2013-06-04 Nr. BB-1074-1-24-1-00389-2011-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–263/2013

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00389-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.5.;

2.1.15.3.3.;

2.6.7.1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. G. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam iš V. V. priteista 8000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš V. V. nukentėjusiajam A. R. priteista 2100 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam A. R. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo iš V. V. patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys L. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, bylos dalis dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio V. V. ir L. G. dėl 2894,73 Lt A. R. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi nukentėjusiojo A. R. atstovės K. Česnauskienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 27 d., apie 19.30 val., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. 6, vykusiame maršrutu „Vilnius-Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono-restorano patalpose, konflikto su A. R. metu sudavė jam kumščiu į veidą ir taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

L. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl to, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. V., 2011 m. kovo 27 d., apie 19.30 val., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. 6, vykusiame maršrutu „Vilnius-Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono-restorano patalpose, reikalaujant iš A. R. 15 000 eurų ir grasinant su juo susidoroti, V. V. sudavė A. R. kumščiu į veidą, šiam nuo patirto smūgio nukritus ant grindų, L. G. koja vieną kartą spyrė jam į veidą, dėl to jis prarado sąmonę; taip padarė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu A. R. atstovė advokatė K. Česnauskienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti kaltais L. G. ir V. V. padarius BK 24 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, paskirti L. G. laisvės atėmimo bausmę, visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš L. G. bei V. V., taip pat priteisti iš L. G. ir V. V. nukentėjusiojo patirtas 500 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės paslaugų parengiant skundą.

Kasatorė nurodo, kad teismai nevertino arba netinkamai įvertino tam tikras bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, taip pat netinkamai taikė BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis, 301 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249, 6.250, 6. 251 straipsnius.

Kasatorė skunde teigia, kad kaltinimas L. G. buvo patvirtintas ir tiesioginiais nukentėjusiojo parodymais, ir netiesioginiais liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais, išvadomis ir kitais duomenimis. Priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, L. G. kaltę sužalojus nukentėjusįjį patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, bet ir kiti bylos duomenys, kurių teismas sistemiškai ir objektyviai nevertino, todėl be pagrindo išteisino L. G. Anot kasatorės, liko nenuginčyti labai svarbūs liudytojo R. P. parodymai, kuriais jis patvirtino sunkią nukentėjusiojo būseną po konflikto traukinyje bei pažymėjo, kad L. G. dar prieš kelionę buvo priešiškai nusiteikęs A. R. atžvilgiu. Liudytojas matė du asmenis kartu Vilniaus geležinkelio stoties perone prie įlipimo į traukinį ir vykstant į Vilnių automobilyje benzino kolonėlėje ties Kaišiadorimis. Tuo tarpu V. V. ir L. G. nuo pat pradžių davė vien melagingus parodymus – kad vienas kito nepažįsta, atvyko ir keliavo traukiniu ne kartu, kad nekalti dėl nukentėjusiojo sumušimo, o teisme savo poziciją radikaliai pakeitė. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtino nuolatinį L. G. ir V. V. bendravimą. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTV 2011 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad šie asmenys prieš įvykį bendravo. A. R. SMS tekstai žmonai įrodo, kad L. G. inicijavo susitikimą traukinyje su nukentėjusiuoju.

Teismai neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino specialisto išvadą Nr. G1023/11(02), neatsižvelgė, kad specialisto parodymuose nėra kategoriško nurodymo dėl sužalojimo mechanizmo. Pagal specialisto išvadą sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių, tiriamasis sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Apklaustas teisme specialistas patvirtino savo išvadą. Jis kategoriškai negalėjo nurodyti, ar sužalojimai galvoje atsirado nuo kieto buko daikto, t. y. nuo rankos ar kojos, ir akcentavo, kad apžiūra buvo daroma praėjus daug laiko nuo įvykio ir kad negalima atmesti spyrio koja versijos. Teismai nesvarstė klausimo, ar buvo įmanoma tik vienu smūgiu ranka taip sužaloti nukentėjusįjį, kad jam būtų sulaužyta nosis ir nuskeltas dantis.

V. V. prisipažinimas sudavus A. R. ranka į veidą teismui neturėjo sudaryti pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais ir daryti kategorišką išvadą (to negalėjo padaryti net ekspertai), kad sužalojimai ant veido atsirado tik nuo vieno smūgio ranka. Nepilnas V. V. prisipažinimas dėl sužalojimo atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, V. V. – L. G. draugas, verslo partneris, todėl akivaizdu, kad V. V. prisiėmė atsakomybę siekdamas padėti L. G. išvengti atsakomybės, nes V. V. reputacija palankesnė švelnesnės bausmės skyrimui. Teismas ignoravo faktą, kad L. G. ir nukentėjusįjį siejo ilgametė pažintis. Net pats L. G. pripažino, kad jo ir nukentėjusiojo santykiai priešiški. Keršto motyvą patvirtino ir liudytojai R. P. bei V. Š. Kadangi nukentėjusiojo ir V. V. nesiejo nei dalykiniai, nei asmeniniai ryšiai, teismo išvada, kad tik jis galėjo sužaloti nukentėjusįjį, neatitinka bylos aplinkybių, prieštarauja logikos ir protingumo principams. Teismas privalėjo V. V. prisipažinimą vertinti kritiškai kaip nepatikimą ir dėl to, kad jam įstatymas garantuoja teisę bei galimybę keisti parodymus, atsisakyti duoti parodymus ir pan. Surinktų įrodymų vertinimas iš esmės buvo nulemtas neteisingo V. V. prisipažinimo, tačiau teismas neįvertino, kad jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tiek V. V., tiek L. G. davė nenuoseklius, prieštaringus ir melagingus parodymus.

Be to, nors liudytojai traukinio darbuotojai tiesiogiai nepatvirtino matę įvykį, tačiau iš kitų įrodymų ir nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad veikė ne vienas, o keli asmenys, kad V. V. ir L. G. buvo toje pačioje vietoje, o L. G. aiškinosi senus santykius su nukentėjusiuoju.

Kasatorės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne V. V. inicijavo susitikimą ir konfliktą su nukentėjusiuoju, o seniai A. R. pažįstantis ir prieš jį konfliktiškai nusiteikęs L. G., ir jie, veikdami kartu, jį sumušė. Taigi V. V. ir L. G. veikdami bendrai padarė BK 24 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Toliau kasaciniame skunde ginčijami žalos atlyginimo klausimai. Kasatorė teigia, kad teismai pažeidė nukentėjusiojo teisę gauti teisingą žalos atlyginimą: be pagrindo pritaikę BPK 115 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos atlyginimo, o netinkamai pritaikę CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatas, priteisė per mažai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo R. P. parodymų matyti, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiojo asmeniniai daiktai. Teismas nemotyvuotai nesivadovavo liudytojo parodymais, kad dėl smūgių nukentėjusysis buvo visas kruvinas, svirduliavo, vėmė. Taigi akivaizdu, kad dėl nosies lūžio buvo gausus kraujavimas, nukentėjusiojo rūbai buvo ištepti krauju ir sugadinti, tapo netinkami naudoti. Be to, pagal liudytojo parodymus, po konflikto nukentėjusysis nebeturėjo laikrodžio, kurį buvo užsidėjęs prieš išvykdamas traukiniu. Teismai be pagrindo nusprendė taikyti BPK 115 straipsnio 2 dalį ir pripažinti nukentėjusiajam teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo iš V. V. patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Nagrinėjamu atveju A. R. asmeninių daiktų vertė yra tik preliminari, nes nebuvo išsaugoti pirkimo kasos čekiai. Dėl to, net ir pradėjus civilinį procesą, nebūtų galimybės pateikti įsigijimo dokumentų. Priimant sprendimus ši aplinkybė buvo nustatyta. Dėl to, vadovaudamiesi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas, šioje byloje teismai privalėjo nustatyti teisingą turtinės žalos dėl prarasto laikrodžio, sugadintų rūbų, rankinės dydį, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pripažinęs, kad įrodymai dėl stomatologo paslaugų pateikti, neištaisė žemesnės instancijos teismo padarytos klaidos ir nepriteisė šios turtinės žalos atlyginimo. Taip pat kasatorė mano, kad civilinio ieškinio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka sukeltų nukentėjusiajam dar daugiau streso, tai būtų ne tik neekonomiška, bet ir neoperatyvu.

Pasak kasatorės, netinkamai taikytos ir CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatos. Teismai neįvertino, kad dėl įvykdyto nusikaltimo A. R. sveikata buvo sužalota subjaurojant gyvybiškai svarbų organą – galvą, atliktos kelios nosies operacijos. Nukentėjusysis patyrė didelių fizinių skausmų, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, buvo pažemintas ir sukrėstas, gydymo procesas tęsiasi iki šiol, nes sutrikęs miegas, padidėjęs jautrumas, nervingumas, jis negali saugiai jaustis nei psichologiškai, nei fiziškai. Dėl to priteistas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas negali būti pripažintas teisingu.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde suformuluotas prašymas R. G. pripažinti kaltu padarius BK 24 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką negali būti patenkintas jau vien dėl to, kad BPK 382 straipsnio, reglamentuojančio teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartis, nuostatos nesuteikia kasacinės instancijos teismui tokios teisės. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį L. G. išteisintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu. Panaikinti kaltinamajam priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymo yra įgaliotas tik apeliacinės instancijos teismas (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Išteisinamasis nuosprendis negali būti panaikinamas jį pakeičiant, kaip savo kasaciniame skunde prašo nukentėjusiojo A. R. atstovė. Siekdama apkaltinamojo nuosprendžio L. G. nukentėjusiojo atstovė turėtų kasacinės instancijos teismo prašyti panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau toks prašymas kasaciniame skunde nesuformuluotas, nepateikta argumentų, dėl kurių reikėtų apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti. Aptariamą prašymą nukentėjusiojo atstovė grindžia teiginiu, kad žemesnių instancijų teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to netinkamai nustatė bylos aplinkybes.

Kasatorės nuomone, byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą A. R. padarė ne tik nuteistasis V. V., bet ir išteisintasis L. G. Pagrįsdama šį teiginį kasatorė skunde pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir bylos aplinkybių nustatymas (įvertinus įrodymus) nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, t. y. kasacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas bylos aplinkybes, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme.

Nuosprendyje padarytų išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Todėl nukentėjusiojo A. R. atstovės kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas ir žemesnių instancijų teismų nustatytos bylos aplinkybės (kas, kur, kada, kokius nusikalstamus veiksmus padarė, kokias pasekmes tie veiksmai sukėlė ir kt.), paliekami nenagrinėti.

Dėl kasacinio skundų argumentų apie BPK 115 straipsnio 1, 2 dalių, CK 6.249, 6.250, 6.251 straipsnių taikymą

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio dydžio dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti (nukentėjusysis prie ieškinio nepridėjo dokumentų savo reikalavimams pagrįsti, nepateikė kitų įrodymų). Šios išvados pagrįstumą patvirtino apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad ji atitinka bylos medžiagą. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė netinkamai.

Nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau darbingumo neprarado, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį (sužalojimas padarytas vienu smūgiu), minėtas žalos pasekmes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad A. R. priteistina iš V. V. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš jo reikalautų 50 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas tokį sprendimą, teismas CK 6.250 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, todėl priešingas nukentėjusiojo atstovės kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010 buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti).

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl nukentėjusiojo A. R. atstovės kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Priimant sprendimą skundą atmesti prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti kompensavimo netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Dalia Bajerčiūtė

Valerijus Čiučiulka