8cec31a077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R146-15/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00101-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. B.,

pareiškėjos atstovui advokatui Aidui Mažeikai,

atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui,

specialistei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, atsakovas) 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. Sp-222 „Dėl atsisakymo registruoti A. B. kandidate į Seimo narius“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė atsisakyti registruoti A. B. kandidate į Seimo narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20.

2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos A. B. (toliau – ir pareiškėja) skundas (b.l.1-4), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. Sp-222 „Dėl atsisakymo registruoti A. B. kandidate į Seimo narius“; 2) įpareigoti įregistruoti A. B. kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius Klaipėdos Baltijos apygardoje Nr. 20.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Paaiškino, kad nusprendusi dalyvauti Seimo rinkimuose pati save išsikeldama kandidatu į Seimą ir gavusi iš apygardos rikimų komisijos vardinius parašų rinkimo lapus, pradėjo rinkti Baltijos rinkimų apygardoje gyvenančių rinkėjų parašus.

Dėl įvairių parašų rinkimo praktinių aspektų konsultavosi su Vyriausiosios rinkimų komisijos nare Ž. V. Pareiškėja surinko 1374 rinkėjų parašus, ir, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka, pateikė rinkėjų parašų rinkimo lapus Baltijos apygardos rinkimų komisijai. Rinkėjų parašų surinko daugiau tam, kad jeigu būtų nustatyta procedūrinių trūkumų ir dėl to išbraukta dalis parašų, liktų Seimo rinkimų įstatyme reikalaujamas surinktų parašų skaičius. Baltijos apygardos rinkimų komisija pripažino tinkamais 1014 parašų.

Vyriausioji rinkimų komisija dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių nusprendė atiduoti parašus patikrinti ekspertui. 2012 m. rugsėjo 13 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio metu, pareiškėjai paprašius, jai buvo pateiktas „A. B., kandidatuojančios į Lietuvos Respublikos Seimo narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20, rinkėjų Parašų patikrinimo aktas“ (toliau – ir Parašų patikrinimo aktas). Iš šio dokumento pavadinimo matyti, kad priešingai nei teigia Vyriausioji rinkimų komisija, tai nėra eksperto išvada.

Iš šio akto neaišku, kaip buvo suformuluoti Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimai ekspertei, ar tinkamai nupasakotos tyrimo aplinkybės. Skiriant rašysenos ekspertizę, turi būti pateikiamos žinios apie asmenį (amžius, išsilavinimas, profesija, nurodoma, jei jie yra, fiziniai trūkumai bei psichiniai sutrikimai). Parašų patikrinimo aktas negali būti laikomas eksperto išvada dar ir dėl to, kad ją atliekant nebuvo laikomasi medžiagos rengimo rašysenos ekspertizei reikalavimų (nebuvo paimti laisvieji bei eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai ir kt.).

Be to, Parašų patikrinimo akto neišsamumas ir greitas atlikimo laikas rodo, kad negalėjo būti atliktas detalus parašų rinkimo lapų patikrinimas, ką pripažino ir pati ekspertė. Dėl minėtų priežasčių Parašų patikrinimo aktas, pareiškėjos manymu, turi būti vertinamas kritiškai. Pažymėjo, kad net eksperto išvada (t. y. pagal nustatytus reikalavimus atliktas tyrimas) nėra įpareigojantis dokumentas ginčą nagrinėjančiai institucijai ir visada turi būti vertinamas faktinių aplinkybių ir kitų įrodymų visumoje.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra Lietuvos Respublikos Seimo narė, nepriekaištingos reputacijos asmuo. Reikalavimas surinkti 1000 rinkėjų parašų yra nedidelis ir nesunkiai įvykdomas, todėl neįtikėtina, kad pareiškėja, vertinant jos asmenines savybes, imtųsi rizikuoti ne tik savo karjera, bet ir laisve, klastodama rinkėjų asmens duomenis ir rinkdama tokį nedidelį skaičių rinkėjų parašų. Pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su Sprendimu, nes surinko ne tik Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatytą parašų skaičių, bet 1374 parašus, t. y. daugiau nei reikalauja įstatymas. Parašų patikrinimo akte buvo išsakyta abejonė tik dėl 376 eilučių užpildymo. Pasak atsakovo, pareiškėja parašų rinkimo lapuose (nepaisant to, kad Klaipėdos apygardos rinkimų komisija patvirtino 1014 parašų eilučių), tinkamai užpildė 983 eilutes, vadinasi, galimai trūksta tik 17 (arba 1,7 proc.) parašų iki 1000 parašų, reikalaujamų Seimo rinkimų įstatymo. Pareiškėjos nuomone, remiantis Parašų patikrinimo aktu, atsižvelgus į visus jo trūkumus, jai negali būti užkirstas kelias kandidatuoti į Seimo rinkimus, nes minėtas aktas neleidžia kategoriškai teigti, jog parašai ar kiti asmens duomenys buvo suklastoti.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l.18-20) atsakovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos skundu vadovaudamasis Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų, taip pat 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja parašų rinkimo tvarką. Pareiškėja buvo iškėlusi savo kandidatūrą Klaipėdos Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20, siekdama būti išrinkta Seimo nare 2012 m. rinkimuose. Vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais, pareiškėja nustatytu laiku pateikė Klaipėdos Baltijos rinkimų apygardos Nr. 20 komisijai vardinius parašų rinkimo lapus su 1374 jos išsikėlimą remiančių piliečių parašais. Minėta komisija pripažino tinkamais 1014 parašų ir pasiūlė Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti pareiškėją kandidate. Siekdama nustatyti, ar surinkti parašai atitinka Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija kreipėsi į rašysenos specialistus. Lietuvos teismo ekspertizės centro vyr. ekspertė J. K. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai A. B., kandidatuojančios į Seimo narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20, rinkėjų Parašų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad iš viso nesilaikant nustatytų reikalavimų užpildyta 376 eilutės, t. y. 2 arba kelios eilutės užpildytos vieno asmens, taip pat nustatyta sąmoningo rašysenos kraipymo požymių. Remdamasi Parašų patikrinimo aktu ir atsižvelgdama į tai, kad, atmetus ne pagal reikalavimus užpildytas rinkėjų parašų rinkimo lapų eilutes, įskaičiuotinų rinkėjų parašų, remiančių A. B. išsikėlimą, liko mažiau negu 1000, Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-222 „Dėl atsisakymo registruoti A. B. kandidate į Seimo narius“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Skundas atmestinas.

Pareiškėja nagrinėjamą ginčą iškėlė nesutikdama su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. Sp-222, kuriuo nuspręsta atsisakyti registruoti pareiškėją kandidate į Seimo narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr.20 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 38 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Pareiškėja prašo panaikinti šį Sprendimą ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įpareigoti ją kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius Klaipėdos Baltijos apygardoje Nr. 20.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kad ginčas kilo kandidatų į Seimo narius įregistravimo stadijoje ir yra susijęs su piliečio, kuris vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikelia save kandidatu į Seimo narius, išsikėlimą remiančių parašų rinkimo ir rinkėjų parašų lapų patikrinimo rinkimų komisijose procedūra, nagrinėjamam ginčui yra aktualios Seimo rinkimų įstatymo V skirsnio „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“ 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 38 ir 39 straipsnio nuostatos.

Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Šis įstatymo reikalavimas imperatyvus. Įstatymų leidėjas iš šios taisyklės nenumato jokių išlygų.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis reglamentuoja parašų rinkimo ir rinkėjų parašų lapų patikrinimo procedūrą. Minėta įstatymo norma nustato, kad apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per tris dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, pats arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims.

Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį.

Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas juos patikrina. Apygardos rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų.

Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.

Įstatymų leidėjas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatė reikalavimus ir procedūras, kurių turi laikytis tiek parašus renkantis asmuo (pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius arba jo pavedimu kitas rinkimų teisę turintis asmuo), tiek pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu. Rėmėjas pagal šią įstatymo normą turi laikytis privalomo elgesio modelio – į rinkėjų parašų rinkimo lapus pats įrašyti Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Toje pačioje įstatymo normoje nurodytos šio reikalavimo nesilaikymo teisinės pasekmės - parašai neįskaičiuojami. Iš minėtos įstatymo normos reikalavimo, kad rėmėjas pats turi įrašyti duomenis, įstatymų leidėjas nustato tik vieną išimtį - kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats. Nustatyta, kad tokiu atveju duomenis gali įrašyti kitas negalinčio įrašyti duomenis asmens paprašytas rinkimų teisę turintis pilietis, išskyrus parašų rinkėją. Tokie atvejai turi būti užfiksuoti nustatyta tvarka, t.y. surašytas aktas, kuris pridedamas prie parašų rinkimo lapo. Šio reikalavimo kontekste Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje dar kartą pabrėžta, kad pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.1 d., 20 str.3 d.) Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, dėl 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 38 straipsnio 3 dalies sąsajų, yra pažymėjęs, kad pirmoje normoje yra nustatytas atitinkamos apygardos rinkėjo parašo (tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietis išsikelia kandidatu į Seimo narius) institutas ir jo teisinė reikšmė kandidatų į Seimo narius kėlimo procese. Antroje normoje nustatyti reikalavimai, skirti užtikrinti Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto parašo tinkamumą jo patikimumo aspektu bei paties rinkėjo kaip minėto parašo davėjo subjekto tinkamumą (paremti asmens išsikėlimą kandidatu į Seimo narius konkrečioje rinkimų apygardoje turi teisę tik tos apygardos rinkėjas). Tokį šių teisės normų aiškinimą patvirtina Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, parašų rinkimo lape pats turi įrašyti (išskyrus atvejus, kai pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali tai padaryti) visus šioje straipsnio dalyje išvardytus duomenis apie save ir šiuos duomenis patvirtinti savo parašu. Tai leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje yra atskleista (pateikta) 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta rinkėjo parašo samprata, o tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme įskaičiuojamu rinkėjo parašu gali būti pripažintas tik toks parašas, kuris atitinka visus (be išlygų) Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytus parašų rinkimo lapo užpildymo reikalavimus, t. y. nors vieno iš nurodytų reikalavimų pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu neįskaičiuoti parašo, skaičiuojant bendrą surinktų parašų kiekį, siekiant nustatyti, ar yra įvykdyta Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, kad būtų surinkta ne mažiau kaip vienas tūkstantis rinkėjų parašų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R143-4/2008).

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje apibendrinančiu žodžiu „duomenys“ nurodyta, kokią informaciją apie save pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, turi pats nurodyti rinkėjų parašų rinkimo lape („pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti“), suteikia pagrindą rinkėjo parašo rekvizitą, kuris įrašomas į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-40 patvirtintą „Rinkėjų parašų rinkimo lapo“ formą, aiškinti plačiąja prasme, t.y. kaip minėtoje įstatymo normoje nurodytų duomenų visumą, į kurią įeina ir paskutinėje rinkėjų parašų rinkimo lape skiltyje įrašomas rinkėjo parašas (asmens vardo ir pavardės atitinkamų dalių sutrumpintas variantas). Nagrinėjamoje byloje yra aktuali rinkėjo parašo sąvoka plačiąja prasme, kadangi nagrinėjant pareiškėjos reikalavimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr.Sp-222 pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti nustatyta, ar pareiškėjos pateiktuose rinkimų komisijai rinkėjų parašų rinkimo lapuose įrašai atlikti laikantis Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė Baltijos apygardos Nr.20 rinkimų komisijai iš viso 1374 parašus. Rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 2 d. rinkėjų Parašų patikrinimo akte nurodyta, kad Komisija įskaitė 1014 parašų, neįskaitė 360, nurodydama priežastis, numatytas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi parašų rinkimo lapus, vykdydama šios įstatymo normos reikalavimą patikrinti parašus, specialiųjų žinių reikalaujančiu klausimu (ar rankraštiniai įrašai atlikti laikantis reikalavimo, kad pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, į rinkėjų parašų rinkimo lapą pats įrašo duomenis), pasitelkė rašysenos specialistą – Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyr. ekspertę J.

K., turinčią rašysenos eksperto kvalifikaciją ir 30 metų ekspertinio darbo stažą. Iš Parašų patikrinimo akto ir teismo posėdyje apklaustos specialistės J. K. paaiškinimų nustatyta, kad specialistei tikrinimui buvo pateikta 1374 eilutės rankraštinių įrašų 59-se rinkėjų parašų rinkimo lapuose, t.y. iš naujo buvo tikrinami visi parašai, pateikta užduotis nustatyti, kuriose eilutėse rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo. Specialistė Parašų tikrinimo akte nurodė (atskirai pagal kiekvieną rinkėjų parašų rinkimo lapą ir parašo eilės numerį kiekviename lape), kad iš viso nesilaikant nustatytų reikalavimų užpildyta 376 eilutės, t. y. dvi arba kelios eilutės užpildytos vieno asmens, taip pat nustatyta sąmoningo rašysenos kraipymo požymių (skirtingose eilutėse vienas to paties asmens parašytas įrašas rašomas spausdintomis raidėmis, kitas greitraščiu, dar kitas – keičiant nuolinkį, rašmenų dydį ar įbėgį).

Parašų tikrinimo lape nurodyti atvejai, kad kai kuriose eilutėse rankraštinius įrašus vardo ir pavardės skiltyse įrašė vienas asmuo, o kitose skiltyse – kitas (pavyzdžiui, 52 lapo 31-32 eilutės). Specialistė teismo posėdyje akcentavo, kad ji tyrė parašus plačiąja parašo sąvokos prasme, t.y. visą rankraštinį įrašą rinkėjų parašų rinkimo lapo eilutėje, išskyrus patį parašą. Specialistė paaiškino, kad į Parašų patikrinimo akte nurodytus rankraštinių įrašų 376 eilutėse atvejus įtrauktos tik tos eilutės, dėl kurių net ir be detalaus atskirų įrašo elementų tyrimo yra visiškai akivaizdu, kad vienas asmuo rankraštinius įrašus įrašė dviejose ar daugiau eilučių.

Atsižvelgiant į Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, kad pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti, šios įstatymo normos pažeidimas yra kiekvienu atveju nepriklausomai nuo to, kuria apimtimi (dėl visų duomenų, ar tik dėl jų dalies įrašymo) šis reikalavimas pažeistas. Todėl nagrinėjamu įstatymo normos kontekste nėra reikšminga, kad Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas konstatuotas ištyrus tik rankraštinius įrašus, tačiau netiriant parašų.

Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad dokumentas, kuriame užfiksuota, kuriais atvejais rinkėjų parašų rinkimo lapų 376 eilutės užpildytos nesilaikant Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimu, nėra ekspertizės aktas. Tai akivaizdu ir iš šio dokumento pavadinimo bei turinio. Vien dėl to, kad rašysenos rinkimų parašų rinkimo lapuose tikrinimą atlikęs asmuo pasirašė tyrimo dokumentą nurodydamas savo pareigas (ekspertė), t. y. nurodė pareigas, kurias užima savo darbovietėje (Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriuje), dokumentas negali būti traktuojamas kaip ekspertizės aktas.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad nėra žinoma, kaip buvo suformuluoti klausimai, nes Parašų patikrinimo lapo pirmoje pastraipoje nurodyta, kad tikrinimo tikslas – nustatyti, kuriose eilutėse rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo. Pareiškėjos argumentai dėl duomenų, kurie turi būti pateikiami ekspertui skiriant rašysenos ekspertizę, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, nes rašysenos ekspertizė nebuvo paskirta ir šioje byloje „ekspertizės“ sąvoka vartojama netinkamai traktuojant Parašų patikrinimo aktą.

Kaip jau buvo minėta, Vyriausioji rinkimų komisija, tikrindama pareiškėjos pateiktus rinkėjų parašų rinkimo lapus, specialiųjų žinių reikalaujančiu klausimu (ar rankraštiniai įrašai atlikti laikantis reikalavimo, kad pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, į rinkėjų parašų rinkimo lapą pats įrašo duomenis), pasitelkė rašysenos specialistą. Seimo rinkimų įstatymas nenumato, kokia procedūra turi būti tikrinami įrašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose, tačiau akivaizdu, kad tokiam tikrinimui reikalingos specialios žinios.

Todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai pakviečiant šiam tyrimui rašysenos specialistą iš kompetentingos tokį tyrimą atlikti įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro – negali būti vertinami kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų ar prieštaraujantys šios įstaigos veiklos tikslams ir uždaviniams. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr.1R-38 patvirtintų Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų 2 punkte nurodyta, kad šios įstaigos paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką specialių žinių panaudojimo srityje, atliekant ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus, diegiant naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdant mokslo tiriamąją, taikomąją ir metodinę veiklą kriminalistinio ir ekspertinio mokslo srityje.

Taigi Vyriausioji rinkimų komisija dėl įrašų (rašysenos) rinkėjų parašų rinkimo lapų tyrimo kreipėsi į kompetentingą įstaigą, kuri turi įgaliojimus, be kita ko, atlikti tyrimus pagal juridinių asmenų prašymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Parašų patikrinimo aktas vertintinas kaip tinkamas (leistinas) įrodymas, kadangi duomenys gauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Iš pateiktų į bylą Rinkėjų parašų rinkimo lapų originalų (iš viso 60 sunumeruotų lapų) nustatyta, kad pareiškėja visuose lapuose (išskyrus 23 lapą, kurį pasirašęs įgaliotas asmuo) pasirašė, kad parašus rinko pati. Pareiškėja teismo posėdyje neneigė, kad renkant parašus kai kuriais atvejais buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimas, nustatantis, jog pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą ir pasirašyti, tačiau teigė, kad tokie atvejai pasitaikė nesiekiant įstatymui prieštaraujančių tikslų. Pareiškėja teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad renkant parašus nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų surašytas aktas, patvirtinantis, jog atitinkamoje eilutėje įrašus įrašė kitas asmuo nei toje eilutėje nurodyti asmens duomenys. Visų pateiktų į bylą rinkėjų parašų rinkimo lapų eilutėse, kurios skirtos žymoms, jei už atitinkamą asmenį pasirašė kitas asmuo, nurodyta, kad tokių atvejų nebuvo. Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų parašų rinkimo lapuose (išskyrus 23 lapą) pareiškėja pasirašiusi, tačiau, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, šie duomenys ne visais įrašų atvejais atitinka tikrovę.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. protokolo Nr.P-24 (b.l.22-25) nustatyta, kad atsakovas šiame posėdyje svarstė dėl kandidatės į Seimo narius A. B. registravimo. Iš šio protokolo matyti, kad Komisija be jau minėtų 376 atvejų, kurie nustatyti Rinkėjų parašų patikrinimo lape, pagal Gyventojų registro tarnybos duomenų registrą nustatė dar 15 atvejų, kuomet į rinkimų parašų rinkimo lapus parašai buvo įtraukti pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimus (3 asmenys neegzistuoja, 12 negyvena Baltijos rinkimų apygardoje). Minėtame protokole užfiksuota, kad šie duomenys (15 atvejų) buvo nustatyti atrankos būdu, t.y. patikrinus ne visus duomenis (1374 atvejų). Tuo atveju, jei yra nustatoma, kad piliečio, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, išsikėlimą parašais parėmė mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų (buvo surinkta mažiau nei 1000 parašų arba dalies parašų neįskaičiavo rinkimų komisija dėl šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje išvardytų priežasčių), Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme trūkstamų parašų kiekis nėra svarbus. Ištyrusi įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nustatė, kad pretendentės į kandidatus į Seimo narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr.20 A. B. išsikėlimą parašais parėmė mažiau nei vienas tūkstantis rinkėjų, todėl pagrįstai atsisakė registruoti ją kandidate į Seimo narius Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20 (Seimo rinkimų įstatymo 37 str. 1 d. 2 p., 38 str. 3 d., 39 str. 4 d.).

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo net du kartus imperatyviai pabrėžta, kad rinkėjas, parėmęs piliečio išsikėlimą į Seimą, pats turi įrašyti į parašų rinkimų lapą šioje įstatymo normoje numatytus duomenis, kartu nurodant šio reikalavimo nesilaikymo pasekmes asmeniui išsikėlusiam kandidatu, laikytinas vienu iš rinkėjo savanoriškumo principo užtikrinimo garantų. Todėl šio įstatymu nustatyto reikalavimo nesilaikymas, jei jis nustatomas, negali būti traktuojamas kaip formali kliūtis piliečiui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, išsikelti kandidatu į Seimo narius.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. Sp-222 yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos A. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis