Legislator Case Law & Legislation
8cefb2d6-3179-4db1-822c-c2f2b4d355d9 AI generated

8cefb2d6-3179-4db1-822c-c2f2b4d355d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8cefb2d6-3179-4db1-822c-c2f2b4d355d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-765-330/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00101-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.33 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

Legislator headnote

AI generated

8cefb2d6-3179-4db1-822c-c2f2b4d355d9 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovės VMI atsisakymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį su bendrove, kuriai vadovavo atsakovas, yra aplinkybė, kuri privalo bÅ«ti tiriama ir kuri turi esminę reikÅ¡mę teisingam ir objektyviam teismo sprendimo priėmimui. Vadovas siekė tęsti bendrovės komercinę veiklÄ ir iÅ¡ apyvartinių lėšų padengti mokestinę nepriemokÄ , kurios atsiradimo momentu to padaryti neturėjo galimybės. Praėjus vos trylikai dienų po mokestinės nepriemokos susidarymo atsakovas kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir pateikė bendrovės verslo planÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-765-330/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00101-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.33 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. (A. S.) dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. 48 833,43 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė 2017 m. gegužės 15 d. atliko UAB „STALIKSERA“ operatyvųjį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., kurio metu nustatyta, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „STALIKSERA“ (toliau – ir bendrovės) vadovu, žinodamas, jog bendrovė nevykdo įsipareigojimų VMI ir turi mokestinę nepriemokÄ valstybės ir savivaldybės biudžetams, nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovas buvo nubaustas 1 400 Eur bauda už tai, kad nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „STALIKSERA“ iÅ¡kelta bankroto byla. Iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas buvo Å¡ios įmonės akcininkas ir vadovas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas ieÅ¡kovės VMI 62 727,38 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi priėmė sprendimÄ dėl bendrovės pabaigos, taigi VMI kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas.

3. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė žalÄ ieÅ¡kovei, kuriÄ privalo atlyginti. UAB „STALIKSERA“ mokestinė nepriemoka bÅ«tų bent iÅ¡ dalies padengta, jei atsakovas bÅ«tų užtikrinęs finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos laikymÄ si.

4. Atsakovas A. S. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė jo neteisėtų veiksmų, be to, reikalaujama priteisti suma yra mokestinė nepriemoka, kuri negali bÅ«ti laikoma žala. Pažymėjo, kad administracinėje byloje atsakovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , o ne už vengimÄ ar atsisakymÄ sumokėti mokesčius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos (negautų pajamų forma) dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos, o bylos duomenys paneigia ir atsakovo kaltę.

7. Remdamasis ieÅ¡kovės pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. iÅ¡ bendrovei priklausančių sÄ skaitų sistemingai buvo atliekami mokėjimai ieÅ¡kovei ir kitiems tos pačios eilės bendrovės kreditoriams. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovas veikė siekdamas vykdyti soliariumų paslaugų verslÄ ir turėdamas lÅ«kesčių jį iÅ¡saugoti, o ne bandė iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo.

Mokestinė nepriemoka susidarė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl netikėtai atsiradusių bendrovės finansinių sunkumų. Viename iÅ¡ pagrindinių soliariumų kilęs gaisras lėmė didelius bendrovės nuostolius, bendrovei suteikto kredito sutarties nutraukimÄ , kreditoriui įkeisto bendrovės turto pardavimÄ . Dėl Å¡io pardavimo sandorio buvo apskaičiuotas itin didelis PVM mokestis, sudarantis didžiÄ jÄ dalį mokestinės nepriemokos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė netenkino bendrovės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokesčių mokėjimÄ ilgesniam laikui, o atnaujinus priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bendrovė susidÅ«rė su dar didesniais finansiniais sunkumais, prarado galimybę toliau vykdyti veiklÄ (neteko laisvų apyvartinių lėšų, bÅ«tinų veiklai vykdyti), galimybę vykdyti mokėjimus pagal nuomos sutartį, dėl Å¡ių priežasčių prarado ir teisę naudotis soliariumų įranga, be kurios pagrindinė bendrovės veikla tapo neįmanoma, o atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė VMI praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

9. Apeliaciniame skunde pateikti tokie esminiai argumentai: 9.1. Teismas be pagrindo analizavo ieÅ¡kovės veiksmus dėl su bendrove nesudarytos mokestinės paskolos sutarties, tačiau nesprendė klausimo, ar atsakovas padarė žalÄ valstybės biudžetui. Administracinėje byloje konstatuota, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka. 9.2. Byloje nustatytos visos atsakovo atsakomybės sÄ lygos. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, atsakovo siekis užtikrinti bendrovės veiklÄ negali bÅ«ti pateisintas įstatymo reikalavimų ignoravimu. Atsakovas bandė derinti bendrovės kreditorių interesus, o tai reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti bÅ«tent ieÅ¡kovės atžvilgiu, dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

10. Atsakovas A. S. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 10.1. Bendrovės mokestinė nepriemoka, kuriÄ kaip žalÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė, kilo ne dėl mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimo, o dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių veiksnių – dėl bendrovės patalpose kilusio gaisro ir dėl to vėliau kritusių pardavimo pajamų, dėl kredito įstaigos pasitelkto antstolio atlikto bendrovės turto iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl kurio bendrovei atsirado pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti net 34 907,99 Eur dydžio pardavimo PVM. 10.2.

IeÅ¡kovės VMI atsisakymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį su bendrove, kuriai vadovavo atsakovas, yra aplinkybė, kuri privalo bÅ«ti tiriama ir kuri turi esminę reikÅ¡mę teisingam ir objektyviam teismo sprendimo priėmimui. Vadovas siekė tęsti bendrovės komercinę veiklÄ ir iÅ¡ apyvartinių lėšų padengti mokestinę nepriemokÄ , kurios atsiradimo momentu to padaryti neturėjo galimybės. Praėjus vos trylikai dienų po mokestinės nepriemokos susidarymo atsakovas kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir pateikė bendrovės verslo planÄ .

IeÅ¡kovė, remdamasi formaliais argumentais, atsisakė sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir atnaujino priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bendrovės, o tai lėmė bendrovės bankrotÄ . 10.3. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių mokestinės nepriemokos atsiradimÄ , todėl nėra bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (neteisėtų veiksmų). IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė jai padarytos individualios žalos. Nors atsakovas nubaustas administracinėje byloje, joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai tas juridinis asmuo tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei. VMI įsitikinimu, UAB „STALIKSERA“ laiku nepadengus mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatavus, kad bendrovės vadovas (atsakovas), skirstydamas bendrovės turimas lėšas, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ (atitinkančiÄ bendrovės nepadengtÄ mokestinę skolÄ valstybei) turėtų atlyginti bendrovės vadovas, t. y. atsakovas A. S..

13. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdama į nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ bei teismų praktikÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

14. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui, kaip mokesčių skolininkės UAB „STALIKSERA“ buvusiam vadovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Kreditoriaus tiesioginis ieÅ¡kinys bendrovės vadovui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas trimis atvejais – pirma, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; antra, Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aiÅ¡ku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (bankroto byla bendrovei iÅ¡kelta galiojant Ä®monių bankroto įstatymui); trečia, kai vadovas padaro žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020 ir kt.).

Jeigu kreditorius pareiškia tokį tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

15. Kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiÅ¡kėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį kreditorius, jis turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas jam padarė individualiÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 ir kt.).

16. Kasacinis teismas suformulavo bendrÄ taisyklę dėl kreditoriaus tiesioginio ieÅ¡kinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieÅ¡kinys galimas iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ veiksmų neteisėtumas turi pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 ir kt.).

17. Å ioje byloje, atsižvelgiant į pareikÅ¡to tiesioginio ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovė visų pirma turėjo įrodyti, kad atsakovas – buvęs bendrovės vadovas atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieÅ¡kovę (kreditorę). Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nubaudė A. S. 1 400 Eur bauda už tai, jog Å¡is nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo ir pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ .

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinės atsakomybės atsakovui taikymas savaime nelemia ir civilinės atsakomybės taikymo, nes, kaip jau minėta, tam bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas. Administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už BUAB ,,STALIKSERA“ tinkamÄ mokestinės prievolės neįvykdymÄ sÄ lygų, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį taikant atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę.

18. Analizuojamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nėra galimybės konstatuoti konkrečiai į ieÅ¡kovę nukreiptų buvusio BUAB ,,STALIKSERA“ vadovo nesÄ Å¾iningų (neteisėtų) veiksmų buvimo ir tokių veiksmų pagrindu sukeltos žalos ieÅ¡kovei. Nėra objektyvių duomenų, kad bendrovės mokestinės prievolės laiku neįvykdymas buvo dėl bendrovės vadovo tyčios, jo sÄ moningo ketinimo pažeisti bÅ«tent ieÅ¡kovės interesus, o ne bandymo derinti visų bendrovės kreditorių bei pačios bendrovės turtinius interesus. Taip pat nėra įrodymų, kad vadovas ar kiti bendrovės darbuotojai jo pavedimu, bendrovės lėšas bÅ«tų naudoję su jos veikla nesusijusioms reikmėms ar kitiems nesÄ Å¾iningiems tikslams.

19. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. daugiau nei 7 000 Eur bendrovės lėšų buvo sumokėta tos pačios eilės (kaip ir ieÅ¡kovė) kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, daugiau nei 5 000 Eur sumokėta ieÅ¡kovei, daugiau nei 13 000 Eur iÅ¡mokėta bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui, daugiau nei 40 000 Eur sumokėta už patalpų nuomÄ bei prekes ir paslaugas, bÅ«tinas bendrovės komercinės veiklos tęstinumui ir pajamų gavimui užtikrinti. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų konkrečiai tik į ieÅ¡kovę. Formalus ir deklaratyvus ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas neužtikrino finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos laikymosi ir tuo sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei, nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui (CPK 178 straipsnis).

20. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo itin detaliai analizavo aplinkybes, susijusias su mokestinės nepriemokos susidarymo priežastimis ir ieÅ¡kovės atsisakymu mokestinės paskolos sutartimi mokesčių mokėjimÄ iÅ¡dėstyti ilgesniam laikui. Tačiau tokios aplinkybės taip pat yra reikÅ¡mingos analizuojant ieÅ¡kovės nurodomus kaip neteisėtus atsakovo veiksmus. Analizuodamas bendrovės veiklos duomenis ir finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas susiformavo nuostatÄ , kad ir dėl ieÅ¡kovės veiksmų bendrovė susidÅ«rė su dar didesniais finansiniais sunkumais, prarado galimybę toliau vykdyti veiklÄ , o atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė skunde be pakankamo pagrindo teigia, kad siekis užtikrinti bendrovės veiklÄ negalėjo bÅ«ti pateisintas įstatymo reikalavimų ignoravimu, kad atsakovo bandymas derinti bendrovės kreditorių interesus vertintinas kaip neteisėtas elgesys, nukreiptas bÅ«tent ieÅ¡kovės atžvilgiu, dėl ko ji ir patyrė žalÄ .

22. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra bÅ«tinosios veiklos iÅ¡laidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Žala laikytinas neigiamas turtinis neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų rezultatas. Jeigu žala padaroma neteisėtai iÅ¡vengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpareigojimas sumokėti neteisėtai iÅ¡vengtus mokesčius valstybei negali bÅ«ti laikomas bendrovės žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir įmonės vadovas negali bÅ«ti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, bendrovė bÅ«tų turėjusi pareigÄ juos sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

Mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o bÅ«tinosios jos veiklos vykdymo iÅ¡laidos, bendrovės prievolė, tai pareiga jas kompensuoti iÅ¡ civilinės atsakomybės prievolės nekyla, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumÄ pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriams nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 ir kt.).

23. Antra, nėra pagrindo tokius atsakovo veiksmus, kai bendrovei vykdant veiklÄ buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, be to, atsiskaitant su kreditoriais tikėtinai buvo pažeista CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymų tvarka ir eiliÅ¡kumas, vertinti kaip veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių. Akivaizdu, kad įmonei vykdant veiklÄ tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklÄ yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atsiskaitymų tvarkÄ ir eiliÅ¡kumÄ ), patenka į verslo sprendimų priėmimÄ ir yra įmonės valdymÄ (tinkamÄ ar netinkamÄ ) sudarantys veiksmai, o ne konkretÅ«s tik į vienÄ kreditorių nukreipti veiksmai.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais įmonei vykdant komercinę veiklÄ bÅ«tų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptiems į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu įmonės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, tiesioginės įmonės vadovo atsakomybės taikymo sÄ lygos bÅ«tų pernelyg iÅ¡plėstos. Toks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų bendrÄ jÄ kreditorių teisę nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovÄ , o ne iÅ¡imtinį taisyklės pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog bendrovės vadovas (atsakovas) atlikdavo atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais, tarp jų iÅ¡ dalies atliko atsiskaitymÄ ir su ieÅ¡kove, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo (kaip bendrovės vadovo) civilinės atsakomybės pagal ieÅ¡kovės (kaip bendrovės kreditorės) tiesioginį ieÅ¡kinį bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimo.

25. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Remdamasi pateiktais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų nagrinėjamais klausimais, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Å ios teisinės iÅ¡vados pagrindu ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. S. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese. Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dienos atsakovas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ ir dydį pagrindžiančių įrodymų (dokumentų), todėl svarstyti praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė