2021-09-02 Nr. AB-17297-4-49-3-00141-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3898-442/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00141-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsienietei S. H. A. A., jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams S. M. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. A. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę S. H. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir užsienietė, apeliantė) apgyvendinant kartu su vaikais M. A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau kaip bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. liepos 28 d. 13.10 val. užsienietė kartu su vaikais M. A. S. ir M. A. S. bei dar su dviem kitais užsieniečiais buvo sulaikyta Lazdijų r., Lazdijų sen. Juozapavo kaimo ribose, kelyje Lazdijai–Akmeniai iki Lenkijos sienos likus 200 m., sustabdžius automobilį, kurį vairavo Gruzijos pilietis, turintis leidimą gyventi Vokietijoje.

2.2. Aiškinantis užsienietės teisinę padėtį buvo nustatyta, kad ji pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 11 d., ji nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir buvo sulaikyta. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre, o 2021 m. sausio 20 d. - Pabėgėlių priėmimo centre.

2.3. Užsienietei buvo nuolat (sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinant su jos atžvilgiu priimtais sprendimais) nurodoma jos teisinė padėtis bei paaiškinta, jog ji prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau ji pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais buvo sulaikyta prie Lenkijos Respublikos sienos, kai neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2.4. Atsižvelgus į tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, darytina išvada, kad ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Pabėgėlių priėmimo centro tvarkos, ir tikėtina, kad, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje (toliau – ir ES). Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties.

2.5. Alternatyvos sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsienietei piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik ją sulaikius. Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi nėra tam nei poreikio, nei galimybių (teritorija yra pakankamai didelė), o judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose. Jeigu užsienietei bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jos apsauga bei yra didelė tikimybė, kad ji pabėgs ir nevykdys teismo sprendimo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino iš dalies – apgyvendino užsienietę ir jos vaikus Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio prašymo byloje.

4. Teismas nustatė, kad užsienietė pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko Ignalinos r., Didžiasalio sen., Dysnos k. 2020 m. gruodžio 11 d. Ji pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento sprendimu 2020 m. gruodžio 15 d. buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre, vėliau, 2021 m. sausio 20 d., Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamento 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 12PR-55 nuspręsta nesuteikti S. H. A. A. ir jos vaikams M. A. S. bei M. A. S. pabėgėlio statuso.

5. Taip pat teismas nustatė, kad užsienietė nėra įtraukta į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie minėtą užsienietę duomenų nėra. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsienietės neįsileidimo. Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas sulaikyti užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų pagrindais.

7. Vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji yra atvykusi kartu su sutuoktiniu A. S. Ali ir dviem mažamečiais vaikais M. A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei M. A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi riboja užsienietės judėjimo laisvę. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apeliantės sulaikymas paveiks nepilnamečių vaikų ir šeimos interesus. Taip pat teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis turės gyventi vaikai, t. y. motina negalėtų tinkamai prižiūrėti ir įgyvendinti savo valdžios, kas neatitinka nei motinos, nei vaikų interesų bei gerovės. Motinos judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaikų, nes tokiu atveju negalėtų būti užtikrinta vaiko tinkama priežiūra. Dėl to teismas turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

9.2. Užsienietė sutiko su vyru, kad jie mėgino išvykti į (duomenys neskelbtini) sužinoję apie vyro motinos ligą, o tai reiškia, jog ji neketina pažeisti judėjimo tvarkos ar išvykti į kitas ES šalis.

9.3. Šiuo atveju turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet kartu ir sudarytos sąlygos jai, vyrui ir vaikams išeiti apsipirkti bei pasivaikščioti.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

11.1. Apeliantė sąmoningai pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir tai padarė po to, kai Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini). Pritaikius užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra didelė tikimybė, jog ji vėl paliks centrą ir bandys vykti į kitas ES šalis. Tokiu būdu nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

11.2. Užsienietė į Lietuvos Respublikos teritorija su šeima (vyru ir mažamečiais vaikais) atvyko neteisėtai, pateikė prieglobsčio prašymą bei bandė pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro, tačiau buvo sulaikyta netoli Lenkijos Respublikos sienos. Teismas atsižvelgė į vaiko interesus, todėl Teikimą tenkino iš dalies. Taigi teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta apgyvendinti (duomenys neskelbtini)pilietę S. H. A. A. kartu su jos vaikais M. A. S. bei M. A. S. Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio prašymo byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais bei 115 straipsnio 2 dalies 5 puntu Teikimą tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, jog užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neurėdama galiojančios vizos ar leidimo gyventi, todėl yra pagrindas ją sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų pagrindais, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ji į Lietuvą atvyko kartu su dviem nepilnamečiais vaikai, sprendė, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių ir interesus, turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

17. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko su nepilnamečiais vaikais, įvertinęs vaikų bei apeliantės interesus, Teikimą tenkino iš dalies ir apgyvendinimo užsienietę kartu su jos vaikais VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio prašymo byloje.

19. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrųjų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

20. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko interesai.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat siekdama užtikrinti geriausius vaikų interesus, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas užsienietei, kuri turi du mažamečius vaikus, pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir kartu su ja apgyvendinti vaikus.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti užsienietės apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė