8cef61e1-ea9d-45de-b1eb-718a3bf5acb0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5732-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01031-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 1-18). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2018-08-03 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jo sektoriaus 4 bÅ«rio 1 brigadoje netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, šį plotÄ mažino baldų užimamas plotas, be to, bÅ«ryje neįrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo ir maisto produktų laikymo patalpos. Per mažas gyvenamasis plotas sukėlė kančiÄ , orumo pažeminimÄ , nepatogumus. 4 bÅ«rio patalpos apleistos ir neremontuotos, jose kaupėsi drėgmė ir pelėsis, inventorius pasenęs. Sanitariniame mazge nehigieniÅ¡ka, kaupėsi nemalonus kvapas.

Pažymėjo, kad sanitariniame mazge neužtikrintas privatumas, nes unitazai ir klozetai netinkamai atitverti, o duÅ¡inėje neįrengtos prausimosi kabinos, dėl to patyrė diskomfortÄ ir pažeminimÄ . Pažymėjo, kad 5 klozetais naudojosi 64 bÅ«rio nuteistieji, dėl to kilo nepatogumų. 4 bÅ«rio 1 brigadoje nebuvo įrengtas evakuacinis išėjimas ir aliarmo mygtukas, todėl jautėsi nesaugiai, jautė įtampÄ ir iÅ¡gyvenimus. Pažymėjo, kad gyvenamojoje aplinkoje buvo asbesto, todėl kilo pavojus sveikatai.

Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė psichologinę žalÄ , iÅ¡sekimÄ , psichologinę įtampÄ , stresÄ , emocinį Å¡okÄ , kompleksus, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , padarė žalÄ sveikatai. Atsakovo atstovas atsiliepimu (I t., b. l. 126-133) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ langų bÅ«klę nuteistųjų gyvenamose patalpose.

Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra, esant būtinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Gyvenamosios patalpos aprūpinamos inventoriumi atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Patalpos vėdinamos per atveriamus langus, taip pat yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. 4 būryje poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

BÅ«ruose yra įrengtos virtuvėlės su spintelėmis maistui laikyti. Antrame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos bÅ«rio kieme. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir Å¡varos palaikymÄ patalpose, tuo tikslu jiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas laužant.

Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių atsirastų asbesto dulkių. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Įstaigos 2-ame sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala.

Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2018-08-03.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2018-08-03 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2 lokalinio sektoriaus 4 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 66,99 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto (I t., b. l. 19-23, 145, 146-148).

Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta 3,1 kv. m ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Tačiau pagal Taisyklių 111.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, taip pat jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema (I t., b. l. 198). Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langÄ . Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, oro trÅ«kumo ar pelėsio.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o (I t., b. l. 190-192) 4 punktÄ , patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkÄ . Sanitariniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (I t., b. l. 134-143).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos buvo netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymÄ asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl neÅ¡varių patalpų ir susikaupusio pelėsio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ ir oro temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sÄ lygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apÅ¡vietimas ar temperatÅ«ra neatitinka nustatytų reikalavimų.

Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo ar oro temperatÅ«ros. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir atsakovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«rio patalpose nebuvo laisvalaikio kambario, patalpos maisto produktams laikyti, drabužių džiovyklos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktÄ , pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų, laisvalaikio kambarys (kiekvienam bÅ«riui; 5.8. p.), drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui, 5.9. p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui, 5.10. p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui, 5.11. p.).

Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus 4 būryje poilsio kambario nėra, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu. Byloje taip pat liko nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patalpų maisto produktams laikyti neįrengimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji maisto produktus laiko virtuvėlėje įrengtose spintelėse ir šaldytuvuose (I t., b. l.

31) Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimÄ bÅ«ryje, tačiau pažymėjo, kad 2-ame sektoriuje buvo skalbimo maÅ¡inos, kur nuteisėji galėjo skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, o džiovinimo vietos įrengtos kieme (I t., b. l. 146-148). IÅ¡ bylos duomenų taip matyti, kad nuteistiesiems teikiamos skalbimo paslaugos (I t., b. l. 183-184). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė nepakankamu sanitarinių įrenginių kiekiu. Iki 2017-01-01 galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Nuo 2017-06-08 įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 4 bÅ«rio prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 5 unitazai, 4 pisuarai, duÅ¡inėje – 15 duÅ¡o purkÅ¡tuvų (I t., b. l. 31, 145-148).

Minėtais sanitariniais įrenginiais naudojosi iki 64 bÅ«rio nuteistųjų (I t., b. l. 27). Teismas, įvertinęs bÅ«ryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių daro iÅ¡vadÄ , kad klozetų ir praustuvių nuteistiesiems pakako. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo tualete. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad privatumui užtikrinti bÅ«rių tualetuose yra įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros.

Iš bylos duomenų matyti, kad būrio sanitariniame mazge įrengtos pertvarkos, kurių aukštis 2 m, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros (I t., b. l. 31). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys.

Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo, kitiems matant, naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr.

LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Pareiškėjas nurodo, kad dušinėje nebuvo įrengtos kabinos. Tačiau, teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti.

Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo itin prastos, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įstaigoje nebuvo evakuacinių išėjimų ir iÅ¡kvietimo signalo. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10, 16.11 punktus, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema turi bÅ«ti įrengta tik kamerų tipo patalpose bei drausmės grupėje.

Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmestini. PravieniÅ¡kių PN-AK pažymėjo, kad įstaiga yra suderinusi su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui, kad visų bÅ«rių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, jog įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas argumentus dėl galimo prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo ir aliarmo mygtuko neįrengimo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, jog kilus gaisrui, jis neturėtų galimybės iÅ¡sigelbėti. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, byloje nėra. Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint ir dirbant apsaugos pareigÅ«nams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema.

PareiÅ¡kėjui skunde tik deklaratyviai iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su prieÅ¡gaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodžius, ar bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo iÅ¡kilusi, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl žalos fakto buvimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl asbesto aplinkoje. Pažymėjo, kad, dėl to kilo pavojus jo sveikatai. Atsakovo atstovas neneigė, kad 2-jo sektoriaus bendrabučių stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plauÅ¡eliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto atmestini. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos ir baldai neremontuoti, seni.

Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklÄ ir kalinimo sÄ lygas, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu nesuteikė teisės į laisvalaikio kambarį pareiÅ¡kėjui kalint 4-ame bÅ«ryje, todėl konstatuotina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotų pažeidimų trukmę, nenustatęs, kad dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar iÅ¡gyvenimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), ar, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas institucijas dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis