

P. atrakino duris, gal ji jam padavė raktus, kurie mėtėsi ant žemės, pirmas į namÄ Ä¯Ä—jo D. P., iÅ¡ paskos ėjo ji, po to I. L., D. P. parodė, kur yra buteliai, paėmė 2 butelius, vyno ir likerio, I. L. paėmė kažkÄ iÅ¡ alkoholinių gėrimų, bet nematė kokių, D. P. paėmė lagaminėlį, bet nematė, kas buvo viduje, jo neklausė, kas viduje, nes ji pastoviai gėrė, kitÄ dienÄ susitiko, vėl gėrė, ji tų dviejų butelių jau nebeturėjo, kažkuris, I.

L. arba D. P., atsinešė alkoholio, galėjo bÅ«ti tai tie patys buteliai, nekalbėjo, kas kÄ darė, iÅ¡ tyrėjos sužinojo, kad dirbiniai nuneÅ¡ti į lombardÄ . R. M. įsibrovimo į nukentėjusiojo namus aplinkybes tapačiai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu. Toks paaiÅ¡kinimų nuoseklumas neleidžia teismui jais abejoti. Aplinkybę, kad bÅ«tent I. L., D. P. ir R. M. įsibrovė į A. S. priklausantį namÄ , iÅ¡ dalies patvirtino ir A. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme, kad galimai vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val., o gal vėliau, jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini), link namų, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir tikrindamas konteinerius, pastebėjo iÅ¡ brolio A. namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pro vartelius iÅ¡einančius tris asmenis, kadangi buvo tamsus paros metas, o gatvė apÅ¡viesta lempa, pastebėjo, kad tai buvo dvi moterys ir vienas vyriÅ¡kis, kuris ėjo paskui moteris, iÅ¡ brolio kiemo išėjusių asmenų veidų nematė, nes juos matė tik iÅ¡ nugaros, apie 15 metrų atstumu ir galimai galėtų atpažinti tik iÅ¡ rÅ«bų, jis, įėjęs į kiemÄ , nuėjo tiesiai į garaÅ¾Ä ir atsigulė miegoti, eidamas pro namÄ , nieko įtartino nepastebėjo (2 t., b. l. 60-63).

Be to, nukentėjusysis A. S. taip pat teisme patvirtino, jog pas jį lankydavosi brolis, todėl jis jį susirado ir jo paklausė, gal jis matė, kas pas jį buvo atėjęs, kol gulėjo ligoninėje, jo brolis nurodė, kad matė iÅ¡ jo namo iÅ¡einančias dvi moteris bei vienÄ vyriÅ¡kį, brolis įvardijo, kad viena iÅ¡ moterų buvo R. M.. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę apie į A. S. namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovusius asmenis. Kaltinamųjų I. L., D. P. ir R.

M. paaiÅ¡kinimai rodo ir tai, kad jie tiksliai įvardijo, jog iÅ¡ nukentėjusiojo namo pagrobė juodos spalvos dėžutę su sidabro gaminiais, tuo tarpu nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų negalėjo įvardinti tikslaus pagrobtų alkoholio butelių skaičiaus, tačiau iÅ¡ esmės neneigė kaltinime įvardinto 11 vnt. butelių su alkoholiu. Tai, kad buvo įvykdytas įsibrovimas į nukentėjusiojo namÄ , matyti ir iÅ¡ paties nukentėjusiojo parodymų. Apklaustas teisme jis patvirtino, jog po to, kai buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡ jo buvo paimti raktai, su kuriais patekta į jo namÄ , buvo pavogta apie 3 kilogramus sidabro gaminių, dingo alkoholio, pagal tuščių vietų skaičių, apie vienuolika butelių, tiksliai negali pasakyti, kokių butelių, buteliai buvo sudėti įvairiose vietose, nes pas jį buvo labai daug alkoholio, tiksliai negali pasakyti, kokio gėrimo buteliai buvo dingę, nes į juos kiekvienÄ dienÄ nežiÅ«rėjo.

Tai, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio namo buvo pagrobta būtent 11 vnt. butelių su alkoholiniais gėrimais, nukentėjusysis tvirtino ir duodamas parodymus 2019-03-18. A. S. teigė, jog iš sekcijos buvo pagrobta 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, tarp jų buvo 1 litro talpos butelis viskio „(duomenys neskelbtini)“, 1 litrinis butelis viskio (pavadinimo nepamena) ir kiti įvairių rūšių gėrimai, suskaičiavo, kad pavogta apie 11 vnt. butelių, kuriuos bendrai įvertina 150 Eur.

Ä®vertinus kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus dėl alkoholinių gėrimų grobimo, kad visi iÅ¡sinešė po kelis butelius, nukentėjusiojo viso tyrimo metu duotus parodymus apie pagrobtų butelių skaičių, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ A. S. namo buvo pagrobta bÅ«tent 11 vnt. butelių su alkoholiniais gėrimais, kurių vertė 150 Eur. Pasisakant dėl pagrobtų sidabro gaminių vertės, matyti, kad kaltinamieji I. L. ir D. P. nešė gaminius priduoti į lombardÄ . Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad lagaminas buvo pilnas sidabrinių gaminių, gaminius pasiėmė ji su D., nunešė juos į lombardÄ , ten pasvėrė, nežino, koks buvo svoris, gavo 80 Eur, pinigus pragėrė, pinigais nesidalino.

Kaltinamoji taip pat teigė, kad lombarde nepaimtus gaminius su visa dėže ji pati iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡liadėžę, ten buvo likę keli gaminiai, lombarde sakė, kad gaminių svoris per mažas, tai jų net nesvėrė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai kaltinamoji paaiÅ¡kino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019-03-13 ji teigė, jog pasiėmė tÄ lagaminÄ , kuriame buvo sidabras, su savimi, R. M. leido, nieko nesakė, sakė R., kad parduos tÄ sidabrÄ ir paskui pasidalins, R. sutiko, ryte ji nunešė tÄ sidabrÄ Ä¯ lombardÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pardavė, ten priėmė tik dalį sidabro, o kitÄ dalį, kur sakė, kad ne sidabras, ji su visu lagaminu iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę stotelėje prie centrinio turgaus, už dalį sidabro ji gavo 80 eurų, tada su tais pinigais nuėjo pas R. vėl gerti ir gėrė.

Kaltinamasis D. P. taip pat patvirtino, kad sidabrinius gaminius nešė į lombardÄ , nes reikėjo pinigų, lombardas buvo bulvare, adreso nežino, gaminius nunešė I. L., sunkiausius gaminius pasvėrė, o kitus grÄ Å¾ino, grÄ Å¾intus gaminius iÅ¡metė. Taip pat iÅ¡ esmės sutiko, kad pagrobti sidabriniai gaminiai gali kainuoti 700 Eur, teigdamas, jog 4 buteliai alkoholinių gėrimų ir sidabro gaminiai gali sudaryti 700-800 Eur sumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13) teigė, kad I. L. nunešė tÄ lagaminėlį su sidabru į lombardÄ bulvare ir pardavė, gavo 58 ar 60 eurų, ir tuos pinigus jie vėl pragėrė, gėrė visi pas R.

M.. 2019-07-01 vykusios apklausos metu D. P. taip pat neneigė sidabro gaminių pardavimo, tvirtindamas, kad kitÄ dienÄ I. L. nunešė sidabrÄ Ä¯ lombardÄ ir gavo kažkiek eurų. Teismas remiasi tokiais kaltinamųjų duotais parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus apie pagrobtų sidabro gaminių pardavimÄ patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. IÅ¡ 2019-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo paimti 7 vnt. maiÅ¡elių su sidabro gaminiais ir lombardo sutarčių originalais (7 vnt.), kurie rodo, jog sidabrinius dirbinius 2019-02-25 pridavė I.

L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateikdama asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76). Tai, kad I. L. pridavė bÅ«tent tuos sidabro gaminius, kurie buvo pagrobti iÅ¡ A. S. namų, patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino iÅ¡ jo namo pagrobtus sidabro gaminius (2 t., b. l. 109-114). IÅ¡ byloje esančių lombardo sutarčių, sudarytų su I. L., matyti, kad atneÅ¡us sidabro gaminius, buvo sudarytos 7 sutartys, pagal Å¡ias sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ kaltinamosios viso priėmė 361,11 g sidabro gaminių, o už priduotÄ sidabrÄ I.

L. viso iÅ¡mokėjo 87 Eur (2 t., b. l. 70-76). Kas iÅ¡ esmės atitinka kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus. Tačiau Å¡iuo atveju paminėtina, jog nukentėjusysis iÅ¡ jo pagrobtus sidabro gaminius įvertino didesne suma nei ta, kuriÄ kaltinamieji gavo iÅ¡ lombardo juos pridavę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus.

Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.).

Be to, paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.227 straipsnį lombarduose gali bÅ«ti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad bÅ«tų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grÄ Å¾inimas. Jeigu per nustatytÄ terminÄ lombardui negrÄ Å¾inama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistÄ daiktÄ LR CK nustatyta tvarka. Toks lombardų veiklos reglamentavimas suponuoja, kad tarp lombardo ir asmens sudaroma kreditavimo sutartis, jÄ užtikrinant įkeičiamu daiktu.

Vadinasi, pinigų suma, kuriÄ lombardas iÅ¡moka daiktÄ atneÅ¡usiam asmeniui, Å¡iuo atveju I. L., yra kreditas, kurio vertė nebÅ«tinai atitinka užstatomo daikto vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015). Taigi ta suma, kuriÄ I. L. gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 87 Eur, įvertinant ir tai, kad dalį pagrobtų gaminių I. L. su D. P. iÅ¡metė, negali bÅ«ti laikoma pavogtų sidabrinių dirbinių verte. Nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, teigė, kad dabar tiksliai pasakyti negali, kiek kas kainuoja, Å¡iÄ informacijÄ teismui buvo pateikęs, ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti 400 gramų sidabro gaminių, kurie jam buvo grÄ Å¾inti, o buvo pavogta apie 3 kilogramus sidabro gaminių.

Teismui pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje A. S. taip pat nurodė, jog iÅ¡ jo buvo pagrobta apie 3 kg sidabro gaminių, iÅ¡ jų apie 400 g buvo grÄ Å¾inti, o sidabro, kuris negrÄ Å¾intas, vertė 15000 Eur. Å iuo atveju paminėtina, kad A. S. nei teismui, nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų įvardintÄ pagrobtų ir negrÄ Å¾intų sidabro gaminių sumÄ , t. y. 15000 Eur. Dar daugiau, A. S. negalėjo tiksliai nurodyti pagrobtų sidabro gaminių, jų detaliau apibÅ«dinti, nurodyti tokių gaminių iÅ¡skirtinumo, jų individualių požymių, kurie teismui leistų pagrįstai manyti, kad Å¡ie gaminiai galėtų kainuoti 15000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2019-04-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis ir daiktų atpažinimo metu nurodė, kad jis atpažįsta sidabro gaminius, esančius visus vienoje krūvoje, iš kurių mato jam priklausančius sidabrinius vėrinius, apyrankę, yra tikras, kad tai jam priklausantys sidabro gaminiai, bet kiekvieno daikto atskirai jis neatpažintų, tačiau juos matydamas bendroje krūvoje su keliais atpažįstamais dirbiniais, yra tikras, kad tai jo sidabras (2 t., b. l. 109-114).

Esant tokioms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl A. S. nurodytos pagrobtų ir negrÄ Å¾intų sidabro gaminių kainos - 15000 Eur. Tuo pačiu pažymint, kad pagal vieÅ¡ojoje erdvėje esančiÄ informacijÄ , vidutinė 925 prabos sidabro supirkimo kaina Lietuvos rinkoje Å¡iuo metu svyruoja nuo 0,47 iki 0,53 EUR/gramÄ , o nusikaltimo įvykdymo metu (2019-02-24) buvo 0,45 EUR/gramÄ (pvz., http://sidabro-kaina.lt/). Å iuo atveju ypač svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusysis, viso proceso metu pasisakydamas dėl iÅ¡ jo pagrobtų sidabro gaminių vertės, nebuvo nuoseklus. 2019-03-07 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jis apsiribojo teiginiu, kad iÅ¡ jo namo buvo pagrobti sidabro gaminiai, tuo tarpu tikslesnių duomenų neįvardijo, nenurodė net pagrobtų dirbinių vertės ar kiekio (1 t., b. l. 53-56).

Apklaustas 2019-03-18 jau teigė, kad seni sidabro gaminiai buvo juodoje mažo lagamino pavidalo dėžutėje, ten buvo daug sidabro, spėja gal apie kilogramÄ (1 t., b. l. 67-70). 2019-03-07 A. S., teikdamas protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad laike nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28, pritaikius raktÄ , įsibrauta į jo namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ indaujos stalčiaus pagrobta juoda dėžutė su sidabro gaminiais, 700 eurų vertės (2 t., b. l. 21-26). Aukščiau aptartos aplinkybės, t. y. nukentėjusiojo parodymai apie iÅ¡ jo pagrobtų sidabro gaminių vertę, neleidžia teismui remtis A.

S. teisme duotais parodymais ar 2019-08-10 civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma pagrobtų ir negrÄ Å¾intų sidabro gaminių suma (15000 Eur). Å iuo atveju matyti, kad nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po nusikaltimo įvykdymo, aiÅ¡kiai įvardijo iÅ¡ jo pagrobtų sidabro gaminių kainÄ (700 Eur), apytiksliai nurodė ir Å¡ių gaminių svorį - apie 1 kg, todėl civiliniame ieÅ¡kinyje ir teisme nurodoma pagrobtų sidabrinių dirbinių kaina, kuri neva siekia 15000 Eur, bei nurodomas Å¡ių gaminių svoris, tvirtinant, kad buvo pagrobtas jau ne 1 kilogramas sidabro gaminių, o net 3 kilogramai, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, taip pat ir vieÅ¡ojoje erdvėje esančios informacijos apie vidutinę 925 prabos sidabro supirkimo kainÄ Lietuvos rinkoje, taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Be to, Å¡iuo atveju teismas įvertina ir pačių kaltinamųjų (I. L. ir D. P.) parodymus, kad jie iÅ¡ esmės visÄ pagrobtÄ sidabrÄ nunešė į lombardÄ , kurį pridavė, kaip minėta, pagal sutartis viso buvo priduota 361,11 g, o iÅ¡ jų lombarde nepriėmė tik nedidelės dalies dirbinių dėl gaminių per mažo svorio, todėl juos iÅ¡ karto iÅ¡metė, taip pat ir D. P. paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, kad su nukentėjusiojo nurodyta 700 Eur suma jis iÅ¡ esmės sutinka. Tokių aplinkybių visumos analizė, tai, jog teismas negali remtis prielaidomis, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje neginčijamai nustatyta, jog I.

L., D. P. ir R. M. iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ne tik 11 vnt. butelių su alkoholiu, kurių bendra vertė 150 eurų, bet ir juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės, taip padarydami A. S. turtinę žalÄ . Aukščiau aptarti duomenys rodo, kad visi kaltinamieji, t. y. I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikė bendrai, pagrobė svetimÄ turtÄ panaudodami fizinį smurtÄ A. S. atžvilgiu, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, o I.

L., D. P., R. M., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus ir veikdami vieninga tyčia, iÅ¡ karto po to, įsibrovę į nukentėjusiojo namÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ ir iÅ¡ namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kaip rodo bylos aplinkybės, kiekvienas bendrininkas suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikaltimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat suprato ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Kartu pažymima, jog įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius, vykdytojai gali bÅ«ti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pastatu, I. L. ir N. V. stebint, o L. Ž., R. M. ir D. P. panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S., t. y., suduodant tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 12 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip atimant galimybę A.

S. prieÅ¡intis, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir iÅ¡ A. S. pagrobė 87 eurų vertės turtÄ ; o I. L., D. P. ir R. M., toliau tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami vieninga tyčia, iÅ¡ karto po to, t. y., 2019-02-24 apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į A. S. priklausantį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ A. S. pagrobė 850 eurų turtÄ , t. y. L. Ž. ir N. V. iÅ¡ viso pagrobė svetimÄ turtÄ už 87 eurus, o I.

L., D. P. ir R. M. iÅ¡ viso pagrobė svetimÄ turtÄ už 937 eurus. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, padarytÄ sužalojimÄ nukentėjusiajam, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡ nukentėjusiojo A. S. pagrobto turto vertę, tai, kad kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, kaltinamųjų susitarimÄ ir tyčios rūšį, taip pat įvertinęs, kad I. L., D. P. ir R. M. veiksmuose yra nustatyti įsibrovimo į patalpÄ požymiai, pripažįsta, jog kaltinamųjų L.

Ž. ir N. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. įvykdytas nusikaltimas tinkamai kvalifikuotas pagal LR BK 180 str. 2 d. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė 2019-09-30 praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo, taip pat prašė kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. įvykdymÄ nusikaltimÄ kvalifikuoti ne pagal LR BK 180 str. 2 d., bet pagal LR BK 180 str. 3 d. Kaip matyti, toks praÅ¡ymas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo ir įsibrovimo į jam priklausantį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), neteko didelės vertės turto, t. y. viso patyrė 25 604 Eur turtinę žalÄ , taip pat buvo papildytas (duomenys neskelbtini) pastatu iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų daiktų sÄ raÅ¡as (5 t., b. l. 10-15).

Prašyme nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pastatu iš nukentėjusiojo buvo pagrobta: 4 vnt. raktų, 27 Eur vertės, piniginė, 5 Eur vertės, su joje buvusiais 78 eurais, A. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis (pinigine išraiška nevertinamomis) ir elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu, 7 Eur vertės, jubiliejiniu metaliniu 2000 m. laidos 1 doleriu, 5 Eur vertės, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiūromis, iš kelnių kišenės pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės, o iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė: 11 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, 150 eurų vertės, juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, apie 3 kg, bendros 15000 eurų vertės, vestuviniu žiedu, 270 eurų vertės, vestuviniu žiedu, 750 eurų vertės, vestuviniu žiedu su briliantais, 1700 eurų vertės, vyrišku auksiniu žiedu, 780 eurų vertės, auksiniu pakabuku 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksine grandinėle, 3150 eurų vertės, nurodoma, kaip taip viso I.

L., D. P. ir R. M. pagrobė nukentėjusiojo turto už 25 604 Eur, o L. Ž. ir N. V. pagrobė nukentėjusiojo turto už 154 Eur. Å iuo atveju paminėtina, jog teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , nustatė ir aukščiau aptardamas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo piniginėje buvo 45 eurai, bet ne 78 eurai, todėl motyvai dėl piniginėje buvusios pinigų sumos nebekartojami. Pasisakydamas dėl to, ar pagrobtoje nukentėjusiojo piniginėje buvo jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 Eur vertės, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiÅ«ras, teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu pats nukentėjusysis nurodė teismui tik apie slaptame piniginės skyrelyje buvusį 1 dolerį, tačiau nenurodė apie piniginėje buvusius 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiÅ«ras.

Dar daugiau, iš nukentėjusiojo 2019-02-26, 2019-03-07 pareiškimų, 2019-02-26, 2019-03-07, 2019-03-18 A. S. ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų protokolų matyti, kad juose taip pat nėra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pastatu iš jo pagrobus piniginę, būtų pagrobti ir joje buvę: jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 Eur vertės, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerio kupiūras. Tokios paties nukentėjusiojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytos iš esmės nuoseklios aplinkybės apie jo piniginėje buvusius pinigus - 45 Eur, viso proceso metu nenurodant apie tai, kad jo piniginėje dar buvo doleriai ir Didžiosios Britanijos svarai, taip pat kaltinamojo D.

P. paaiÅ¡kinimai, kad užsienio valiutos piniginėje nebuvo, buvo tik eurai, neleidžia teismui 2019-09-30 praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ Ä¯vardintų aplinkybių pripažinti nustatytomis ir keisti kaltinimus kaltinamiesiems. Kaip minėta, 2019-09-30 praÅ¡yme taip pat buvo nurodyta, jog iÅ¡ nukentėjusiojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta juodos spalvos dėžutė su juvelyriniais sidabro gaminiais, apie 3 kg, bendros 15000 eurų vertės. Tačiau teismas jau aukščiau aptartais motyvais nustatė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo namų buvo pagrobta juodos spalvos dėžutė su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės. Kas reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrįstas.

Pasisakant dėl 2019-09-30 praÅ¡ymo dalies pakeisti kaltinimÄ ir papildomai I. L., D. P. ir R. M. inkriminuoti aukso gaminių (vestuvinio žiedo, 270 eurų vertės, vestuvinio žiedo, 750 eurų vertės, vestuvinio žiedo su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriÅ¡ko auksinio žiedo, 780 eurų vertės, auksinio pakabuko 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinės grandinėlės, 3150 eurų vertės) vagystę iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), svarbÅ«s yra kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai.

Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėžutėje buvo tik sidabriniai gaminiai, auksinių gaminių nebuvo, prabos nežiūrėjo, nusprendė, kad tai buvo sidabriniai gaminiai, auksiniai papuošalai tikrai nebuvo paimti, nemano, kad tarp paimtų gaminių buvo brangių, nes ten buvo tik sidabras, nežino, ar kiti asmenys galėjo paimti kitus dirbinius iš aukso. Iš esmės analogiškai kaltinamoji I. L. aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13), kad jokio aukso nebuvo, tik senas sidabras, seni gaminiai, jokių pinigų tame name niekas nepavogė, buvo tik alkoholis ir sidabras (3 t., b. l. 121-123).

Kaltinamasis D. P. taip pat teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įėjo į namÄ , paėmė dėžutę su sidabru, auksas yra nerealus dalykas, nes jo nebuvo, dėl auksinių dirbinių neprisipažįsta, natÅ«ralu, kad nukentėjęs asmuo pasakys, jog pavogė daugiau daiktų, nei paimta iÅ¡ tiesų, kad atsilygintų žalÄ , mano, kad nukentėjusysis sako netiesÄ , kėlė klausimÄ , kodėl lombarde tada nerasti ir aukso dirbiniai. Be to, kaltinamasis atkreipė dėmesį, jog nukentėjusiojo brolis matė, kaip jie išėjo iÅ¡ namo, galima klausti jo, kÄ jie iÅ¡nešė, nes brolis matė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-13) kaltinamasis D. P. taip pat tvirtino, kad ten buvo ne auksas, nes buvo baltas metalas, jokio seifo jis niekur nematė, jokių pinigų nevogė (3 t., b. l. 64-65). Kaltinamoji R. M. teisme taip pat pripažino, kad D. P. be alkoholio paėmė tik lagaminėlį, taip pat teigė nemačiusi, kas buvo lagaminėlyje. Tokie kaltinamųjų paaiškinimai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, duoda pagrindo sutikti, kad iš nukentėjusiojo namo be alkoholinių gėrimų I.

L., D. P. ir R. M. pagrobė tik sidabro gaminius. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, jog pagrobti juvelyriniai dirbiniai po įvykio buvo neÅ¡ami priduoti į lombardÄ , o byloje esančios lombardo sutartys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. L. pridavė tik sidabro gaminius. Tuo tarpu nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad kai grįžo namo iÅ¡ ligoninės vasario 28 d., ne iÅ¡ karto pamatė, jog seifas iÅ¡plėštas, tik kai atsidarė stalčių, kur buvo seifo raktas, pamatė, kad jame nėra pinigų, tada apžiÅ«rėjo seifÄ ir pamatė, jog iÅ¡ jo dingo daiktai, kurie buvo ten sudėti, pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės surašė išėjęs iÅ¡ ligoninės, ten nurodė visus dingusius aukso dirbinius, seife buvo aukso grandinėlė, trys vestuviniai žiedai, kurių vienas buvo paprastas, antras žiedas buvo balto aukso, o trečias žiedas su briliantu, toliau buvo vyriÅ¡kas žiedas, grandinėlė ir pakabukas su briliantais.

Kaip rodo bylos medžiaga, iÅ¡ tiesų A. S. 2019-03-07 surašė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ ir jame nurodė iÅ¡ jo namo seifo pagrobtus aukso dirbinius, taip pat nurodė ir Å¡ių pagrobtų gaminių vertę, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad nurodytos vertės ženkliai skiriasi nuo praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ nurodytų sumų, pažymint, jog 2019-03-07 protokole-pareiÅ¡kime pagrobtų aukso dirbinių kainos nurodytos žymiai mažesnės. AiÅ¡kinantis, ar iÅ¡ tiesų kaltinamieji I. L., D.

P. ir R. M., įsibrovę į A. S. namus, pagrobė ir aukso gaminius, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog kaltinamieji, iÅ¡eidami iÅ¡ A. S. namo, lauko durų neužrakino ir paliko raktÄ durų spynoje, taip namas buvo paliktas keletui dienų. Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad raktus paliko duryse, duris paliko uždarytas. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog iÅ¡eidami iÅ¡jungė Å¡viesÄ , uždarė duris, jų neužrakino, raktus paliko duryse, išėjo į (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡eidami iÅ¡ namo, prie vartelių sutiko nukentėjusiojo brolį, jis nieko neklausė.

Nukentėjusysis A. S. taip pat patvirtino, kad kaimynai surado jo buvusiÄ Å¾monÄ , jai paskambino ir pasakė, jog jo namo durys yra atidarytos, jam bÅ«nant ligoninėje, paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad yra atrakintos jo namo durys, tada jis su sÅ«numi nuvažiavo į namus, pakeitė spynÄ ir užrakino duris, kai grįžo iÅ¡ ligoninės, iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad vasario 26 d. buvo iÅ¡kviesta policija, kadangi kaimynai matė, jog kelias dienas jo namų durys praviros, nors jo nėra namuose. Taip pat teigė, kad jis iÅ¡ ligoninės su sÅ«numi grįžo pakeisti durų spynos ketvirtadienį, gal tada buvo vasario 28 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-07) nukentėjusysis A. S. taip pat parodė, kad gulint ligoninėje, 2019-02-28 (ketvirtadienį) jam paskambino sÅ«nus J. S. ir pasakė, jog iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad yra atidarytos jo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laukinės durys, pokalbio metu jis suprato, jog iÅ¡ jo galėjo bÅ«ti pavogti raktai, todėl paprašė sÅ«naus atvažiuoti iki ligoninės ir jį parvežti namo, su sÅ«numi grįžęs namo pakeitė laukinių durų spynÄ (1 t., b. l. 53-55).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. S. nurodė ir apklaustas 2019-03-18. Tai rodo, kad po 2019-02-24 įvykdyto įsibrovimo į A. S. namus namo durys buvo atrakintos iki pat 2019-02-28. Kas reiÅ¡kia, kad į A. S. namus per tÄ laikÄ galėjo patekti ir kiti asmenys. Å iuo atveju paminėtina, jog pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (2019-03-18) vykusios apklausos metu parodė, kad jis negali tvirtinti, jog bÅ«tent R. M. ir su ja buvę asmenys galėjo iÅ¡ name buvusio seifo pagrobti aukso dirbinius ir pinigus, nes namas buvo nerakintas 4 dienas, kol jis gulėjo ligoninėje, todėl į namÄ galėjo eiti bet kas (1 t., b. l. 67-69).

Be to, kaip liudytoja apklausta A. L. teisme parodė, kad nukentėjusysis iki savaitės laiko gulėjo ligoninėje ir kažkur tiek laiko Å¡io asmens namas buvo atrakintas, buvo gauta duomenų, jog į tÄ namÄ gali patekti kiti asmenys, apklausos metu pats nukentėjusysis nurodė, kad nėra tikras, kiek laiko jo namas galėjo bÅ«ti nerakintas, jog jo brolis yra asocialaus gyvenimo mėgėjas, nukentėjęs asmuo pats negalėjo nurodyti, kas galėjo patekti į jo namus, bet ir neteigė, kad konkrečiai tie asmenys galėjo iÅ¡neÅ¡ti auksÄ , jog namo durys atrakintos, buvo sužinota tik po keleto dienų, kai nukentėjusiajam gulint ligoninėje, apie tai pranešė atvykęs sÅ«nus.

Tokių duomenų visumos analizė, t. y. viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai apie tai, kad iÅ¡ A. S. namo pagrobė alkoholinius gėrimus ir sidabro gaminius, paties nukentėjusiojo parodymai ir keliamos abejonės dėl to, kas galėjo pagrobti jam priklausantį turtÄ , aplinkybė, kad nukentėjusiojo namas laikotarpiu nuo 2019-02-24 iki 2019-02-28 buvo atrakintas, kas reiÅ¡kia, kad į namÄ tuo metu galėjo patekti ir bet kurie kiti asmenys, neleidžia teismui daryti neginčijamos iÅ¡vados, jog I.

L., D. P. ir R. M. iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ir aukso gaminius (vestuvinį žiedÄ , 270 eurų vertės, vestuvinį žiedÄ , 750 eurų vertės, vestuvinį žiedÄ su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriÅ¡kÄ auksinį žiedÄ , 780 eurų vertės, auksinį pakabukÄ 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 3150 eurų vertės). Teismas atkreipia dėmesį, kad LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 straipsnio 6 dalis) taikymÄ baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, teismų praktika, jog teismas negali remtis prielaidomis, ir byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo 2019-09-30 praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ yra nepagrįstas. Bausmių skyrimas Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų padarymÄ , teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų įvykdyme.

Kaltinamosios I. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto bÅ«dama recidyvistė (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamoji I. L. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), veika baigta.

NusikalstamÄ veikÄ I. L. padarė bÅ«dama teista, teistumui neiÅ¡nykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (3 t., b. l. 94-102 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 105-109), dirbanti (3 t., b. l. 103). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad I. L. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, kas priverstų jÄ tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Paminėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018).

Taigi teismas, Å¡velnindamas bausmę LR BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018). Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad I.

L. pati savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikaltimÄ . Yra nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino kalta padariusi šį sunkų nusikaltimÄ ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Todėl skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajai nėra LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, taikant LR BK 54 str. 3 d., teismas vadovaujasi galiojančia teismine praktika.

Å iuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios I. L., tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, dirbanti, kaip teigė posėdžio metu, laukiasi vaiko, negali bÅ«ti vertinamos kaip dominuojančios, kurios lemtų iÅ¡skirtinai Å¡velnesnės bausmės, nei numatyta LR BK 180 str. 2 d., paskyrimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji praeityje teista net tris kartus dėl smurtinių ir turtinių nusikaltimų įvykdymo, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2018-10-10 atliko bausmę, paskirtÄ 2018-04-16 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, veiksmų intensyvumÄ , kilusias pasekmes.

Aukščiau aptarti duomenys bei tai, kad nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, jog LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, reiÅ¡kia, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos I. L. netaikytinos. LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Tuo tarpu LR BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamosios padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos galioja atgal, teismas vadovaujasi nuo 2020-07-01 įsigaliojusiomis LR BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis.

Spręsdamas klausimÄ dėl dalies bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad I. L. nagrinėtinu atveju nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorė, jos vaidmuo nusikalstamai veikiant ties (duomenys neskelbtini) pastatu, (duomenys neskelbtini), buvo pasyvus, kaip stebėtojos, nusikalto bÅ«dama jauno amžiaus, jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, viso proceso metu ji neneigė savo kaltės ir pasižadėjo nebenusikalsti, dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra dirbanti, kaip teigė teismui, laukiasi vaiko.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymÄ atidedant (LR BK 75 str. 3 d.) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 6 p., 8 p., 10 p.) I. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (3 t., b. l. 135-137).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis D.

P. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), veika baigta. NusikalstamÄ veikÄ D. P. padarė bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (3 t., b. l. 10-26, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Paminėtina ir tai, kad D. P. net du kartus buvo nuteistas ir po Å¡io plėšimo įvykdymo. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 33-37), vykdantis individualiÄ veiklÄ (3 t., b. l. 31), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 32).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., taip pat atsižvelgia į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, į tai, kad jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo veiksmai A. S. atžvilgiu buvo aktyvÅ«s. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad D. P. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamÄ veikÄ paskyrus LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo bÅ«du subendrintina su 2019-10-07 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas D.

P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-12 14.20 val. iki 2019-03-13 15 val. 50 min. (2 paros) (3 t., b. l. 48-49, 86-87). Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., D. P. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2019-10-07 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendį. Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (3 t., b. l. 83-85). Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto bÅ«dama recidyvistė (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamoji R. M. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.). Nusikalstama veika baigta. Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R.

M. nusikalto bÅ«dama teista, teistumui neiÅ¡nykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimų recidyvo sampratÄ (2 t., b. l. 128-138), praeityje bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 141-142), nedirbanti (2 t., b. l. 139), buvo registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 140). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. M. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, kas priverstų jÄ tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėja advokatė prašė taikyti R. M. atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Å iuo atveju paminėtina, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018).

Taigi teismas, Å¡velnindamas bausmę LR BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018). Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad R.

M. pati savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikaltimÄ . Yra nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino kalta padariusi šį sunkų nusikaltimÄ ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Todėl skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajai nėra LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, taikant LR BK 54 str. 3 d., teismas vadovaujasi galiojančia teismine praktika.

Å iuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios R. M., tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra palyginti jauno amžiaus, dirbanti, negali bÅ«ti vertinamos kaip dominuojančios, kurios lemtų iÅ¡skirtinai Å¡velnesnės bausmės, nei numatyta LR BK 180 str. 2 d., paskyrimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji praeityje teista du kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, veiksmų intensyvumÄ (buvo aktyvi nusikaltimo dalyvė, ne tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir grobė svetimÄ turtÄ ), įvertina kilusias pasekmes.

Aukščiau aptarti duomenys bei tai, kad nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, jog LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, reiÅ¡kia, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos R. M. netaikytinos. LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Tuo tarpu LR BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamosios padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos galioja atgal, teismas vadovaujasi nuo 2020-07-01 įsigaliojusiomis LR BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis.

Spręsdamas klausimÄ dėl dalies bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. nusikalto bÅ«dama palyginti jauno amžiaus, jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, viso proceso metu ji neneigė savo kaltės, dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra dirbanti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymÄ atidedant (LR BK 75 str. 3 d.) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 p., 8 p.,10 p.) Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas R.

M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-12 9.30 val. iki 2019-03-13 16.20 val. (2 paros) (2 t., b. l. 156-157, 187-188). Kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 184-186), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis L. Ž. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. NusikalstamÄ veikÄ L. Ž. padarė bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (3 t., b. l. 158-178 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), praeityje buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 181), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis (3 t., b. l. 179), Å¡iuo metu dirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 180).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad L. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė prašė taikyti L.

Ž. atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018).

Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad L. Ž. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikaltimÄ . Nėra nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo jis pripažino tik iÅ¡ dalies. Todėl skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajam nėra LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų bÅ«tinų sÄ lygų.

Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, taikant LR BK 54 str. 3 d., teismas vadovaujasi galiojančia teismine praktika. Å iuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios L. Ž., tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, negali bÅ«ti vertinamos kaip dominuojančios, kurios lemtų iÅ¡skirtinai Å¡velnesnės bausmės, nei numatyta LR BK 180 str. 1 d., paskyrimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje iÅ¡ viso teistas jau keturis kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2018-10-11 buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, veiksmų intensyvumÄ , buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, t. y. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, įvertina kilusias pasekmes.

Aukščiau aptarti duomenys bei tai, kad nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, jog LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, reiÅ¡kia, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos L. Ž. netaikytinos. Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, kuriÄ galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sÄ lygoms ir teismui padarius motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimÄ . Nagrinėtinu atveju bylos medžiaga liudija, kad L. Ž. Å¡iuo metu iÅ¡ viso jau yra teistas keturis kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas tris kartus teistas, praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai 2018-10-11 buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, apysunkį nusikaltimÄ pagal LR BK 180 str. 1 d.

įvykdė bÅ«damas recidyvistas, vienÄ kartÄ (už smurtinio nusikaltimo įvykdymÄ ) buvo nuteistas ir po Å¡io nusikaltimo padarymo, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja tinkamo elgesio normas, o anksčiau taikytos poveikio priemonės, tame tarpe ir LR BK 75 straipsnio nuostatos, nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas L. Ž. netaikytinas. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2020-06-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., L. Ž. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020-06-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendį. Kaltinamajam L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (4 t., b. l. 8-9), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Kaltinamosios N. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji N. V. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. NusikalstamÄ veikÄ N. V. padarė bÅ«dama neteista (4 t., b. l. 16), nebausta administracine tvarka (4 t., b. l. 19), nusikaltimo įvykdymo metu nedirbanti (4 t., b. l. 17), buvo registruota Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 18). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad N. V., kaip pirmÄ kartÄ Ä¯vykdžiusiai nusikaltimÄ , bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – areÅ¡tÄ , kurio dydis nustatytinas kiek didesnis nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, kas priverstų jÄ tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu LR BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas, svarstydamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimÄ atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018 ir kt.).

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad N. V. nusikalto bÅ«dama nei karto neteista, byloje nėra duomenų, kad jos atžvilgiu bÅ«tų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, be to, nėra ir bausta administracine tvarka. Svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimo, dėl kurio teisiama Å¡ioje byloje, įvykdymo metu ji nebuvo aktyvi dalyvė, pati nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus areÅ¡to bausmės atlikimo, areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidedant 8 mėnesių laikotarpiui, taip pat skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, t. y.

įpareigojant nuteistÄ jÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus (LR BK 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., 8 p., 10 p.). Civiliniai ieÅ¡kiniai ir kiti klausimai Ikiteisminio tyrimo metu Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 173,87 Eur civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiajam A. S. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 t., b. l. 96-99). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2019-07-02 kaltinamasis D.

P. su Å iaulių teritorine ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2671 (1 t., b. l. 111-112), pagal kuriÄ kaltinamasis įsipareigojo 173,87 Eur žalÄ atlyginti per 8 mėnesius nuo 2019-07-03, pirmÄ jį mėnesį sumokėdamas 26,87 Eur, kiekvienÄ kitÄ mėnesį įmokėdamas po 21,00 Eur į Valstybinės ligonių kasos banko sÄ skaitÄ . 2019-10-29 Å iaulių teritorinė ligonių kasa raÅ¡tu informavo, kad D. P. pagal minėtÄ sutartį nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, todėl sutartis buvo nutraukta, prašė 173,87 Eur pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį priteisti iÅ¡ kaltinamųjų (5 t., b. l. 46).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. savo bendrais tyčiniais veiksmais tiesioginę žalÄ padarė nukentėjusiojo A. S. sveikatai, o Å iaulių teritorinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam A. S. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma – 173,87 Eur – priteistina iÅ¡ kaltinamųjų, priteisiant iÅ¡ I.

L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. atlyginti lygiomis dalimis po 34,77 euro civilinio ieÅ¡kovo naudai. Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Tačiau gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44). IeÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė, kad 60 Eur žalÄ sudaro užpuolimo metu pagrobtas mobilaus ryÅ¡io telefonas su pinigine.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. pateikė 2019-08-10 patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 26000,20 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 189-191). Nukentėjusysis nurodė, kad 26000,20 eurų turtinę žalÄ sudaro pagrobti ir neatgauti daiktai: buto ir namo raktai 4 vnt., 27 eurų vertės, piniginė, 5 eurų vertės, elektroninis pravažiavimo bilietas, 7 eurų vertės, jubiliejinis metalinis 2000 m. laidos 1 doleris, 5 eurų vertės, 78 eurai, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, 11 butelių alkoholinių gėrimų, 150 eurų vertės, vestuvinis žiedas, 270 eurų vertės, vestuvinis žiedas, 750 eurų vertės, vestuvinis žiedas su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriÅ¡kas auksinis žiedas, 780 eurų vertės, auksinis pakabukas 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinė grandinėlė – 3150 eurų vertės, sidabro gaminiai apie 3 kg, iÅ¡ kurių grÄ Å¾inta apie 400 g, kai sidabro, kuris negrÄ Å¾intas, vertė 15000 eurų, vaistų pirkimo iÅ¡laidos 40,20 eurų sumai, dėl dviejų savaičių nedarbingumo negautos pajamos, kurios sudaro 366 eurus.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo nustatyta, kad I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. S. padarė turtinę žalÄ , t. y. kaltinamieji, veikdami nusikalstamai, (duomenys neskelbtini) pastatu, pagrobė iÅ¡ A. S. 4 vnt. raktų ryÅ¡ulį, bendros 27 eurų vertės, piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais 45 eurais, elektroniniu „(duomenys neskelbtini)” bilietu (kaip teigė nukentėjęs, bilietas kainuoja 7 Eur), mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, bendros 10 eurų vertės. Tai reiÅ¡kia, kad pagrobti daiktai sudaro 94 Eur turtinę žalÄ .

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sumuÅ¡tas. Civiliniame ieÅ¡kinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A. S. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo jis turėjo pirkti vaistus, todėl patyrė 40,20 Eur turtinę žalÄ , pateikė teismui vaistų įsigijimo kvitus (4 t., b. l. 182). Teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. dėl jo atžvilgiu I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. įvykdyto nusikaltimo buvo paguldytas į ligoninę, lankėsi pas gydytojus, jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos jis įsigijo ir taip patyrė išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala atsirado dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas.

Kaip minėta, pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-102-303/2019). Tokiu atveju svarbu nustatyti A. S. vidutinį darbo užmokestį, kurį nukentėjusysis gaudavo iš darbovietės iki nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl sužalojimų dvi savaites negalėjo eiti į darbÄ , per tÄ laikÄ jis negavo pajamų iÅ¡ Sodros, nes sužalojimo metu buvo neblaivus, taip pat negavo pajamų ir iÅ¡ darbovietės, nes nebuvo darbe. Teismui pateiktas darbo užmokesčio priskaitymų pagal darbuotojus žiniaraÅ¡tis rodo, kad A. S. laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 viso iÅ¡ darbovietės gavo 8149,10 Eur (5 t., b. l. 99), kas reiÅ¡kia, jog jo vidutinės mėnesio pajamos 679,09 Eur.

Tačiau Å¡iuo atveju paminėtina, kad nors nukentėjusysis parodė, jog jis į darbÄ negalėjo eiti apie dvi savaites, bet iÅ¡ darbovietės pateiktas žiniaraÅ¡tis liudija, kad A. S. nedirbo tik 5 dienas. Dar daugiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus raÅ¡tas (1 t., b. l. 114) rodo, kad A. S. ligos iÅ¡moka nebuvo paskirta, nes apdraustajam dėl 2019-02-24 įvykio nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, o nuo 2019-02-24 iki 2019-03-01 iÅ¡duota medicininė pažyma (forma 094/a).

Tokie byloje esantys duomenys, t. y. tiek pateiktas žiniaraÅ¡tis, tiek gautas raÅ¡tas iÅ¡ Sodros, patvirtina, jog A. S. į darbÄ nevyko 5 dienas, kas reiÅ¡kia, kad taip neteko 169,77 Eur. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl (duomenys neskelbtini) pastatu jo atžvilgiu įvykdytų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. nusikalstamų veiksmų viso patyrė 303,97 Eur turtinę žalÄ , kuri solidariai priteistina iÅ¡ visų kaltinamųjų A. S. naudai. Kaip nustatyta, kaltinamųjų I.

L., D. P., R. M. nusikalstami veiksmai (duomenys neskelbtini) pastatu nesibaigė, jie, tęsdami savo veikÄ , įsibrovė į A. S. namÄ ir iÅ¡ ten pagrobė nukentėjusiojo turtÄ : 11 vnt. butelių su alkoholiu, kurių bendra vertė 150 eurų, ir juodos spalvos dėžutę su juvelyriniais sidabro gaminiais, bendros 700 eurų vertės. Byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis dėl pagrobto alkoholio patyrė 150 Eur turtinę žalÄ . Pasisakant dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies priteisti 15000 eurų, neva Å¡iÄ sumÄ sudaro pagrobtas ir negrÄ Å¾intas sidabras, svarbu atkreipti dėmesį, jog iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, buvo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ A.

S. namų buvo pagrobtas apie 1 kg sidabrinių dirbinių, kurių vertė 700 Eur. Tyrimo metu suradus dalį sidabro gaminių, nukentėjusiajam buvo grÄ Å¾inta 361,11 g sidabro. Kas reiÅ¡kia, jog negrÄ Å¾into sidabro kiekis yra 638,89 g. Ä®vertinus tai, kad 1 kg sidabro gaminių vertė 700 Eur, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis dėl pagrobto ir negrÄ Å¾into 638,89 g sidabro patyrė 447,22 Eur turtinę žalÄ . Todėl teismas sprendžia, kad likusioje dalyje pareikÅ¡tas A. S. ieÅ¡kinys, susijęs su praÅ¡ymu priteisti žalÄ dėl sidabro gaminių, yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestinas.

Jau minėta, kad teismas negali remtis prielaidomis, todėl byloje neginčijamai nebuvo nustatyta, jog kaltinamieji iÅ¡ A. S. bÅ«tų pagrobę dar ir jubiliejinį metalinį 2000 m. laidos 1 dolerį, 5 eurų vertės, 78 eurus, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 2 vnt. po 1 dolerį, vestuvinį žiedÄ , 270 eurų vertės, vestuvinį žiedÄ , 750 eurų vertės, vestuvinį žiedÄ su briliantais, 1700 eurų vertės, vyriÅ¡kÄ auksinį žiedÄ , 780 eurų vertės, auksinį pakabukÄ 750 prabos su emale ir briliantais, 3650 eurų vertės, auksinę grandinėlę – 3150 eurų vertės. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat pažymint, jog gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys, o Å¡iuo atveju toks ryÅ¡ys nenustatytas, A.

S. civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Aptartos aplinkybės rodo, kad dėl kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. įsibrovimo į A. S. namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam buvo padaryta 597,22 Eur turtinė žala, todėl Å¡i žala priteistina solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I. L., D. P. ir R. M. A. S. naudai. Kaip minėta, nukentėjusysis A. S. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Eur. Nukentėjusysis 2019-08-10 ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro tai, jog jis patyrė iÅ¡gÄ stį, Å¡okÄ , skausmÄ , atsirado nepatogumai, nes sutriko kalba dėl sumuÅ¡imo, sumažėjo bendravimo galimybės. Teisminio nagrinėjimo metu A.

S. taip pat teigė, kad po to, kai buvo sumuÅ¡tas, jam buvo koma, komoje iÅ¡buvo 4-6 valandas, dėl to nelabai kÄ gali prisiminti ir papasakoti, po įvykio atsibudo ligoninėje, ligoninėje gulėjo maždaug savaitę, paskui dar gerÄ savaitę gydėsi namuose ambulatoriÅ¡kai, jam buvo sumuÅ¡ta veido ir pakauÅ¡io sritis, smarkiai sumuÅ¡ta krÅ«tinės sritis, dar ir dabar jo veidas yra nesimetriÅ¡kas, dėl to jo kairė akis yra užkritusi, todėl jam sunku su kaire akimi žiÅ«rėti, nes visÄ laikÄ jaučia joje spaudimÄ , be to, tai mato ir kiti žmonės. Taip pat teigė, kad po įvykio jis smarkiai Å¡veplavo, negalėjo susikalbėti su žmonėmis, bendraudavo kaip iÅ¡gėręs, 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi pas gydytojÄ E. G. dėl balso motorikos sutrikimų, dar ir dabar negali normaliai bendrauti su žmonėmis, nes mato, kad jiems sunku suprasti, kÄ jis kalba, Å¡is sutrikimas yra iÅ¡likęs iki Å¡iandienos; taip pat 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į gydytojus, nes jam skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, o gydytojai, atlikę tyrimus, pasakė, kad taip gali bÅ«ti dėl patirto sužalojimo, po Å¡io įvykio vartojo vaistus dėl smegenų veiklos gerinimo, turėjo leistis tam tikrÄ kursÄ .

Tokie nukentėjusiojo pasisakymai rodo, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs ne tik su jo atžvilgiu panaudotu fiziniu smurtu (duomenys neskelbtini) pastatu, bet ir su įsibrovimu į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Å iuo atveju matyti, kad neturtinė žala buvo padaryta įvykdžius plėšimo nusikaltimÄ , buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata, pagrobtas nukentėjusiojo turtas, tame tarpe ir įsibraunant į jo namus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Nustatant nukentėjusiajam A. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, buvo veikiama tyčiniais veiksmais (jo atžvilgiu I. L., D. P., R. M. įvykdė sunkų nusikaltimÄ , o L. Ž. ir N. V. įvykdė apysunkį nusikaltimÄ ), pasekmes – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bendrais tyčiniai veiksmais buvo suduota ne mažiau 12 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe smÅ«gius suduodant ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , be to, pagrobtas turtas, ne tik buvęs nukentėjusiojo rÅ«bų kiÅ¡enėse, bet ir įsibrovus į nukentėjusiojo namus.

Kas rodo, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , sveikatos sutrikdymÄ , lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, bet ir dvasinį sukrėtimÄ . T. y. 2019-04-17 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina A. S. nurodytas aplinkybes apie tai, kad po galvos smegenų sutrenkimo skaudėjo galvÄ , svaigo galva (1 t., b. l. 166-167). Sveikatos sutrikimai užfiksuoti ir 2019-05-22 VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės gydytojo iÅ¡raÅ¡e, iÅ¡ kurio matyti, kad A.

S. taikomas medikamentinis gydymas po galvos smegenų sukrėtimo (1 t., b. l. 172). Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau paminėtina, kad nors teismui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-11 radiologinio tyrimo vertinimas, iÅ¡ kurio matyti, jog atlikus deÅ¡iniojo peties sÄ nario magnetinio rezonanso topografijÄ , buvo nustatyti raktikaulio diafizės pakitimai, tačiau medicinos dokumente pažymėta, kad pakitimai atsirado po buvusio lūžio (4 t., b. l. 195).

Šiuo atveju iš byloje esančių specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog be galvos smegenų sukrėtimo, nukentėjusiajam buvo padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos, tuo tarpu lūžių nustatyta nebuvo. Dar daugiau, nors nukentėjęs teigė, kad po sumušimo jam sutriko kalba, kalbėdamas užsikerta, kreipėsi į neurologus, tačiau iš 2019-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo ir tyrimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl A.

S. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytÄ gydymosi trukmę (1 t., b. l. 92-93). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Paminėtina, kad nukentėjusysis A. S. patyrė kaltinamųjų pažeminimÄ , fizinį smurtÄ , dvasines kančias ir iÅ¡gyvenimus, buvo pasikėsinta į jo sveikatÄ ir nuosavybę, be to, kaltinamųjų I.

L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, Å¡io sutrikdymo pasekmės buvo jaučiamos ir praėjus ilgesniam laiko tarpui po nusikaltimo įvykdymo (galvos skausmai ir svaigimas), jaučiamos ir Å¡iuo metu (veido nesimetriÅ¡kumas, dėl ko yra kairės akies užkritimas, akyje jaučiamas spaudimas, kas apsunkina matymÄ A. S.). Dar daugiau, po įsibrovimo į nukentėjusiojo namus namo durys buvo paliktos atrakintos net keletÄ dienų, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, į jo namus galėjo nevaržomai patekti ir svetimi asmenys.

Be to, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, pragyvenimo lygį valstybėje, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 2500 Eur neturtinę žalÄ (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisiant iÅ¡ kaltinamųjų I.

L., D. P., R. M. papildomai 800 Eur neturtinę žalÄ (dėl įsibrovimo į A. S. namus). LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. S., pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, be žalos priteisimo taip pat prašė priteisti ir proceso iÅ¡laidas, kurios susidarė dėl advokato atstovavimo.

Byloje yra Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. 2019-08-13 buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už teisines paslaugas, iÅ¡ kurios matyti, kad už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje priskaičiuota suma yra 500 eurų (4 t., b. l. 194). Taip pat buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ už teisines paslaugas nukentėjusysis 2019-08-13 apmokėjo 500 Eur (4 t., b. l. 193). Be to, buvo pateiktas 2020-01-07 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis 2020-01-07 apmokėjo 300 Eur (5 t., b. l. 98).

Teismas Å¡ias 800 Eur iÅ¡laidas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir Å¡iÄ sumÄ priteisia lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų I. L., R. M., D. P., L. Ž. ir N. V. nukentėjusiojo A. S. naudai. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieÅ¡kinį, buvo apribotos I. L. nuosavybės teisės į dalį jai priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant I.

L. valdyti, naudotis ir disponuoti Å¡iose sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡iose bankų sÄ skaitose esančiomis lėšomis, virÅ¡ijančioms 60 eurų sumÄ (4 t., b. l. 74-76). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiÅ¡kai patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ I.

L. viso nusprendė priteisti 4235,96 Eur žalos atlyginimÄ , I. L. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtÄ , pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant I. L. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia bankų sÄ skaitose, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, I.

L. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieÅ¡kinį, buvo apribotos D. P. nuosavybės teisės į dalį jam priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant D.

P. valdyti, naudotis ir disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡ioje banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, virÅ¡ijančioms 60 eurų sumÄ (4 t., b. l. 79-81). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiÅ¡kai patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ D.

P. viso nusprendė priteisti 4235,96 Eur žalos atlyginimÄ , D. P. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtÄ , pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. P. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, D. P. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieÅ¡kinį, buvo apribotos R. M. nuosavybės teisės į dalį jai priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant R. M. valdyti, naudotis ir disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡ioje banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, virÅ¡ijančioms 60 eurų sumÄ (4 t., b. l. 84-86).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiÅ¡kai patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ R. M. viso nusprendė priteisti 4235,96 Eur žalos atlyginimÄ , R. M. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtÄ , pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R.

M. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, R. M. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S.nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieÅ¡kinį, buvo apribotos L.

Ž. nuosavybės teisės į dalį jam priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant L. Ž. valdyti, naudotis ir disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡ioje banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, virÅ¡ijančioms 60 eurų sumÄ (4 t., b. l. 89-91). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo A.

S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiÅ¡kai patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ L. Ž. viso nusprendė priteisti 2838,74 Eur žalos atlyginimÄ , L. Ž. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtÄ , pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant L. Ž. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, L.

Ž. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iaulių rajonas) prokurorės I. Z.-S. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieÅ¡kinį, buvo apribotos N. V. nuosavybės teisės į dalį jai priklausančių piniginių lėšų – 60 eurų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant N. V. valdyti, naudotis ir disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 60 eurų sumoje, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡ioje banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, virÅ¡ijančioms 60 eurų sumÄ (4 t., b. l. 94-96).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiÅ¡kai patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ N. V. viso nusprendė priteisti 2838,74 Eur žalos atlyginimÄ , N. V. nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtÄ , pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant N. V. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, N. V. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant.

Daiktiniai įrodymai - 2019-03-07 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: spynos rakinimo mechanizmas, raktas, daktiloskopinės plokÅ¡telės (3 vnt.), įmautė (dėžutėje), polietileninis maiÅ¡elis (dėžutėje), vokas (dėžutėje), popieriaus lapai (dėžutėje) (5 vnt.), kurie yra saugomi Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2019-04-01 kvitÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - mobiliojo ryÅ¡io telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir sidabro gaminiai, kurie Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2019-04-03 nutarimu buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam A. S. (2 t., b. l. 115-117), paliktini neribotai nukentėjusiojo A. S. nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iÅ¡ dalies atidėti I. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nustatyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo I. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , per šį laikotarpį I.

L. įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. I. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su 2019-10-07 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę subendrintÄ bausmę D. P. paskirti 2 (dviejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimÄ , paskirtÄ bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ D. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019-03-12 14.20 val. iki 2019-03-13 15 val. 50 min. (dvi paras). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. P. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti visÄ atliktÄ ir įskaitytÄ bausmės laikÄ pagal 2019-10-07 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendį.

D. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. R. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iÅ¡ dalies atidėti R.

M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nustatyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo R. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , per šį laikotarpį R. M. įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. M. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019-03-12 9.30 val. iki 2019-03-13 16.20 val. (dvi paras). R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2020-06-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintÄ bausmę L. Ž. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, paskirtÄ bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo L. Ž. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, L. Ž. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti visÄ atliktÄ ir įskaitytÄ bausmės laikÄ pagal 2020-06-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendį. L. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 70 (septyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, N. V. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistosios buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei įpareigoti N. V. dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 173,87 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. atlyginti lygiomis dalimis po 34,77 Eur civilinio ieÅ¡kovo naudai. Nukentėjusiojo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 26000,20 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir A. S. naudai priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I. L., D. P., R.

M., L. Ž. ir N. V. 303,97 Eur turtinę žalÄ (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisti iÅ¡ kaltinamųjų I. L., D. P., R. M. 597,22 Eur turtinę žalÄ (dėl įsibrovimo į A. S. namus). Likusioje dalyje A. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir A. S. naudai priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I.

L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V. 2500 Eur neturtinę žalÄ (dėl nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini) pastatu) bei solidariai priteisti iÅ¡ kaltinamųjų I. L., D. P., R. M. 800 Eur neturtinę žalÄ (dėl įsibrovimo į A. S. namus). Likusioje dalyje A. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Pripažinti A. S. patirtas 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas lygiomis dalimis iÅ¡ I. L., D. P., R. M., L. Ž. ir N. V., nukentėjusiojo A.

S. naudai sumokant po 160 Eur. I. L. nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ turtÄ , pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant I. L. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia bankų sÄ skaitose, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, I.

L. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant. D. P. nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ turtÄ , pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. P. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, D. P. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant.

R. M. nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ turtÄ , pinigines lėšas – 4235,96 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. M. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, R. M. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant. L. Ž. nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ turtÄ , pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant L.

Ž. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, L. Ž. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant. N. V. nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ turtÄ , pinigines lėšas – 2838,74 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant N. V. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia banko sÄ skaitoje, kiekvienÄ mėnesį, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, N. V. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinant.

Daiktinius įrodymus - 2019-03-07 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus: spynos rakinimo mechanizmÄ , raktÄ , daktiloskopines plokÅ¡teles (3 vnt.), įmautę (dėžutėje), polietileninį maiÅ¡elį (dėžutėje), vokÄ (dėžutėje), popieriaus lapus (dėžutėje) (5 vnt.), kurie yra saugomi Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2019-04-01 kvitÄ (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir sidabro gaminius, kurie Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2019-04-03 nutarimu buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam A. S., palikti neribotai nukentėjusiojo A. S. nuosavybei. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė