2022-09-07 Nr. BB-5303-1-01-1-17011-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4231/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17011-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Č. (A. Č.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. Č. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 10 dalį ir padarė esminius BPK 44 straipsnio 6, 7 dalių, 255 straipsnio nuostatų pažeidimus, nes buvo suvaržyta A. Č. teisė į gynybą ir nešališką teismą.

Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, laikytinos vienos veikos epizodais, todėl kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį, kaip tęstinė nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrintą bausmę sudėjimo būdu subendrindamas su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalį. Be to, bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstai ir nemotyvuotai didelė, pagal 178 straipsnio 1 dalį vienas epizodas yra neproporcinga, per griežta, nes nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nenustatyta, kad A. Č. padarė vagystę, nėra jokių tai įrodančių duomenų, jis nuteistas remiantis V. M. parodymais, nors šis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Dėl to A. Č. negalėjo užduoti klausimų minėtam liudytojui. Privaloma sudaryti galimybę A. Č. įgyvendinti savo pažeistą teisę užduoti V. M. klausimus teisme (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Be to, teismas, iš anksto nepranešęs apie kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimą iš BK 178 straipsnio 3 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 255 ir 44 straipsnių nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

A. Č. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra paduodamas antrą kartą. Susipažinus su kasaciniu skundu, matyti, kad dalis kasacinio skundo argumentų (dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodytumo, liudytojo V. M. parodymų vertinimo, nuteistojo procesinių teisių užtikrinimo perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į 178 straipsnio 2 dalį) buvo išdėstyti pirmajame skunde, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2022 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų. Todėl teisėjų atrankos kolegija, svarstydama antrą kartą paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą, pasisako tik dėl naujų kasacinio skundo argumentų atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.

Nuteistasis kasaciniame skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalį, nes yra įsitikinęs, jog jo padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, yra viena tęstinė nusikalstama veika. Šis teiginys nėra grindžiamas teisiniais argumentais, o tik subjektyviu ir neteisingu teisės normos interpretavimu. A. Č. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal atskirus BK straipsnius, o bausmės paskirtos ir subendrintos laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės griežtumu, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.

Nuteistasis A. Č. teigia, kad buvo suvaržyta jo procesinė teisė užduoti klausimus pagrindiniam liudytojui V. M., nes šis nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei pirmosios instancijos teisme. Iš tiesų minėtas liudytojas buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, į teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo kviečiamas ne kartą, bet neatvyko. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo V. M. parodymus, būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir pažymėjo, kad šio liudytojo parodymai nėra vieninteliai A. Č. kaltės įrodymai. Be kita ko, pažymėtina, kad apie būtinybę apklausti V. M., kaip nurodoma skunde, tam kad būtų užtikrinta A. Č. pažeista teisė užduoti klausimus šiam proceso dalyviui, A. Č. nurodo tik šiame kasaciniame skunde. Tokio pobūdžio teiginiai negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas